- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-06-05
- Bylos Nr.
- e2-2558-1027/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-11-3-00421-2018-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurgita Šimonėlytė
- Ieškovas
- Omega Invest Ou
- Atsakovas
- E. A.
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Omega Invest Ou ieškinį atsakovei E. A. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė ieškiniu prašo teismo priteisti iš atsakovės 650,22 Eur skolą, 332,14 Eur palūkanų, 250,09 Eur delspinigių, 5 proc. palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 27,73 Eur žyminį mokestį ir 275 Eur teisinės pagalbos išlaidų, iš viso 302,73 Eur bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovei procesiniai dokumentai laikomi įteiktais 2018 m. gegužės 18 d. Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalis nustatyta tvarka. Atsakovė per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Esant ieškovės prašymui, priimamas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnis).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis). Ieškovės ieškinys, atlikus formalų pateiktų rašytinių įrodymų, tenkintinas iš dalies.
Atlikus formalų byloje esančių rašytinių įrodymų vertinimą nustatyta, kad „Swedbank“, AB, (toliau – pradinė kreditorė) ir atsakovė 2012 m. gruodžio 5 d. sudarė Kreditinės lanksčių įmokų kortelės sutartį (toliau – Sutartį ) Nr. 12-062047-RK, pagal kurią pradinė kreditorė suteikė atsakovei 651,65 Eur (2250 Lt) kreditą su 20 proc. dydžio metine palūkanų norma, kurį atsakovė turėjo grąžinti iki 2015-11-30. Pradinė kreditorė savo įsipareigojimus vykdė tinkamai ir pervedė atsakovei 651,65 Eur kreditą. Atsakovė savo prievolės tinkamai nevykdė, ir nereagavo į pradinės kreditorės pretenzijas laiku mokėti įmokas, todėl pradinė kreditorė 2016 m. kovo 9 d. vienašališkai nutraukė sutartį. Reikalavimo perleidimo 2015 m. spalio 29 d. sutartimi Nr. ST-15-9466 ieškovė 2016 m. kovo 30 d. įsigijo iš pradinės kreditorės reikalavimo teisę į atsakovę. Atsakovė savo prievolės tinkamai nevykdė ir liko skolinga 650,22 Eur negrąžintą kreditą ir 332,14 Eur palūkanų. Ieškinio reikalavimą ir pagrindą įrodo: Kreditinės lanksčių įmokų kortelės sutartis Nr. 12-062047-RK , 2016 m. sausio 8 d. ir 2016 m. vasario 19 d. pretenzijos Nr. SR/16-661, Nr. SR/16-4596, 2016 m. balandžio 5 d. patvirtinimas dėl reikalavimo teisių perleidimo Nr. SR/16-8719 ir Priedas Nr. 1, 2016 m. kovo 30 d. išrašas iš „Swedbank“, AB, bylų priėmimo – perdavimo akto Nr. 6 prie 2015 m. spalio 29 d. reikalavimo perleidimo sutarties Nr. ST-15-9466.
Tarp šalių susiklostė vartojimo kredito sutartiniai teisiniai santykiai ir atsakovė turėjo pareigą grąžinti suteiktas paskolas sutartyje nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.886 straipsnis, 6.873 straipsnio 1 dalis). Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovė būtų atsiskaičiusi su ieškove. Atsakovei laiku negrąžinus ieškovės suteiktos paskolos, atsakovė laikoma pažeidusi sutartinę prievolę ir dėl šios priežasties teismas ieškovės reikalavimą iš atsakovės priteisti 650,22 Eur skolą ir 332,14 Eur palūkanų laiko pagrįstu ir tenkina (CK 6.38 straipsnis, 6.245 straipsnio 3 dalis, 6.874 straipsnio 1 dalis, CPK 12, 178, 185 straipsniai).
Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo, galiojusio šio ginčo šalims sudarant ginčo sutartį, 21 straipsnyje nustatyti tam tikri reikalavimai bendrai vartojimo kredito kainai: ji turi būti protinga, pagrįsta, atitikti sąžiningos verslo praktikos reikalavimus ir nepažeisti vartojimo kredito gavėjo ir vartojimo kredito davėjo interesų pusiausvyros. Šiame straipsnyje taip pat buvo nurodyta, kad preziumuojama, jog bendra vartojimo kredito kaina neatitinka nurodytų reikalavimų, jeigu bendros vartojimo kredito kainos metinė norma sutarties sudarymo momentu yra didesnė kaip 200 proc. Ši prezumpcija gali būti nuginčyta, todėl ir dėl palūkanų dydžio, nepažeidžiant kredito gavėjo kaip vartotojo teisių, spręstina individualiai. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad smulkusis vartojimo kreditas paprastai yra imamas trumpam laikotarpiui, todėl palūkanos už tokio tipo kreditus paprastai būna didesnės. Visų pirma, kreditų davėjai turi pareigą skolinti atsakingai, tačiau ir vartojimo kreditų gavėjai (vartotojai) privalo finansinius sprendimus priimti atsakingai, pateikti tikslią informaciją apie savo finansinę situaciją ir priimti tinkamus sprendimus pagal asmenines ir finansines galimybes. Atsakovei neįrodžius, jog bendra vartojimo kredito kainos metinė norma sutarties sudarymo momentu neatitiko protingumo, pagrįstumo reikalavimų, prieštaravo sąžiningai verslo praktikai ar pažeidė vartojimo kredito gavėjo ir jo davėjo interesų pusiausvyrą, ir nepaneigus įstatyme įtvirtintos bendros vartojimo kredito kainos atitikties įtvirtintiems reikalavimams prezumpcijos, nėra pagrindo mažinti palūkanų normos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-485-916/2015). Nagrinėjamu atveju atsakovė nepateikė savo pozicijos dėl ieškovės ieškinio, reikalaujamų priteisti palūkanų dydžio ir minėtos prezumpcijos neginčija, todėl teismas neturi pagrindo spręsti dėl palūkanų mažinimo.
CK 6.73 straipsnio 2 dalis nustato, kad jei netesybos yra aiškiai per didelės ar prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką, yra išaiškinęs, jog teismas, nustatydamas, ar yra pagal CK 6.73 ir 6.258 straipsnių nuostatas pagrindas pripažinti netesybas neprotingai (aiškiai) didelėmis ir dėl to jas mažinti, ir spręsdamas, iki kokio dydžio jas mažinti, kiekvienu atveju turi vertinti konkrečios bylos aplinkybes (šalių sutartinių santykių pobūdį, ar nebuvo susitarimo taikyti išimtines arba alternatyvias netesybas, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt.), vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais ir siekti nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2007; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; 2017 m. vasario 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-611/2017, kt.). Pažymėtina, kad priklausomai nuo faktinės situacijos tas pats netesybų dydis vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu, todėl ir teismų praktikoje negali būti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikštų, kad netesybos visada turi būti tik tam tikro dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2012).
Netesybų mažinimas taip pat gali būti nulemtas siekio įgyvendinti neteisėto praturtėjimo prevenciją arba siekio užtikrinti viešosios tvarkos apsaugą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio mėn. 8 d. Netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalga Nr. AC-37-1). Šalių sudaryta sutartis yra vartojimo, todėl teismas savo iniciatyva, turi įvertinti sutarties sąlygas pagal įtvirtintus sąžiningumo kriterijus.
