Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Čeknienė, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Autobanga“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-7100-1098/2024 pagal ieškovės UAB „Autobanga“ ieškinį atsakovui D. M. dėl skolos, nuostolių atlyginimo, delspinigių ir palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. rugsėjo 20 d. sprendimu už akių priteisė ieškovei UAB „Autobanga“ (toliau – ir ieškovė) iš atsakovo D. M. (toliau – ir atsakovas) 4 956,00 Eur skolą už automobilio nuomą, 15 165,81 Eur nuostolius, 446,04 Eur delspinigius, 373,96 Eur palūkanas, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (20 941,81 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. vasario 19 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 1 971,00 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

2. Ieškovė 2024 m. lapkričio 18 d. pateikė teismui prašymą dėl Europos vykdomojo rašto išdavimo. Prašyme nurodė, kad įsiteisėjus teismo sprendimui už akių 2024 m. spalio 14 d. išduotas vykdomasis raštas, tačiau teismo priteistos piniginės sumos nėra išieškotos. Ieškovės duomenimis, atsakovas formaliai yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), tačiau realiai yra išvykęs iš Lietuvos gyventi į Švediją ir šiuo metu gyvena adresu (duomenys neskelbtini).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. gruodžio 11 d. nutartimi ieškovės prašymo dėl Europos vykdomojo rašto išdavimo netenkino.

4. Teismas nurodė, kad pagal 2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 805/2004 (toliau – Reglamentas), sukuriančio neginčytinų reikalavimų Europos vykdomąjį raštą, 12 straipsnį, galimybė pripažinti teismo sprendimą Europos vykdomuoju raštui yra taikomos dvi kumuliacinės sąlygos: 1) toks sprendimas turi būti priimtas dėl „neginčytino“ reikalavimo, kaip tai suprantama pagal šio Reglamento 3 straipsnio 1 dalies antros pastraipos punktus; 2) teismo procesas, per kurį buvo priimtas aptariamas sprendimas, turi atitikti Reglamento III skyriuje (12-19 straipsniuose numatytus minimalius procesinius reikalavimus.

5. Nagrinėjamu atveju teismas pažymėjo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. rugsėjo 20 d. sprendimas už akių yra įsiteisėjęs ir vykdytinas (Reglamento 6 straipsnio a punktas). Teismas nustatė, kad procesiniai dokumentai (ieškinys ir pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo) atsakovui buvo įteikti vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka (antrą kartą išsiunčiant procesinius dokumentus atsakovo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu – (duomenys neskelbtini), todėl procesiniai dokumentai atsakovui buvo laikomi įteiktais praėjus trisdešimčiai dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo jo deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. Teismas pažymėjo, kad kitu žinomu atsakovo gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), bei per darbovietę (duomenys neskelbtini), procesinių dokumentų atsakovui įteikti nepavyko.

6. Taigi teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju tapo aktualus Reglamento 14 straipsnyje įtvirtintas reguliavimas apie dokumentų įteikimą skolininkui be jo patvirtinimo apie gavimą (pagal Reglamento 14 straipsnio 1 dalies a ir b punktus, įteikimas laikomas tinkamu, kai dokumentai įteikiami skolininko gyvenamosios vietos adresu kitam kartu gyvenančiam asmeniui, skolininko darbuotojams ir kt.) Be to, teismas atkreipė dėmėsį į tai, kad Reglamento 14 straipsnio 2 dalį, įteikimas pagal Reglamento 14 straipsnio 1 dalį yra neleistinas, jeigu skolininko adresas tiksliai nežinomas.

7. Nagrinėjamos bylos kontekste teismas, vadovaudamasis Reglamento preambulės 13 punktu (jokie įteikimo būdai, pagrįsti teisine fikcija, negali būti laikomi pakankamais tam, kad teismo sprendimas būtų pripažintas Europos vykdomuoju raštu), pažymėjo, kad procesinių dokumentų, paliktų asmens deklaruotoje gyvenamojoje vietoje, laikymas įteiktais pagal įstatymą praėjus trisdešimt dienų nuo jų palikimo dienos, nepaisant to, kad asmuo faktiškai procesinių dokumentų neatsiėmė, savo esme yra įteikimo fikcija.

