Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Edvardas Paliokas, veikdamas Vilniaus apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 10 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės G. J. patikslintą ieškinį atsakovui D. J. dėl santuokos apskaitos akto įrašo panaikinimo dėl sutuoktinio kaltės ir visų su tuo susijusių klausimų išsprendimo, tretieji asmenys akcinė bendrovė SEB bankas, uždaroji akcinė bendrovė „Revolut Bank“, uždaroji akcinė bendrovė „BIODEGALAI VISIEMS“, uždaroji akcinė bendrovė „Gilužio terasos“, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

2. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

3. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria iš dalies patenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo ir pakeista Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 29 d. ir 2024 m. sausio 30 d. nutartyse nustatyta laikina atsakovo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarka, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

4. CPK 314 straipsnyje yra suformuluota taisyklė, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, taip pat turi atsižvelgti ir į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo ar atskiro procesinio klausimo išsprendimui (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-799-464/2017).

5. Apeliantė G. J. su atskiruoju skundu pateikė į bylą mažosios bendrijos (toliau – MB) „Upė teka“ 2024 m. rugsėjo 11 d. psichologo konsultacinę išvadą, Vilniaus rajono pedagoginės psichologinės tarnybos 2024 m. birželio 20 d. Pažymą dėl specialiojo ugdymosi ir (ar) švietimo pagalbos skyrimo, pranešimus ir pareiškimą policijai, spynos ir mobiliojo telefono ekrano nuotraukas ir atsakovo elektroninį laišką. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su apeliantės pateiktais naujais įrodymais, sprendžia, kad jos teikiami dokumentai yra susiję su byloje sprendžiamu klausimu, įrodymai yra nedidelės apimties, jų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, todėl tinkamam atskirojo skundo išnagrinėjimui apeliantės G. J. pateikti įrodymai priimami.

Dėl bylai reikšmingų faktinių aplinkybių ir ginčo esmės

6. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad D. J. ir G. S. (po santuokos sudarymo J.) (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką Tauragės Švč. Trejybės bažnyčioje, o jų santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini) Tauragės rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo (duomenys neskelbtini). Ieškovė G. J. ir atsakovas D. J. turi nepilnamečius vaikus E. J., gimusį (duomenys neskelbtini), ir G. J., gimusį (duomenys neskelbtini).

7. 2023 m. spalio 25 d. Vilniaus regiono apylinkės teisme gautas ieškovės G. J. ieškinys atsakovui D. J. dėl santuokos apskaitos akto įrašo panaikinimo dėl sutuoktinio kaltės ir visų su tuo susijusių klausimų išsprendimo, tretieji asmenys AB SEB bankas, UAB „Revolut Bank“, UAB „BIODEGALAI VISIEMS“, UAB „Gilužio terasos“, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.

8. Ieškovė ieškiniu prašė: 1) panaikinti ieškovės ir atsakovo santuokos, sudarytos (duomenys neskelbtini) Tauragės Švč. Trejybės bažnyčioje ir (duomenys neskelbtini) įregistruotos Tauragės rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, apskaitos akto įrašą (duomenys neskelbtini) dėl atsakovo kaltės; 2) po santuokos nutraukimo ieškovei palikti santuokinę pavardę „J.“; 3) neskirti termino sutuoktiniams susitaikyti; 4) nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su ieškove; 5) nustatyti atsakovo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarką; 6) priteisti iš atsakovo nepilnamečiam vaikui E. J. išlaikymą, mokamą kas mėnesį po 685 Eur periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės į ieškovės banko sąskaitą, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, paskiriant ieškovę vaiko išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise; 7) priteisti iš atsakovo nepilnamečiam vaikui G. J. išlaikymą, mokamą kas mėnesį po 620 Eur periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės į ieškovės banko sąskaitą, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, paskiriant ieškovę vaiko išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise; 8) padalinti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdomą turtą nenukrypstant nuo lygių dalių principo; 9) esant kreditorės AB SEB bankas sutikimui, modifikuoti prievolę pagal 2016 m. lapkričio 14 d. kredito sutartį Nr. 15A1618214404-79 iš ieškovės ir atsakovo prievolės į asmeninę atsakovo prievolę arba nustatyti, kad prievolė kreditorei AB SEB bankas pagal 2016 m. lapkričio 14 d. kredito sutartį Nr. 15A1618214404-79 išlieka solidari ieškovės ir atsakovo prievolė, tačiau atsakovas įpareigojamas asmeniškai ją vykdyti kreditorei; 10) nustatyti, kad prievolė kreditorei UAB „Revolut Bank“ pagal 2021 m. rugsėjo 23 d. vartojimo kredito sutartį Nr. UPL/2021/09/23/44189398409 nemodifikuojama ir išlieka solidari ieškovės ir atsakovo prievolė; 11) priteisti iš atsakovo ieškovei 13 155,50 Eur kompensaciją už atsakovui tenkančią didesnę santuokoje įgyto turto dalį; 12) nustatyti ieškovei ir nepilnamečiams vaikams uzufrukto teisę iki vaikų pilnametystės naudotis atsakovui tenkančia turto dalimi; 13) priteisti iš atsakovo ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

