Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų teisėjas Valdas Petraitis, sekretoriaujant Vilmai Matulevičienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje kaltinamoji S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, (duomenys neskelbtini), užsiimanti individualia veikla, gyvenanti (duomenys neskelbtini), nuteista keturis kartus, paskutinį kartą Kauno apygardos teismo 2019-02-25 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 147 straipsnio 1 dalį trejų metų laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis BK 75 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant neišvykti už gyvenamosios vietos rajono ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; 2021-06-14 išregistruota iš probuojamųjų asmenų duomenų registro,

kaltinama pagal BK 140 straipsnio 3 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamojo S. K. sukėlė mažamečiui fizinį skausmą, būtent : 2021 m. liepos 28 d. apie 17.30 val. daugiabučio namo kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), smurtavo prieš mažametį M. Č., gim. (duomenys neskelbtini), t. y. šaukdama ant šio (M. Č.) ir vadindama jį necenzūriniais žodžiais tyčia sugriebė už jo (M. Č.) vilkėtų marškinėlių ir tampė, sugriebusi ranka kaklo srityje šį spaudė ir purtė, bei laikydama suspaudusi jį (M. Č.) už kaklo tempė šį į namo, esančio (duomenys neskelbtini), laiptinę, sukaldama nukentėjusiajam mažamečiui M. Č. fizinį skausmą.