8. Taigi teismas padarė išvadą, kad tokio procesinių dokumentų įteikimo būdo pakako sprendimui už akių priimti, bet nepakako Europos vykdomojo rašto pažymėjimui išduoti, nes šioje byloje negalima pripažinti, kad atsakovas žinojo apie teismo procesą ir tylėjimu sutiko su ieškinio reikalavimais, juo labiau, kad ir atsakovui siųstas sprendimas už akių jam nebuvo įteiktas, laikantis Reglameto 13 ar 14 straipsnio reikalavimų (Reglamento 18 straipsnio 1 dalies a punktas).

9. Vadovaudamasis išdėstytais argumentais, teismas, ieškovės reikalavimo Reglamento taikymo kontekste nepripažino neginčytinu.

III. Atskirojo skundo argumentai

10. Ieškovė UAB „Autobanga“ (toliau – ir apeliantė) pateikė atskirąjį skundą, prašydama panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 11 d. nutartį ir jos prašymo dėl Europos vykdomojo rašto išdavimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

10.1. Pirmosios instancijos teismas klaidingai ir visiškai nepagrįstai nurodė, kad atsakovo D. M. adresas yra tiksliai nežinomas, todėl atsakovui procesinių dokumentų įteikimas pagal Reglamento 14 straipsnio 1 dalį yra neleistinas, nes pats teismas naudodamasis Gyventojų registro duomenimis nustatė tikslų skolininko gyvenamosios vietos adresą, kuris yra (duomenys neskelbtini).

10.2. Pažymi, kad Reglamento 14 straipsnio 1 dalyje yra aiškiai apibrėžti dokumento tinkamo įteikimo, be skolininko patvirtinimo apie jo gavimą, būdai, nurodant, kad bylos iškėlimo ar lygiavertis dokumentas arba šaukimas į teismo posėdį skolininkui taip pat gali būti įteikiami vienu iš toliau nurodytų būdų: a) skolininko adresu asmeniškai įteikiant asmenims, gyvenantiems tame pačiame namų ūkyje, kaip ir skolininkas, arba jame dirbantiems; b) kai skolininkas yra darbdavys arba juridinis asmuo: skolininko verslo patalpose asmeniškai įteikiant jam dirbantiems asmenims; c) paliekant skolininko pašto dėžutėje; d) dokumentą paliekant pašte arba kompetentingoje valdžios institucijoje ir į skolininko pašto dėžutę įdedant rašytinį pranešimą apie įstaigoje esantį dokumentą, jei raštiškas pranešimas aiškiai nurodo teisminį dokumento pobūdį arba, kad įteikiamas pranešimas turi teisinį poveikį ir pradeda skaičiuoti laiką iki nustatyto termino; e) įteikiant paštu be patvirtinimo pagal 3 dalį, kai skolininko adresas yra kilmės valstybėje narėje; f) elektroninėmis priemonėmis, automatiškai patvirtinančiomis apie išsiuntimą, jei skolininkas iš anksto aiškiai sutiko su šiuo įteikimo būdu. Tuo tarpu procesinių dokumentų įteikimas pagal Reglamento 14 straipsnio 1 dalies nuostatas yra neleistinas tik tokiu atvenu, jei skolininko adresas tiksliai nežinomas (Reglamento 14 straipsnio 2 dalis).

10.3. Tuo tarpu, Reglamento 18 straipsnio 1 dalis numato, kad, jeigu teismo proceso metu kilmės valstybėje narėje nebuvo laikomasi 13–17 straipsniuose nustatytų procedūrinių reikalavimų, tai šis nesilaikymas atitaisomas, o teismo sprendimas gali būti patvirtinamas Europos vykdomuoju raštu, jeigu: a) teismo sprendimas skolininkui buvo įteiktas laikantis 13 ar 14 straipsnio reikalavimų; ir b) skolininkas turėjo galimybę užginčyti teismo sprendimą jį pilnai peržiūrint, o teismo sprendime arba kartu su juo skolininkui buvo pateikta atitinkama informacija apie šiam užginčijimui būtinus procedūrinius reikalavimus, įskaitant institucijos, kurioje jis turi būti pateiktas, pavadinimą ir adresą, ir, kai taikoma, tam skirtą laikotarpį; ir c) skolininkas pagal atitinkamus procedūrinius reikalavimus neužginčijo teismo sprendimo.

