Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

2011-06-23 · Baudžiamoji byla Nr. 1-40-649/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2011-06-23Panevėžio apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2011-10-24Panevėžio apygardos teismas
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2011-06-23
Bylos Nr.
1-40-649/2011
Teisminio proceso Nr.
1-71-1-00360-2010-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Saulius Vanagas
Civilinis ieškovas
R. A.
Kaltinamasis
V. B., R. Š.
Advokatai
Eugenijus Baršys, Sergėjus Korznikovas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-40 -649/11Procesinio sprendimo kategorija 1.2.14.1.3, 1.2.18.2, 1.2.14.5, 1.2.18.3, 2.1.15.3.3.2Proceso Nr. 1-71-1-00360-2010-2
(S)KUPIŠKIO RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011-06-23Kupiškis

Kupiškio rajono apylinkės teismo teisėjas Saulius Vanagas, sekretoriaujant Ramunei Semėnienei, dalyvaujant prokurorei Aušrai Vingilei, nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei R. A., gynėjui advokatui Sergėjui Korznikovui, ginančiam V. B., gynėjui advokatui Eugenijui Baršiui, ginančiam R. Š., teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) rajone, gyv. (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, nedirbanti, išsituokusi, turinti aukštesnįjį išsilavinimą, teista Kupiškio rajono apylinkės teismo 2010-11-03 nuosprendžiu pagal LR BK 178 str. 2 d. galutine 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos ir per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, kaltinama nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 214 str. 1 d., 215 str. 1 d., 182 str. 3 d. ir 178 str. 4 d., padarymu;

R. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nedirbantis, vedęs, turintis vidurinį išsilavinimą, neteistas, kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 215 str. 1 d. ir 182 str. 3 d., padarymu, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. B. 2010-12-07 apie 14 val., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), iš R. A. namų, pagrobė svetimą, nukentėjusiajai R. A. priklausantį turtą: piniginę 10 litų vertės, joje buvusius pinigus – 150 litų, elektroninės mokėjimo kortelės PIN kodą ir AB banko „Swedbank” elektroninę mokėjimo kortelę, išduotą R. A., po to, tęsdama nusikalstamą veiką, neteisėtai įgijusi elektroninės mokėjimo kortelės PIN kodą ir AB banko „Swedbank” elektroninę mokėjimo kortelę, juos laikė iki 2010-12-07 14 val. 34 min.

Be to, V. B. 2010-12-07 neteisėtai panaudojo elektroninės mokėjimo kortelės PIN kodą ir AB banko „Swedbank” elektroninę mokėjimo kortelę, išduotą R. A., neteisėtoms finansinėms operacijoms atlikti, t. y. operacinei sistemai ir bankui save pateikė kaip asmenį, turintį teisę atlikti operacijas su sąskaitoje esančiomis piniginėmis lėšomis: iš AB banko „Swedbank” bankomato, esančio Kupiškyje Gedimino g. 34, pasinaudodama elektronine mokėjimo kortele ir PIN kodu, per tris kartus apgaule savo naudai įsigijo nedidelės vertės, t. y. 340 litų, svetimą, R. A. priklausantį turtą, o būtent: 2010-12-07 14 val. 34 min. iš R. A. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) paėmė 200 Lt, 2010-12-07 14 val. 36 min. iš R. A. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) paėmė 100 Lt, 2010-12-07 15 val. 23 min. iš R. A. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) paėmė 40 Lt.

Šalintina iš kaltinimo, kad V. B. 2010-12-07 neteisėtai panaudojo elektroninės mokėjimo kortelės PIN kodą ir AB banko „Swedbank” elektroninę mokėjimo kortelę, išduotą R. A., bei apgaule savo naudai įgijo svetimą nedidelės vertės turtą veikdama bendrininkų grupe su R. Š..