9. Be minėtų materialių reikalavimų ieškovė reiškė procesinį reikalavimą – taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti atsakovą netrukdyti ieškovei naudotis gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), taip pat įpareigoti atsakovą gyventi skyrium ir nesilankyti ieškovės ir šalių nepilnamečių vaikų gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo dienos, nustatyti laikiną nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su ieškove, taip pat nustatyti laikiną atsakovo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarką, priteisti iš atsakovo nepilnamečiam vaikui E. J. laikiną išlaikymą mokamą kas mėnesį po 685 Eur ir nepilnamečiam vaikui G. J. po 620 Eur periodinėmis išmokomis nuo nutarties priėmimo dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos į ieškovės banko sąskaitą, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, paskiriant ieškovę vaikų išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise bei areštuoti atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą su automobilio stovėjimo vieta, esantį (duomenys neskelbtini), iki teismo sprendimo įvykdymo, uždraudžiant atsakovui sudaryti sandorius, kurių pagrindu būtų perleistas, įkeistas ar kitaip apribotos teisės į minėtą turtą.

10. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2023 m. lapkričio 29 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies. Teismas įpareigojo atsakovą netrukdyti ieškovei naudotis gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), iki teismo sprendimo šioje civilinėje byloje priėmimo, taip pat įpareigojo atsakovą gyventi skyriumi ir nesilankyti ieškovės bei šalių nepilnamečių vaikų gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), iki teismo sprendimo šioje civilinėje byloje priėmimo. Teismas nustatė laikiną nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su ieškove ir laikiną atsakovo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarką. Teismas priteisė iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 316,50 Eur iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, laikiną išlaikymą pervedant į ieškovės banko sąskaitą, paskiriant ieškovę vaikams priteisto laikino išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise. Teismas kitą ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo dalį atmetė.

11. 2024 m. sausio 17 d. Vilniaus regiono apylinkės teisme gautas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, kuriuo ieškovė prašė pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 29 d. nutartimi nustatytą laikiną atsakovo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarką.

12. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2024 m. sausio 30 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo tenkino. Teismas pakeitė Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 29 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones dalyje dėl laikinos atsakovo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarkos, pakeičiant bendravimo tvarkos 1 punktą ir nustatant, kad tėvas kiekvienų metų porinių savaičių šeštadienį pasiima vaikus iš motinos gyvenamosios vietos ar kitos šalių raštu (SMS žinute, el. paštu ar kitu rašytiniu susitarimu) sutartos vietos 10.00 val. ir grąžina vaikus tą pačią dieną į motinos gyvenamąją vietą nuo 20.00 val., bei papildant laikiną bendravimo tvarką 24 punktu, nustatant, jog, kai tėvo bendravimo su vaikais metu yra numatytos nakvynės, tėvas privalo užtikrinti kito vaikams artimo giminaičio buvimą kartu visą jo bendravimo su vaikais laiką.

