Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. A. (duomenys neskelbtini), kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., 138 str. 2 d. 8 p., N. M. (duomenys neskelbtini), kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., 138 str. 2 d. 8 p.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Apžiūros 2015-05-12 protokole užfiksuota, kad buvo apžiūrėti trys 2015-02-17 vaizdo įrašai iš parduotuvės „Maxima”, esančios Viršuliškių g. 30, Vilniuje. Apžiūros metu nustatyta: 1. Vaizdo įrašas pavadinimu 03 (17-02-15 19’50’44). 1 min 44 sek. trukmės. Apatiniame dešiniajame kampe matosi laikas ir data: 2015-02-17 19:50 val. Filmuojama parduotuvės „Maxima” įėjimo varteliai. Matosi du vaikinai, kurių vienas apsirengęs oranžine striuke, šviesiomis kelnėmis (N. M.). Kitas vaikinas apsirengęs mėlyna striuke, šviesiomis kelnėmis, su užrašu „ADIDAS” (E. A.). Prie vartelių prie jų prieina trečias vaikinas, pasirengęs juoda striuke, juodomis kelnėmis ir kepure. 2. Vaizdo įrašas pavadinimu 05 (17-02-15 19’53’17). 2 min 26 sek. trukmės. Apatiniame dešiniajame kampe matosi laikas ir data: 2015-02-17 19:50 val. Filmuojama parduotuvės „Maxima” įėjimas iš lauko pusės. Matosi kalnelis prie įėjimo į „Maxima” parduotuvę. Nuo įėjimo vaikinai leidžiasi kalneliu, o pro juos praeina pora – vyras ir moteris. Porai praėjus, 3 vaikinai atsisuka į juos, bet nieko nedaro ir nueina. Vyriškis, su kuriuo trys vyrai prasilenkė, grįžta ir nueina paskui vaikinus. Moteris įeina į parduotuvę „Maxima”. Visi išeina iš filmavimo lauko. 19.54 val. į filmavimo lauką įeina J. B., traukdamasis nuo E. A., kuris bandė suduoti J. B.. J. B. traukiasi, o E. A. vejasi J. B.. Paskui E. A. suduoda dešine ranka smūgį į viršutinę kūno dalį, tačiau nesimato, kur tiksliai. Tada bando suduoti dar smūgį, bet J. B. pasitraukia į šalį. Tuo metu atbėga moteriškė, o kalnu kyla N. M.. J. B. griebia E. A. už veido, o E. A. atstumia J. B.. Tada priėjęs N. M. suduoda dešiniu kumščiu J. B. į veidą. Moteris bando skirti besimušančius. J. B. su E. A. grumiasi, o moteris stovi prieš N. M. stengdamasi neprileisti jo prie J. B.. J. B. ir E. A. grumiasi, ir kažkuriuo momentu N. M. ir E. A. suduoda po vieną smūgį dešine ranka J. B., tačiau nesimato kur. J. B. traukiantis nuo vaikinų, E. A. pavymui suduoda dar vieną smūgį į galvą. J. B. einant į parduotuvę spyrė pastarajam į šoną. J. B. įeina į parduotuvę, vaikinai pasišalina. 3. Vaizdo įrašas pavadinimu 13 (17-02-15 19’52’09). 1 min 9 sek. trukmės. Apatiniame dešiniajame kampe matosi laikas ir data: 2015-02-17 19.52 val. Filmuojama parduotuvės „Maxima” įėjimas ir kasos. Matosi trys vaikinai. Vienas jų yra aspirengęs oranžine striuke, šviesiomis kelnėmis (N. M.), kitas – mėlyna striuke ir šviesiomis kelnėmis su užrašu „Adidas” (E. A.). Prie vartelių prie jų prieina trečias vaikinas, apsirengęs juoda striuke, juodomis kelnėmis ir kepure (M. U.) (b.l. 12-15).

Specialisto išvadoje Nr. G 682/15 (01) nustatyta, kad J. B. padaryta poodinės kraujosruvos kaktos kairėje, kairės akies viršutiniame voke, dešinės akies apatiniame voke, odos nubrozdinimas nosies nugarėlėje, nosikaulių lūžis, paveikus kietu, buko daiktu (daiktais), galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2015-02-17). Sužalojimai visumoje vertinami nesunkiu sutrikdymu, nes dėl nosikaulių lūžio sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Atskirai poodinė kraujosruva kaktos kairėje vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu (b.l. 33-34).

