Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Regejus“ ieškinį atsakovui D. S. dėl skolos, delspinigių bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovui ieškinio ir jo priedų patvirtintos kopijos su teismo pranešimu dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo buvo tinkamai įteikti 2017 m. rugpjūčio 4 d., tačiau atsakovas per teismo nustatytą 14 dienų terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl sprendimas yra priimtinas už akių Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 142 straipsnio 4 dalyje ir 285 straipsnyje nustatyta tvarka.

Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 str. 2 d.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš ieškovo pateiktų įrodymų: ieškinyje išdėstytų aplinkybių, pažymos – paskaičiavimo, 2016 m. lapkričio 22 d. sutarties, PVM sąskaitos faktūros Serija REG Nr. 5009012, raginimo dėl įsiskolinimo, nustatyta, kad tarp ieškovės UAB „Regejus“ ir atsakovo D. S. 2016 m. lapkričio 22 d. buvo sudaryta sutartis, kurios pagrindu ieškovė patiekė atsakovui pardavimui prekes, 2016 m. lapkričio 30 d. išrašydama PVM sąskaitą faktūrą Serija REG Nr. 5009012 bendrai 374,26 Eur sumai, perduodama joje nurodytas prekes, o atsakovas šias prekes priėmė. Kaip matyti iš šalių pasirašytos sutarties bei minėtos PVM sąskaitos faktūros, atsakovas privalėjo su ieškove atsiskaityti per 30 kalendorinių dienų nuo PVM sąskaitos faktūros pateikimo dienos, t. y. šiuo atveju iki 2016 m. gruodžio 30 d. Tačiau byloje duomenų, kad atsakovas atsiskaitė, nėra.

Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Kiekviena šalis turi atlikti savo pareigas kuo ekonomiškiau ir vykdydama prievolę bendradarbiauti su kita šalimi (šalių pareiga kooperuotis) (CK 6.38 str. 1, 3 d.)). Prievolės atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius (CK 6.2 str.). Kreditorius ir skolininkas privalo elgtis sąžiningai, protingai ir teisingai tiek prievolės atsiradimo ir egzistavimo, tiek ir jos vykdymo ar pasibaigimo metu (CK 6.4 str.). CK 6.63 straipsnio 2 dalis numato, kad nuo to momento, kai skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, jis turi atlyginti visus kreditoriaus patirtus nuostolius, išskyrus atvejus, kai skolininkas atleidžiamas nuo prievolės vykdymo. CK 6.245 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Už sutartinių prievolių nevykdymą ar netinkamą vykdymą pažeidusiai sutartį šaliai gali būti taikomos netesybos (CK 6.73 str., 6.258 str.).

Esant išdėstytoms aplinkybėms, ieškovės prašymas priteisti iš atsakovo D. S. 374,26 Eur skolos už nusipirktas prekes bei pagal sutarties 3.6 punktą, – šalių sutartas netesybas (delspinigius), kurios sudaro 64 Eur, yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.63, 6.70-6.73, 6.200, 6.205, 6.256, 6.258, 6.260, 6.305-6.306, 6.313-6.314, 6.344-6.345 straipsniai).

Tenkinant ieškinį, vadovaujantis CPK 79 straipsniu, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 93 straipsnio 1 dalimi, 98 straipsniu, iš atsakovo D. S. ieškovei priteistinas 20 Eur žyminis mokestis, ieškovo sumokėtas paduodant ieškinį.

Priteisti ar įskaityti 4 Eur ieškovo sumokėtą žyminį mokestį už pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimą nagrinėjamu atveju nėra jokio teisinio pagrindo, nes šį žyminį mokestį ieškovė turi teisę susigrąžinti įstatymo nustatyta tvarka, civilinėje byloje, kurioje buvo atsisakyta priimti pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo (CPK 87 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 4 dalis).

