Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje

M. M., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, vidurinio išsilavinimo, Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirba UAB "(duomenys neskelbtini)", (duomenys neskelbtini), neteistas;

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis M. M. nurodė, kad kaltę pripažįsta visiškai. Nurodė, jog įvykio išvakarėse buvo su mergina, jie smarkiai susipyko. Jis emocionalus žmogus, susinervino, išvažiavo namo iš jos. Namuose buvo vienas, nusipirko alaus, 5 butelius, gėrė alų ir likus valandai iki įvykio išvažiavo į parduotuvę nusipirkti dar alkoholio. Buvo sustabdytas pareigūnų, pareigūnai davė jam papūsti į alkotesterį. Su pareigūnais kooperavo, suprato, kad padarė klaidą, su alkotesterio parodymais sutiko. Pareigūnai surašė visus duomenis ir nuvežė jį namo. Grįžęs namo nuėjo miegoti. Automobilis jam priklauso. Vairuotojo pažymėjimą turėjo 11 metų. Niekada neturėjo stiprių KET pažeidimų. Problemų su alkoholiu taip pat nebuvo. Gailisi labai, kad taip nutiko. Turbūt pareigūnai pastebėjo, kad neblaivus jis už vairo. Matomai buvo alkoholio kvapas. Jis nesijautė girtas. Valandą prieš įvykį buvo išgėręs. Iki to įvykio 9 mėnesius nevartojo alkoholio. Važiavo į (duomenys neskelbtini) naktinę parduotuvę, nuo namų kokie 2-3 kilometrai. Jo darbas susijęs tiesioginiu bendravimu su klientais, naujais ir esamais. Jų įmonė gamintojas, parduoda savo gaminius tiek partneriams, tiek didelėms įmonėms. Jo darbas susijęs su prezentacijomis, su bendravimu, video skambučiais, bendravimo paštu, komandiruotėmis. Važiuoja pas klientus į (duomenys neskelbtini), konferencijas, tiesiogiai bendrauja su klientais, investuoja į gaminius. Į komandiruotes turi važiuoti kartą per 3 mėnesius. Jis dirba (duomenys neskelbtini) regione, jam reikia vykti į (duomenys neskelbtini). Vyksta į komandiruotes su savo transporto priemone. Klientai yra skirtingose vietose, reikia važiuoti didelius atstumus. Su mama labai artimai bendrauja. Ji užsiima sportu, nevartoja alkoholio, nerūko. Ji yra pavyzdys. Jos atsakomybės jausmas, tvirtumas, ji griežtai, bet teisingai auklėja. Daug gerų jos savybių galėtų vardyti. Labai ją gerbia. Mama ir buvo pirmas žmogus, kuriam iškart po to įvykio pranešė. Tos pačios dienos vakare. Buvo dar nestabilios psichologinės būsenos, reikėjo sukaupti drąsos. Mama buvo šoke, tuo pačiu sugriežtinamų dalykų pasakė. Apie įvykį atsiliepė teisingai. Turi jis finansinių įsipareigojimų. Taip pat dirba (duomenys neskelbtini), kad papildomai galėtų pinigų užsidirbti. Dirba (duomenys neskelbtini) su savo transporto priemone. Žaidžia (duomenys neskelbtini). Anksčiau važinėdavo į (duomenys neskelbtini), aktyviai bėgioja, (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) dalyvauja. Iš sportinės pusės į salę eidavo pastoviai. Jo pajamos per mėnesį yra (duomenys neskelbtini) eurų atskaičius mokesčius. Būtinos išlaidos per mėnesį yra beveik tiek pat. Gyvena nuo algos iki algos.

Baudžiamoji byla išnagrinėta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio nustatyta tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu.

