Alytaus apylinkės teismo nutartis

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Asta Jakučiūnienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. A. (A. A.) skundą dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2023 m. rugpjūčio 28 d. nutarimo Nr. 357-348 dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 12 d. nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 260 straipsnio 1 dalį, BK 259 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi ir 5 dalies 2 punktu, laisvės atėmimu 2 metams 3 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi ir 5 dalies 2 punktu, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 27 d. nuosprendžiu paskirta 34 parų arešto bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 3 mėnesiams, į bausmę įskaityta bausmė, atlikta pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 27 d. nuosprendį ir laikino sulaikymo laikas (iš viso 2 dienos).

Nuteistojo A. A. bausmės pradžia – 2022 m. gegužės 15 d., bausmės pabaiga – 2024 m. liepos 11 d. Atliko įstatymu numatytą ½ bausmės dalį. Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjime bausmę atlieka nuo 2022 m. gegužės 26 d.

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisija (duomenys neskelbtini) kalėjime (toliau – Komisija) 2023 m. rugpjūčio 28 d. priėmė nutarimą Nr. 357-348 netaikyti nuteistajam A. A. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnį, rekomenduojant nuteistajam dalyvauti nusikalstamo elgesio riziką mažinančiose programose ir nustatė pakartotinio svarstymo dėl nuteistojo galimo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos datą – 2024 m. sausio 28 d. Nutarime nurodė, jog nuteistasis A. A. Komisijai pristatomas antrą kartą. Šiuo metu yra atlikęs ½ dalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Nuteistasis praeityje nevykdė paskirtos laisvės apribojimo bausmės sąlygų, jam būdingas nusikaltimo modelis. Nuteistojo oficiali darbinė patirtis – maža, nestabili. Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atveju nuteistasis darbo taip pat neturi. Nuteistasis A. A. turi didelių finansinių įsiskolinimų. Būdamas laisvėje jis oficialiai beveik nedirbo, nuolatinio pajamų šaltinio neturėjo, todėl finansinio stabilumo trūko. Dauguma nuteistojo įvykdytų nusikaltimų turėjo finansinį motyvą. Komisijos vertinimu, finansinio stabilumo stoka įtakojo ankstesnių nusikaltimų įvykdymą, o turimi finansiniai įsipareigojimai gali apsunkinti nuteistojo adaptaciją laisvėje. Nors lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atveju nuteistasis turės gyvenamąją vietą, tačiau vyks gyventi į (duomenys neskelbtini). Nuteistojo santykiai su žmona – palaikantys, tačiau nuteistasis stokoja kitų artimųjų palaikymo. Vertinant nuteistojo gyvenimo stiliaus ypatumus, dažniausi nuteistojo laisvalaikio praleidimo būdai – narkotikų ir alkoholio vartojimas bei bendravimas su neigiamą įtaką darančiais asmenimis sukurdavo situacijas nusikalsti. Nuteistajam būdingos psichiką veikiančių medžiagų vartojimo problemos ir psichiką veikiančių medžiagų vartojimas yra labiausiai susijęs su nuteistojo nusikalstamu elgesiu. Vertinant nuteistojo emocinę gerovę, Komisija pastebėjo, jog