Priteisti 100 Eur išlaidas už procesinių dokumentų parengimą ieškovė reikalauja nepagrįstai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nuosekliai plėtodamas iš aiškindamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo institutą, išaiškino, jog „civiliniam procesui tinkamai vesti ir pasiekti vieną pagrindinių civiliniam procesui keliamų tikslų – teikti kvalifikuotą teisinę pagalbą – reikalingos aukšto lygio teisės žinios; <...> įstatymas nustato civilinio proceso dalyviui, kurio naudai priimtas sprendimas, teisę reikalauti iš kitos (pralaimėjusios) šalies savo patirtų atstovavimo civiliniame procese pagal pavedimą išlaidų atlyginimo tik tuo atveju, kai jam atstovavo advokatas arba advokato padėjėjas“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-04-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-212-219/2015). CPK 56 straipsnis nustato baigtinį ratą asmenų, kurie gali būti teisme atstovais pagal pavedimą. Šioje normoje nėra numatyta galimybė juridiniam asmeniui atstovu pasitelkti juridinį asmenį (įmonę), teikiantį teisines paslaugas, todėl atstovavimui nustatyti apribojimai ir reikalavimai lemia ir atstovavimo išlaidų paskirstymo, priteisimo reglamentavimą. CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti priskiria prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, o CPK 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Tai reiškia, kad įstatymas nustato civilinio proceso dalyviui, kurio naudai priimtas sprendimas, teisę reikalauti iš kitos (pralaimėjusios) šalies savo patirtų atstovavimo civiliniame procese pagal pavedimą išlaidų atlyginimo tik tuo atveju, kai jam atstovavo advokatas arba advokato padėjėjas. Kitokios atstovavimo išlaidos civilinio proceso dalyviui negali būti priteistos. Tuo tarpu CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punkte (šio straipsnio 9 punkto redakcija iki 2017-07-01) nurodytos kitos būtinos ir pagrįstos su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos yra tokios išlaidos, kurios tiesiogiai nenurodytos CPK 88 straipsnio 1 dalies 1-8 punktuose, tačiau yra protingos, neperteklinės, būtinos, pagrįstos ir įrodytos. Tokiomis išlaidomis, priklausomai nuo konkrečių byloje įrodytų aplinkybių, galėtų būti pripažintos bylai būtinų dokumentų gavimo, kelionės ir panašios išlaidos, tačiau ne atstovavimo išlaidos, kurios yra tiesiogiai aptartos CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punkte (Lietuvos Aukščiausiasis Teismo 2015-04-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-212-219/2015). Paminėtina, kad nuo 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojusioje CPK 88 straipsnio redakcijoje, jos 3 dalyje nurodoma, kad minėto straipsnio 1 dalies 10 punkte nurodytomis būtinomis ir pagrįstomis išlaidomis nelaikomos ir neatlyginamos išlaidos už teikiamas teisines paslaugas, išskyrus advokatų ir advokatų padėjėjų teikiamas teisines paslaugas.

Nagrinėjamu atveju G. S. individuali įmonė nepatenka į minėto straipsnio reglamentavimo sferą, byloje nėra duomenų, kad teisines paslaugas suteikė advokatas arba advokato padėjėjas. Dėl to ieškovė neturi teisės į šių išlaidų atlyginimą (CPK 3 straipsnio 8 dalis.). Todėl ieškovės prašomos 100 Eur bylinėjimosi išlaidos jai nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 286 straipsniu, 287 straipsniu,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), 374,26 (tris šimtus septyniasdešimt keturis eurus 26 ct) skolos, 64 Eur (šešiasdešimt keturis eurus) delspinigių ir 20 Eur (dvidešimt eurų) žyminio mokesčio ieškovei UAB „Regejus“, įmonės kodas 171460678, buveinės adresas Radvilų g. 14A, Radviliškis, atsiskaitomoji sąskaita (duomenys neskelbtini) AB DNB banke.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą Pakruojo rajono apylinkės teismui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas per trisdešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Šiaulių apygardos teismui per Pakruojo rajono apylinkės teismą.