2024-02-21 M. M. įtariamojo apklausos metu parodė , kad prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kurios padarymu yra įtariamas. Pasiūlius duoti parodymus apie įtarimo esmę, įtariamasis parodė, kad savo teises ir pareigas suprato. Parodymus duos lietuvių kalba. Nebuvo gydytas dėl psichinių ligų, jomis nesirgo, šiuo metu neserga. Nėra registruotas priklausomybės ligų centruose, narkotinių, psichotropinių medžiagų nevartoja, priklausomybės alkoholiui neturi. Teistas nebuvo. Jam 2024-02-21 įteiktas pranešimas apie įtarimą yra aiškus ir suprantamas, jis prisipažįsta padaręs nusikaltimą ir sutinka su visomis jame nurodytomis aplinkybėmis bei labai dėl to gailisi. Automobilis "Audi A6" valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) priklauso jam. 2024-02-16 vakare ir 2024-02-17 nakties metu savo namuose gėrė alkoholinį gėrimą - alų. Alaus pavadinimas "VOLFAS ENGELMAN RINKTINIS PINTA", kurio stiprumas 5,2%, 568 mililitrų talpos, jo išgėrė penkias skardines. Namuose gėrė būdamas vienas. Kadangi alus pasibaigė jis nusprendė važiuoti į naktinę parduotuvę esančią prie "(duomenys neskelbtini)" turgavietės, kad nusipirkti dar alaus. Nesijautė labai apsvaigęs, aplinkoje orientavosi, savo veiksmus pilnai suvokė, galvojo, kad gali vairuoti, nors supranta, kad apsvaigusiam nuo alkoholio transporto priemonių vairuoti negalima. Praėjus valandai nuo paskutinės išgertos skardinės, jis atsisėdo į savo automobilį, kuris stovėjo prie jo namų ir išvažiavo. Nusipirkęs alaus iškart važiavo atgal į namus, važiuojant link namų, (duomenys neskelbtini) g. - (duomenys neskelbtini) g. sankryžoje jį sustabdė policijos automobilis, jam policijos pareigūnai davė pūsti į alkotesterį, pūtė du kartus, šiuo metu neatsimena kiek įpūtė, kadangi buvo šoke, bet su alkotesterio parodymais sutinka. Automobilyje buvo vienas, automobilyje buvo alkoholio, alaus, jis nebuvo atidarytas. Dabar supranta, kad pasielgė labai neatsakingai ir kvailai, labai dėl to gailisi. Šiuo metu yra emociškai tikrai labai palūžęs dėl įvykusios situacijos, kadangi yra gana pareigingas vairuotojas, negali sau atleisti dėl to, kad vairavo neblaivus. (b. l. 41-43).

2024-02-29 M. M. parodė, kad prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kurios padarymu yra įtariamas. Pasiūlius duoti parodymus apie įtarimo esmę, įtariamasis parodė, kad savo teises ir pareigas suprato. Jam 2024-02-29 įteiktas pranešimas apie įtarimą yra aiškus ir suprantamas, jis prisipažįsta padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai dėl to gailisi. Apie visas įvykio aplinkybes davė išsamius parodymus pirmoje apklausoje, papasakojo viską kas jam buvo žinoma, nieko papildyti nenori. Prašymus dėl laidavimo teiks teismui, šiuo metu dar nėra galutinai apsisprendęs dėl laiduojančio asmens. (b. l. 52, 53).

Teisiamajame posėdyje galima laiduotoja K. J. parodė, jog M. M. jos sūnus. Pas juos visą laiką buvo artimas ryšys. Kai gyveno kartu, ir kai jis išėjo, jis anksti išėjo savarankiškai gyventi, po mokyklos, bet tas ryšys buvo nuolatinis. Pagrindinis faktorius, kad jai pavyksta surasti tinkamus žodžius, prisibelsti iki jo širdies ir proto. Tai, kas įvyko, jai gal netgi buvo didesnis stresas negu jam, nes tikrai taip neturėjo įvykti, nes jis į viską žiūri labai pilietiškai. Kai jis vairuoja, ji visą laiką su juo saugiai jaučiasi. Jis kai pasakė, nežino, kas jam buvo, užtemimas kažkoks.Ji dirba, gyvena (duomenys neskelbtini). Skambina sūnui ir su juo kalbasi kiekvieną dieną. Kas liečia išeigines, jie beveik visada pastoviai kartu būna. Kai nedirbo (duomenys neskelbtini), buvo su mergina, atvažiuodavo kartu ir padėdavo dirbti sodyboje. Kiekvieną darbo dieną susiskambina. Nebūtinai dėl rimtų reikalų, gal jam kažko reikia ar jai, pasiklausia, kaip sekasi. Sužinojo apie įvykį kitos dienos vakare. Mano, kad labiau buvo ne paaiškinimas, nes jis dar sunkiai žodžius rinko iš streso, o 80 % buvo savęs kaltinimas, kad jis gailisi, kaip kvailai pasielgė. Iš jos pusės buvo šokas. Nei jo nuraminti, nei pateisinti tuo momentu nesinorėjo visiškai, nes tai stiprus nusižengimas. Nei ji dabar, nei ateityje neras pateisinimo tokiems dalykams. Į komandiruotę turėjo išvažiuoti sausį. Bet darbe būna pasikeitimų. Pasakojo, kad darbe irgi dažnai stresuoja. Pasakoja, kad su klientais tai vienaip, tai kitaip būna.

