Šiaulių apygardos teismo nutarimas

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Nijolė Matuzevičienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto L. J. apeliacinį skundą dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 12 d. nutarimo, kuriuo L. J. už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 124¹ str. 7 d., paskirta 40 Lt bauda, už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 str. 1 d., paskirta 3000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams 6 mėnesiams, vadovaujantis ATPK 33 str., administracinės nuobaudos subendrintos ir paskirta galutinė subendrinta nuobauda – 3000 Lt bauda su atėmimu teisės vairuoti transporto priemones 3 metams 6 mėnesiams, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. J. nubaustas už tai, kad 2013 m. rugpjūčio 29 d. apie 22 val. Kelmėje, Vytauto Didžiojo gatvėje, prie pastato Nr. (duomenys neskelbtini), vairuodamas jam priklausantį automobilį „Mazda 323“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisykles – nepraleido per pėsčiųjų perėją ėjusios J. P. ir ją kliudęs pargriovė ant žemės, po to, pažeisdamas KET, pasitraukė iš eismo įvykio vietos.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas.

Pirmiausia atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliacinio skundo rezoliucine dalimi prašoma panaikinti Kelmės rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 16 d. nutarimo dalį, nors iš administracinės bylos medžiagos ir apeliacinio skundo turinio akivaizdu, kad yra ginčijama Kelmės rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 12 d. nutarimas, priimtas L. J. administracinio teisės pažeidimo byloje. Šis netikslumas laikytinas technine klaida, todėl apeliacinės instancijos teismas pasisakys dėl to pirmosios instancijos teismo nutarimo (2013 m. lapkričio 12 d.), kuris priimtas nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje.

Pagal ATPK 284 str., organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Aukštesnės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 302¹¹ str. 1 d.).

Kaip minėta, skundžiamu nutarimu L. J. buvo pripažintas pažeidęs Kelių eismo taisyklių reikalavimus (toliau – ir KET) ir padaręs ATPK 124¹ str. 7 d. ir ATPK 130 str. 1 d. numatytus administracinius teisės pažeidimus. Iš skundo turinio aišku, kad apeliantas iš esmės sutinka su skundžiamo nutarimo dalimi, kuria jam inkriminuotas ATPK 124¹ str. 7 d. numatytas pažeidimas ir paskirta atitinkama nuobauda už jį. Tačiau apeliantas skundu nesutinka su tuo, kad jis pasitraukė iš eismo įvykio, su kuriuo buvo susijęs, vietos, tuo padarydamas veiką, įtvirtintą ATPK 130 str. 1 d., todėl apeliacinės instancijos teismas pasisakys tik prašomoje dalyje.

ATPK 130 str. 1 d. numatyta atsakomybė vairuotojui, kuris, be kita ko, pasitraukia iš eismo įvykio, su kuriuo yra susijęs, vietos, pažeisdamas KET. Taigi sprendžiant dėl vairuotojo atsakomybės pagal minėtą administracinį įstatymą pirmiausia būtina nustatyti, ar eismo įvykis iš tikrųjų buvo, ir ar vairuotojas turėjo pareigą likti eismo įvykio vietoje, pranešti apie įvykį policijai, įgyvendinti kitas įstatymais numatytas pareigas. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (Žin., 2000, Nr. 92-2883; 2007, Nr. 128-5213) redakcijos, galiojusios nagrinėjamo įvykio metu, 2 str. 11 d. apibrėžia, jog eismo įvykis – įvykis kelyje, viešose arba privačiose teritorijose, kurio metu, judant transporto priemonei, žuvo ar buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas. Šioje byloje nenustatyta, kad apeliantas, įvykio dieną, vairuodamas jam priklausantį automobilį, būtų sukėlęs eismo įvykį. Kitaip tariant, nenustatyta ir L. J. nebuvo inkriminuojama tai, kad jis 2013 m. rugpjūčio 29 d., vairuodamas automobilį, būtų sužalojęs kitą žmogų, sugadinęs ar apgadinęs kitiems asmenims priklausantį turtą (2 b. l.), dėl to L. J. ir nebuvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 127 str. 1–3 d. už KET pažeidimus, sukėlusius kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą ar kitiems asmenims priklausančio turto sugadinimą (apgadinimą).

Administracinio teisės pažeidimo byloje surinkti ir skundžiamame nutarime išdėstyti įrodymai (administracinio teisės pažeidimo protokolas, eismo įvykio vietos schema, liudytojų paaiškinimai, specialisto išvada, tarnybinis pranešimas ir kt.) patvirtina tai, kad įvykio metu buvo apgadintas tik L. J. vairuotas, jam priklausantis, automobilis, kiti žmonės nenukentėjo ir nebuvo sugadintas joks kitas turtas. Tai reiškia, kad byloje nėra duomenų, įrodančių, jog apeliantas sukėlė eismo įvykį. Jau minėta, kad pagal ATPK 130 str. 1 d. administracinė atsakomybė kyla už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET. Šiuo atveju yra reikšminga tai, kad apeliantui vairuojant transporto priemonę nebuvo padaryta žala aplinkiniams, taip pat nesugadintos nei kitos transporto priemonės, nei kitiems asmenims priklausantis turtas, nes būtent tuo pasireiškia pavojingumo eismo saugumui laipsnis. Kadangi nagrinėjamoje byloje nenustatyta, kad būtų sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta kita transporto priemonė ar padaryta turtinė žala bet kokiam kitokiam įvykio vietoje buvusiam turtui, pareiga L. J. likti įvykio vietoje neatsirado.

Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad L. J. veikoje nėra ATPK 130 str. 1 d. nustatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties ir administracinėn atsakomybėn už nurodytą pažeidimą apeliantas buvo patrauktas nepagrįstai, todėl Kelmės rajono apylinkės teismo nutarimas šioje dalyje naikintinas ir byla šioje dalyje nutrauktina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² str. 1 d. 2 p.,

nutaria:

Panaikinti Kelmės rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 12 d. nutarimo dalį, kuria L. J. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d. 3000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams 6 mėnesiams, ir administracinio teisės pažeidimo bylą šioje dalyje nutraukti.

Panaikinti Kelmės rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 12 d. nutarimo dalį dėl administracinių nuobaudų subendrinimo vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 str.

Kitą Kelmės rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 12 d. nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną ir yra neskundžiamas.