R. Š. kaltinamas tuo, kad jis, veikdamas bendrininkų grupe su V. B., žinodamas, kad V. B. 2010-12-07 nuo 14 iki 14 val. 30 min., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini) iš R. A. namų pavogė nukentėjusiajai R. A. priklausančią piniginę su joje buvusia banko mokėjimo kortele ir piniginėje rado AB banko „Swedbank” elektroninės mokėjimo kortelės PIN kodą, šią pavogtą kortelę kartu su V. B. 2010-12-07 neteisėtai panaudojo neteisėtoms financinėms operacijoms atlikti, t. y. operacinei sistemai ir bankui save pateikė kaip asmenį, turintį teisę atlikti operacijas su sąskaitoje esančiomis piniginėmis lėšomis: iš AB banko „Swedbank” bankomato, esančio Kupiškyje, Gedimino g. 34, pasinaudodamas elektronine mokėjimo kortele, per tris kartus apgaule savo naudai įsigijo nedidelės vertės, t. y. 340 litų svetimą R. A. priklausantį turtą, o būtent 2010 m. gruodžio 7 d. iš R. A. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) 14 val. 34 min. paėmė 200 Lt, 2010 m. gruodžio 7 d. 14 val. 36 min. iš R. A. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) paėmė 100 Lt., 15 val. 23 min. iš R. A. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) paėmė 40 Lt.

Pagal pareikštus kaltinimus V. B. ir R. Š. kaltais neprisipažino.

Šalies argumentai

V. B. paaiškino, kad ikiteisminio tyrimo metu davė neteisingus parodymus. Nurodė, kad 2010-12-07 pas ją buvo R. Š., o R. A. telefonu kvietė užeiti į svečius. Nuėję su R. Š. pas R. A., prie stalo rado vyrą “Zampolskį” ar “Jampolskį” (tai buvo Z. T.), ant stalo buvo 2 pūslės alaus. R. A. padavė piniginę ir grynųjų pinigų, banko kortelę, PIN kodą ir paprašė nupirkti alkoholinių gėrimų. Nešė R. A. alkoholį kelias dienas ir girtavo, po to R. A. neprašė atiduoti mokėjimo kortelės, o pati neatidavė, nes nežinojo, kada nebereikės pirkti alkoholinių gėrimų. Iš pradžių pinigus nuėmusi ėjo į savo namus, tada pas R. A.. R. Š. tik vaikščiojo kartu, neklausė, iš kur pas ją mokėjimo kortelė.

Po R. Š. apklausos nurodė, kad dalinai taip buvo, kaip R. Š. pasakojo. Mananti, kad iš R. A. namų išėjusi kartu su R. Š. ir su juo pirko alkoholinius gėrimus, tačiau vėliau patvirtino, kad iš pradžių R. Š. 4 “pūsles” alaus pirko vienas. Tą alų R. Š. pirko už 20 Lt, kuriuos R. A. sumokėjo už batus, o batus pardavimui R. A. atnešė ji su R. Š.. Kol R. Š. atnešė 4 “pūsles” alaus, ji, R. A. ir Z. T. sėdėjo kambaryje, o po to keturiese girtavo. Išgėrus alų, Z. T. nuėjo miegoti, o R. A. jai davė piniginę su mokėjimo kortele, kad nupirktų alkoholinių gėrimų atsipagiriojimui, o dabar ją apkalba, nes abi nesutaria dėl jos buvusio vyro A. B..

Su R. A. 510,00 Lt dydžio ieškiniu sutiko ir nurodė, kad privalės atlyginti kiek teismas priteis.

R. Š. paaiškino, kad ikiteisminio tyrimo metu davė neteisingus parodymus. Nurodė, kad pas R. A. girtavo ir dieną prieš 2010-12-07. Sekančią dieną R. A. jį ir V. B. vėl pasikvietė, nuėję rado Z. T. ir R. A., kurie turėjo 2 “pūsles” 8 proc. stiprumo alaus. Keturiese tą alų išgėrė, po to R. A. davė 20 Lt ir paprašė dar nupirkti alaus. Jis nupirko 4 “pūsles” alaus ir visi toliau girtavo. Išgėrus 2 “pūsles” V. B. išėjo į namus, likusias “pūsles” išgėrė tryse. Išgėrus visą alų R. A. nei jo, nei V. B. neprašė pirkti daugiau alkoholinių gėrimų.