nuteistojo savęs vertinimas stokoja adekvatumo. Nors nuteistasis gerai save vertina kompanijose, kuriose remiamasi panašiomis vertybėmis, tačiau stokoja supratimo, kad tai nėra plačiai priimtinas požiūris. Nuteistasis A. A. dėl kai kurių nusikalstamų veikų įvykdymo kaltę pripažįsta bei atsakomybę prisiima, tačiau yra linkęs pateisinti save kaltindamas aplinką bei aplinkinius. Nuteistasis yra gana spontaniškas bei impulsyvus, tai stebima tiek analizuojant jo asmenybę, tiek ir nusikalstamų veikų įvykdymo aplinkybes. Nuteistasis ne visada geba pasimokyti iš klaidų, pernelyg pasitiki savimi ir savo tiesioginiu patyrimu, todėl pirmiausia imasi veiksmų neapgalvodamas, kokias pasekmes jie gali sukelti. Nuteistajam būdinga instrumentinė agresija, taip pat nepakankama tolerancija frustracijai. Nuteistasis neįvertina visų savo elgesio pasekmių, tačiau susikoncentruoja tik į teigiamas, tuo metu pageidaujamas pasekmes, ignoruodamas galimas neigiamas, nepageidaujamas. Nors nuteistasis įvardina kelis ateities tikslus, tačiau jiems trūksta konkretumo, o jam pačiam žinojimo, kokiu būdu tų planų sieks. Nuteistajam trūksta lankstumo, jam trūksta gebėjimo suprasti bendrai priimtinus dalykus. Nors nuteistasis nusikaltimų nepateisina, tačiau savo padarytų nusikaltimų nesureikšmina, jų žalos visuomenei neįžvelgia, taip pat jaučiamos tam tikros kriminalinį elgesį palaikančios nuostatos. Nuteistasis A. A. supranta, kad buvimas visuomenės nariu reiškia teises ir atsakomybę, jog yra tam tikros taisyklės, tačiau pats ne visada jomis vadovaujasi, kartais asmeniniai poreikiai tampa svarbesni nei visuomenės lūkesčiai, pareigos ar nustatytos elgesio taisyklės. Nuteistasis individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones vykdo iš dalies. Bausmės atlikimo metu drausmine tvarka baustas vieną kartą, skatintas taip pat vieną kartą. Nors nuobauda negaliojanti, tačiau nuteistąjį charakterizuoja neigiamai. Nusikalstamo elgesio rizika nekinta, išlieka didelė. Nors yra apsauginiai veiksniai: turima gyvenamoji vieta, žmonos palaikymas, tačiau išlieka daug dinaminių veiksnių: nestabili, maža darbo patirtis, skolos, ieškiniai bei piniginės baudos ir menkos jų apmokėjimo galimybės, lėšų valdymo sunkumai, apsunkinti santykiai su artimaisiais, dažnai užsiima veikla, skatinančia nusikalstamumą, būdingas rizikingas, pavojingas elgesys, piktnaudžiavimas narkotikais, ambivalentiška motyvacija nutraukti narkotikų vartojimą, narkotikų vartojimas ir įsigijimas yra pagrindinė veikla, būdingas impulsyvus elgesys, stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių, negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių, būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas, neutralizavimas, priežiūros, apribojimų pažeidimai. Komisija sprendė, jog šiuo metu dar negalima konstatuoti, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika žymiai mažėja. Visos išvardintos aplinkybės neleidžia konstatuoti akivaizdžios pažangos nuteistojo elgesyje bei mąstyme siekiant mažinti kriminogeninius veiksnius ir tai nesudaro pagrindo manyti, kad nuteistasis A. A., lygtinai paleistas į laisvę, nedarys naujų nusikaltimų bei laikysis įstatymų.

Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūra atsiliepimo į nuteistojo skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad Komisija išnagrinėjo visus duomenis, reikšmingus sprendžiant nuteistojo A. A. lygtinio paleidimo klausimą ir tinkamai juos įvertino. Atkreipiamas dėmesys, kad sprendimą netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo Komisija priėmė vienbalsiai (nuteistojo asmens byla, bylos lapai 101-102).

Nuteistasis A. A. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kai jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Nuteistasis stengiasi vykdyti individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, aktyviai dalyvauja pozityvaus užimtumo programose, bausmės atlikimo metu mokėsi šaltkalvio specialybės, palaiko socialinius ryšius su žmona. Šios nurodytos aplinkybės nuteistąjį charakterizuoja teigiamai, tačiau jos savaime nesudaro pagrindo taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Teismas, įvertinęs nuteistojo skundo teiginius, socialinio tyrimo išvados duomenis, nuteistajam taikytų socialinės reabilitacijos priemonių įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, daro išvadą, kad taikyti lygtinį paleidimą A. A. šiuo metu dar nėra pagrindo.

Teismas pažymi, kad nuteistojo A. A. nusikalstamo elgesio rizika mažėjo nepakankamai, nes 2022 m. birželio 2 d. atlikto pirminio vertinimo metu pagal OASys metodiką buvo nustatyta didelė rizika, pakartotinių dviejų vertinimų metu nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika išliko didelė, nors ir buvo pastebimos teigiamos nuteistojo iniciatyvos bei pastangos vykdyti rekomenduojamas, jo nusikalstamo elgesio riziką galinčias padėti valdyti, priemones, tačiau stebimi sunkumai siekiant valdyti kriminogeninius veiksnius „Piktnaudžiavimo narkotikais“ srityje (nustatytas narkotikų vartojimo faktas) ir šioje srityje pažanga nenustatyta. Taip pat iš socialinio tyrimo išvados matyti, jog atsižvelgta į nutrūkusius ryšius su artimaisiais (tėvu, močiute, seserimi), nors ši sritis nėra tiesiogiai susijusi su nusikalstamu elgesiu. Nors nuteistasis nori keistis, teismas, įvertinęs socialinio tyrimo išvadoje nurodytus nuteistojo kriminogeninius veiksnius ir tai, kad didesnė jų dalis yra dinaminiai, kuriuos nuteistasis vis dar gali ir privalo pakeisti aktyviai dalyvaudamas pataisos procese, sprendžia, kad nuteistojo akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nenustatyta ir aukščiau minėtos nuteistąjį teigiamai charakterizuojančios aplinkybės nerodo jo teigiamo elgesio pokyčių, pakankamų sėkmingai probacijai. Atkreipiamas dėmesys, jog lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos lemia ne vien asmens įvertinimas pagal OASys metodiką, tačiau ir nuteistojo elgesio bei mąstysenos pokyčiai bausmės atlikimo metu, jo pastangos resocializuotis. Reikšmingi A. A. elgesio bei mąstysenos pokyčiai nėra nustatyti, o jo noras įsidarbinti ir palaikantys santykiai su žmona nereiškia, kad jo nusikalstamo elgesio rizika mažėjo žymiai. Pažymėtina, jog Komisija savo nutarimą grindė ne vien tik aplinkybėmis apie menką darbinę patirtį ar finansinius įsiskolinimus, be to, šios aplinkybės nebuvo sureikšmintos, o paminėtos tik tarp visų kitų nustatytų aplinkybių, remiantis socialinio tyrimo išvados duomenimis. Iš skundžiamo Komisijos nutarimo turinio matyti, kad buvo analizuojami ir teigiami nuteistojo elgesio korekcijos požymiai, tačiau jų nuteistojo lygtiniam paleidimui šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje vis tik nepakako, kam iš esmės pritaria ir teismas. Nagrinėjamu atveju iš skundžiamo nutarimo matyti, jog Komisija, priimdama nutarimą, rėmėsi visais asmens byloje esančiais duomenimis, jų visuma ir, juos įvertinusi, konstatavo, jog nuteistojo A. A. nusikalstamo elgesio rizika vis tik žymiai nekito.

Įvertinus nuteistojo A. A. elgesį per visą bausmės atlikimo laiką, jo mąstymo, požiūrio į turimas elgesio problemas pasikeitimą, nėra pagrindo teigti, jog šiuo metu nuteistojo pastangų pakanka lygtiniam paleidimui iš laisvės atėmimo vietų įstaigos ir sėkmingai probacijai. Tą patvirtina jau vien tai, kad, atlikus didesnę dalį bausmės, vis dar išlieka ne tik statiniai kriminogeniniai veiksniai: kriminalinė istorija (10 teistumų), smurtinio elgesio istorija, būdingas teisės pažeidimų modelis, laisvės apribojimo bausmės pažeidimai, bet ir dinaminiai kriminogeniniai veiksniai: nestabili, maža darbo patirtis, skolos, ieškiniai bei piniginės baudos ir menkos jų apmokėjimo galimybės, lėšų valdymo sunkumai, apsunkinti santykiai su artimaisiais, dažnai užsiima veikla, skatinančia nusikalstamumą, būdingas rizikingas, pavojingas elgesys, piktnaudžiavimas narkotikais, ambivalentiška motyvacija nutraukti narkotikų vartojimą, narkotikų vartojimas ir įsigijimas yra pagrindinė veikla, būdingas impulsyvus elgesys, stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių, negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių, būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas, neutralizavimas, priežiūros, apribojimų pažeidimai.

Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis bendrauja noriai, šiek tiek familiariai, vengia atvirauti apie asmeninius išgyvenimus, mintis reiškia ne visada sklandžiai, į užduodamus klausimus atsako nekonkrečiai, nukrypdamas nuo temos. Kalbėdamas apie nusikalstamas veikas, dėl kai kurių iš jų įvykdymo kaltę pripažįsta bei atsakomybę prisiima, tačiau yra linkęs pateisinti save kaltindamas aplinką bei aplinkinius. Nuteistasis A. A. yra gana spontaniškas bei impulsyvus, tai stebima tiek analizuojant jo asmenybę, tiek ir nusikalstamų veikų įvykdymo aplinkybes. Nuteistasis pripažįsta, jog ne visada geba pasimokyti iš klaidų, pernelyg pasitiki savimi ir savo tiesioginiu patyrimu, todėl pirmiausia imasi veiksmų neapgalvodamas, kokias pasekmes jie gali atnešti. Be to, jam yra būdinga instrumentinė agresija, kadangi jo nusikalstamo elgesio istorijoje fiksuotas ne vienas atvejis, kurio metu jis naudojo fizinį bei psichologinį smurtą siekdamas asmeninių tikslų ar spręsdamas konfliktus. Nuteistajam būdinga nepakankama tolerancija frustracijai, jis turi polinkį prarasti savitvardą (ypač būdamas apsvaigęs), stokoja gebėjimų sukontroliuoti jį užplūdusių emocijų ir elgiasi šių emocijų įtakojamas. Be to, stebima, jog tuo metu, kai bandė spręsti turimus sunkumus, dažnai pasirinkdavo netinkamas jų sprendimo strategijas (išgyvendamas stresines situacijas ir siekdamas atsipalaiduoti svaiginosi, spręsdamas finansinius sunkumus vykdė finansinio pobūdžio nusikalstamas veikas). Nuteistasis neįvertina visų savo elgesio pasekmių, tačiau susikoncentruoja tik į teigiamas, tuo metu pageidaujamas pasekmes, ignoruodamas galimas neigiamas, nepageidaujamas. Vertinimo metu nuteistasis įvardijo kelis ateities tikslus, tačiau jiems trūksta konkretumo, o pačiam vertinamajam žinojimo, kokiu būdu tų planų sieks. Atkreipiamas dėmesys, jog ir praeityje nuteistasis turėjo planų, tačiau negebėjo jų kryptingai ir nuosekliai siekti. Nuteistajam trūksta lankstumo, jam trūksta gebėjimo suprasti bendrai priimtinus dalykus. Nuteistajam būdingi impulsyvūs sprendimai, savo veiksmų pasekmių įvertinimo, savikontrolės, problemų sprendimo įgūdžių stoka. Šie veiksniai įtakojo priimamus sprendimus ir veiksmus laisvėje, susijusius su nusikalstamu elgesiu. Nuteistasis nusikaltimų nepateisina ir mano, kad ne visi žmonės daro nusikaltimus, tačiau savo padarytų nusikaltimų nesureikšmina, jų žalos visuomenei neįžvelgia. Jaučiamos tam tikros kriminalinį elgesį palaikančios nuostatos (daugelį kartų teistas bei baustas administracine tvarka, baudų nemokėjo). Diskriminacinio pobūdžio nuostatų nereiškia. Praeityje buvo pažeidęs laisvės apribojimo bausmės vykdymo sąlygas, todėl paskirta bausmė buvo pakeista areštu. Nuteistasis A. A. supranta, kad buvimas visuomenės nariu reiškia teises ir atsakomybę, jog yra tam tikros taisyklės, tačiau pats ne visada jomis vadovaujasi, kartais asmeniniai poreikiai tampa svarbesni nei visuomenės lūkesčiai, pareigos ar nustatytos elgesio taisyklės.

Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, jog nuteistasis bausmės atlikimo metu 1 kartą – 2023 m. balandžio 7 d., po pirmojo jo svarstymo dėl lygtinio paleidimo taikymo, baustas drausmine tvarka, nors nuobauda negaliojanti, tačiau nuteistąjį charakterizuoja neigiamai ir rodo, jog nuteistasis, net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje, nesugeba paklusti privalomoms pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklėms, todėl nuobaudos buvimo faktas neleidžia šio nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu laikyti nepriekaištingu ir pavyzdingu. Nuobaudos galiojimo pasibaigimas suėjus įstatyme nustatytam terminui niekaip nepanaikina fakto, kad nuteistajam nuobauda buvo paskirta. Ši aplinkybė svarstant lygtinio paleidimo klausimą reikšminga tik tiek, kiek ji sudaro pagrindą spręsti, ar nuteistasis, būdamas apibrėžtoje aplinkoje, geba laikytis nustatytų vidaus tvarkos taisyklių bei režimo reikalavimų. Tokios praktikos laikosi ir aukštesnių instancijų teismai (Kauno apygardos teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutartis byloje Nr. 1S-252-485/2021). Aplinkybė, jog nuteistasis 1 kartą skatintas, sprendžiant jo lygtinio paleidimo klausimą, negali būti išskirtinai sureikšminta, kadangi kiekvienas nuteistasis, atlikdamas terminuoto laisvės atėmimo bausmę, turėtų būti suinteresuotas elgtis nepriekaištingai, būti paskatintas ir nepažeisti nuteistojo asmens auklėjamąją funkciją atliekančių laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos taisyklių. Atkreipiamas dėmesys, kad nuteistasis skatintas tik 2022 m. lapkričio 22 d., tai yra dar iki pirmojo jo svarstymo dėl lygtinio paleidimo taikymo (2023 m. balandžio 3 d.), daugiau skatintas nebuvo, priešingai – nubaustas drausmine tvarka už narkotinių medžiagų vartojimą. Teismo vertinimu, nors nuteistasis reiškia norą narkotinių medžiagų vartojimo problemą spręsti, tačiau akivaizdu, kad ši problema išlieka aktuali, kadangi yra vertinama kaip veiksnys, susijęs su nuteistojo nusikalstamu elgesiu, todėl šiuo metu dar negalima teigti, kad yra pakankamas pagrindas nuteistojo lygtinio paleidimo taikymui ir nuteistasis laisvėje sugebės pasirinkti tinkamus elgesio modelius. Lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl, vis dar išliekant kriminogeniniams veiksniams, tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai.

Teismas vertina ir tai, jog nuteistasis turi neįvykdytų finansinių įsipareigojimų. Administracinių nusižengimų registro duomenis, nuteistasis turi 7 150,31 Eur skolą. Be to, Alytaus kalėjime iš antstolių yra gauta patvarkymų dėl skolos išieškojimo, kurios bendra suma – 1 897,23 Eur. Per bausmės atlikimo laikotarpį išmokėta tik 25,08 Eur, skolų likutis – 1 872,15 Eur. Teismo vertinimu, šios aplinkybės gali paskatinti nuteistąjį vėl daryti nusikaltimus, kadangi akivaizdu, jog turimos piniginės prievolės laisvėje stipriai apsunkins nuteistojo integraciją į visuomenę. Pažymėtina ir tai, jog nuteistasis sunkiai tvarkosi su finansiniais įsipareigojimais, kadangi nuo 2022 m. lapkričio mėnesio antstoliams savanoriškai sumoka tik po 1 eurą kas mėnesį. Šios aplinkybės nesuteikia jokių garantijų, jog, išėjęs į laisvę, nuteistasis oficialiai įsidarbins, dirbs teisėtą darbą, gaus bei disponuos vien tik teisėtu būdu įgytomis piniginėmis lėšomis, nes jis net ir būdamas laisvėje nuolatinio pajamų šaltinio neturėjo, trūko finansinio stabilumo. Be to, Socialinio tyrimo išvadoje taip pat nurodoma, jog pastebima, kad bandant spręsti sunkumus, nuteistasis dažnai pasirinkdavo netinkamas jų sprendimo strategijas (išgyvendamas stresines situacijas ir siekdamas atsipalaiduoti – svaiginosi, spręsdamas finansinius sunkumus – vykdė finansinio pobūdžio nusikalstamas veikas), todėl piniginių prievolių turėjimas ir menkos darbinės patirties laisvėje turėjimas leidžia pagrįstai abejoti, kad nuteistasis laisvėje sugebės dirbti, užsiimti prasminga veikla bei sėkmingai įsilieti į visuomenę.