2024-02-22 E. L. liudytojo apklausos metu parodė, kad savo teises ir pareigas suprato. Dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) specialiste, 2024-02-17 dirbo kartu su vyresniuoju specialistu Š. M. Važiuojant tarnybiniu automobiliu (duomenys neskelbtini) gatvėje (duomenys neskelbtini), pamatė, kad dideliu greičiu pravažiavo automobilis "Audi A6" valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), tai jiems sukėlė įtarimų ir pradėjo važiuoti iš paskos, sustabdė automobilį su specialiais garso iš šviesos signalais, automobilis sustojo (duomenys neskelbtini) g. - (duomenys neskelbtini) g. sankryžoje, artimiausias buvęs pastatas buvo (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini). Jos kolega Š. M. nuėjo prie vairuotojo lango ir iškart atėjo prie jos pasakė, kad ruoštų alkotesterį, nes vairuotojas neblaivus. Vairuotojas automobilyje buvo vienas. Įvykio vietoje buvo nustatyta vairuotojo tapatybė, automobilį vairavo M. M. Kadangi kolega Š. M. vairuotojui nustatė neblaivumo požymius, buvo patikrintas jo neblaivumas alkoholio matuokliu, kurio parodymai yra surašyti neblaivumo nustatymo akte, vairuotojas su alkotesterio parodymais sutiko. Vairuotojas pasakojo, kad susipyko su drauge ir gėrė alkoholį namuose, vėliau pritrūkus alkoholio važiavo nusipirkti dar, matėsi, kad vairuotojas labai gailisi. Ji automobilyje "Audi A6" alkoholio nematė. Užpildžius visus reikalingus dokumentus vairuotojui buvo įteiktas šaukimas atvykti į policijos komisariatą. (b. l. 31-33).

Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato, Reagavimo valdyboje pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini), pagal LR BK 281-1 str. 1 d., dėl to, kad 2024-02-17 apie 03:40 val. (duomenys neskelbtini) g.- (duomenys neskelbtini) g. sankryžoje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, M. M. vairavo automobilį Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,66 promilės etilo alkoholio koncentracija. (b. l. 1-3).

Policijos registruojamų įvykių registre 2024-02-17 03.52 val. registruotas pranešimas, ROIK Nr. (duomenys neskelbtini), kad (duomenys neskelbtini) pranešė, kad sustabdė automobilį "Audi" (duomenys neskelbtini), vairuotojas neblaivus. (b. l. 4-6).

2024-02-17 surašytas tarnybinis pranešimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kad 2024-02-17 apie 03:40 val. (duomenys neskelbtini) g.- (duomenys neskelbtini) g. sankryžoje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, M. M. vairavo automobilį Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,66 promilės etilo alkoholio koncentracija. (b. l. 7-9).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) specialistė E. L. surašė tarnybinį pranešimą dėl įvykio ROIK (duomenys neskelbtini), kad 2024-02-17 kad 2024-02-17 apie 03:40 val. patruliuodami (duomenys neskelbtini) miete, tarnybiniu automobiliu, kartu su vyresniuoju specialistu Š. M. (duomenys neskelbtini) gatvėje pastebėjo dideliu greičiu skriejantį automobilį AUDI, valst.Nr. (duomenys neskelbtini). Nusprendus sustabdyti minėtą automobilį panaudojus raudonos ir mėlynos spalvos šviesinius bei garsinius signalus, automobilis AUDI A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo sustabdytas (duomenys neskelbtini) g.- (duomenys neskelbtini) g. sankryžoje. Priėjus prie minėto automobilio, kaip paaiškėjo vėliau, jį vairavo M. M., kuris buvo akivaizdžiai neblaivus, iš burnos sklido alkoholio kvapas, judesiai buvo nekoordinuoti. Paklausius vairuotojo prieš kiek laiko vartojo alkoholį, jis nurodė, kad daugiau nei prieš valandą laiko. Alkoholio kiekio matuokliu M. M. pirmu tikrinimu buvo nustatytas 1,83 prom. neblaivumas, antru tikrinimu nustatytas 1,66 prom. neblaivumas. M. M. taip pat nurodė, kad susipyko su mergina, todėl vartojo alkoholį, ir kai jis baigėsi, važiavo nusipirkti jo daugiau. Į įvykio vietą buvo iškviesta techninė pagalba, automobilis AUDI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuvežtas į automobilių saugojimo aikštelę. Asmeniui buvo leista pasiimti asmeninius daiktus iš automobilio. M. M. įteiktas šaukimas vasario 21 d., 14:00 val., atvykti į (duomenys neskelbtini) policijos komisariatą. Filmuota BODY. (b. l. 10).