Nurodė, kad nežino, kaip R. A. mokėjimo kortelė atsidūrė pas V. B.. Jam V. B. nesakė, kokiu būdu mokėjimo kortelę gavo. Jis tik palydėjo V. B. prie bankomato ir pastovėjo šalia, pinigų rankose neturėjo. Po to nuėjo į “Maxima” parduotuvę ir pirko maisto bei alkoholinių gėrimų. Su pirktomis prekėmis nuėjo pas V. B. į (duomenys neskelbtini) gatvę ir ten girtavo – kartu buvo B. K., G. V., A. Č., A. B.. Ikiteisminio tyrimo metu susimaišė duodamas parodymus, todėl apkalbėjo save. Apie tai, kad kortelė vogta, jam sekančią dieną po baliaus pasakė V. B.- pastaroji nurodė, kad pasiėmė iš R. A. piniginę. Anksčiau V. B. yra turėjusi savo buvusio vyro kortelę, ar kada nors naudojosi, nematė.

Dėl R. A. 510,00 Lt dydžio ieškinio aiškios pozicijos nenurodė.

Nukentėjusioji R. A. nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus. Nurodė, kad kai pas ją atėjo V. B. ir R. Š., ji su santechniku Z. T. pietavo, turėjo butelį alaus. V. B. ir R. Š. atnešė parduoti batus, už kuriuos ji V. B. sumokėjo 20 Lt. Kai jai siūlė pirkti batus, Z. T. galėjo negirdėti, taip pat Z. T. galėjo nematyti, kaip ji mokėjo 20 Lt už batus. Pinigus padavė iš piniginės, o piniginę visų akivaizdoje padėjo atgal į vaistinėlę. Neigia, kad prašė R. Š. nupirkti alaus už 20 Lt, tačiau R. Š. ir V. B. alaus galėjo atsinešti ateidami. Alų, kurį turėjo, ir kurį gal būt atsinešė atėję R. Š. ir V. B., keturiese išgėrė virtuvėje. Tam tikru laiku ji nuėjo į rūsį, ten prabuvo 5-10 minučių, o grįžusi pamatė, kad nebėra R. Š. su V. B.. Tikliai nepamena, kaip pamatė, kad nebėra piniginės – gal santechnikas paprašė avanso. Santechnikui pasakė, kad piniginėje buvo ir banko kortelė, taip pat ant mažo lapelio užrašytas PIN kodas, tai jis pasakė, kad reikia užblokuoti kortelę.

Daugiau alaus nei R. Š., nei V. B. neprašė nupirkti. Nei piniginės, nei mokėjimo kortelės V. B. niekada nedavė.

Ieškinį palaikė ir žalą prašė priteisti iš kaltų asmenų. Nurodė, kad 510 Lt dydžio ieškinys susideda iš 150 Lt grynųjų, kurie buvo piniginėje, 340 Lt buvo nuimti iš jos sąskaitos naudojantis mokėjimo kortele, 10 Lt sumokėjo už naujos banko kortelės išdavimą ir 10 Lt kainavo piniginė.

Liudytojas A. B. nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus. Paaiškino, kad kartais aplanko ir buvusią sutuoktinę V. B., ir R. A.. Nurodė, kad 2010-12-07 dirbo degalinėje, o pas V. B. galėjo būti po darbo baliuje. Jam atrodo, kad būnant darbe skambino V. B. ir klausė R. A. mokėjimo kortelės PIN kodo. Ikiteisminio tyrimo metu duotuose parodymuose A. B. buvo nurodęs, kad jam V. B. skambino ir klausė R. A. mokėjimo kortelės PIN kodo ( b. l. 26-27).

