- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-01-25
- Bylos Nr.
- e2S-238-863/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-17413-2023-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kristina Lysionok
- Ieškovas
- E. G.
- Atsakovas
- akcinei bendrovei SEB bankui
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės (apeliantės) E. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 6 d. nutarties, civilinėje byloje pagal ieškovės E. G. ieškinį atsakovei akcinei bendrovei SEB bankui dėl turto išreikalavimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė E. G. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei akcinei bendrovei (toliau – AB) SEB bankui dėl turto išreikalavimo, prašydama priteisti iš atsakovės ieškovės naudai 7 281,77 Eur skolą, 561,42 Eur palūkanas, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad priėmė mirusios motinos N. C. palikimą. Palikimo priėmimo faktas išviešintas. Izraelio paveldėjimo registre 2020 m. lapkričio 29 d. įregistruotas įsakymas (bylos Nr. 304644) dėl palikimo priėmimo pagal testamentą. Atsižvelgiant į tai, kad mirusi N. C. turėjo sąskaitą AB SEB banke, ieškovė kreipėsi į Lietuvos apeliacinį teismą dėl minėto įsakymo vykdymo. Lietuvos apeliacinis teismas pripažino bei leido vykdyti Lietuvoje Izraelio paveldėjimo registro 2020 m. lapkričio 29 d. išduotą N. C. palikimo priėmimo pagal 2013 m. lapkričio 12 d. testamentą įsakymą. Ieškovė atkreipė dėmesį, kad Lietuvos apeliaciniam teismui nekilo abejonių, kad ji paveldėjo mirusios motinos turtą bei turtines teises. Atsakovė dalyvavo minėto įsakymo pripažinimo civiliniame procese suinteresuoto asmens teisėmis, gavo teismo pareiškimą dėl įsakymo pripažinimo su visais priedais, todėl atsakovei yra žinomas N. C. palikto testamento turinys, žinomas faktas, kad visą turtą, buvusį tiek Izraelyje, tiek užsienio valstybėse, N. C. paliko savo dukrai – ieškovei. Atsakovė Lietuvos apeliaciniam teismui atsiliepimo arba prieštaravimų tam, kad įsakymas būtų vykdomas Lietuvoje, nes nepatvirtina ieškovės teisės į paveldėtą turtą, nepateikė. Tačiau ieškovei kreipusis į atsakovę su prašymu pervesti mirusios motinos sąskaitoje esančias lėšas į ieškovės sąskaitą, atsakovė pervesti paveldėtas pinigines lėšas atsisakė, be kita ko, anot ieškovės, nepagrįstai pareikalavo pateikti teisinę išvadą. Ieškovės vertinimu, atsakovė minėtą turtą valdo neteisėtai, todėl turtas turi būti išreikalautas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.95 straipsnyje numatytu pagrindu.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. gruodžio 6 d. nutartimi ieškovės ieškinį atsisakė priimti. Teismas pažymėjo, kad ieškovės reiškiamas reikalavimas atsakovei yra akivaizdžiai nepagrįstas, nesukuriantis jokių materialiųjų teisinių padarinių. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pas atsakovę, kaip pas bankines paslaugas teikiantį subjektą, sąskaitoje yra saugomi ir laikomi kliento N. C., mirusios (duomenys neskelbtini), pinigai. Po jos mirties Izraelio paveldėjimo registre 2020 m. lapkričio 29 d. įregistruotas įsakymas (bylos Nr. 304644) dėl palikimo priėmimo pagal testamentą, kurį Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. sausio 27 d. pripažino ir leido vykdyti. Kaip nurodė pati ieškovė, gavusi teismo nutartį, ji kreipėsi į atsakovę su prašymu išmokėti pinigus, tačiau buvo paprašyta pateikti papildomos informacijos. Teismas vertino, jog iš teismui pateiktų dokumentų