2024-02-17 Neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad M. M. nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Įvertinus bendrą asmens būklę nustatyta, kad eiti tiesia linija - pėda po pėdos negali; stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkęs ir užsimerkęs) gali. Asmuo nurodė, kad alkoholį vartojo prieš 1valandą. M. M. atliktas neblaivumo patikrinimas prietaisu Alcotest 7510, Nr. ARKB0215, patikros sertifikato Nr. 1989071. ir 03:46 val. nustatytas 1,83 promilės, antro tikrinimo metu 04.02 val. nustatytas 1,66 promilės girtumas. (b. l. 13).

2024-02-21 kitų objektų apžiūros protokolu apžiūrėti pareigūno kūno kameromis filmuoti vaizdo įrašai. Apžiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu ,,PSS-20240217-034040UTC+0200“. Įrašo data 2024-02-17, laikas 03:40:40 val. Įrašo trukmė 30 min. Yra tamsus paros metas. Vaizdo įraše matome policijos pareigūnus (toliau – policija), kurie bendrauja su automobilyje sėdinčiu asmeniu (vyras nr.1). Vyras nr.1: teises parodyt? Policija: -Bet iš akių matosi, kad jau.. ar pastebėjot kad pro raudoną pravažiavot? Už kameros pasigirsta dar vienas vyriškas balsas, kuris pasakoja policijos pareigūnams, jog vyras nr.1 važiavo į kitą pusę. Policijos pareigūnai kalbasi tarpusavyje ir garsiai pasako, jog vairuotojas yra neblaivus, nes iš jo sklinda kvapas. Policijos pareigūnai nori patikrinti vyro blaivumą, paima alkotesterį. Policijos pareigūnas prieina prie vyro nr.1, kuris sėdi už automobilio vairuotojo pusės, kalbina jį. Policija: alkoholį vartojot šiandien? Vyras nr.1 sako, jog nemeluos, vartojo alų prieš valandą. Policijos pareigūnai patikrina vyro nr.1 blaivumą, pirmu pūtimu alkotesteris rodo 1,83 prom. Policijos pareigūnai pasako, jog vyrui nr.1 reikės papūsti dar kartą po 15 min. tuo tarpu vyro paprašoma vairuotojo pažymėjimo ir automobilių raktelių. Policijos pareigūnai bendrauja tarpusavyje. Vyras nr.1 išlipo iš savo automobilio, kalbasi su policijos pareigūnais. Vyras nr.1 atlieka testą paskirtą policijos pareigūno paeiti į priekį tiesia linija, paliesti nosį su rankos pirštu. Vyras nr.1 pasakoja, jog žaidžia pusiau profesionalioje (duomenys neskelbtini) komandoje, niekados negeria, bet šiandien užsirovė. Vyras vadina save ,,debilu“, jog taip pasielgė. Policijos pareigūnas bendrauja su vyru nr.1 ir sako, jog pasirodo vyras nr.1 pirmą kart pro policijos pareigūnus pravažiavo, tuomet kažkur apsisuko, ir vėl grįžo atgal. Policija: -Problemyčių biški pasidarei. Vyras nr. 1 pasakoja, jog važiavo ir norėjo nusipirkti alaus ir grįžti namo. Kalbant su policijos pareigūnu sako, jog jis nesipriešina. Vyras nr.1 pasakoja, jog 8 mėnesius negėrė, o šiandien jį policijos pareigūnai prigavo. Vyras nr. 1 pasakoja, jog gėrė tik alų. Vyras atvirauja policijos pareigūnams, jog gyvenimas pamoko, 8 mėnesius negėręs ir nerūkęs vyras nr.1 šiandien užgėrė, nes susipyko su mergina. Policijos pareigūnai patikrina vyro nr.1 blaivumą antrą kartą. Policijos pareigūnai kalbasi su vyru nr.1, jeigu jis būtų važiuodamas tokiu dideliu greičiu numušęs žmogų, nes pasak pareigūnų sustabdė vyrą tik dėl to, jog jis lėkė dideliu greičiu ir per raudoną šviesoforo signalą nesustojo. Antru pūtimu alkotesteris rodo 1,66 prom. Policijos pareigūnas atidaro tarnybinio automobilio laikino sulaikymo kamerą, pasako, jog vyras nr.1 paimtų asmeninius daiktus iš