Teisiamojo posėdžio metu S. K. iš esmės neprisipažino kalta padariusi jai inkriminuotą nusikalstamą veiką. Iš esmės paaiškino, jog nepripažįsta, kad buvo padaryti nukentėjusiajam sužalojimai, kurie nurodyti kaltinamajame akte. Pripažįsta laiką, vietą, kad buvo ji, kad buvo M. Č., kad tarp judviejų įvyko konfliktas, kad ji išvadino jį snargliumi, tampė už šio marškinėlių. Tačiau ji jo (M. Č.) kūno nelietė. Ji tik sugriebusi už šio maikės, šį stumtelėjo kelis kartus. Be to, tas vaikas (M. Č.) buvo mokintas filmuoti ir ją provokuoti per jos vaiką. Be to, ji gyvena su nukentėjusiojo mamos (D. Č.) buvusiuoju vyru. Ši jos (kaltinamosios) neišprovokavo, tai ją (kaltinamąją) provokavo per savo vaiką. Ji (kaltinamoji) tik sugriebė M. Č. už marškinėlių ir patempė. Nebuvo taip, kad ji šį sugriebė ranka už kaklo ir spaudė. Ji tik sugriebė šį už maikės ir timptelėjo porą kartų, ir sakė, kad einam pas motiną, ir vedė šį į laiptinę. Laiptinės viduryje jai M. Č. pasakė, kad mamos namuose nėra. Ją (kaltinamąją) apklabėjo M. Č. mama ir V. I.. Kaltinimui pateiktas garso įrašas. Tačiau tada (kai šis buvo daromas) ji nematė, kad kažkas tai daro garso įrašą, nes ji bėgo žiūrėti, ką daro jos vaikui. Tas vaikas kokį mėnesį ant kaklo nešiojosi telefoną, jis pripažino, kad jį filmuoti ir įrašinėti pamokino D. N. ir V. . Iki šio įvykio nei ji (kaltinamoji), nei prieš ją teisėsaugos institucijoms pareiškimų nebuvo rašoma. D. – buvusioji sugyventinė dabartinio jos sugyventinio. Ši negali susitaikyti, kad jis su ja negyvena ir suorganizavo visa tai. Be to, prieš tai jos (Kaltinamosios) vaiką tampė ir šiam įspyrė. Dėl to ji ėjo pas ją aiškintis. Jos (kaltinamosios) vaikui penkeri. M. – dvylika ar trylika. Tai buvo, kai ji (kaltinamoji) buvo svečiuose, tvarkė savo prekes. Be to, prieš nagrinėjamą įvykį ji su sūnumi buvo atvažiavusi pas uošvius. Ji išgirdo savo vaiką, šaukiant „mama, mama“. Ji pamatė savo vaiką. Prie jo buvo M., A., gal keturi vaikai trijų, keturių metų amžiaus. Po kokių penkiolikos minučių išgirdo savo vaiko verkimą. Ji priėjus, jos vaikas net drebėjo. Šis jai pasakė, kad M. skriaudžia. Tačiau ji nematė kaip M. skriaudė jos T. . Nebuvo ant jos sūnaus T. kūno kokių nors skriaudimo žymių. Po to ji pasikvietė draugą, kad šis nusivestų jų sūnų. Ji liko, ji rėkė ant M., šį vedėsi pas D. (jo mamą). M. teigė, kad jos vaikas jį mušė plastikine lazda. Tačiau jos vaikas lazdos neturėjo, tai paliudijo ir V. . Ją apėmė emocijos, nes tai buvo besikartojantis dalykas. Todėl ant M. pradėjo rėkti, griebė šiam už maikės ir sakė, kad einam pas motiną. Ji su M. iki šio įvykio nebuvo konfliktavusi. Be to, ji šiam sakiusi palyginti savo jėgas su jo (jos sūnaus) jėgomis. Nors ji buvo išvadinusi M. snargliumi iki šio įvykio. Prieš tai (nagrinėjamą įvykį) ji jau buvo kalbėjusi su D. . Ši buvo pasikvietusi savo sūnų, bet viskas taip ir liko. Marškinėlius buvo suėmusi M. nugaros srityje. Ji porą kartų timptelėjo ir paleido. Kai ji jį timptelėjo, ji šiam liepė eiti pas motiną, jis ėjo link namų. Negali pasakyti kokiu atstumu vienas nuo kito jiedu (ji ir M.) ėjo. M. savanoriškai ėjo į laiptinę. M. per konfliktą buvo ramus, neverkė. Po konflikto jis nuėjo pas D. N.. M. prižiūrėjo virš aštuoniasdešimties metų močiutė. Konfliktas vyko apie 18 val., buvo šviesu. Be to, V. (liudytoja) matė, kad M. laikė lazdą. Ji (V.) tai patvirtino ikiteisminio tyrimo metu, nes ji stebėjo pro langą. Ji (kaltinamoji) mačiusi plastikinę lazdelę su kuria vaikai žaisdavo. Ši priklausė kitam berniukui. Jos sūnus bendraujantis vaikas, jis nuoskaudas pamiršta, nėra jai skundęsis, kad M. jį muša. Jos sūnus bijo D. . Ji (kaltinamoji) su D. anksčiau gerai sutarė. M. pradėjo jos (kaltinamosios) vaiką skriausti gal liepos mėnesio viduryje. M. ne pirmą kartą lindo prie jos vaiko. M. pirma išėjo iš laiptinės ir atsisėdo ant suoliuko. Ji pasakė, kad kvies Vaiko teises ir policiją, kad vaikai nepriežiūroje. Šiuos žodžius, jai atrodo, išrėkė nueidinėdama. Apie tai ji pranešė Gižų socialinei darbuotojai. Ji sekančią dieną vyko į policiją Vilkaviškyje, kad nepilnamečiai vaikai palikti be priežiūros, kad provokuoja ir skriaudžia jos vaiką. Pareigūnė sakė praneš Vaiko teisių apsaugos skyriui ir nuvyks. Tai gali patvirtinti jos draugas, kuris ją atvežė. Apie įvykį žino jos uošviai. D. su jais dabar nebendrauja. Taigi ji M. tik porą kartų timptelėjo už maikės. Be to, ji V. I. tą dieną matė. Ši arba sėdi ant suoliuko, arba būna kambaryje. Mano, kad ši galėjo matyti kas vyksta kieme. Ji (kaltinamoji) matė, kaip konflikto pabaigoje V. lange tvarkė užuolaidą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Kaltinamosios S. K. kaltė, padarius jai inkriminuotą nusikalstamą veiką pasitvirtino sekančiais duomenimis :