13. 2024 m. rugpjūčio 6 d. Vilniaus regiono apylinkės teisme gautas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, kuriame prašoma: 1) pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 29 d. ir 2024 m. sausio 30 d. nutartimis nustatytą laikiną atsakovo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarką, išdėstant ją taip: tėvas bendrauja su nepilnamečiais vaikais biudžetinėje įstaigoje (toliau – BĮ) (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), ar šeimos krizių centre (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), ar kitoje analogiškas paslaugas šeimai teikiančioje įtaigoje, ar organizacijoje. Tėvo bendravimas su nepilnamečiais vaikais yra vykdomas atsižvelgiant į centro užimtumą, laikantis centro nustatytos tvarkos ir sąlygų. Tėvo bendravimas su nepilnamečiais vaikais vyksta vieną kartą per kalendorinį mėnesį ir trunka iki 2 val. Vaikus bendravimui pristato ir pasibaigus bendravimui pasiima motina. Tėvas suderina su centru bendravimo su nepilnamečiais vaikais laiką ir trukmę bei informuoja apie tai motiną ne vėliau nei prieš 7 kalendorines dienas iki numatytos bendravimo dienos, nurodydamas konkrečią bendravimo su vaikais vietą, datą, pradžios ir pabaigos laiką. Už mokamas centro paslaugas, jeigu tokios būtų teikiamos, moka tėvas. Tėvo bendravimo su nepilnamečiais vaikais laikas nederinamas, neskiriamas ir negali vykti Lietuvos Respublikos darbo kodekse (toliau – DK) nustatytomis švenčių dienomis, mamos gimimo dieną, kiekvieno iš vaikų gimimo dieną, mamos vasaros atostogų (28 kalendorines dienas nepertraukiamai, apie kurias motina informuoja tėvą iki einamųjų metų gegužės 30 d.) metu, nepilnamečių vaikų ligos metu, motinos nedarbingumo dėl ligos metu, vaikų formalaus ir neformalaus užsiėmimų metu bei praėjus 2 val. po jų pabaigos, kad motina turėtų protingą laiką nepilnamečius vaikus pristatyti bendravimui su tėvu. Apie kliūtis bendrauti su nepilnamečiais vaikais šioje bendravimo tvarkoje numatytomis dienomis kiekvienas iš tėvų informuoja kitą iš tėvų prieš 3 kalendorines dienas arba nedelsiant, paaiškėjus atitinkamoms aplinkybėms, kai dėl aplinkybių pobūdžio įvykdyti informavimo pareigos nebuvo galimybės. Tėvai apie vėlavimus dėl objektyvių aplinkybių pristatyti/grąžinti nepilnamečius vaikus bendravimo tvarkoje nustatytu laiku ar atvykti į bendravimo su vaikais vietą vienas kitą informuoja elektroniniu paštu. Tėvui šioje bendravimo tvarkoje numatytą dieną vėluojant informuoti apie susitikimų su vaikais datą, vietą bei laiką ir (ar) vėluojant atvykti į susitikimą su vaikais daugiau nei 30 min., motina neturi pareigos užtikrinti tėvo bendravimo su vaikais bendravimo tvarkoje nustatytu laikotarpiu, kuriuo atitinkamą dieną numatytas bendravimas, ir tai nebus laikoma bendravimo tvarkos pažeidimu. Buvimo su vaikais laikotarpiu tėvas/motina užtikrina vienas kitam galimybę bendrauti su vaikais telefonu, elektroninėmis ryšio priemonėmis (internetu, Skype, Facebook, Twitter ir kt.) ar naudojantis kitomis telekomunikacijų priemonėmis. Esant bendram tėvų sutarimui elektroniniu paštu, tėvas ir motina turi teisę nukrypti nuo nustatytos bendravimo tvarkos.

14. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2024 m. rugsėjo 10 d. nutartimi ieškovės G. J. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo tenkino iš dalies. Teismas pakeitė Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 29 d. nutartimi ir Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. sausio 30 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones dalyje dėl laikinos atsakovo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarkos, nustatant, kad atsakovas su nepilnamečiais vaikais bendrauja tokia tvarka: tėvas bendrauja su nepilnamečiais vaikais viešoje vietoje (parke, kavinėje ir pan.) arba paslaugas šeimai teikiančioje įstaigoje (organizacijoje). Tėvo bendravimas su nepilnamečiais vaikais yra vykdomas atsižvelgiant į vaikų ugdymo laiką ir popamokinių užsiėmimų laiką. Tėvo bendravimas su nepilnamečiais vaikais vyksta vieną kartą per kalendorinę savaitę ir trunka 2 val. nepertraukiamai. Vaikus bendravimui pristato ir pasibaigus bendravimui pasiima motina. Tėvas suderina su ieškove bendravimo su nepilnamečiais vaikais laiką ir trukmę ne vėliau nei prieš 7 kalendorines dienas iki numatytos bendravimo dienos, nurodydamas konkrečią bendravimo su vaikais vietą, datą, pradžios ir pabaigos laiką. Tėvo bendravimo su nepilnamečiais vaikais laikas nederinamas, neskiriamas ir negali vykti mamos gimimo dieną, mamos vasaros atostogų (28 kalendorines dienas nepertraukiamai, apie kurias motina informuoja tėvą iki einamųjų metų gegužės 30 d.) metu, nepilnamečių vaikų ligos metu, motinos nedarbingumo dėl ligos metu, vaikų formalaus ir neformalaus užsiėmimų metu ir praėjus 2 val. po jų pabaigos. Apie kliūtis bendrauti su nepilnamečiais vaikais šioje bendravimo tvarkoje numatytu laiku kiekvienas iš tėvų informuoja kitą iš tėvų prieš 3 kalendorines dienas arba nedelsiant, paaiškėjus atitinkamoms aplinkybėms, kai dėl aplinkybių pobūdžio įvykdyti informavimo pareigos nebuvo galimybės. Tėvai apie vėlavimą dėl objektyvių aplinkybių pristatyti/grąžinti nepilnamečius vaikus bendravimo tvarkoje nustatytu laiku ar atvykti į bendravimo su vaikais vietą vienas kitą informuoja elektroniniu paštu. Tėvui šioje bendravimo tvarkoje numatytą dieną vėluojant informuoti apie susitikimų su vaikais datą, vietą bei laiką ir (ar) vėluojant atvykti į susitikimą su vaikais daugiau nei 30 min., motina neturi pareigos užtikrinti tėvo bendravimo su vaikais bendravimo tvarkoje nustatytu laiku, kuriuo atitinkamą dieną numatytas bendravimas, ir tai nebus laikoma bendravimo tvarkos pažeidimu. Buvimo su vaikais laikotarpiu tėvas/motina užtikrina vienas kitam galimybę bendrauti su vaikais telefonu, elektroninėmis ryšio priemonėmis (internetu, Skype, Facebook, Twitter ir kt.) ar naudojantis kitomis telekomunikacijų priemonėmis. Esant bendram tėvų sutarimui elektroniniu paštu, tėvas ir motina turi teisę nukrypti nuo nustatytos bendravimo tvarkos.

15. Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi, apeliantė G. J. pateikė atskirąjį skundą, kuriame nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nėra pagrindo įpareigoti atsakovą su nepilnamečiais vaikais bendrauti vien tik paslaugas šeimai teikiančioje įstaigoje. Atsakovo bendravimas su vaikais viešoje vietoje negali užtikrinti nepilnamečiams vaikams saugios aplinkos. Buvimas viešoje vietoje su vaikais (parke, kavinėje ar pan.) neužtikrina, kad atsakovas vaikų akivaizdoje nesikeiks, nevartos alkoholio ar narkotinių medžiagų, taip pat, jog neigiamai nekalbės apie mamą, ar negąsdins sūnaus, kad jis vartodamas gydytojo paskirtus vaistus vartoja narkotikus bei, jog neatims iš vaikų telefonų, namų raktų ir pan. Apeliantės manymu, nagrinėjamu atveju negalima teikti prioriteto atsakovo teisei bendrauti su vaikais prieš vaikų emocinį saugumą, saugios aplinkos bendraujant su tėvu užtikrinimą.