automobilio ir įsodina jį į laikino sulaikymo kamerą. Policijos pareigūnas atsisėda į tarnybinį automobilį. Vaizdo įrašas baigiasi. Apžiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu ,,PSS-20240217-041041UTC+0200“. Įrašo data 2024-02-17, laikas 04:10:41val. Įrašo trukmė 25min. 38 sek. Yra tamsus paros metas. Vaizdo įrašas yra vaizdo įrašo pavadinimu ,, PSS-20240217-034040UTC+0200“ tęsinys. Vaizdo įraše matome policijos pareigūnus (toliau – policija), kurie sėdi tarnybiniame automobilyje. Policijos pareigūnai kalbasi su vyru (toliau – vyras nr.1). Vyras kalbėdamas su pareigūnu klausia, kaip jis galės atsiimti savo automobilį, pareigūnas pasakoja, jog teismo sprendimu, jeigu teismas leis atsiimti automobilį, tuomet vyras nr.1 turės sumokėti baudą kuri bus automobilio dydžio, arba teismas konfiskuos, ir jau automobilio negrąžins vyrui nr.1. Policijos pareigūnas bendrauja su vyru, kuriam aiškina, kas yra šiuo metu daroma/atliekama, ir kaip viskas bus toliau. Policijos pareigūnas paaiškina vyrui, jog kadangi jis neturi jokių kitų nusižengimų ir nėra teistas, tai pristatys vyrą nr.1 iki namų. Vyrui išrašomas šaukimas. Policijos pareigūnas fotografuoja automobilį, su žibintuvėliu apžiūri automobilio saloną, bagažinę. Netrukus atvyksta techninė pagalba kelyje, pasikrauna vyro nr.1 automobilį. Pareigūnas prieina prie vyro nr.1, paduoda jam šaukimo lapelį. Vaizdo įrašas baigiasi. (b. l. 34, 35).

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai pagal BK 281-1 straipsnio 1 dalį

Pagal Lietuvos Respublikos BK 281-1 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas, be kita ko, vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismas pažymi, kad vienas iš įrodymų vertinimo aspektų yra tas, kad byloje vertinamas ne tik kiekvienas įrodymas atskirai, bet ir jų visuma. Nė vienam iš byloje surinktų įrodymų nesuteikiamas išskirtinis prioritetas. Be to, vien proceso dalyvių nesutikimas su byloje surinktų įrodymų vertinimu savaime nepatvirtina, kad teismo ištirtų įrodymų vertinimo atlikimas ir jais bylai reikšmingų aplinkybių nustatymas yra padarytas pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymą.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog M. M. 2024 m. vasario 17 d., apie 03:40 val., (duomenys neskelbtini) g., prie pastato pažymėtu Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,66 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Kaltinamasis M. M. savo kaltę pripažino visiškai, išsamiai nurodė įvykio aplinkybes, paaiškino veikos padarymo aplinkybes, kurios sutampa su kitais įdodymais. Tai, kad M. M. vairavo automobilį neblaivus, be kita ko, patvirtina liudytojos E. L. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, tarnybiniai pranešimai, kitų objektų apžiūros protokolas, taip pat neblaivumo nustatymo aktas, kuriame buvo užfiksuoti neblaivumo požymiai ir alkotesterio rodmenys, kurie patvirtina, kad kaltinamajam buvo nustatyta 1,66 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Taigi darytina išvada, kad kaltinamasis M. M. savo veiksmais pažeidė KET 14 punkte įtvirtintą draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims. Kadangi nustatytas neblaivumas viršijo 1,51 promiles, M. M. nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Kaltinamojo M. M. atsakomybę dėl šios veikos lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustato.