10.4. Įvertinus tą aplinkybę, kad pirmosios instancijos teismas procesinius dokumentus ir teismo sprendimą už akių siuntė tikslai žinomu atsakovo gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), kuriame į atsakovo pašto dėžutę buvo įdėtas rašytinis akcinės bendrovės ,,Lietuvos pastas“ pranešimas apie pašte esantį atsakovui skirtą dokumentą, aiškiai nurodant teisminį dokumento pobūdį, toks procesinių dokumentų įteikimas, apeliantės teigimu, pilnai atitinka Reglamento 14 straipsnio 1 ir 2 dalies reikalavimus.

10.5. Apeliantė atkreipia dėmesį ir į tai, kad skundžiamoje nutartyje nurodytas pirmosios instancijos teismo pateiktas Reglamento nuostatų aiškinimas neatitinka tikslų, dėl kurių buvo sukurtas Europos vykdomasis raštas (Reglamento 1 straipsnis), ir būtiniausius įteikimo reikalavimus, privalomus byloje, kurioje priimtas Europos vykdomuoju raštu pripažintas teismo sprendimas (Reglamento 13 ir 14 straipsniai), t. y. reikalavimus, kuriems pagal Reglamento preambulės 14 konstatuojamąją dalį būdingas visiškas užtikrinimas (13 straipsnis) arba didelė tikimybė (14 straipsnis), kad įteikti dokumentai pasiekė adresatą.

10.6. Apeliantės teigimu, skundžiamoje nutartyje dėstoma motyvacija ir formuojama teismų praktika naudinga tik nesąžiningiems skolininkams, kuriems tokiais atvejais yra sudaromos sąlygos ir būdai išvengti teismo priteistų sumų mokėjimo ir Europos vykdomojo rašto išdavimo.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo netenkintas ieškovės prašymas dėl Europos vykdomojo rašto išdavimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis atskirojo skundo ribų ir ex officio (lot. pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė.

12. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. rugsėjo 20 sprendimu už akių patenkino ieškovės UAB „Autobanga“ ieškinį ir iš atsakovo D. M. ieškovei priteisė 4 956,00 Eur skolą už automobilio nuomą, 15 165,81 Eur nuostolius, 446,04 Eur delspinigius, 373,96 Eur palūkanas, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (20 941,81 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. vasario 19 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 1 971,00 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pirmosios instancijos teismas Lietuvos teismų informacinėje sistemos LITEKO esančios elektroninės bylos duomenyse pažymėjo, kad sprendimas už akių įsiteisėjo 2024 m. spalio 10 d. Ieškovė 2024 m. lapkričio 18 d. pateikė prašymą išduoti Europos vykdomąjį raštą, tačiau pirmosios instancijos teismas skundžiama 2024 m. gruodžio 11 d. nutartimi ieškovės prašymo netenkino.

13. Pagal 2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 805/2004, sukuriančio neginčytinų reikalavimų Europos vykdomąjį raštą Reglamento 3 straipsnio 1 dalį Reglamentas taikomas teismo sprendimams, susitarimams ir autentiškiems dokumentams dėl neginčytinų reikalavimų. Reikalavimas laikomas neginčytinu, jeigu: a) skolininkas, pripažinimu ar susitarimu, kurį patvirtino teismas arba kuris buvo sudarytas prieš teismą procesinių veiksmų metu, aiškiai sutiko su juo; arba b) teisminio bylos nagrinėjimo metu, atsižvelgiant į atitinkamus procedūrinius reikalavimus pagal kilmės valstybės narės teisės aktus, skolininkas niekada jam neprieštaravo; arba c) skolininkas nedalyvavo ar jam nebuvo atstovaujama teismo posėdyje, susijusiame su šiuo reikalavimu po to, kai teismo proceso metu iš pradžių prieštaravo reikalavimui, su sąlyga, kad toks elgesys prilygsta tyliam sutikimui su reikalavimu ar faktu, kreditoriaus pareikštu pagal kilmės valstybės narės teisės aktus; arba d) skolininkas aiškiai sutiko su juo autentiškame dokumente.