Motyvuojamoji dalis

LR BK 284 straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Vienas iš būdų, kuriuo gali būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka, yra fizinio smurto panaudojimas prieš kitą asmenį viešoje vietoje. Kvalifikuojant veiką pagal BK 284 straipsnio 1 dalį neturi reikšmės veikos padarymo motyvai. Jie gali būti ir chuliganiški, bet gali būti ir asmeniniai. Veikos kvalifikavimą pagal BK 284 straipsnį apsprendžia šie objektyvieji nusikaltimo sudėties požymiai: padarytos veikos (veiksmų) pobūdis, kilę padariniai ir nusikaltimo padarymo vieta. Nusikaltimo padarymo vieta – yra viešoji vieta. Viešoji vieta yra viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Nusikalstamo elgesio padariniai šiuo atveju yra viešosios rimties ar tvarkos sutrikdymas. Nors šis BK straipsnis ima apsaugon tokią vertybę kaip viešoji tvarka ir rimtis, tačiau dėl kaltininko veiksmų sutrikdant viešąją tvarką paprastai kitiems žmonėms padaromi sveikatos sutrikdymai, sužalojamas ar sunaikinamas svetimas turtas. Todėl papildoma vertybė, saugoma BK 284 straipsnio, yra žmogaus sveikata bei nuosavybė. Kaltininkui nusikalstamai veikiant viešojoje vietoje kitiems asmenims gali būti padaromi įvairaus laipsnio sveikatos sutrikdymai, sugadinama ar sunaikinama nuosavybė. Tačiau iš visų galimų sveikatos sutrikdymų šis BK straipsnis apima tik fizinio skausmo sukėlimą ir nežymų sveikatos sutrikdymą. Kilus šiems padariniams veika kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnio 1 dalį. Tuo tarpu jeigu sutrikdant visuomenės rimtį ar tvarką nukentėjusiajam padaromas nesunkus ar sunkus sveikatos sutrikdymas, veika kvalifikuojama kaip idealioji dviejų nusikalstamų veikų sutaptis. Jei viešosios tvarkos pažeidimas padaromas dėl chuliganiškų paskatų ir dėl to kitam asmeniui padaromas nesunkus sveikatos sutrikdymas, veika kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą. Chuliganiškais motyvais laikoma, kai veika padaroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (LAT nutartis kasacinėje byloje Nr. 2K-249/2009).

Ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus teismas daro išvadą, kad kaltinamieji E. A. ir N. M., veikdami kartu, viešojo vietoje – prie parduotuvės „Maxima”, Viršuliškių g. 30, Vilniuje, E. A. tyčia sudavus nukentėjusiajam J. B. dešinės rankos kumščiu 3 kartus į galvos sritį bei vieną kartą spyrus koja pastarajam į šoną, po ko N. M. sudavus J. B. dešinės rankos kumščiu 2 kartus į galvos sritį, rodė nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį, tokie jų veiksmai atitinka BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį. Byloje nustatyta, kad nusikalstamus veiksmus kaltinamieji atliko prie parduotuvės „Maxima”, todėl šiuo atveju vietos priskyrimas viešajai vietai abejonių nekelia, nusikalstamos veikos padarymo metu buvo ir turėjo teisę lankytis kiti asmenys. E. A. ir N. M. nusikalstamą veiką padarė dėl chuliganiškų paskatų, nes iš byloje nustatytų aplinkybių akivaizdu, jog tokiam nusikalstamam poelgiui nebuvo priežasčių. Kaltinamieji veikė tyčia. Kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik kaltinamojo prisipažinimu, padarius nusikalstamą veiką, bet jis nustatomas tiriant, įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą ir pan. Viešosios tvarkos pažeidėjas gali veikti nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numatyti, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta. Iš nustatytų aplinkybių akivaizdu, kad E. A. tyčia sudavus nukentėjusiajam J. B. dešinės rankos kumščiu 3 kartus į galvos sritį bei vieną kartą spyrus koja pastarajam į šoną, po ko N. M. sudavus J. B. dešinės rankos kumščiu 2 kartus į galvos sritį, bendrais bruožais numatė, jog tokiais veiksmais bus ne tik padaryta žala, bet ir pademonstruota nepagarba aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdyta visuomenės rimtis, ir tokių padarinių norėjo. Specialisto išvadoje nurodyta, kad J. B. galimai 2015-02-17 padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, pasireiškęs poodinėmis kraujosruvomis kaktos kairėje, kairės akies viršutiniame voke, dešinės akies apatiniame voke, odos nubrozdinimu nosies nugarėlėje, nosikaulių lūžiu. Bylos metu ištirtais įrodymais – nukentėjusiojo J. B., liudytojos D. B. parodymais nustatyta, jog nukentėjusysis buvo užpultas be tarpusavio santykių aiškinimosi priežasties, praeinant užkabino nukentėjusiojo petį ir pradėjo užgaulioti necenzūriniais žodžiais, ignoruojant elementarias elgesio taisykles ir visuotinai priimtas moralės normas. Teismas vertina, kad kaltinamųjų veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 8 p. Kaltinamasis E. A. be priežasties tyčia sudavė nukentėjusiajam J. B. dešinės rankos kumščiu 3 kartus į galvos sritį bei vieną kartą spyrus koja pastarajam į šoną, po ko N. M. sudavė J. B. dešinės rankos kumščiu 2 kartus į galvos sritį, ko pasekoje padarė nukentėjusiajam J. B. aukščiau aptartus sužalojimus, kurie vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl nosikaulių lūžio sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, ir nebuvo sukelta LR BK 135 str. 1 d. nurodytų padarinių.