IV. Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Lietuvos Respublikos BK 281-1 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad už šios nusikalstamos veikos padarymą asmuo baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

Teisiamojo posėdžio metu buvo pateiktas prašymas atleisti kaltinamąjį M. M. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą perduodant jį motinos K. J. atsakomybėn.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 40 straipsnio 1–2 dalies nuostatomis, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą su užstatu arba be jo, jeigu asmuo: 1) pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamasis M. M. praeityje Lietuvos Respublikoje neteistas – jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, patvirtino esmines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, gailisi dėl savo veiksmų. Byloje nėra pareikšta jam tiesiogiai civilinių ieškinių. Teismas nustatė jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – pripažino padaręs nusikalstamą veiką, dėl savo veiksmų gailisi, taip pat nebuvo nustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. M. M. turi nuolatinio pobūdžio darbą, teigiamai charakterizuojamas darbovietėje, po veikos padarymo dirba toje pačioje darbovietėje, turi ir pastovią gyvenamąją vietą. Nėra duomenų, jog kaltinamasis būtų gydytas Lietuvos psichiatrinėse įstaigose ar būtų įrašytas į priklausomybės ligų centrą, nevedęs, vaikų neturi, neįgalumo grupės neturi.

Pažymėtina, kad po šioje byloje padarytos nusikalstamos veikos M. M. nėra padaręs naujų nusikalstamų veikų ar administracinių nusižengimų. Teismas, atsižvelgdamas į anksčiau aptartas aplinkybes, konstatuoja, kad kaltinamojo padaryta nusikalstama veika yra atsitiktinio pobūdžio, nenustatyta aplinkybių, itin neigiamai apibūdinančių jo asmenybę, todėl yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi nagrinėjamu atveju nustatytos visos BK 40 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos sąlygos.

Laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Šioje byloje laiduotoja prašoma paskirti kaltinamojo motiną K. J. Tiek prašyme, tiek teisiamojo posėdžio metu K. J. patvirtino, kad ji turi glaudų ryšį su sūnumi, yra jam autoritetas.

Ji su sūnumi bendrauja kiekvieną dieną. Juos sieja draugiški, vienas kitam pagarbūs santykiai. Jo veiksmus vertina kritiškai, jų nepateisina. Stengsis, kad toks atvejis daugiau nebepasikartotų. K. J. asmenybė taip pat charakterizuojama teigiamai – ji niekada neteista. Administracinių nusižengimų registro išrašo duomenimis už 5 metus, nebausta, dirbanti, teigiamai charakterizuojama. Apibendrinant išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad K. J. yra verta teismo pasitikėjimo, yra artima kaltinamajam– yra jo motina, taigi savo pavyzdžiu, asmeninėmis savybėmis bei nuolatiniu bendravimu, teismo vertinimu, gali daryti teigiamą įtaką M. M., kad šis laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, M. M., padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojos K. J. atsakomybei pagal laidavimą, nustatant 1 metų terminą be užstato, ir baudžiamoji byla nutrauktina.

V. Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

Lietuvos Respublikos BK 67 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos Bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės.

BK 68 straipsnio 1 dalies nuostatomis teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Šis terminas skaičiuojamas metais, mėnesiais ir dienomis (BK 68 str. 2 d.).

M. M. nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus, nustatytas 1,66 promilių girtumo laipsnis, jo padarytas naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimas yra itin pavojingas ir šiurkštus, neabejotinai keliantis pavojų eismo saugumui ir žmonių sveikatai bei gyvybei. M. M., būdamas neblaivus, vairavo transporto priemonę mieste, kėlė grėsmę ne tik aplinkiniams, bet ir sau pačiam. Tai rodo kaltinamojo itin didelį neatsakingumą ir atsainų požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles.