16. Nagrinėjamu atveju apeliantė ginčija pirmosios instancijos teismo nutarties dalį dėl pakeistos Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 29 d. ir 2024 m. sausio 30 d. nutartyse nustatytos laikinos atsakovo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarkos dalyje dėl atsakovo ir vaikų bendravimo vietos, t. y. viešos vietos (parkas, kavinė ir pan.), todėl apeliacinės instancijos teismas pasisako tik šiuo aspektu.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo

17. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujantiems byloje ar kitiems suinteresuotiems asmenims prašant gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Šeimos bylose vienas svarbiausių principų yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose, be kitų tikslų, yra siekiama užtikrinti, kad nebūtų pažeidžiami nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai bei turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo. Pagal CPK 148 straipsnio 1 dalį teismas gali dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu vieną laikinąją apsaugos priemonę pakeisti kita. Laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimas apima ir tokių priemonių papildymą bei patikslinimą, kai pasikeičia faktinės bylos aplinkybės.

18. Laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas yra būtinas siekiant išvengti konfliktinių situacijų bei siekiant apsaugoti vaiko interesą bendrauti ir matytis su abiem tėvais. Šia laikinąja apsaugos priemone taip pat užtikrinamas tėvų santykių su vaikais stabilumas, jeigu vaiko tėvai gyvena skyrium. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.165 straipsnis numato tėvų asmeninių teisių ir pareigų turinį, tai yra abu tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus, jie atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymąsi, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Tėvai, atlikdami šias pareigas, turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis. Šio straipsnio nuostatos taip pat numato, kad visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu, tačiau jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamus klausimus sprendžia teismas. Tėvų teisė ir pareiga bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime išlieka ir skyrium gyvenantiems tėvams, nes tėvo ir motinos pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnis, 3.170 straipsnio 1 dalis). Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 3 dalis). Taigi laikinos bendravimo su vaikais tvarkos nustatymas yra skirtas apsaugoti vaikų bei jų tėvų teisėtus interesus vaikui bendrauti su abiem tėvais.

19. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad šeimos teisinių santykių srityje taikomi tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaiką principai. Teismui nustatant skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką, apribojimai bendrauti su vaiku daromi tik jeigu jie reikalingi vaiko interesams užtikrinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-177-969/2020 39 punktas).

20. Nagrinėjamu atveju apeliantė prašė pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 29 d. ir 2024 m. sausio 30 d. nutartimis nustatytą laikiną atsakovo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarką ir sumažinti bendravimo su vaikas laiką iki vieno karto per mėnesį (iki 2 val.), nustatant, kad vaikų tėvas bendrauja su nepilnamečiais vaikais BĮ (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), ar Šeimos krizių centre (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), ar kitoje analogiškas paslaugas šeimai teikiančioje įtaigoje, ar organizacijoje. Apeliantė savo prašymą grindė tuo, kad atsakovas neužtikrina, jog bendravimo su juo metu, kai bendraujama su nakvynėmis, dalyvautų tretieji asmenys. Atsakovas bendravimo su vaikais metu atėmė iš vaikų telefonus, kad jie negalėtų susisiekti su ieškove, ir buto, kuriame vaikai gyvena su mama, raktus. Atsakovas bendravimo su vaikais metu vartojo narkotines medžiagas (rūkė kanapes), keikėsi. Atsakovas vaikus vežioja automobiliu, galimai apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų (kanapių), be galiojančio vairuotojo pažymėjimo (pastarąją aplinkybę vaikams nurodė pats atsakovas). Vaikai tapo atsakovo daromos nusikalstamos veikos – narkotinių medžiagų (kanapių) auginimo liudytojais (yra pradėtas ikiteisminis tyrimas). Atsakovas visiškai nesilaiko teismo nustatytos laikinos bendravimo tvarkos, neteikia išlaikymo vaikams. Vaikai patyrė psichologinę žalą, bijo miegoti savo kambaryje vieni, todėl ieškovė miega kartu su vaikais jų kambaryje, pasitiesusi čiužinį.

21. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs apeliantės nurodytas aplinkybes, sprendė, kad šiuo metu atsakovas negali užtikrinti nepilnamečiams vaikams tiek psichologiškai, tiek fiziškai saugios aplinkos, kuri yra būtina tinkamam nepilnamečių vaikų fiziniam, emociniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi, taip pat negali užtikrinti nepilnamečių vaikų poreikių, reikalingų tinkamam jų vystymuisi ir ugdymui, todėl yra pagrindas pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. sausio 30 d. ir 2023 m. lapkričio 29 d. nutartimis pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones dalyje dėl laikinos atsakovo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarkos. Teismas konstatavo, kad ieškovės prašoma nustatyti bendravimo tvarka, pagal kurią nepilnamečiai vaikai su tėvu bendrautų tik 2 val. per mėnesį, neatitinka geriausių nepilnamečių vaikų interesų. Teismo vertinimu, nepilnamečių vaikų ir atsakovo bendravimas yra komplikuotas, todėl būtina atkurti tėvo ir nepilnamečių vaikų ryšį. Vaikai yra išreiškę norą bendrauti su atsakovu. Be kita ko, išvadą teikianti institucija taip pat nurodė, kad nepilnamečių vaikų bendravimas su atsakovu 2 val. per mėnesį nepagrįstai ribotų vaikų ir tėvo teises. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas nustatė laikiną atsakovo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarką, pagal kurią atsakovas su nepilnamečiais vaikais bendrauja 2 val. per savaitę nepertraukiamai. Teismo vertinimu, nustatyti, kad atsakovas su nepilnamečiais vaikais bendrauja BĮ (duomenys neskelbtini) ar Šeimos krizių centre (duomenys neskelbtini), ar kitoje analogiškas paslaugas šeimai teikiančioje įtaigoje (organizacijoje) nėra būtina. Atsakovas piktnaudžiauja alkoholiu ir galimai psichotropinėmis medžiagomis, todėl atsakovo gyvenamoji aplinka vaikams nėra saugi, tačiau duomenų, kad atsakovas bet kokia forma smurtautų prieš vaikus, kad iš viso negebėtų jais pasirūpinti, nėra, todėl nėra pagrindo įpareigoti atsakovą su nepilnamečiais vaikais bendrauti vien tik paslaugas šeimai teikiančioje įstaigoje. Teismas sprendė, kad nepilnamečių vaikų saugumas gali būti užtikrintas ir vaikams su atsakovu bendraujant bet kokioje viešoje vietoje (parke, kavinėje ir pan.), todėl nustatė, jog atsakovas su nepilnamečiais vaikais bendrauja viešoje vietoje arba paslaugas šeimai teikiančioje įtaigoje.

22. Nors apeliantė atskirajame skunde teigia, kad atsakovo bendravimas su vaikais viešoje vietoje negali užtikrinti nepilnamečiams vaikams saugios aplinkos, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, minėti apeliantės argumentai yra nepagrįsti. Byloje duomenų apie tai, kad atsakovas bet kokia forma smurtautų prieš vaikus, taip pat apie tai, jog atsakovas iš viso negebėtų jais pasirūpinti, nėra, todėl nėra pagrindo įpareigoti atsakovą su nepilnamečiais vaikais bendrauti vien tik paslaugas šeimai teikiančioje įstaigoje. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kad šalių nepilnamečių vaikų saugumas gali būti užtikrintas ir vaikams su atsakovu bendraujant bet kokioje viešoje vietoje (parke, kavinėje ir pan.). Nepilnamečiai vaikai žinos, kad nėra stebimi, dėl to galės jaustis laisviau, daugiau atsipalaiduoti, sustiprės tėvo su vaikų ryšys. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šalių vaikai yra pakankamo amžiaus, jog galėtų išsakyti savo nuomonę, jei bendravimas su atsakovų būtų netinkamas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pakeista atsakovo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarka užtikrins prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą.

23. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo vertinimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).

24. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, netenkindamas apeliantės prašymo dėl atsakovo ir nepilnamečių vaikų bendravimo vietos tik paslaugas šeimai teikiančioje įstaigoje nustatymo, tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją apeliantės atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 10 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas

nutaria:

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.