14. Pagal Reglamento 6 straipsnio 1 dalies c punktą bet kuriuo metu pateikiant prašymą kilmės teismui valstybėje narėje priimtas teismo sprendimas dėl neginčytino reikalavimo pripažįstamas Europos vykdomuoju raštu, jeigu kilmės valstybės narės teismo procedūros atitiko III skyriuje nustatytus reikalavimus, kai reikalavimas yra neginčytinas kaip apibrėžta 3 straipsnio 1 dalies b ar c punktuose.

15. Reglamento III skyriuje (12–19 straipsniuose) įtvirtinti minimalūs reikalavimai neginčytinų reikalavimų procedūroms. Pagal Reglamento 12 straipsnio 1 dalį reikalavimui, kuris yra laikomas neginčytinu, kaip tai apibrėžta 3 straipsnio 1 dalies b ir c punktuose, teismo sprendimas Europos vykdomuoju raštu gali būti patvirtinamas tik tuo atveju, jeigu teismo procesiniai veiksmai kilmės valstybėje narėje buvo vykdomi laikantis šiame skyriuje nustatytų procedūrinių reikalavimų.

16. Pagal Reglamento 12 straipsnio nuostatas galimybei pripažinti teismo sprendimą Europos vykdomuoju raštu taikomos dvi kumuliacinės sąlygos. Pirma, toks sprendimas turi būti priimtas dėl „neginčytino“ reikalavimo, kaip tai suprantama pagal šio Reglamento 3 straipsnio 1 dalies antros pastraipos punktus, o taip yra tuomet, kai per teisminį bylos nagrinėjimą nebuvo pateikta jokių prieštaravimų dėl reikalavimų ir su juo buvo numanomai sutikta, nes skolininkas nepasirodė arba jam nebuvo atstovaujama teismo posėdyje dėl šio reikalavimo. Antra, teismo procesas, per kurį buvo priimtas aptariamas sprendimas, turi atitikti šios Reglamento III skyriuje numatytus minimalius procesinius reikalavimus (Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2019 m. birželio 27 d. sprendimas RD prieš SC byloje C-518/18, 24 punktas; Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugpjūčio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-639-943/2019).

17. Reglamento 13 straipsnio 1 dalyje apibrėžti dokumento tinkamo įteikimo, skolininkui patvirtinant jo gavimą, būdai, nurodant, kad bylos iškėlimo arba lygiavertis dokumentas skolininkui gali būti įteikiamas šiais būdais: a) įteikiant asmeniškai, kai skolininkas gavimą patvirtina, įskaitant gavimo datą, ir pasirašo; b) įteikiant asmeniškai, kai šį įteikimą patvirtina dokumentą įteikusio kompetentingo asmens pasirašytas dokumentas, patvirtinantis, kad skolininkas gavo dokumentą arba be jokio teisinio pagrindo atsisakė jį gauti, ir kuriame įrašoma įteikimo data; c) įteikimas paštu, kai skolininkas patvirtina, jog gavo dokumentą, įrašo gavimo datą, jį pasirašo ir grąžina; d) įteikimas elektroninėmis priemonėmis, tokiomis kaip faksas arba elektroninis paštas, kai skolininkas patvirtina, jog gavo dokumentą, įrašo gavimo datą, jį pasirašo ir grąžina.

18. Reglamento 14 straipsnio 1 dalyje apibrėžti dokumento tinkamo įteikimo, be skolininko patvirtinimo apie jo gavimą, būdai, nurodant, kad bylos iškėlimo ar lygiavertis dokumentas arba šaukimas į teismo posėdį skolininkui taip pat gali būti įteikiami vienu iš toliau nurodytų būdų: a) skolininko adresu asmeniškai įteikiant asmenims, gyvenantiems tame pačiame namų ūkyje, kaip ir skolininkas, arba jame dirbantiems; b) kai skolininkas yra darbdavys arba juridinis asmuo: skolininko verslo patalpose asmeniškai įteikiant jam dirbantiems asmenims; c) paliekant skolininko pašto dėžutėje; d) dokumentą paliekant pašte arba kompetentingoje valdžios institucijoje ir į skolininko pašto dėžutę įdedant rašytinį pranešimą apie įstaigoje esantį dokumentą, jei raštiškas pranešimas aiškiai nurodo teisminį dokumento pobūdį arba, kad įteikiamas pranešimas turi teisinį poveikį ir pradeda skaičiuoti laiką iki nustatyto termino; e) įteikiant paštu be patvirtinimo pagal 3 dalį, kai skolininko adresas yra kilmės valstybėje narėje; f) elektroninėmis priemonėmis, automatiškai patvirtinančiomis apie išsiuntimą, jei skolininkas iš anksto aiškiai sutiko su šiuo įteikimo būdu. Įteikimas pagal Reglamento 14 straipsnio 1 dalies nuostatas yra neleistinas, jei skolininko adresas tiksliai nežinomas (Reglamento 14 straipsnio 2 dalis).

