Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Kazlauskienės, Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės (kolegijos pirmininkė), Artūro Šumsko,

viešame teismo posėdyje žodine apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės, N. M. ir jo įstatyminio atstovo Ž. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 8 d. nuosprendžio, kuriuo N. M., padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste – BK) 284 str. 1 d., 138 str. 2 d. 8 p., vadovaujantis BK 93 str. 1 d. 3 p., atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir jo atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta. Vadovaujantis BK 82 str., jam paskirtos auklėjamojo poveikio priemonės – įspėjimas ir elgesio apribojimas 6 mėnesiams, įpareigojant jį tuo laikotarpiu tęsti mokslą, būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokslu. Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo J. B. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir solidariai iš E. A. (E. A.) ir N. M., o N. M. neturint lėšų, iki jis sulauks pilnametystės ar turės savo turtą ar uždarbį, subsidiariai iš jo įstatyminio atstovo, civilinio atsakovo Ž. M., nukentėjusiajam J. B. priteista 200 Eur turtinei žalai atlyginti bei 2 700 Eur neturtinei žalai atlyginti. Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinys tenkintas ir priteista solidariai iš E. A. ir N. M., o N. M. neturint lėšų, iki jis sulauks pilnametystės ar turės savo turtą ar uždarbį, subsidiariai iš jo įstatyminio atstovo, civilinio atsakovo Ž. M., 27,95 Eur žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. A. ir N. M. pripažinti kaltais už tai, kad 2015 m. vasario 17 d., apie 19.55 val., veikdami kartu, viešojo vietoje – prie parduotuvės „Maxima”, Viršuliškių g. 30, Vilniuje, E. A. tyčia sudavus nukentėjusiajam J. B. dešinės rankos kumščiu 3 kartus į galvos sritį bei vieną kartą spyrus koja pastarajam į šoną, N. M. sudavė J. B. dešinės rankos kumščiu 2 kartus į galvos sritį, dėl ko padarė nukentėjusiajam J. B. poodines kraujosruvas kaktos kairėje, kairės akies viršutiniame voke, dešinės akies apatiniame voke, odos nubrozdinimą nosies nugarėlėje, nosikaulių lūžį, kurie vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl nosikaulių lūžio sveikata sutrikdyta ilgiau kaip 10 dienų.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad N. M. savo kaltę pilnai pripažino, atsiprašė nukentėjusiojo, nuoširdžiai gailisi. Įvykio metu N. M. manė, kad fiziškai stipresniu atrodantis J. B. gali sumušti E. A., todėl puolė pastarąjį ginti. Apeliantų nuomone, vertinant nukentėjusiajam padarytus sužalojimus, gydymosi laiką ir jo patirtas gydymosi išlaidas, neturtinės žalos suma (2700 Eur), solidariai priteista iš N. M. ir E. A., yra per didelė. Pirmosios instancijos teismas privalėjo atsižvelgti į tą faktą, kad N. M. jokių pajamų ir turto neturi, jo tėvai nėra pasiturintys, o 2016 m. rugpjūčio 5 d. sulaukęs pilnametystės N. M. abu civilinius ieškinius turės apmokėti vienas, nes E. A. niekur nedirba ir nesimoko, todėl šių ieškinių jis apmokėti nesistengs. N. M. mokosi, planuoja dirbti ir gauti pajamas, todėl jam, tik pradedančiam gyvenimą žmogui, tai būtų sunki našta. Apeliaciniame skunde pažymima, kad nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme, nebuvo atsižvelgta į teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose - esant nesunkiam sveikatos sutrikdymui, teismai tokio dydžio nematerialinės žalos paprastai nepriteisia.

Teismo posėdyje asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jo įstatyminis atstovas ir gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės, N. M. ir jo įstatyminio atstovo Ž. M. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, ir jo įstatyminis atstovas nesutinka su nukentėjusiajam priteistos neturtinės žalos dydžiu.

Neturtinė žala suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau tekste – CK) 6.250 straipsnio 1 dalis). Išgyvenimai dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų, tokių kaip sveikata, yra ypač dideli. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Pažymėtina tai, kad CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Teismas, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, nustatydamas jos dydį, atsižvelgia į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų laikymasis, taikant bei aiškinant teisės normas, leidžia teismui atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus, užtikrinti skirtingų interesų pusiausvyrą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, jog CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodytas neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, atsižvelgtina ir į individualias nukentėjusiojo savybes; tiek fizinio, tiek dvasinio pobūdžio padariniai vertinami ne tik įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kokią įtaką tai turės nukentėjusiojo asmenybės formavimuisi, visuomeninei, profesinei, kūrybinei veiklai, šeiminiams santykiams ir pan.; esant sveikatos sutrikdymui, vertinamas jo pobūdis, trukmė, sveikatos grąžinimo metodų taikymas, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-89-139/2016).

Sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad dėl patirtų sužalojimų poodines (kraujosruvų kaktos kairėje, kairės akies viršutiniame voke, dešinės akies apatiniame voke, odos nubrozdinimo nosies nugarėlėje, nosikaulių lūžio) nukentėjusysis neišvengiamai patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus (lankėsi medicinos įstaigose, vartojo vaistus, teko naudoti kosmetines priemones kraujosruvoms ir patinimams maskuoti ir kt.), tačiau baudžiamojoje byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių žalos pasekmes, liekamuosius reiškinius, todėl sužalojimų padariniai negali būti vertinami ateities požiūriu. Apklausiamas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, nukentėjusysis nurodė, kad dėl patirtų sužalojimų jo darbinių funkcijų atlikimas nebuvo nutrūkęs, nors medicinos specialistai jam siūlė atlikti operaciją, tačiau jis jos atsisakė. Pažymėtina, kad asmuo nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių operacijos reikalingumą ateityje ar kitokių sveikatos grąžinimo metodų taikymo būtinybę, nėra duomenų ir apie tai, kad nukentėjusiojo patirti sužalojimai būtų nepataisomi. Tuo tarpu, teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad žalą patyręs asmuo turi pateikti įrodymus, patvirtinančius gydymo išlaidų pagrįstumą, turi būti konstatuota, kad gydymo išlaidų būtinumas yra akivaizdus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 3K-3-643/2005). Tokiu būdu, nustatant neturtinės žalos dydį, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsižvelgė į tai, kad nukentėjusiajam ateityje gali prireikti operacijos, kadangi tokio gydymo metodo būtinybė nėra pagrįsta. Svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad nukentėjusiajam priteista 200 Eur turtinės žalos atlyginimui, tačiau ši pinigų sumą priteista už sulaužytus nukentėjusiojo akinius, patirtų gydymo išlaidų nukentėjusysis nenurodė ir jų kompensuoti civiliniu ieškiniu neprašė. Už J. B. gydymą Valstybinė teritorinė ligonių kasa prašė priteisti tik 27,95 Eur turtinę žalą, kas reiškia, kad nukentėjusiojo gydymas nebuvo sudėtingas, kaip matyti iš baudžiamojoje byloje esančių duomenų, nukentėjusysis, suteikus medicininę pagalbą, iš Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės buvo išleistas. Nustatant neturtinės žalos dydį taip pat atsižvelgtina į tai, kad sužalojimai nukentėjusiajam buvo padaryti kaltinamųjų tyčiniais veiksmais, iš chuliganiškų paskatų, nusikalstamos veikos padarymo metu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, N. M. buvo nepilnametis, šiuo metu jis yra ką tik sulaukęs pilnametystės, mokosi VšĮ Vilniaus statybininkų rengimo centre, kol kas nedirba, asmeninio turto ir pajamų neturi. Šių aplinkybių visuma leidžia apeliacinės instancijos teismui daryti išvadą, kad nukentėjusiajam J. B. priteista neturtinė žala yra per didelė, todėl jos dydis turi būti sumažintas iki 1 700 Eur. Pažymėtina, kad neturtinės žalos dydžio klausimas yra ne teisės, bet fakto klausimas. Dėl to teismų praktikoje nustatomos ir priteisiamos atlyginti žalos dydis, esant tiems patiems padariniams, būna skirtingas.

Atsižvelgiant į apeliacinio skundo argumentus pažymėtina, kad tai, jog asmuo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, N. M. pripažino savo kaltę, atsiprašė nukentėjusiojo, nuoširdžiai gailisi, neturi įtakos neturtinės žalos dydžio nustatymui. Tam įtakos neturi ir skunde nurodomi nusikalstamos veikos padarymo motyvai. Šios aplinkybės buvo svarbios pirmosios instancijos teismui sprendžiant bausmės skyrimo klausimą. Žalos dydžiui neturi reikšmės ir tai, kad vienas iš skolininkų, t. y. E. A., niekur nedirba ir nesimoko, todėl solidariai priteistą žalą turės atlyginti kitas skolininkas, t. y. N. M.. Solidarioji skolininkų atsakomybė įstatyme yra numatyta tam, kad nukentėjusysis turėtų daugiau galimybių gauti priteistos žalos atlyginimą. Tuo tarpu, solidariąją pareigą įvykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš visų kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį, jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis (CK 6.9 straipsnio 1 dalis).

Atkreiptinas dėmesys, kad asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės, N. M. 2016 m. rugpjūčio 5 d. sulaukus pilnametystės, neturtinė žala priteistina iš jo asmeniškai, panaikinant subsidiariąją jo įstatyminio atstovo Ž. M. atsakomybę.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 dalimi,

nutaria:

Asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės, N. M. ir jo įstatyminio atstovo Ž. M. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 8 d. nuosprendį dalyje dėl 2700 Eur neturtinės žalos priteisimo nukentėjusiajam J. B. pakeisti. Solidariai iš E. A. (E. A.) ir N. M. nukentėjusiajam J. B. priteisti 1700 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Likusioje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.