Liudytojas Z. T. iš pradžių neigė 2010-12-07 buvęs pas R. A., nurodė, kad kitomis dienomis yra pas ją dirbęs. Vėliau pripažino, kad 2010-12-07 galėjo užvažiuoti ir pietauti, galėjo keturiese girtauti, o vėliau, būdamas neblaivus, nuėjo miegoti R. A. namuose. Tačiau neprisimena, ar būtent su kaltinamaisiais girtavo, negali nieko pasakyti apie batų pardavimą ir apie 20 Lt sumokėjimą.

Liudytoja V. S., policijos pareigūnė, nurodė, kad apklausinėjo kaltinamuosius. Paaiškino, kad V. B. buvo sulaikyta nablaivi, parodymus davė sekančią dieną, jau būdama blaivi. Apklausiama V. B. prisipažino pavogusi piniginę ir su R. Š. ėjusi nuimti pinigų. R. Š. taip pat pripažino kaltę. V. B. ir R. Š. apie klausiamas aplinkybes pasakojo niekieno neverčiami, nespaudžiami. V. B. namuose pati atidavė R. A. piniginę, nereikėjo daryti kratų, neberado tik kortelių.

Motyvuojamoji dalis

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo ir įrodymų vertinimo

Kaltinamosios V. B. nusikalstama veika kvalifikuota teisingai –ji padarė dvi apysunkes tyčines nusikalstamas veikas ir du baudžiamuosius nusižengimus.

Teismas vertina kaltinamųjų ir liudytojų parodymus, duotus teismo posėdyje. Įrodymai vertinami vidiniu įsitikinimu turint objektyvų pagrindą ir siekiant didesnio tikėtinumo principu nustatyti nusikalstamos veikos aplinkybes. Atkreiptinas dėmesys, kad kaltininkai, nukentėjusioji ir liudytojas Z. T. 2010-12-07 gana smarkiai girtavo, parodymai duodami apie girtavimo dienos, kai jau buvo išgerta daug alkoholinių gėrimų, įvykius, todėl kai kurie prieštaravimai nepašalinti.

Kritiškai vertinami V. B. parodymai, kad ji ne pagrobė, o R. A. jai pati padavė piniginę ir mokėjimo kortelę su tikslu, kad būtų nupirkta alkoholinių gėrimų. Teismo nuomone, tokiais parodymais V. B. stengiasi sušvelninti savo padėtį.

R. A., piniginės ir mokėjimo kortelės savininkė, neigė davusi V. B. savo piniginę su mokėjimo kortele bei PIN kodu, neigė prašiusi nupirkti alkoholinių gėrimų. Kai R. A. sumokėjo 20 Lt už batus, V. B. matė, iš kur buvo paimta ir kur atgal padėta piniginė. Girtavimo metu nukentėjusioji trumpam pasišalino į rūsį ir sugrįžusi pamatė, kad nebėra R. Š. ir V. B.- buvimo rūsyje metu ir buvo pavogta R. A. piniginė su grynaisiais ir mokėjimo kortele. Teisminio nagrinėjimo metu nėra nustatyta, ar R. Š. ir V. B. pasišalino kartu, ar V. B. išėjo pirmiau. R. Š. nurodo, kad pirmiau išėjo V. B., R. A. nurodo, kad grįžusi iš rūsio neberado abiejų, o V. B. nurodo tiksliai nepamenanti, ar išėjo kartu su R. Š.. R. Š. nekaltinamas piniginės pagrobimu, todėl, teismo nuomone, šis parodymų skirtumas neesminis.

R. A. kreipėsi į policiją dėl piniginės su joje buvusiais pinigais ir mokėjimo kortele vagystės ir pateikė sąskaitos išrašą, iš kurio matyti, kad 2010-12-07 per tris kartus 50 minučių laikotarpyje iš sąskaitos nuimta 240 Lt ( b. l. 1, 7-8) - jei būtų piniginę ir mokėjimo kortelę V. B. perdavusi gera valia, nebūtų prasmės kreiptis.