Kaltinamojo N. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino ir gailisi padaręs nusikaltimus (Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustato.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 93 str. 1 d. nepilnametis, pirmą kartą padaręs baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu jis:

1) nukentėjusio asmens atsiprašė ir visiškai ar iš dalies savo darbu ar pinigais atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą arba

3) pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką arba yra kitų pagrindų manyti, kad nepilnametis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 93 str. 2 d. teismas, atleidęs nepilnametį nuo baudžiamosios atsakomybės šio straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais, skiria jam šio kodekso 82 straipsnyje numatytas auklėjamojo poveikio priemones.

N. M. teisiamas pirmą kartą, nusikalto būdamas nepilnametis, prisipažino ir gailisi dėl padarytų nusikalstamų veikų, turtinė žala padaryta, neatlyginta, nes neturi savo pajamų, per metus laiko neturėjo galimybės atsiprašyti nukentėjusiojo, teisiamajame posėdyje N. M. atsiprašė nukentėjusiojo. Tiriant N. M. asmenybę nustatyta, kad jis neteistas (b. l. 101), administracine tvarka baustas (b. l. 102-103), pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, besimokantis (duomenys neskelbtini), mokymo įstaigos administracijos charakterizuojamas patenkinamai, VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas (b. l. 107), VšĮ Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centre nesigydė (b. l. 108), į Vilniaus priklausomybės ligų centrą per 5 metų laikotarpį nesikreipė dėl konsultacijos ir gydymo (b. l. 109), todėl įvertinęs visas aplinkybes, teismas šiuo metu turi pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 93 str.1 d. 3 p., atleidžia jį nuo baudžiamosios atsakomybės ir, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 82 str., skiria kaltinamajam auklėjamojo poveikio priemones.

N. M. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir nepilnamečio atidavimas prižiūrėti – paliktinos iki įsiteisės nuosprendis.

Kaltinamojo E. A. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino ir gailisi padaręs nusikaltimus (Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustato.

Skirdamas bausmes E. A., vadovaudamasis BK 54 str. 2 d., teismas atsižvelgia į tai, kad yra viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, į tai, kad viena padaryta veika priskiriama prie nesunkių nusikaltimų, kita – prie apysunkių nusikaltimų, taip pat į tai, kad jis neteistas, todėl už Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką jam skirtina arešto bausmė, o už Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 8 p. – laisvės atėmimo bausmė. Nustatydamas bausmės dydį, skaičiuojant nuo jos vidurkio ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 61 str. 2 d. nuostatomis, teismas įvertina tai, kad nėra kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, yra viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė, atsižvelgia į aplinkybes, apibūdinančias nusikaltimų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, yra pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, baustas administracine tvarka, neteistas, VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas, į Vilniaus priklausomybės ligų centrą per 5 metų laikotarpį nesikreipė dėl konsultacijos ir gydymo, 2013-11-14 buvo pristatytas į apsvaigimo nustatymo med. apžiūros kabinetą, išvada: narkotinis apsvaigimas, VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre nesigydė ir mano, kad E. A. skirtina laisvės atėmimo bausmė mažesnė už sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmės vidurkį, o arešto bausmė mažesnė už sankcijoje numatytą bausmės vidurkį. Bausmės, skirtos pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. ir 138 str. 2 d. 8 p., vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 5 d. 1 p., bendrintinos bausmių apėmimo būdu, kadangi sutrikdant visuomenės rimtį nukentėjusiajam padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, todėl veika kvalifikuojama kaip idealioji dviejų nusikalstamų veikų sutaptis.