Nukentėjusiojo M. Č. įstatyminės atstovės, liudytojos D. Č. teisiamojo posėdžio metu duotais paaiškinimais, kad tuo metu buvo darbe. Sūnus atsiuntė konflikto garso įrašą. Kai grįžo į namus, 6.30 val. ryte, sūnus jai papasakojo kaip viskas buvo. Gal ten tos kaimynės jos sūnų buvo pamokinę filmuoti ir įrašinėti. Ji pati tai daryti jį nemokino (nemokino jį provokuoti). Po to ji paskambino socialinei darbuotojai pasiklausti kaip elgtis. Ši liepė važiuoti į policiją. Čia ją su sūnumi nusiuntė į ligoninę apžiūrai, bet jokių žymių ant sūnaus kūno nebuvo. Apžiūrėjo gal traumatologas. Ji su sūnumi buvo pas vieną gydytoją. Šis parašė vaistų nuo streso, nukreipė pas psichologą. Pas šį labai ilgos eilės ir kvietimas atėjo praėjus daug laiko. Todėl sūnaus pas psichologą nevedė, nes šis įvykį jau pamiršęs. Ji pati įvykio nematė, apie šį jai pasakojo kaimynės, tai yra V. . Yra konfliktų tarp vaikų, vieni kitus paerzina, bakstelia. Tačiau nėra taip, kad jos vaikas pastoviai muštų kitą vaiką. Atsakė, kad ryte M. nemiegojo, laukė jos. Šis jai ryte viską papasakojo, šis buvo lyg strese. Jis neverkė, bet buvo išsigandęs. Tada jis jai sakė, kad jam kaklą biskį skauda. Ji ant sūnaus kūno paraudimų nematė. Su V. I. kaimyniški santykiai. Kai atėjo kaimynė V., M. jau buvo papasakojęs jai (liudytojai) apie įvykį. Pas ją kaimynė atėjo tada, kai pas ją atvažiavo socialinės darbuotojos ir Vaikų teisių apsaugos darbuotojos. Ji (kaimynė) viską papasakojo Vaikų teisių specialistams. |Tada jos vaikas buvo paliktas prižiūrėti jos močiutei. Atsakė, kad pas medikus tik apžiūrėjo sūnų ir viskas. M. nurodė, kad jį papurtė, tampė už sprando ir įstūmė į laiptinę. Šis sakė, kad T. nemušė, kad jie tik kepšiojosi. Su kaltinamąja iki šio įvykio santykiai buvo geri. Tačiau anksčiau, viena kartą, ši buvo atėjusi pasakysi, kad jos (liudytojos) vaikas jos vaiką muša. Gydytojas parašė Ibuprom-ą nuo skausmo. Ji sūnui padavė vieną tabletę, kelis kartus patepė tepaliuku. Gal močiutei sūnus ką tai sakė apie konfliktą, bet, kai ji grįžo, močiutė jai nieko nesakė, su ja apie tai nekalbėjo.