Nors teismas nesiremia V. B. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, atkreiptinas dėmesys, kad parodymų patikrinimo vietoje metu ( b. l. 52-55) V. B. parodė spintelę virtuvėje R. A. namuose, iš kurios pagrobė piniginę. Ji R. A. piniginę su nuolaidų kortelėmis policijos pareigūnams atidavė paimdama iš savo namų, iš stale esančio stalčiaus. Piniginė buvo apžiūrėta ir su nuolaidų kortelėmis grąžinta R. A. ( b. l. 9-12).

Faktą, kad V. B. pavogė piniginę, patvirtino R. Š., nurodydamas, ja jam sekančią dieną po išgertuvių ( tai yra 2010-12-08) V. B. patvirtino, kad pasiėmė R. A. piniginę.

V. B. neneigė, kad naudodamasi bankomatu nuiminėjo pinigus iš R. A. sąskaitos naudodamasi R. A. kortele. Tai įrodo ir nuotraukos, pateiktos banko „Swedbank“ (b. l. 14-17). Tačiau V. B. teiginius, kad jai piniginė su mokėjimo kortele buvo perduota gera valia, paneigia A. B. parodymai, kad 2010-12-07, jam būnant darbe, V. B. skambino ir klausė R. A. mokėjimo kortelės PIN kodo. Darytina išvada, kad V. B. piniginėje ne iš karto rado PIN kodą. Juk jei V. B. būtų vykdžiusi R. A. prašymą nupirkti alkoholinių gėrimų, galėjo ir turėjo pirmiausia skambinti ne A. B., o pačiai R. A..

Tolimesnis V. B. elgesys po 2010-12-07 paneigia jos parodymus apie tai, kad R. A. jai davė piniginę su mokėjimo kortele dėl alkoholio parnešimo atsipagiriojimui – reikėtų suprasti sekančiai dienai. Tačiau ji visus R. A. pinigus ( grynus ir iš sąskaitos) išleido 2010-12-07, nupirktų alkoholinių gėrimų nenunešė R. A. nei tą, nei sekančią dieną, o mokėjimo kortelės negrąžino, nors sąskaita praktiškai buvo beveik tuščia. Darytina išvada, kad V. B. negrąžino R. A. piniginės ir mokėjimo kortelės todėl, kad piniginę su mokėjimo kortele ji pavogė.

V. B. kaltė pilnai įrodyta teismo posėdyje ištirtais įrodymais – nukentėjusiosios R. A., R. Š., A. B. parodymais, tarp kurių nėra esminių prieštaravimų, rašytiniais įrodymais.

Teismas laiko nustatytu faktu, kad V. B. 2010-12-07 apie 14 val. pagrobė iš nukentėjusiosios namų nukentėjusiajai priklausantį nedidelės vertės turtą – piniginę 10 Lt vertės su joje buvusiais 150 Lt bei mokėjimo kortele-padarė baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 178 str. 4 d., nes pagrobto turto vertė neviršija 3 MGL dydžio sumos. Tokiu būdu V. B. neteisėtai įgijo R. A. elektroninę mokėjimo priemonę ir ją laikė iki 14 val. 34 min. – padarė nusikaltimą, numatytą BK 214 str. 1 d.

Vėliau V. B. neteisėtai panaudojo R. A. elektroninę mokėjimo priemonę-operacinei sistemai ir bankui save pateikė kaip asmenį, turintį teisę atlikti operacijas su sąskaitoje esančiomis piniginėmis lėšomis, tai yra per tris kartus iš bankomato apgaule savo naudai įsigijo nedidelės vertės ( 340,00 Lt ) svetimą, R. A. priklausantį turtą. V. B. neteisėtai panaudojo elektroninę mokėjimo priemonę – padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 215 str. 1 d., o kadangi paėmė pinigus, apgaule įgijo nedidelės vertės svetimą turtą – tai sukčiavimas (baudžiamasis nusižengimas), numatytas BK 182 str. 3 d.