BK 64¹ str. įtvirtinta, kad kai asmuo prisipažįsta kaltu bei byloje atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, nuteistajam skirta bausmė, tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Teismas atsižvelgęs į šią įstatymo normą, taip pat į nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad E. A. skiriama bausmė sumažintina 1/3.

Įvertinęs visas aplinkybes teismas mano, kad kaltinamajam E. A. tikslinga, suteikiant jam šansą pasitaisyti, atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsniu 1 (vieneriems) metams, įpareigojant per šį laikotarpį būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi, pradėti dirbti ar mokytis, tęsti darbą ar mokslą.

E. A. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina iki įsiteisės nuosprendis. Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžia E. A. skaičiuojama nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareiškė 27,95 eurų (kas atitinka 96,51 Lt) civilinį ieškinį byloje. Iš byloje esančio Gydymo paslaugų apskaitos išrašo matyti, jog J. B. buvo suteiktos radiologo, otorinolaringologo paslaugos, kurių paslaugos bendrai sudaro 27,95 eurų (kas atitinka 96,51 Lt). Nukentėjusiajam paslaugos gydymo įstaigoje buvo suteikiamos po įvykio praėjus keletui dienų. Teismas vertina, jog visos šios gydymo įstaigos paslaugos, suteiktos nukentėjusiajam, tiesiogiai susijusios su įvykio metu nukentėjusiojo patirtais sužalojimais, todėl Valstybinės ligonių kasos ieškinys tenkintinas visa apimtimi.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas J. B. byloje pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti jam 4500 eurų iš kaltinamųjų neturtinės žalos, nes dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo patyrė labai didelį fizinį skausmą, kuris tęsėsi apie mėnesį. Dėl sulaužytos nosies, pasidarė sunkiau kvėpuoti, nuolat prasidėdavo kraujavimas, nusičiaudėjus atrodydavo, kad nosis lūžta pakartotinai, vargindavo nuolatiniai galvos skausmai, todėl nuolat vartodavo nereceptinius nuskausminamuosius vaistus „Ibuprofen 400“. Taip pat pasikeitė nosies kuprelės forma, kitaip tariant nosis pasidarė kreiva, kai anksčiau buvo visiškai tiesi. Ilgalaikėje perspektyvoje pasunkėjo kvėpavimas, sinusuose pradėjo dažniau nei įprastai kauptis išskyros, padažnėjo sloga. Jam, J. B. dar reikalinga nosies operacija. Dėl mėlynių ir sutinimo buvo apribotos galimybės bendrauti su draugais, einant į darbą reikėjo naudoti kosmetines priemones, todėl visa tai sukėlė nepatogumus.

Pagal CK 6.250 straipsnyje įtvirtintą prezumpciją neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo. Teisės aktuose sveikata yra siejama ne tik su ligų ar fizinių defektų nebuvimu, bet ir su psichine bei dvasine asmens gerove.

Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai yra numatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Pagal šią normą, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pažymėtina, kad skirtingai nuo turtinės žalos, neturtinės žalos dydžio tiksliai išreikšti pinigais ir tai pagrįsti įrodymais nėra įmanoma. Neturtinė žala yra laikoma bendraisiais nuostoliais, kurių dydis ne įrodinėjamas, o nustatomas teismo pagal tam tikrus nustatytus kriterijus. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus ir kt.). Imperatyvas, kad žala turi būti atlyginta teisingai, yra susijęs su konstituciniais žalos atlyginimo proporcingumo, adekvatumo principais. Pagal juos reikalaujama, kad teisės aktuose nustatytos ir taikomos priemonės būtų proporcingos siekiamam tikslui, neribotų asmenų teisių labiau negu būtina teisėtam ir visuotinai reikšmingam, konstituciškai pagrįstam tikslui pasiekti, nesudarytų prielaidų piktnaudžiauti teise.

Pažymėtina, kad esminės ir lemiamos aplinkybės nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį yra nusikalstamos veikos pasekmės. Sveikatos sužalojimu padarytos neturtinės žalos dydis priklauso ne tik nuo sveikatos sutrikdymo sunkumo, bet ir jo pobūdžio, kitų aplinkybių, apibūdinančių žalos ypatumus. Visais atvejais, nustatydamas nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydį (pinigine išraiška), teismas privalo įvertinti tas neigiamas pasekmes, kurias nukentėjusiajam sukėlė atitinkama veika.