matyti, kad jokie prievoliniai santykiai ieškovę su atsakove nesieja, AB SEB bankas negali būti atsakove byloje ir jai negali būti reiškiamas reikalavimas dėl turto išreikalavimo iš neteisėto valdymo, nes ieškovė nepateikė teismui duomenų, kad valdymas yra neteisėtas. Teismas pažymėjo, kad ieškovė pati ieškinyje nurodė, kad jos mirusi motina turėjo AB SEB banke sąskaitą, kurioje yra saugomi pinigai. Bankas, kaip verslo subjektas, prieš išmokėdamas vieno asmens pinigus kitam asmeniui turi teisę įsitikinti tokio prašymo pagrįstumu ir prašyti ieškovės pateikti papildomos informacijos. Teismas sprendė, kad ieškovės reikalavimai priteisti skolą, palūkanas ir procesines palūkanas yra aiškiai nepagrįsti, todėl ieškinį atsisakė priimti. Taip pat pažymėjo, kad ieškovė šiuo atveju galėtų reikšti reikalavimą atsakovei dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
III. Atskirojo skundo argumentai
4. Ieškovė E. G. pateikė atskirąjį skundą, prašydama panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 6 d. nutartį ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliantė savo atskirąjį skundą grindžia toliau nurodytais motyvais.
4.1. Nurodo, kad pateikdama ieškinį tiksliai ir nedviprasmiškai suformulavo savo reikalavimą teismui ir toks reikalavimas atitinka CK 1.138 straipsnio nuostatas, nes gina ieškovės, kaip banko sąskaitos sutarties šalies, pažeistas teises. Pažymi, kad pateikdama ieškinį nurodė, jog paveldėjo visas mirusios motinos teises bei pareigas, ir šis faktas yra išviešintas Izraelio valstybės teisės nustatyta tvarka bei pripažintas Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi. Banko sąskaitos sutarties šalimis šiuo metu yra ieškovė bei atsakovė. Todėl teismo argumentą, jog šalių nesieja jokie prievoliniai santykiai laiko neteisėtu.
4.2. Nesutinka ir su teismo argumentu, jog AB SEB bankas negali būti atsakove byloje ir jai negali būti reiškiamas reikalavimas dėl turto išreikalavimo iš neteisėto valdymo, nes ieškovė nepateikė teismui duomenų, kad valdymas yra neteisėtas. Pažymi, kad įrodymų teikimas yra ieškovo teisė, kuri realizuojama bylos nagrinėjimo eigoje, o ne tik ieškinio pateikimo stadijoje. Be kita ko atkreipia dėmesį, kad teismų praktikoje taip pat nurodoma, jog vien įrodymų, patvirtinančių ieškinyje nurodytas aplinkybes, nepateikimas, juolab įrodymų (ne)pakankamumas, kurį teismas įvertina tik nagrinėdamas bylą iš esmės, negali būti pagrindas nepriimti ieškinio.
4.3. Kritiškai vertina teismo argumentus, jog bankas, kaip verslo subjektas, prieš išmokėdamas vieno asmens pinigus kitam asmeniui turi teisę įsitikinti tokio prašymo pagrįstumu ir prašyti ieškovės pateikti papildomos informacijos. Pabrėžia, kad teismas nenurodė teisinio pagrindo šiam argumentui, kuris prieštarauja CK 6.913 straipsnio nuostatoms, numatančioms, kad bankas neturi teisės nustatyti ir kontroliuoti kliento pinigų naudojimo ar nustatyti kitokius įstatymo ar banko sąskaitos sutarties nenumatytus kliento teisės disponuoti sąskaitoje esančiomis lėšomis savo nuožiūra apribojimus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
III. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Pagal bendrąją taisyklę apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamu atveju nenustatė.
6. Apeliacijos objektą sudaro skundžiamos pirmosios instancijos teismo 2023 m. gruodžio 6 d. nutarties, kuria ieškovės ieškinį atsisakyta priimti, priėmimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.