R. Š. išteisintinas pagal LR BK 215 str. 1 d. ir 182 str. 3 d., nes, teismo nuomone, neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

Nusikalstamos veikos požymiai skirstomi į objektyviuosius ir subjektyviuosius. Požymių kompleksas apibūdina nusikalstamą veiką. Objektyvieji požymiai - tai įstatymo saugomos vertybės, pavojinga veika, veikos padariniai, priežastinis veikos ir padarinių ryšys, asmens amžius. Subjektyvieji požymiai – pakaltinamumas ir kaltė.

R. Š. posėdžio metu neigė žinojęs, kad tuo metu, kai V. B. jį prašė padėti nueiti iki bankomato, V. B. turi iš R. A. pavogtą mokėjimo kortelę. Kaltinimas R. Š. iš esmės buvo paremtas jo paties ir V. B. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu. Nusikalstamos veikos, kuriomis kaltinamas R. Š. – sukčiavimas ir neteisėtas elektroninės mokėjimo priemonės panaudojimas – gali būti padaromos tik esant kaltininko tiesioginei tyčiai. Esant tiesioginei tyčiai kaltininkas privalo suvokti nusikalstamos veikos pobūdį, numatyti, kad gali atsirasti neigiami padariniai, numatyti baudžiamajame kodekse, ir norėti, kad dėl veikimo ar neveikimo atsirastų tie neigiami padariniai.

R. Š. paneigė ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kuriuose teigė, kad „V. B. parodė, kad turi piniginę, joje buvo banko kortelė ir jam pasakė, kad piniginė ir banko kortelė yra R. A.. Iš jos suprato, kad ji piniginę pavogė iš R. A., kadangi tikrai būdamas pas R. A., nematė, kad V. B. ji būtų davusi piniginę“( b. l. 74). Posėdžio metu R. Š. nuolat teigė, kad susimaišė duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu – apie tai, kad kortelė vogta, jis sužinojo sekančią dieną po išgertuvių, tai yra 2010-12-08. Atkreiptinas dėmesys, kad R. Š. parodymai ikiteisminio tyrimo metu gana kategoriški – „tikrai būdamas pas R. A., nematė, kad V. B. ji būtų davusi piniginę“ – tačiau pastebėtina, kad kompanija pas R. A. piniginės vagystės metu pagal parodymuose nurodytą išgertą alkoholinių gėrimų kiekį turėjo būti smarkiai apgirtusi, todėl abejotina, ar tokie kategoriški teiginiai gali būti teisingi. Juk liudytojas Z. T., girtavęs kartu su nukentėjusiąja ir kaltinamaisiais, nuėjo anksčiau miegoti net nebaigęs girtauti su visais, o kaltinamųjų neatsimena „nebent dėl girtumo“.

V. B. ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad „R. Š. netrukus atėjo į namus, aš jam parodžiau, kad turiu R. A. banko kortelę „( b. l. 51). Tačiau iš R. Š. ir V. B. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad V. B. nesakė R. Š., jog ji pavogė R. A. piniginę ir mokėjimo kortelę, o tik parodė, kad turi. Tai gana nuosekliai derinasi su R. B. gynybine pozicija teismo posėdyje, kad jai piniginę su mokėjimo kortele perdavė gera valia pati R. A..

Tokiu atveju vieninteliu galimu R. Š. kaltės įrodymu lieka paties R. Š. manymas, kad, jam parodžius mokėjimo kortelę, jis suprato ar privalėjo suprasti, kad kortelę V. B. pavogė. Teismo nuomone, paties įtariamojo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu prieš save, kai tie parodymai paneigti teisminio nagrinėjimo metu, nepakanka apkaltinamajam nuosprendžiui pagrįsti. Pažymėtina, kad V. B. teismo posėdyje patvirtino, kad R. Š. su ja tik vaikščiojo kartu, neklausė, iš kur kortelė.