Liudytojos V. I. teisiamojo posėdžio metu duotais paaiškinimais, kad S. K. pažįstą iš matymo, Č. kaimynai. Ji (liudytoja) ne viską matė. Ji, būdama namuose, išgirdo vaikų riksmą. Po to ji priėjo prie lango. Pamatė M. ir kaltinamosios sūnų. M. laikė iškėlęs lazdutę, o kaltinamosios sūnus bėgiojo aplinkui ir prašė, kad atiduotų lazdutę. Mažesnis vaikas vis rėkė, „mama, mama“. Po to iš ūkinio pastato atėjo S. K.. Ši rėkė ant M., - „sterva, snarglį“, kodėl tu vis lendi prie mano vaiko. Tas vaikas (M.) nubėgo truputį toliau. Po to trumpai kas vyko ji nematė. |Tačiau M. nubėgo ir ji (kaltinamoji) paskui šį. Taigi nuėjo kaltinamoji paskui šį, ir paskui ji (liudytoja) matė, kaip ji (kaltinamoji) atsivedė vaiką (M.) už sprando, šis eidamas net priklupo, kaip ji žemyn jį spaudė. Ji (kaltinamoji) nusivedė M. į laiptinę. Paskui ji nematė kas vyko, tik girdėjo riksmus. Po kiek laiko, pirma išėjo S. ir po to išėjo verkdamas M. . Ji (liudytoja) išėjo į lauką, o S. vėl nuėjo į ūkinį pastatą. Jos (liudytoja ir kita moteris) paguodė vaiką, jos apžiūrėjo jo kaklą, ant kaklo matėsi paraudimai nuo rankos suspaudimo. Jos paguodė vaiką. Jos liepė M. rašyti savo mamai, nes jo mama dirbo. Be to, tuo metu lauke buvo mažamečių vaikų. Šie buvo išsigandę, tačiau šie sakė, kad S. smaugė M. . Tuo metu, kieme vaikų buvo gana nemažai. Atsakė, kad su kaltinamąja konfliktų neturėjo. Be to, jai M. sakė, kad labai išsigando. Jai M., kad skauda nesakė, tik sakė, - jaučiu kaklą. Šis ilgai verkė. Gal pusvalandį verkdamas, visas drebėjo. Be to, atsakė, kad ji matė, kaip kaltinamoji laikė M. už kaklo. Kitokių smurto veiksmų ji nematė. Atsakė, kad ji matė, kad ne, kad purtė, o laikė, kad tas vaikas net pritūpė. Toks tas purtymas. Tačiau S. M. ne už marškinių laikė. Atstumas, kiemas, vienas namas ir kitas namas. Tuo metu ji namuose buvo. Ji tai matė per langą. Ji gyvena pirmame aukšte. O S. M. ne į jos (liudytojos) namo laiptinę nusivedė. Ji (liudytoja) matė tik tą momentą, kai S. atėjo, paėmė M. ir šį vedėsi į laiptinę. Atsakė, kad kieme stovėjo automobiliai. Šie užstojo patį pirmutinį vaizdą. Tačiau ji vaizdą matė šonu. S. buvo pirma, ši M. už sprando buvo paėmusi dešine ranka. S. matė nuo kairės pusės. Po to kai M. atėjo iš laiptinės, ji (liudytoja) išėjo į lauką, ir ji su kaimyne pasikvietėm jį į savo laiptinę. Jis sakė, kad išsigandęs. Jos jo klausė, ką skauda. Šis sakė, kad jaučia kaklą, kad buvo suimta. Jos pažiūrėjo į šio kaklą, matėsi paraudimas, matėsi tos vietos. M. apie 12 metų.

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota informacija, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Įvykio vieta nėra aptverta, laisvas patekimas. Į įvykio vieta patenkama iš gatvės pusės ((duomenys neskelbtini)) įsukant į kiemą esantį kairėje pusėje. Užsukus į kiemą matomi du daugiabučiai kurių viduryje yra vienas kiemas su asfalto danga. Dešinėje pusėje yra daugiabutis pažymėtas Nr. (duomenys neskelbtini), o kairėje pusėje daugiabutis pažymėtas Nr. (duomenys neskelbtini). Tyrimui reikšminga vieta yra prie daugiabučio pažymėto Nr. (duomenys neskelbtini). Daugiabutis yra dviejų aukštų mūrinis, į daugiabutį patenkama per pagrindinį įėjimą. Įėjus į daugiabutį, patenkama į laiptinę. Laiptinės dešinėje yra durys į butą, tiesiai yra laiptai, kuriais patenkama į antrą aukštą. Apžiūrėjus įvykio vietą, pėdsakų turinčių tyrimui nerasta, niekas nepaimta. Įvykio vieta ir aplink esanti teritorija nėra filmuojama vaizdo stebėjimo kameromis (b. l. 16-21).

