Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Švedienės,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo P. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 16 d. nuosprendžio, kuriuo P. L. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. laisvės apribojimu 9 mėnesiams; pagal BK 284 str. 1 d. laisvės apribojimu 10 mėnesių. Bausmes subendrinus BK 63 str. 5 d. 1 p. tvarka galutinė bausmė nustatyta laisvės apribojimas 10 mėnesių, įpareigojant be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, būti namuose nuo 23.00 iki 6.00 valandos, jeigu tai nesusiję su darbu.

Iš P. L. nukentėjusiajam V. M. priteista 195,81 litai turtinės žalos, 5500 litų neturtinės žalos ir 2000 litų atstovavimo išlaidų.

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. L. nuteistas už tai, kad 2013-07-06, apie 00.20 val., viešoje vietoje, (duomenys neskelbtini), stebint kitiems asmenims, žodinio konflikto metu sudavė nepilnamečiui V. M., gim. (duomenys neskelbtini), ne mažiau kaip du smūgius kumščiais į galvą ir veido sritį, padarydamas nosies kaulų lūžimą su aplinkinių minkštųjų nosies audinių patinimu, kas vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu, įžūliais smurtiniais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį.

Apeliaciniu skundu nuteistasis prašo nuosprendį panaikinti ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Nurodo, kad prisipažino kaltu ir nuoširdžiai gailisi, anksčiau neteistas, dirba, charakterizuojamas gerai, sportuoja, atsiprašė nukentėjusiojo. Nusikaltimai yra atsitiktinio pobūdžio, priskiriami prie nesunkių, byla išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, jis nekonfliktiškas, nusikalstamus veiksmus sąlyginai išprovokavo neteisėtas nukentėjusiojo elgesys, t. y. nepagarbus ir įžeidžiantis kibimas prie G. P., necenzūrinių žodžių vartojimas. Vilniaus teritorinei ligonių kasai atlygino turtinę žalą. Nors nukentėjusiajam atlygino žalą tik dalinai ir nesusitarė dėl likusios dalies atlyginimo, tačiau teismas gali įpareigoti atlyginti žalą ir nustatyti žalos atlyginimo terminą. Teismas priteisė atstovavimo išlaidas ir didelę neturtinę žalą, dėl to turėtų būti nustatytas ilgesnis jų atlyginimo terminas. Apelianto motina V. L. teismui pateikė sutikimą – prašymą būti laiduotoja, anksčiau neteista, dirba, turi nekilnojamojo turto, gyvena kartu, dėl to daro teigiamą įtaką jo elgesiui.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas ištyrė bylos įrodymus, nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 str., 301 str. reikalavimų, teisingai juos įvertino ir padarė pagrįstą išvadą, kad nuteistojo P. L. nusikalstamos veikos atitinka nusikaltimų, numatytų BK 138 str. 1 d., 284 str. 1 d. sudėtis.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 40 str. 1 d. asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Teismas gali atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą tik esant visoms BK 40 str. 2 d. numatytoms sąlygoms: t. y. jei asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką (BK 40 str. 2 d. 1 p.), visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (BK 40 str. 2 d. 2 p.), bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta (BK 40 str. 2 d. 3 p.) ir yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 str. 2 d. 4 p.). Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą dėl laiduotojo tinkamumo, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Visų BK 40 str. išdėstytų būtinų sąlygų egzistavimas sudaro pagrindą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Tačiau, net ir esant visoms nurodytoms formalioms sąlygoms, teismas gali apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, nes BK 40 str. nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne pareigą priimti tokį sprendimą.

P. L. nusikalto pirmą kartą, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, prisipažino kaltu ir nuoširdžiai gailisi, t. y. atitinka BK 40 str. 2 d. 1 p. ir 2 p. numatytas sąlygas, tačiau neatitinka BK 40 str. 2 d. 3 p. ir 4 p. sąlygų, kur nustatyta, kad atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės asmuo turi visiškai ar bent iš dalies atlyginti ir pašalinti žalą, jei ji buvo padaryta, arba įsipareigoti ją atlyginti, be to, turi būti nustatyti faktai ir aplinkybės, leidžiantys manyti, kad kaltininkas visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą. Tai reiškia, kad jau iki nuosprendžio nutraukti baudžiamąją bylą priėmimo turi būti išspręstas žalos atlyginimo klausimas arba pasiektas kaltininko ir nukentėjusiojo susitarimas dėl tokio atlyginimo dydžio ir būdo ateityje (nutartis Nr. 2K-84/2010).

Šiuo atveju nėra nė vienos iš minėtų sąlygų: nukentėjusiajam atlyginta tik nedidelė dalis žalos, susitarimas dėl likusios dalies atlyginimo nepasiektas, apeliantas laikosi nuostatos, kad tai daryti turėtų įpareigoti teismas, atleisdamas jį nuo baudžiamosios atsakomybės. Tuo tarpu žala turi būti atlyginta kaltininko gera valia, o ne priverstinai, vykdant teismo įpareigojimus ar verčiant kitoms aplinkybėms. Be to, BK 40 str. 2 d. 3 p. numatyta sąlyga nereiškia, kad asmuo privalo besąlygiškai priimti nukentėjusiojo sąlygas dėl žalos atlyginimo, tačiau byloje nėra įrodymų, kad nuteistasis būtų dėjęs pastangas susitarti su nukentėjusiuoju.

Esant tokioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad šiuo atveju neįvykdytos BK 40 str. 2 d. 3 p. ir 4 p. nustatytos sąlygos, ir dėl to P. L. negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Esant tokioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nuteistojo P. L. apeliacinį skundą atmesti.