Iš kaltinamųjų parodymų galima daryti išvadą, kad pas nukentėjusiąją buvo girtaujama ir prieš 2010-12-07. R. Š. teismo posėdyje nurodė, kad „nuėjus R. A. davė 50 Lt, pirkome alkoholio, gėrėme, kitą dieną vėl pasikvietė“. Ta kita diena ir buvo 2010 m. gruodžio 7 d., šią dieną iš ryto buvo girtaujama pas R. A., po pietų pas V. B.. V. B. ir R. Š. buvo maisto ir alkoholinių gėrimų tiekėjai, ir teisminio nagrinėjimo metu nepaneigta, kad R. Š. galėjo nežinoti, kokiu būdu V. B. įgijo svetimą mokėjimo kortelę.

Teismo nuomone, teisminio nagrinėjimo metu nesurinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių R. Š. kaltę (tiesioginę tyčią) įvykdžius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Viso abejonės, kilusios bylos nagrinėjimo metu, vertintinos apkaltintojo asmens naudai. Vien fakto, kad R. Š. palydėjo V. B. iki bankomato, apkaltinti asmenį nepakanka, nes jis rankose mokėjimo kortelės ir nuimtų pinigų neturėjo, neįrodyta, kad R. Š. žinojo, jog V. B. naudojasi pavogta iš R. A. mokėjimo kortele.

Dėl ieškinio

R. A. 510,00 Lt dydžio ieškinys ( b. l. 24) tenkintinas iš dalies. Nukentėjusioji teismo posėdyje nurodė, kad ieškinys susideda iš – 150,00 Lt buvo gryni pinigai pavogtoje piniginėje, 340,00 Lt buvo išimti iš sąskaitos kaip grynieji, 10,00 Lt kainavo naujos mokėjimo kortelės pagaminimas ir 10 Lt kainavo pati piniginė. Tačiau pavogtąją piniginę policijos pareigūnams pateikė V. B., ir pareigūnai piniginę grąžino nukentėjusiajai (b. l. 12), todėl R. A. iš V. B. priteistinas 500,00 Lt dydžio žalos atlyginimas. Likusioje dalyje ieškinys atmestinas.

Pažymėtina, kad V. B. sutinka gera valia atlyginti žalą, nors iš esmės kaltę įvykdžius nusikalstamas veikas neigia.

Dėl bausmės

Nenustatyta V. B. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių.

V. B. teisiama antrą kartą, tačiau laikytina kaip teisiama pirmą kartą ( b. l. 61), nes 2010-11-03 nuosprendis jos atžvilgiu įsiteisėjo 2011-04-01 ( b. l. 140-143), turi galiojančių administracinių nuobaudų už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam ( b. l. 63-64). V. B. yra bedarbė, pragyvena iš atsitiktinių darbų, nors turi gyvenamąją vietą, tačiau Kupiškio rajono savivaldybės įtraukta į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą. V. B. psichikos ligų kabineto gydytojo psichiatro ir priklausomybių ligų gydytojo nestebima ( b. l. 85).

Laikytina, kad V. B. teisiama pirmą kartą, ji padarė du apysunkius tyčinius nusikaltimus ir du baudžiamuosius nusižengimus. BK 214 str. 1 d. ir 215 str. 1 d. sankcijose numatyta bauda, areštas arba laisvės atėmimo bausmė iki 6 metų. Baudą V. B. skirti netikslinga, nes ji neturi pajamų, arešto bausmė būtų susijusi su realiu laisvės apribojimu bei prievole valstybei išlaikyti sveiką ir darbingą asmenį, todėl skirtina laisvės atėmimo bausmė, atidedant jos vykdymą. Už baudžiamuosius nusižengimus skirtinos viešųjų darbų bausmės.

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, veikos stadiją, motyvus ir tikslus, taip pat kaltininko asmenybę.

Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jei galima nuspręsti, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismo nuomone, nagrinėjamu atveju galima manyti, kad V. B. skiriamos bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Iš bylos medžiagos matyti, kad V. B. gali turėti problemų dėl piktnaudžiavimo alkoholiniais gėrimais – nagrinėjamu atveju nukentėjusioji buvo apvogta kaip girtaujančiųjų kompanijos narė, į vieną teismo posėdį V. B. atvyko būdama neblaivi ( b. l. 131), piktnaudžiavimą alkoholiu rodo ir administraciniai teisės pažeidimai, jai darbo paieška nutraukta be teisės registruotis bedarbiu 6 mėn. ( b. l. 66). Šios aplinkybės rodo ne visai priimtiną V. B. gyvenimo būdą, tačiau alkoholizmas yra liga, o ligą reikia gydyti, ir pati V. B. turi to norėti. Buvimas laisvės atėmimo bausmės vykdymo vietoje nepadės V. B. kovoti su žalingu potraukiu, tai bus tik laikinas, valstybei brangiai kainuojantis prasikaltusio asmens izoliavimas. Iš bylos medžiagos V. B. asmenybė nėra itin neigiamai charakterizuojama, reikėtų ją skatinti dirbti bei padėti kovoti su girtavimu, todėl jai bausmės vykdymas atidėtinas, įpareigojant pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR BPK 304 str., 305 str., 307 str., 308 str. teismas

nusprendžia:

V. B., a. k. (duomenys neskelbtini)

pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką (nusikaltimą), uždraustą LR BK 214 str. 1 d., ir paskirti 1 (vienerių ) metų atėmimo bausmę;pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką (baudžiamąjį nusižengimą), numatytą LR BK 178 str. 4 d., ir paskirti 3 (trijų ) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant kas mėnesį neatlygintinai dirbti 15 valandų visuomenės labui; pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką (nusikaltimą), uždraustą LR BK 215 str. 1 d., ir paskirti 1 (vienerių ) metų atėmimo bausmę;pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką (baudžiamąjį nusižengimą), numatytą LR BK 182 str. 3 d., ir paskirti 3 (trijų ) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant kas mėnesį neatlygintinai dirbti 15 valandų visuomenės labui.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1, 2 ir 5 dalimis, bausmes, paskirtas pagal BK 214 str. 1 d. ir 178 str. 4 d. bei 215 str. 1 d. ir 182 str. 3 d., subendrinti apimant ir paskirti tokias bausmes – pagal BK 214 str. 1 d. ir 178 str. 4 d. - paskirti 1 (vienerių ) metų laisvės atėmimo bausmę, pagal BK 215 str. 1 d. ir 182 str. 3 d. - paskirti 1 (vienerių ) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 ir 4 dalimis, bausmes, paskirtas subendrinant apėmimo būdu, subendrinti iš dalies sudedant ir paskirti subendrintą bausmę – 1 (vienerių ) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 ir 9 dalimis, bausmę, paskirtą šiuo nuosprendžiu, subendrinti iš dalies sudedant su Kupiškio rajono apylinkės teismo 2010-11-03 nuosprendžiu paskirta ( įsiteisėjo 2011-04-01), iš dalies neatlikta vienerių metų šešių mėnesių laisvės apribojimo bausme, ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – 1 (vienerių ) metų 10 (dešimties ) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis LR BK 75 str. 1 ir 2 dalimis, bausmės vykdymą V. B. atidėti 2 metų laikotarpiui, įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms ir pradėti iki 2011-08-25 dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje.

Vadovaujantis LR BK 65 ir 66 str., į bausmės laiką V. B. įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2010-12-15 iki 2010-12-16 (dvi paras).

R. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) išteisinti dėl nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 215 str. 1 d. ir 182 str. 3 d., padarymo, kadangi neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

R. A. ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš V. B. R. A. naudai 500,00 Lt žalos atlyginimą.

Kardomąsias priemones kaltinamiesiems – rašytinius pasižadėjimus neišvykti bei V. B. įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Nuosprendis gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo paduodant apeliacinį skundą per šį teismą.

Teisėjas Saulius Vanagas