Mažamečio nukentėjusiojo M. Č., apklausto pas ikiteisminio tyrimo teisėją, paaiškinimais, kad S. K. pažįsta, ji yra jo dėdės mergina. Įvykis įvyko pusę šešių, dienos nepamena. Jis sėdėjo su draugu, turėjo telefoną, atėjo mažas vaikas, kuris turėjo plastikinį daiktą ir tuo daiktu ėmė jį daužyti. Jis paėmė tą daiktą ir įdėjo į eglę, vaikas pradėjo verkti, atėjo vaiko mama ir pradėjo jį visaip keikti. Vadino snarglium, visaip išvadino, paėmė už maikės ir tąsė, paėmė už kaklo ir pradėjo purtyti. Jis prie laiptinės sėdėjo su A. Š., buvo daugiau vaikų - jo brolis K., draugo brolis A., T. brolis. Jam skaudėjo, kai T. su plastikiniu daiktu trenkė, trenkė per ranką, per galvą. Jis sakė T., kad baigtų, bet jis neklausė. T. mama išgirdo, kad jis verkia ir atėjo. T. mamai visada atrodo, kad jos vaiką muša, jeigu jis verkia. T. rėkė ir šaukė mamą. Jis pradėjo įrašinėti. Seniau su N. mama ir su V. šnekėjo, jos pagyrė, kad įrašė. Įrašė, kad turėtų įrodymų. T. mama pirma už maikės tąsė kokias 2 sekundes, tąsė prie namo sienos, nelabai ką jautė, kai tąsė. Matė ta V., girdėjo ir D. . Tada kokias 3-4 sekundes už kaklo purtė ir tempė į laiptinę. Laiptinėje ji pradėjo rėkti. Labiausiai skaudėjo, kai paėmė už kaklo lauke, nes ji turi nagus. Iš pradžių buvo raudona, skaudėdavo, kai paliesdavo, skaudėjo ir kitą dieną, kokias dvi dienas skaudėjo. Kai palenkdavo į apačią ir paliesdavo skaudėjo. Važiavo į policiją ir pas medikus, medikai sakė, kad patempė. Medikai iš pradžių atvažiavo ir nuvežė jį į ligoninę. Skaudamą vietą tepė geliu vieną kartą. Po įvykio tą naktį prastai miegojo. Skaudu buvo, kai pravardžiavo. Pirmą kartą jį papurtė, anksčiau tik pravardžiuodavo ir grasindavo, kad papurtys. T. visą laiką spardosi, mušasi, prasivardžiuoja. T. 5 metai. Visas įvykis galėjo būti liepos pabaigoje, dienos neatsimena, jis gyvena (duomenys neskelbtini). Su S. nekalbėjo, ji neatsiprašė. Buvo toks atvejis, kad S. atėjo į namus ir staugė, kad jis jos vaikui į ranką įspyrė, bet jis nespyrė. S. už kaklo jį laikė kokias 3 sekundes, kratė ilgiau, iki 5 galėtų suskaičiuoti, kaip vedė į laiptinę laikė už kaklo (parodo kaip paėmė už kaklo ir kratė, parodė, koks atstumas nuo tos vietos kur jis stovėjo iki laiptinės). Iš pradžių link laiptinės už maikės tempė, paskui už kaklo. Telefoną jis laikė rankoje, S. nematė, kad filmuoja. Jis bandė atsitraukti, eiti į priekį, kad jį paleistų. Name yra dvi laiptinės. Matė, kaip kieme stovėjo mašina ir sėdėjo kaimynas iš apačios, nežino, ar kaimynas žiūrėjo, nes jis kalbėjo telefonu, buvo nusisukęs, šonu į jį sėdėjo (b. 1. 30-32).

VšĮ Vilkaviškio ligoninės ambulatorinio apsilankymo aprašyme fiksuota informacija, kad 2021-07-29 12.47 val. į ligoninę pristatytas M. Č., fiksuota, kad vaikas paaiškino, kad 2021-07-28 kaimynė purtė, tampė už kaklo. M. Č. skundžiasi kaklo skausmu, kaimynė ir anksčiau yra įžeidusi vaikiną, po to jis labai pergyvena, naktį prastai miegojo. Paklaustas apie įvykį tuoj pat susigraudina. Vaikui diagnozuota kitų ir nepatikslintų kaklo dalių sąnarių raiščių patempimas, emocinio šoko ir streso būsena (b. l. 45-47).

