Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Cinino, Gintaro Dzedulionio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Daivos Kazlauskienės,

asmeniui, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta, M. M. (M. M.) ir jo gynėjui advokatui Džigintui Žebeliui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus prokuroro Alvydo Markausko (toliau – ir prokuroras) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 20 d. nuosprendžio, kuriuo M. M., padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsnio 1 dalimi, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojos K. J. atsakomybei pagal laidavimą 1 (vieneriems) metams be užstato, ir baudžiamoji byla nutraukta.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 ir 7 punktais, 68 ir 72 straipsnio 5 dalimi, M. M. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės: 1 (vieneriems) metams uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos - 2024 m. vasario 21 d., apie priimtą sprendimą informuojant VĮ „Regitra“, bei konfiskuotas automobilis „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai.

Laikiną nuosavybės teisės apribojimą į M. M. turtą – automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuspręsta palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

M. M. paskirtos kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymas, rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumentų paėmimas – paliktos iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus nuspręsta panaikinti. Panaikinus kardomąją priemonę – diokumentų paėmimą, dokumentą (vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini)) nuspręsta perduoti VĮ „Regitra“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

3. Apeliaciniame skunde Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus prokuroras Alvydas Markauskas (toliau – apeliantas) prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 20 d. nuosprendžio dalį, kuria nuspręsta M. M. paskirti BK 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 1 (vieneriems) metams, terminą skaičiuojant nuo 2024 m. vasario 21 d., ir vadovaujantis BK 68 straipsniu skirti M. M. baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą 2 (dvejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones, skaičiuojant šį terminą nuo teisės vairuoti transporto priemones sustabdymo dienos, t. y. nuo 2024 m. vasario 21 d.

3.1. Apeliantas skunde nurodo, jog M. M. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą nepatyrė iš apkaltinamojo nuosprendžio kylančių griežtesnių suvaržymų (nėra skirta bausmė, neatsirado teistumas), o sprendimas skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise minimaliam 1 (vienerių) metų laikotarpiui nemotyvuotas, ko pasėkoje pažeistas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 305 straipsnio 1 dalies 4 punktas. Teismo sprendimas dėl 1 (vienerių) metų baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti termino nustatymo, neatitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuluotiems išaiškinimams. Apeliantas yra įsitikinęs, kad pirmosios instancijos teismas, paskirdamas minimalų baudžiamosios priemonės, numatytos BK 68 straipsnyje terminą, netinkamai įvertino M. M. atliktų neteisėtų veiksmų pavojingumą, kurie pasireiškė pavojingu vairavimu ir ne vienu Kelių eismo taisyklių pažeidimu, tokiu būdu minėtas nustatytas baudžiamojo poveikio priemonės terminas yra neproporcingas padarytai nusikalstamai veikai.

3.5. Apeliantas teigia, kad M. M. nustatytas nepagrįstai trumpas, neatitinkantis nusikalstamos veikos pavojingumo, uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones terminas. Pagal BK 68 straipsnio 2 dalį, baudžiamosios poveikio priemonės taikymo vidurkis yra treji metai, o atsižvelgiant į M. M. padaryto nusikaltimo didesnį pavojingumą bei į teigiamai charakterizuojančią asmenybę, darytina išvada, kad proporcingas ir teisingas šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminas turėtų būti mažesnis nei vidurkis, t. y. 2 metai ir 6 mėnesiai, kadangi trumpesnio termino paskyrimas nukryptų nuo teismų praktikos skiriant baudžiamojo poveikio priemones panašiose bylose bei pažeistų proporcingumo, teisingumo principus ir kurtų praktiką, paneigiančią baudžiamosios teisės esmę ir paskirtį, formuojančią nebaudžiamumo nuotaikas, nepagarbą įstatymui.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Prokuroro apeliacinis skundas atmestinas.

6. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nagrinėjamoje byloje yra kilęs ginčas tik dėl M. M., kuriam baudžiamoji byla nutraukta, paskirtos baudžiamosios poveikio priemonės – draudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones, termino. Prokuroro nuomone, 2 (dviejų) metų ir 6 (šešių) mėnesių uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti visų rūšių transporto priemonėmis terminas būtų proporcingas ir teisingas, atitiktų M. M. asmenybę ir nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas, neįžvelgęs esminių BPK pažeidimų, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą patikrina tik tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

7. BK 67 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Šio straipsnio 2 dalis leidžia baudžiamojo poveikio priemones taikyti ir atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui BK VI skyriuje numatytais pagrindais. Asmeniui, atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės, baudžiamojo poveikio priemonė skiriama vadovaujantis šių priemonių prevencine paskirtimi. Taikomos baudžiamojo poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Pagal susiformavusią teismų praktiką atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą šios kategorijos bylose (dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 281¹ straipsnio 1 dalyje), paprastai skiriama baudžiamojo poveikio priemonė, susijusi su uždraudimu naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones, derinant ją su turtinio pobūdžio baudžiamojo poveikio priemone (priemonėmis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2019 m. vasario 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-64-511/2019).

8. BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Baudžiamojo poveikio priemonės parinkimas ir jos termino nustatymas yra viena iš baudžiamojo poveikio priemonės individualizavimo proceso sudėtinė dalis. Teismų praktikoje uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai yra skiriamas nustačius, kad kaltininkas KET pažeidė itin šiurkščiai ar jas toliau sistemingai pažeidinėja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2019 m. balandžio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-100-648/2019). Be to, svarstant uždraudimo vairuoti transporto priemones skyrimo klausimą asmeniui, padariusiam BK 281¹ straipsnyje numatytą nusikaltimą, itin svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau vairuoti transporto priemones esant neblaiviam.

9. Skundžiamu nuosprendžiu M. M. buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 1 (vieneriems) metams. Neginčijamai nustatyta, kad M. M. vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam buvo nustatytas 1,66 promilių neblaivumo laipsnis. Pagal teismų praktiką vien už vairavimą neblaiviam, kai vairuotojo kraujyje būna daugiau nei 1,5 promilės alkoholio, prevencijai užtikrinti paprastai skiriama BK 68 straipsnio baudžiamojo poveikio priemonė, susijusi su apribojimu naudotis specialiąja teise. Taigi, BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė M. M. buvo paskirta pagrįstai. Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, prokuroras nesutinka su taikytos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones – termino trukme.

10. Prokuroro apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas savo sprendimo dėl paskirto draudimo trukmės nemotyvavo, tik nurodė, jog nustatytinas terminas yra proporcingas ir padės užtikrinti bausmės tikslų įgyvendinimą. Teisėjų kolegija su tokiais argumentais nesutinka. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio turinio visumos, tiek paskiriant šią priemonę, tiek ir nustatant jos trukmę, buvo įvertintos visos reikšmingos bylos aplinkybės, apibūdinančios M. M. padaryto Kelių eismo taisyklių pažeidimo pavojingumą bei jo asmenybę. Pirmosios instancijos teismo nustatytas uždraudimo naudotis specialia teise terminas yra pakankamai individualizuotas, adekvatus padaryto nusikaltimo pavojingumui ir M. M. asmenybei. Siekiant bausmės paskirčiai keliamų tikslų įgyvendinimo, o kartu ir užtikrinti kitų visuomenės narių apsaugą, M. M. apylinkės teismas pagrįstai nustatė minimalų baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemonę – taikymo terminą, t. y. vienerius metus. Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas įstatymo nepažeidė ir M. M. paskyrė proporcingą ir jo padarytą nusikalstamą veiką atitinkančią baudžiamojo poveikio priemonę, todėl pagrindo griežtinti nustatytą terminą nėra.

11. Sutiktina su prokuroro apeliacinio skundo argumentais, o tai nustatyta ir bylos duomenis, kad M. M. vairavo transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,66 promilių neblaivumas, ir tuo M. M. padarė itin šiurkštų ir pavojingą Kelių eismo taisyklių pažeidimą, kuris pasireiškė dideliu pavojingumu tiek pačiam vairuotojui, tiek visuomenės saugumui, todėl jam turi būti taikomi tam tikri suvaržymai. Tačiau sprendžiant jo baudžiamosios atsakomybės klausimą, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumas nėra vienintelis ar esminis kriterijus, į kurį teismas atsižvelgia, spręsdamas asmeniui skirtinų baudžiamojo poveikio priemonių (atitinkamai ir jų termino nustatymo) klausimą.

12. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, kad M. M. pripažino padaręs nusikalstamą veiką, dėl savo veiksmų gailisi, kad nebuvo nustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, nustatydamas teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimo terminą, atsižvelgė ne tik į nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos padarymo aplinkybes, į alkotesterio duomenis, neblaivumo laipsnį, bet ir į tai, kad kaltinamasis pirmą kartą padarė tokią nusikalstamą veiką, po šioje byloje padarytos nusikalstamos veikos M. M. nėra padaręs naujų nusikalstamų veikų ar administracinių nusižengimų. Be to, Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už penkerius metus duomenimis nustatyta, kad jis praeityje baustas administracine tvarka už nešiurkščius KET pažeidimus, jam skirtos baudos yra sumokėtos. Taip pat bylos duomenimis nustatyta, kad M. M. turi nuolatinio pobūdžio darbą, teigiamai charakterizuojamas darbovietėje, po veikos padarymo dirba toje pačioje darbovietėje, turi ir pastovią gyvenamąją vietą. Nėra duomenų, jog jis būtų gydytas Lietuvos psichiatrinėse įstaigose ar būtų įrašytas į priklausomybės ligų centrą. M. M. nustatytas neblaivumas tik nežymiai viršija ribą, nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė. M. M. tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme teigia padaręs tinkamas išvadas, supranta savo veikos pavojingumą, išgyvena dėl savo poelgio ir alkoholio visiškai nevartoja, iki šiol nusikalstamų veikų nebuvo padaręs ir nebuvo nubaustas už nusižengimus, padarytus esant neblaiviam. Šios aptartos aplinkybės atskleidžia apelianto kritišką požiūrį į savo įvykdytą nusikaltimą bei sudaro prielaidas manyti, kad jis laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals. Atsižvelgiant į tai, jog byloje nėra duomenų, kad M. M. piktnaudžiautų alkoholiu ar būtų linkęs į neteisėtą elgesį, esant apsvaigus nuo alkoholio, o po šios veikos jis (M. M.) nėra padaręs naujų nusikalstamų veikų ar administracinių nusižengimų, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas M. M. padarytą nusikalstamą veiką pagrįstai įvertino kaip atsitiktinio pobūdžio.

13. Sutiktina su prokuroro apeliacinio skundo argumentais, kad nagrinėjamu atveju M. M. iš esmės nepatyrė jokių griežtesnių suvaržymų (t. y. jam nebuvo skirta bausmė, neatsirado teistumas), nes jis yra atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, o jam nustatytas laidavimo terminas lygus minimaliam vienerių metų terminui pagal BK 40 straipsnio 4 dalį, kuris paskirtas be užstato, tačiau M. M. paskirtos dvi baudžiamojo poveikio priemonės, taip pat ir transporto priemonės konfiskavimas. Teisėjų kolegijos vertinimu vien dėl to, kad nagrinėjamu atveju M. M. yra taikytas laidavimo institutas, pirmosios instancijos teismas jo (M. M.) padarytų veiksmų neprivalėjo gretinti su ANK numatytais administraciniais nusižengimais, pagal kuriuos už panašaus pobūdžio, bet mažiau pavojingus administracinius nusižengimus skiriamas specialiosios teisės atėmimas ANK numatyta minimali vienerių metų teisės vairuoti transporto priemones atėmimo trukmė, nes nagrinėdamas baudžiamąją bylą ir skirdamas baudžiamojo poveikio priemonę, teismas vadovaujasi tik baudžiamojo įstatymo nuostatomis, ir vien tai, kad ANK yra numatytas vienodas minimalus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas neįpareigoja teismo pagal tai derinti skiriamą baudžiamojo poveikio priemonę.

14. Apeliaciniame skunde akcentuojamos aplinkybės, kad asmuo, vairuodamas automobilį viršijo leistiną greitį, per raudoną šviesoforo signalą pravažiavo nestabtelėjęs, kas, prokuroro vertinimu, rodo M. M. neatsakingumą ir šios aplinkybės taip pat turi būti vertintinos sprendžiant klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonės termino nustatymo, nelemia būtinybės griežtinti baudžiamosios poveikio priemonės trukmę, nes byloje nėra duomenų, kad M. M. būtų patrauktas administracinėn atsakomybėn už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, susijusį su draudžiamo šviesoforo signalo nesilaikymu arba greičio viršijimu .

15. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs byloje esančius duomenis, apibūdinančius nusikaltimo pavojingumą bei M. M. asmenybę, daro išvadą, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas teisingai išsprendė klausimą dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo ir jos termino nustatymo. Kolegijos vertinimu, skiriant minimalų baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminą, bus pasiekti baudžiamojo poveikio priemonės tikslai, įgyvendinta bausmės paskirtis. Todėl keisti ar naikinti nuosprendį prokuroro apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus prokuroro Alvydo Markausko apeliacinį skundą atmesti.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.