Pažymėtina, jog skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemonę asmeniui, padariusiam BK 281-1 straipsnyje įtvirtintą nusikaltimą, ir nustatant jos terminą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kaltininkui kelią toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. Įvertinus šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad bausmės paskirčiai įgyvendinti kaltinamajam būtina kartu su bausme skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones). Nustatydamas teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimo terminą, teismas atsižvelgia ne tik į nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos padarymo aplinkybes, į alkotesterio duomenis, neblaivumo laipsnį, bet ir į tai, kad kaltinamasis pirmą kartą padarė tokią nusikalstamą veiką.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė, jos terminą nustatant vieneriems metams naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo specialios teisės sustabdymo dienos, t. y. 2024-02-21. Teismo vertinimu, šis terminas yra proporcingas ir padės užtikrinti bausmės tikslų įgyvendinimą. Apie priimtą sprendimą praneština VĮ „Regitra“.

Baudžiamajame įstatyme nustatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis).

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Konstitucinėje jurisprudencijoje akcentuojami prevenciniai nusikalstamos veikos įrankių, priemonių bei rezultato konfiskavimo tikslai – kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtą panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi būti nustatytos teisinės priemonės panaudoto turto atžvilgiu. Jeigu to nebūtų, kaltininkas, atlikęs bausmę (ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės), turimą turtą galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Kartu pažymėtina, kad nusikalstamai veikai daryti naudojamo, kaltininkui ar kitam asmeniui nuosavybės teise priklausančio, turto konfiskavimas neišvengiamai riboja nuosavybės teisę, todėl turi ir nubaudimo elementų. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės būtų proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitiktų siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, o tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją bei pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti būtų teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos.

Bylos duomenimis nustatyta, jog M. M. nusikaltimą, numatytą BK 281-1 straipsnio 1 dalyje, įvykdė vairuodamas automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso kaltinamajam. Šiame kontekste teismas pažymi, kad pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui ir turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas, atitinkamai ir šio turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas iš esmės yra imperatyvus, išskyrus tuos atvejus, kai ši baudžiamojo poveikio priemonė neatitinka proporcingumo principo reikalavimų.

Iš byloje esančių VšĮ „Emprekis“ duomenų matyti, kad vidutinė automobilio „Audi A6“ kaina Lietuvoje su PVM yra 3810 Eur, be PVM 30009,90 Eur. (b.l. 22).

Ir nors kaltinamojo advokatas prašė netaikyti automobilio konfiskavimo, kas išdėstyta ir kaltinamojo M. M. rašytiniame prašyme, taikyti įmoką į nukentėjusių nuo nusikalstamų asmenų fondą, teismo nuomone, automobilio konfiskavimas būtų proporcinga (adekvati) poveikio priemonė M. M. padarytam nusikaltimui ir asmenybei. Teismo vertinimu, ši baudžiamojo poveikio priemonė atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, nevaržo M. M. teisių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad, vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, iš M. M. valstybės naudai konfiskuojamas automobilis „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

VI. Kardomųjų priemonių taikymas ir kiti klausimai

M. M. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas, dokumentų paėmimas. Jos paliktinos galioti iki šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintinos.

Panaikinus kardomąją priemonę dokumentas (vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) ) perduotinas VĮ „Regitra“.

Paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą automobiliui „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tikslinga taikyti iki šio nuosprendžio dalies, susijusios su turto konfiskavimu, įvykdymo dienos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 304–305 ir 307 straipsniais, -

nusprendžia:

M. M., padariusį nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojo K. J., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), atsakomybei pagal laidavimą 1 metams be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 ir 7 punktais, 68 ir 72 straipsnio 5 dalimi, paskirti M. M. šias baudžiamojo poveikio priemones:

1 (vieneriems) metams uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos - 2024 m. vasario 21 d. Apie priimtą sprendimą informuoti VĮ „Regitra“.

Paskirti M. M. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą bei konfiskuoti automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valstybės naudai.

Paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą automobiliui „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), taikyti iki šio nuosprendžio dalies, susijusios su turto konfiskavimu, įvykdymo dienos.

M. M. paskirtas kardomąsias priemones – specialiosios teisės sustabdymą, rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumentų paėmimą palikti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Panaikinus kardomąją priemonę – diokumentų paėmimą, dokumentą (vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) ) perduoti VĮ „Regitra“

Išaiškinti M. M. ir K. J., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Išaiškinti M. M., kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Nuosprendis per dvidešimt dienų, nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.