Iš asmens byloje esančių duomenų matyti, kad kaltę dėl įvykdytų nusikaltimų nuteistasis pripažįsta, tačiau yra linkęs pateisinti save kaltindamas aplinką bei aplinkinius. Nuteistasis A. A. šiuo metu atlieka jam paskirtą 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę už dvi nusikalstamas veikas, numatytas BK 260 straipsnio 1 dalyje ir 259 straipsnio 2 dalyje, ir nors paskutiniai nusikaltimai nėra sunkesni už ankstesnius, tačiau tai jau dešimtas jo teistumas. Realią terminuotą laisvės atėmimo bausmę nuteistasis A. A. atlieka taip pat jau nebe pirmą kartą. Pažymėtina ir tai, jog praeityje nuteistasis nevykdė paskirtos laisvės apribojimo bausmės vykdymo sąlygų, todėl bausmė buvo pakeista į arešto bausmę. Nurodytos aplinkybės leidžia teigti, jog nuteistasis A. A. yra linkęs daryti pažeidimus ir nusikalsti. Būtina pažymėti tai, jog nuteistojo įvykdytų nusikalstamų veikų tyčinis pobūdis ir sunkumas rodo atitinkamai didesnį šio nuteistojo pavojingumą visuomenei ir sudaro prielaidas griežčiau vertinti aplinkybes, reikšmingas nuteistojo lygtiniam paleidimui. Nors aptartos aplinkybės, susijusios su nuteistojo nusikalstamu elgesiu praeityje, tiesiogiai ir nevertinamos sprendžiant dabartinį klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, tačiau tai nereiškia, jog vertinant nuteistojo pažangą atliekant dabartinę bausmę, negalima atsižvelgti ir į minėtas aplinkybes, ypatingai šiuo atveju, kai jo nusikalstamo elgesio rizika vis dar išlieka didelė.

Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką, būtina įvertinti nuteistojo požiūrį į izoliacijos sąlygas ir nustatytos laisvės atėmimo vietos vidaus tvarkos laikymąsi viso bausmės atlikimo metu. Teismas atkreipia dėmesį, jog Kauno apylinkės teisme yra nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje A. A. yra kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymu ir, nors teismo procesinis sprendimas dar nėra priimtas, tačiau ši aplinkybė nepatvirtina jo išskirtinai pavyzdingo elgesio viso bausmės atlikimo metu.

Komisija nutarime atsižvelgė ir vertino ne tik bausmės skyrimo tikslus, bet ir resocializacijos reikšmę nuteistajam taikomo pataisos proceso metu. Pažymima, kad nuteistojo siekiui būti paleistam lygtinai iš laisvės atėmimo vietų įstaigos negali būti teikiamas prioritetas prieš visuomenės saugumą bei interesą, kad asmenys laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų. Teismas įsiteisėjusiu nuosprendžiu nustatė, kad A. A. bausmės tikslai gali būti pasiekti tik faktiškai atliekant terminuotą laisvės atėmimo bausmę laisvės atėmimo vietų įstaigoje, todėl bausmės atlikimo sąlygų pakeitimas jas švelninant galimas tik nustačius tokią asmens pažangą pataisos proceso metu, kuri sudarytų pakankamą pagrindą manyti, kad toliau tęsti bausmės atlikimą struktūruotoje aplinkoje būtinybės nėra, o nuteistas asmuo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos metu laikysis įstatymų ir nebenusikals. Aptartos aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kad pataisos procesas laisvės atėmimo vietų įstaigoje jam vis dar nėra pakankamas, o socialinio tyrimo išvadoje išskiriami aptarti riziką pakartotinai nusikalsti didinantys aspektai, kuriuos, priešingai nei tvirtinama skunde, pagrįstai ir motyvuotai įvertino Komisija, nepatvirtina pakankamos nuteistojo pažangos.

Teismas, visapusiškai įvertinęs nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, jo elgesį viso bausmės atlikimo metu, nusikalstamo elgesio riziką, pastangas spręsti turimas elgesio problemas, sprendžia, kad nėra pagrindo daryti išvadai, jog nuteistasis A. A. patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir esmingai pakeitė savo elgesį ir padarė reikšmingą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kas leistų konstatuoti, jog lygtinai paleidus A. A. iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, laisvėje jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Teismo vertinimu, Komisija padarė teisingą išvadą, jog visų nustatytų ir aptartų duomenų kontekste teigiamai nuteistąjį charakterizuojantys duomenys nesudarė atsvaros pagrįstai išvadai, jog nuteistasis jau gali būti paleistas lygtinai ir taisomas neizoliuotas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad Komisijos 2023 m. rugpjūčio 28 d. nutarimas Nr. 357-348 yra pagrįstas ir teisėtas, jį panaikinti pagrindo nėra, todėl nuteistojo A. A. skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsniu, Baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 4 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo A. A. (A. A.) skundą atmesti.

Nutarčiai įsiteisėjus, nuteistojo A. A. asmens bylą Nr. 17686 grąžinti Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimui.

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos, o nuteistajam – per septynias dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo jam dienos, gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.