Spręsdamas delspinigių priteisimo klausimą teismas atsižvelgia į Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalį (redakcija nuo 2016 m. vasario 1 d.), kuri numato, jog pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną ne daugiau kaip už 180 dienų. Pažymėtina ir tai, kad nors Vartojimo kredito įstatymas Kreditinės lanksčių įmokų kortelės sutarties 2012 m. gruodžio 5 d. sudarymo metu negaliojo, tačiau teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog jame nurodyta maksimali delspinigių riba gali būti taikoma kaip orientacinė vertinant iki šio įstatymo įsigaliojimo sudarytose vartojimo kredito sutartyse nustatytus netesybų dydžius. Kaip matyti iš ieškinio turinio, ieškovė delspinigius paskaičiavo už nepadengtą kredito sumą (650,22 Eur) taikydama 0,05 proc. dydį už 716 dienas ir papildomai prašė priteisti 17,31 Eur delspinigius, paskaičiuotus reikalavimo perleidimo metu. Pabrėžtina, jog aukščiau nurodyta įstatyme įtvirtinta nuostata dėl laikotarpio, kurį gali būti skaičiuojamos netesybos, trukmės (180 dienų), vertintina ne kaip ieškinio senaties norma (kai subjektas įgyja teisę, tačiau, laiku jos nerealizavęs, praranda galimybę ją įgyvendinti priverstinai), bet kaip ribojanti kredito davėjo teises. Kitaip tariant, kredito davėjas negali įgyti teisės skaičiuoti delspinigius už ilgesnį laikotarpį, nei 180 dienų, o jo reikalavimas taikyti netesybas už ilgesnį laikotarpį vertintinas kaip prieštaraujantis teisės aktų reikalavimams ir negali būti tenkinamas net ir nesant tuo klausimu atsakovės prašymo. Esant nurodytoms aplinkybėms, įvertinus, kad tiek nuo reikalavimo perleidimo, tiek nuo kreditinės lanksčių įmokų kortelės galiojimo termino pabaigos iki kreipimosi į teismą praėjo beveik dveji metai, ieškovės prašomi priteisti delspinigiai mažintini iki 58,52 Eur (650,22 Eur kreditas × 0,05 proc. delspinigiai / 100 × 180 dienų). Toks delspinigių dydis, teismo nuomone, atitinka įstatymo keliamus reikalavimus bei šalių interesų pusiausvyrą, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (CK 6.73 straipsnio 2 dalis). Iš viso iš atsakovės priteistina 75,53 Eur delspinigių (17,31 Eur + 58,52 Eur).
Iš atsakovės ieškovei priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 1040,88 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2018-04-03, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.).
Iš dalies patenkinus ieškinį, ieškovei iš atsakovės priteisiamos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
Ieškovė prašo teismo priteisti iš atsakovės 27,73 Eur žyminio mokesčio ir 275 Eur advokato pagalbos išlaidų, iš viso 302,73 Eur. Kadangi yra patenkinta 85,84 procentai ieškinio reikalavimų, iš atsakovės ieškovei priteistina 259,86 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš šalių nepriteisiamos, nes jų suma būtų mažesnė už minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovės E. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 650,22 Eur (šešis šimtus penkiasdešimt eurų 22 ct) ct) negrąžinto kredito, 332,14 Eur (tris šimtus trisdešimt du eurus 14 ct) palūkanų, 75,53 Eur (septyniasdešimt penkis eurus 53 ct) delspinigių, 5 proc. palūkanas už priteistą 1057,89 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2018-04-03 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 259,86 Eur (du šimtus penkiasdešimt devynis eurus 86 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovės Omega Invest Ou, juridinio asmens kodas 10866568, naudai.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Utenos apylinkės teismo Visagino rūmams pareiškimą, atitinkantį CPK 287 str. 2 - 3 dalių reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Šis terminas gali būti atnaujintas, jeigu teismas pripažįsta, kad jis praleistas dėl svarbių priežasčių, tačiau prašymas atnaujinti praleistą pareiškimo padavimo terminą negali būti paduotas, jeigu praėjo daugiau kaip trys mėnesiai nuo sprendimo už akių priėmimo dienos.
Ieškovė per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Visagino rūmus.