7. Civilinio proceso įstatymo tikslas – asmenų, kurių materialiosios subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesų gynimas (CPK 2 straipsnis). Įgyvendinus teisę į teisminę gynybą pasiekiamas materialusis teisinis efektas, t. y. modifikuojamos (sukuriamos, panaikinamos, pakeičiamos) suinteresuoto asmens subjektinės teisės ar pareigos. Pagal CPK 5 straipsnio 1 dalį, kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Teismas imasi nagrinėti civilinę bylą pagal asmens, kuris kreipėsi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, pareiškimą (CPK 5 straipsnio 3 dalis).
8. Civiliniame procese galiojantis dispozityvumo principas lemia, kad šalys, vykstant procesui, laisvai naudojasi savo materialiosiomis ir procesinėmis teisėmis, taip veikdamos proceso eigą (CPK 13 straipsnis). Minėtas principas be kita ko pasireiškia tuo, kad ieškovas, reikšdamas ieškinį, pats pasirenka asmenis, kuriems tą ieškinį reiškia (atsakovus), kaip ir pats apibrėžia bylos nagrinėjimo ribas, nurodydamas ieškinio pagrindą ir dalyką. Taigi, ieškinio suformulavimas ir jo pateikimas teismui yra ieškovo procesinė teisė, kuria jis savo nuožiūra disponuoja. Visgi, asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos nėra absoliuti ir ji negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu ir (ar) bet kokia forma. Tokia teisė įgyvendinama CPK nustatyta tvarka, laikantis įstatyme įtvirtintos ieškinio pareiškimo procesinės tvarkos, jo formos ir turinio reikalavimų.
9. CPK 135 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismui pareiškiamas ieškinys turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui (CPK 111 straipsnis). Ieškovas ieškinyje be kita ko turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, t. y. faktinį ieškinio pagrindą; įrodymus, patvirtinančius ieškinyje išdėstytas aplinkybes; ieškovo reikalavimą (ieškinio dalyką); dalyvaujančių byloje asmenų procesines padėtis ir jų duomenis, ir kt. (CPK 111 straipsnio 2 dalis, 135 straipsnio 1, 2 dalys). Jeigu ieškinys neatitinka CPK 135 straipsnio reikalavimų, ieškinio trūkumai šalinami CPK nustatyta procesinių dokumentų trūkumams pašalinti tvarka (CPK 138 straipsnis).
10. Aptariamu atveju, ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei dėl turto išreikalavimo iš neteisėto valdymo, prašydama priteisti iš atsakovės 7 281,77 Eur skolą ir 561,42 Eur palūkanas, ieškinį iš esmės motyvuodama tuo, kad ji, gavusi Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. sausio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2T-19-516/2022 dėl testamento priėmimo įsakymo, kreipėsi į atsakovę su prašymu pervesti mirusios motinos sąskaitoje esančias lėšas į ieškovės sąskaitą, tačiau atsakovė tai padaryti atsisakė, be kita ko nurodžiusi, kad jai turi būti pateikta motyvuota teisinė išvada dėl Izraelio valstybės išduotų paveldėjimo dokumentų tinkamumo. Pirmosios instancijos teismas ieškovės reiškiamą reikalavimą atsakovei laikė akivaizdžiai nepagrįstu, nesukuriančiu jokių materialiųjų teisinių padarinių, vertino, kad šalių nesieja prievoliniai santykiai, o AB SEB bankas negali būti atsakove byloje, nes ieškovė nepateikė teismui duomenų, kad valdymas yra neteisėtas, taip pat akcentuodamas, kad bankas, kaip verslo subjektas, prieš išmokėdamas vieno asmens pinigus kitam asmeniui turi teisę įsitikinti tokio prašymo pagrįstumu ir prašyti ieškovės pateikti papildomą informaciją. Atsisakęs priimti ieškovės ieškinį, teismas pažymėjo, kad ieškovė šiuo atveju galėtų reikšti reikalavimą atsakovei dėl įpareigojimo atlikti veiksmus. Apeliantė pirmosios instancijos teismo nutartį laiko nepagrįsta, mano, kad jos pareikštas reikalavimas atitinka CK 1.138 straipsnio nuostatas, nes gina ieškovės, kaip banko sąskaitos sutarties šalies, pažeistas teises, be kita ko pažymi, kad įrodymų teikimas yra ieškovės teisė, kuri realizuojama bylos nagrinėjimo eigoje, o ne tik ieškinio pateikimo stadijoje, ir įrodymų (ne)pakankamumas, kurį teismas įvertina tik nagrinėdamas bylą iš esmės, negali būti pagrindas nepriimti ieškinio. Įvertinęs bylos duomenis, apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo poziciją vertina kritiškai.
11. Ieškovės vertinimu, ji turi neabejotiną reikalavimo teisę atsakovės, nesutinkančios grąžinti ieškovei paveldėjimo teisės pagrindu priklausančių lėšų, atžvilgiu ir pareikštu ieškiniu siekia apginti savo, kaip teigia, pažeistas teises. Pirmiausia šiame kontekste sutiktina su apeliantės pozicija, kad ieškinio priėmimo stadijoje neturi būti išspręstas ieškinio pagrįstumo klausimas. Kaip yra išaiškinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, ieškinio priėmimo stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, t. y. sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę įgyvendina laikydamasis procesinių įstatymų nustatytos tvarkos, todėl teismas neturi pagrindo reikalauti, kad ieškovas, jau paduodamas ieškinį, pateiktų įrodymus, kurie ne tik patvirtintų ieškinyje išdėstytas faktines aplinkybes, bet ir įrodytų teisę į ieškinio patenkinimą (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-494/2011). Ieškinio pareiškime ieškovas turi nurodyti, bet ne įrodyti ieškinio pagrindą, todėl atsisakyti priimti ieškinį dėl, pavyzdžiui, neaiškaus ieškinio dalyko ar pagrindo formulavimo teismas gali tada, jei iš pareikšto ieškinio yra neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ginčo ribos, dėl ko teismo procesas negali būti pradėtas. Nenurodžius ieškinio pagrindo ir (arba) ieškinio dalyko arba juos nurodžius neaiškiai, teismas gali taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą (CPK 115 straipsnis).
12. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytus argumentus, laikytina, kad asmens teisės reikšti ieškinį ribojimas jau ieškinio priėmimo stadijoje turi būti paremtas akivaizdžiu proceso įstatyme įtvirtinto pagrindo – patvirtinančio netinkamą teisės kreiptis į teismą realizavimą, buvimu. Tuo tarpu aptariamu atveju, toks pagrindas skundžiamoje nutartyje nėra konstatuotas, ir vien deklaratyvūs teismo argumentai ieškinio priėmimo metu apie ieškovės reiškiamo reikalavimo nepagrįstumą neva nesukuriant jokių materialiųjų teisinių padarinių, ar deklaratyvaus pobūdžio išvada iš pateiktų dokumentų apie prievolinių santykių tarp šalių nebuvimą, neteisėtą valdymą, akcentuojant, kad ieškovė nepateikė tokių duomenų, ar atkreiptas dėmesys į atsakovės teisę prašyti pateikti papildomą informaciją prieš išmokant vieno asmens pinigus kitam asmeniui, kaip ir pastebėjimas dėl ieškinio reikalavimo dalyko galimo pakeitimo, net nevertinus galimybės taikyti ieškinio trūkumų šalinimo instituto, negali būti teisėtas pagrindas nepriimti ieškinio.
13. Įvertinus visas aukščiau aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad yra pagrindas apeliantės atskirąjį skundą tenkinti – skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir ieškovės ieškinio priėmimo klausimą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
ieškovės E. G. atskirąjį skundą tenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 6 d. nutartį panaikinti ir ieškovės E. G. ieškinio atsakovei akcinei bendrovei SEB bankui priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.