Specialisto išvada Nr. G 423/2021 (09), jog, kadangi M. Č. teismo med. apžiūrai pristatytas nebuvo, o klinikiniais duomenimis konstatuotas kitų ir nepatikslintų kaklo dalių sąnarių raiščių patempimas paremtas tik nukentėjusiojo nusiskundimais, objektyvių sužalojimų nekonstatuota, todėl sveikatos sutrikdymas nevertinamas. Jei M. Č. 2021-07-28 buvo suimta už sprando ir jis buvo purtomas, tai dėl to galėjo jausti fizinį skausmą (b. l. 53)

Savanoriško daiktų dokumentų pateikimo protokole užfiksuota informacija, kad D. Č. pateikė gydytojo išrašą ir garso įrašą (b. 1. 68).

Gydytojo išraše fiksuota, kad M. Č. diagnozuotas kitų ir nepatikslintų kaklo dalių sąnarių raiščių patempimas, emocinio šoko ir streso būsena (b. l. 69).

Tarnybiniame pranešime užfiksuota informacija, kad D. Č. pateikė garso įrašą, kurį padarė jos sūnus M. Č. įvykio metu. Padaryta garso įrašo stenograma. Pagal bylos aplinkybes yra žinoma, kad čia yra M. Č. ( žymima „V“) ir S. K. (žymima „M“) balsai. Garso įrašo stenograma :

M - vaikų teisėm paskambink, kad snargliai laksto neprižiūrėti

Dėl duomenų vertinimo ir S. K. veikos kvalifikavimo.

Pagal BK 140 straipsnio 3 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė mažamečiui.

Kaltinamoji S. K. teisiamojo posėdžio metu iš esmės neprisipažino, jog kaltinime nurodytu laiku, vietoje, būdu sukėlė fizinį skausmą mažamečiui M. Č.. Tačiau anksčiau aprašyti nukentėjusiojo M. Č. paaiškinimai, liudytojų V. I., D. Č. paaiškinimai, aplinkybės, užfiksuotos anksčiau nurodytuose protokoluose, specialisto išvadoje, rašytinėje medžiagoje, garso įrašas, patvirtina teismo nustatytas aplinkybes. Šie duomenys tarpusavyje neprieštarauja, vieni kitus papildo. Nukentėjusiojo M. Č., liudytojų V. I., D. Č. anksčiau aprašyti paaiškinimai nuoseklūs, išsamūs, aiškūs. Šiais paaiškinimais netikėti priežasties nėra. Todėl šie yra kaltinamosios S. K. kaltės įrodymai. Nenustatyta, kad minėtoje rašytinėje medžiagoje užfiksuoti duomenys gauti ne įstatymo nustatyta tvarka, netinkamai įforminti. Todėl šie rašytiniai duomenys yra kaltinamosios S. K. kaltės įrodymai.

Ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus, anksčiau aprašytus duomenis, teismas sprendžia, kad S. K. kaltė, padarius jai inkriminuotą nusikalstamą veiką dėl fizinio skausmo sukėlimo mažamečiui yra visiškai įrodyta anksčiau aprašytų duomenų visuma, kuriuos teismas pripažino jos kaltės įrodymais. S. K. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 3 dalį, nes anksčiau nurodytais įrodymais įrodyta, kad ji darydama anksčiau aprašytus veiksmus suvokė, jog smurtauja mažamečio M. Č. atžvilgiu. Byloje pakanka įrodymų pagrindžiančių S. K. kaltę, padarius jai inkriminuotą nusikalstamą veiką.

S. K. gynybinė poziciją, jog ji savo veiksmais M. Č. fizinio skausmo nesukėlė neįtikinanti, juo labiau ši jos pozicija paneigta patikimais įrodymais.