Teismas pripažįsta, kad dėl kaltinamųjų E. A. ir N. M. nusikalstamų veikų J. B. buvo padaryta neturtinė žala, nes akivaizdu, kad jis patyrė dvasinius išgyvenimus, emocinį sukrėtimą, fizinį skausmą, turėjo lankytis pas gydytojus, gerti vaistus. Dėl kaltinamųjų veiksmų nukentėjusysis, dar ir dabar jaučia sužalojimo pasekmes, ateityje gali prireikti operacijos. Tačiau teismas vertina, kad nurodyta neturtinė žala šiuo konkrečiu atveju yra pernelyg didelė. Teismas vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d. nustatytais kriterijais, atsižvelgia į žalą padariusių asmenų kaltę, jos formą, kaltinamųjų turtinę padėtį, E. A. nedirbantis, N. M. besimokantis, nepilnametis, atsižvelgiama į pastarojo socialinę brandą bei teismų praktiką dėl neturtinės žalos atlyginimo tokio pobūdžio baudžiamosiose bylose. Teismas mano, kad šiuo atveju nėra nustatyta tokių faktinių aplinkybių, kurios leistų žymiai nukrypti nuo teismų praktikoje susiformavusių neturtinės žalos dydžių, ir daro išvadą, jog įvertinus išdėstytas aplinkybes bei vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, atlygintinos neturtinės žalos dydis J. B. mažintinas iki 2700 eurų. Teismo manymu, ši suma geriausiai užtikrina piniginę kompensaciją už padarytą skriaudą bei balansą tarp padarytos nusikalstamos veikos ir jos sukeltų padarinių, kadangi neturtinės žalos priteisimas negali virsti siekiu pagerinti savo turtinę padėtį.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas J. B. byloje pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti jam 200 eurų iš kaltinamųjų turtinės žalos, nes konflikto metu, agresoriams smūgiavus jam, J. B. į veido sritį buvo visiškai, nepataisomai sulaužyti jo vardiniai akinių rėmai „Ray-Ban“, sulaužyti jų stiklai. Kadangi akiniai buvo pirkti maždaug du metus prieš konfliktą, pirkimo dokumentų išsaugojęs nėra, tačiau puikiai pamena, kada bendra akinių rėmų bei jų stiklų pirkimo bei gamybos kaina yra 200 eurų. Teismo vertinimu civilinis ieškinys pagrįstas, atitinka protingumo ir teisingumo kriterijus, todėl įvertinus tai, kad ši žala padaryta kaltinamųjų veiksmais, priteistina iš kaltinamųjų.

Bylos paskutiniame lape esančiame voke kompaktinis diskas su vaizdo įrašu paliktinas saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

N. M., padariusį nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., 138 str. 2 d. 8 p., vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 93 str. 1 d. 3 p., atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, ir jo atžvilgiu nutraukti baudžiamąją bylą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 82 str., paskirti jam auklėjamojo poveikio priemones – įspėjimą ir elgesio apribojimą 6 mėnesiams: įpareigojant jį tuo laikotarpiu tęsti mokslą, būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokslu.

E. A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., ir skirti jam 30 parų areštą.

E. A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 8 p., ir skirti jam laisvės atėmimą 9 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., paskirtas bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę bausmę ir E. A. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 9 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti sumažintą 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymą E. A. atidėti 1 metams, įpareigojant per šį laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi, pradėti dirbti ar mokytis, tęsti darbą ar mokslą.

Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią E. A. skaičiuoti nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

E. A. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

N. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nepilnamečio atidavimą prižiūrėti nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo J. B. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir solidariai iš E. A. ir N. M., o N. M. neturint lėšų, iki jis sulauks pilnametystės ar turės savo turtą ar uždarbį, subsidiariai iš jo įstatyminio atstovo, civilinio atsakovo Ž. M. priteisti nukentėjusiajam J. B. 200 eurų turtinei žalai atlyginti bei 2700 eurų neturtinei žalai atlyginti.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinį tenkinti, priteisti solidariai iš E. A. ir N. M., o N. M. neturint lėšų, iki jis sulauks pilnametystės ar turės savo turtą ar uždarbį, subsidiariai iš jo įstatyminio atstovo, civilinio atsakovo Ž. M. 27,95 eurų žalai atlyginti.

Byloje esantį kompaktinį diską su vaizdo įrašu palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.