19. Iš bylos duomenų nustatyta, kad procesinius dokumentus (ieškovės ieškinį kartu su pranešimu dėl atsiliepimo pateikimo) pirmosios instancijos teismas atsakovui išsiuntė ieškinyje nurodytais adresais (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini), tačiau jie grįžo neįteikti adresatui neatsiėmus procesinių dokumentų. Darboviečių (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), adresais procesinių dokumentų atsakovui taip pat nepavyko įteikti. Gyventojų registro duomenimis pirmosios instancijos teismui nustačius, kad atsakovo deklaruotos gyvenamosios vietos adresas sutampa su ieškinyje nurodytu gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), nesant byloje kitų duomenų apie atsakovo gyvenamosios vietos adresą, kuriuo jam faktiškai galima būtų įteikti teismo procesinius dokumentus, pirmosios instancijos teismas nutarė procesinius dokumentus atsakovui įteikti antrą kartą juos išsiunčiant deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (CPK 123 straipsnio 3 dalis). Procesiniai dokumentai atsakovui buvo laikomi įteiktais praėjus trisdešimčiai dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo jo deklaruotoje gyvenamojoje vietoje.

20. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas laiko pagrįsta pirmosios instacijos teismo išvadą, kad procesinių dokumentų įteikimas atsakovui pagal CPK 123 straipsnio 3 dalį (paliekant pranešimą atsakovo deklaruotoje gyvenamojoje vietoje apie jam adresuotus procesinius dokumentus, laikant juos įteiktais pagal įstatymą praėjus trisdešimt dienų nuo jų palikimo dienos, nepaisant to, kad asmuo faktiškai procesinių dokumentų neatsiėmė), remiantis Reglamento preambulės 13 punktu (jokie įteikimo būdai, pagrįsti teisine fikcija šių minimalių reikalavimų laikymosi atžvilgiu, negali būti laikomi pakankamais, kad teismo sprendimas būtų pripažintas Europos vykdomuoju raštu) laikomas teisine fikcija, todėl tokio procesinių dokumentų atsakovui įteikimo būdo nepakanka Europos vykdomojo rašto išdavimui.

21. Tačiau apeliacinės instancijos teismas priėjo išvados, jog negali sutikti su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad atsakovo (skolininko) adresas buvo tiksliai nežinomas, o ieškovės reikalavimas Reglamento taikymo prasme negali būti laikomas neginčytinu, nes išvada stokoja pagrįstumo ir yra padaryta neįvertinus visų Reglamento 3 straipsnio 1 dalyje numatytų reikalavimų, kuriuos nustačius reikalavimas pripažįstamas neginčytinu (13 nutarties punktas).

22. Bylos duomenys rodo, kad atsakovo (skolininko) deklaruota gyvenamoji vieta yra ir bylos nagrinėjimo metu buvo (duomenys neskelbtini). Būtent tokį gyvenamosios vietos adresą pats atsakovas buvo nurodęs šioje byloje pateiktuose rašytiniuose įrodymuose bei kitose civilinėse bylose, kuriose aktualiu laikotarpiu jis buvo dalyvaujančiu byloje asmeniu ir teikė procesinius dokumentus (Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinė byla Nr. e2YT-16823-465/2024 dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių sutikimu ir sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių patvirtinimo; Nr. e2-9274-964/2024 dėl skolos priteisimo, kurioje patvirtinta taikos sutartis ir kt.).

23. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, ar yra pagrindai išduoti Europos vykdomąjį raštą, niekaip neįvertinio aplinkybės, kad po to, kai atsakovui 2024 m. birželio 28 d. CPK 123 straipsio 3 dalyje nustatyta tvarka siųsti dokumentai 2024 m. rugpjūčio 7 d. teismui buvo grąžinti neįteikti (vertinama tik iš įrašo elektroninėje bylos kortelėje, nes pašto siunta neskaitmenizuota), atsakovas, kaip matyti iš LITEKO duomenų, buvo aktyvus EPP sistemos naudotojas (nurodoma, kad prisijungta buvo 2024 m. rugpjūčio 28 d.).

24. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 patvirtintas Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašas (toliau – ir Aprašas) reglamentuoja Lietuvos Respublikos teismų viešųjų elektroninių paslaugų, teikiamų naudojantis LITEKO VEP posistemiu, sąlygas ir tvarką. Aprašo 22 punkte numatyta, kad, jei adresatas privalo gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis arba yra pateikęs sutikimą gauti procesinius dokumentus savo LITEKO VEP posistemio paskyroje ir jo LITEKO VEP posistemio paskyra yra aktyvi, atsakingas teismo darbuotojas išsiunčia procesinius dokumentus į adresato LITEKO VEP posistemio paskyrą.

25. Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus 2015 m. rugsėjo 17 d. įsakymu Nr. 6P-141-(1.1) patvirtintų Lietuvos Respublikos teismų viešųjų elektroninių paslaugų teikimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 7.2 punkte nurodyta, kad paslaugų gavėjas, juridinio asmens vadovas, kitas teisėtas atstovas, ar paslaugų gavėjo administratorius, kuriam yra suteikti prisijungimo duomenys, aktyvuoja paskyrą, kai pirmą kartą prisijungę prie LITEKO VEP posistemio ir autentifikavęsi šių taisyklių nustatyta tvarka, atlieka visus šiame punkte nurodytus veiksmus, be kita ko, patvirtina, kad susipažino su šiomis Taisyklėmis ir sutinka laikytis jų sąlygų ir šis sutikimas kartu laikomas pradiniu paslaugų gavėjo sutikimu gauti procesinius dokumentus jo paskyroje. Jei adresatas neprivalo procesinių dokumentų gauti elektroninių ryšių priemonėmis, tačiau yra pateikęs galiojantį sutikimą gauti procesinius dokumentus savo paskyroje, jis privalo naudotis savo paskyra procesiniams dokumentams gauti viso bylų, kuriose jis dalyvauja, nagrinėjimo teismuose proceso metu. Ši nuostata netaikoma, jei paslaugų gavėjas konkrečioje byloje Taisyklių 35 punkte nustatyta tvarka atšaukia savo sutikimą gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis arba Taisyklių V skyriuje nustatyta tvarka deaktyvuoja savo paskyrą (Taisyklių 34 punktas).

26. Kadangi Reglamento 14 straipsnio (dokumento tinkamas įteikimas, be skolininko patvirtinimo apie jo gavimą) 1 dalies f punktas numato, kad dokumento tinkamas įteikimas, be skolininko patvirtinino apie jo gavimą, laikomas ir toks įteikimo būdas, kai dokumentas skolininkui įteikiamas elektroninėmis priemonėmis, automatiškai patvirtinančiomis apie išsiuntimą, jei skolininkas iš anksto aiškiai sutiko su šiuo įteikimo būdu, tai teismas, atsižvelgdamas į aukščiau nurodytą reglamentavimą, turėjo įvertinti nurodytų aplinkybių reikšmę svarstomo klausimo išsprendimui ir dėl to atitinkamai pasisakyti, įskaitant ir apie tai, ar atsakovas (ne)žinojo apie teismo procesą, ar buvo susipažinęs su byla Nr. e2-7100-1098/24 ir joje priimtu procesiniu sprendimu ir tylėjimu (ne)sutiko su pareikštais jam reikalavimais.

Dėl procesinės bylos baigties

27. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, reikšmingus pareikšto prašymo išsprendimui, nenustatė visų minėtų aktualių Reglamento nuostatų taikymui reikšmingų faktinių bylos aplinkybių, nepasisakė dėl dalies esminiai reikšmingų aplinkybių vertinimo, ir dėl to sprendžiamas klausimas galėjo būti išspręstas neteisingai. Todėl skundžiama nutartis panaikinama ir klausimas dėl Europos vykdomojo rašto (ne) išdavimo perduodamas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 185 straipsnis, 265 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 11 d. nutartį, kuria atmestas ieškovės UAB ,,Autobanga“ prašymas dėl Europos vykdomojo rašto išdavimo, panaikinti ir šį klausimą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Ši Panevėžio apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.