Dėl S. K. bausmės skyrimo.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). Taip pat skiriama bausme turi būti pasiekti bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ir apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę (BK 61 straipsnio 1 dalis). Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 dalis).

Kaltinamoji S. K. padarė nesunkų nusikaltimą. Ji šiuo nuosprendžiu nustatytą nusikalstamą veiką padarė būdama teista. Jos atsakomybę lengvinančios aplinkybės nenustatyta. Jos atsakomybę sunkina tai, kad veiką padarė būdama recidyviste. Atsižvelgiant į šias aplinkybes jai skirtina bausmė – areštas. S. K. nustatomas virš vidurkio arešto terminas, įvertinus tai, kad nenustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, o nustatyta sunkinanti aplinkybės.

S. K. augina nepilnametį sūnų. Ji užsiima individualia veikla. Nenustatyta, jog iki šio nuosprendžio priėmimo S. K. atžvilgiu pradėtas naujas ikiteisminis tyrimas, jog ji padarė administracinį nusižengimą. Pagal tai teismas sprendžia, jog yra aplinkybės S. K. atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatas.

Dėl proceso išlaidų

Byloje yra pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2022-01-17 pažyma Nr. (12.33Mr) PT-418 dėl 307,87 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių teikiant valstybės garantuojamą teisinę pagalbą kaltinamajai S. K., išieškojimo iš jos. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo; taip pat nustatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Kaltinamajai S. K. gynėjo dalyvavimas buvo būtinas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 51 straipsnio 2 dalies nuostatomis. Teismo posėdžio metu S. K., neprisipažindama kalta, iš esmės prieštaravo, jog iš jos būtų išieškotos minėtos išlaidos. S. K. augina mažametį sūnų. Ji užsiima individualia veikla. Iš šios ji pastovių pajamų negauna. Byloje nėra duomenų, jog ji turi brangaus nekilnojamo, ar kilnojamo turto, ar gauna kitas pajamas. Tačiau S. K., anksčiau būdama nuteista, teistumui neišnykus, ir nesant panaikintam, darydama nusikaltimą, prisiėmė galimų neigiamų pasekmių kilimo riziką. Jai dėl baudžiamojo proceso patiriami nepatogumai turi būti nors iš dalies adekvatūs jos padaryto nusikaltimo rezultatas, už kurį atsakinga yra ji pati. Pagal šias aplinkybes, bei vadovaujantis teisingumo kriterijumi, priteistina iš kaltinamosios dalis antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-299, 302-307 straipsniais,

nusprendžia:

S. K. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje, ir už tai jai paskirti penkiasdešimt parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, S. K. paskirtos penkiasdešimties parų arešto bausmės vykdymą atidėti šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1, 6, 8 punktais, S. K. :

1) paskirti viso bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu intensyvią priežiūrą, įpareigojant S. K. dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą ir laikytis nustatytos dienotvarkės : nuo 22 val. iki 6 val. būti savo gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), išskyrus jei tai nėra susiję su darbu arba gydymusi, arba vaikų gydymusi;

2) paskirti pareigą viso bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;

3) atsiprašyti nukentėjusiojo M. Č.;

4) visą bausmės atidėjimo laikotarpį dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Arešto bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

S. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, iki įsiteisės nuosprendis palikti galioti, o šiam įsiteisėjus šią priemonę panaikinti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus prašymą patenkinti iš dalies. Priteisti iš S. K. valstybės naudai 150,00 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) už suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Įpareigoti S. K., įsiteisėjus nuosprendžiui, per tris mėnesius, 150,00 Eur sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą AB „Swedbank“, sąskaitos Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, arba AB Šiaulių bankas, sąskaitos Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, ar kituose Lietuvoje veikiančiuose bankuose, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodas – 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

- kompaktinį diską, kuriame patalpinta M. Č. apklausa pas ikiteisminio tyrimo teisėją (1 tomas, b. l. 33),

- kompaktinį diską, kuriame patalpintas M. Č. ir S. K. pokalbis (1 tomas, b. l. 70).

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmams.