Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Žvinklytė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo R. B. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. rugsėjo 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-3735-1025/2021 pagal ieškovo P. R. ieškinį atsakovams R. B. ir L. B. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas P. R. pareiškė reikalavimą priteisti solidariai iš atsakovų R. B. ir L. B. 27 300 Eur skolą. Nurodė, jog skolinis įsipareigojimas yra bendras santuokos metu įgytas įsipareigojimas, todėl negali būti pripažintas tik R. B. asmeniniu įsipareigojimu ir abu sutuoktiniai R. B. ir L. B. privalo atsakyti solidariai.

4. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose 2021 m. rugsėjo 15 d. gautas atsakovo atskirasis skundas dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. rugsėjo 8 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti atsakovo priešieškinį civilinėje byloje pagal ieškovo P. R. ieškinį atsakovams R. B. ir L. B. dėl skolos priteisimo. Atsakovas atskiruoju skundu prašė panaikinti 2021 m. rugsėjo 8 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos mieto rūmų nutartį ir perduoti priešieškinio priėmimo klausimą spręsti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

9. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.

10. Klaipėdos apygardos teisme 2021 m. lapkričio 18 d. gautas ieškovo P. R. atstovo prašymas atidėti teismo posėdį (bylos nagrinėjimą) ir skirti terminą atsiliepimui pateikti. Prašyme nurodyta, kad ieškovas P. R. šioje byloje negavo pranešimo dėl atsiliepimo į atskirąjį skundą pateikimo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, 2021 m. rugsėjo 24 d. ieškovo P. R. atstovui advokato padėjėjui Arpine Babayan per LITEKO VEP posistemį buvo išsiųstas pranešimas „Dėl atskirojo skundo nuorašo siuntimo“, kuriame nurodyta, jog dalyvaujantys byloje asmenys per keturiolika dienų nuo atskirojo skundo kopijos išsiuntimo iš pirmosios instancijos teismo dienos gali raštu pateikti atsiliepimus į atskirąjį skundą. Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovo atstovui teismo siųstas pranešimas buvo įteiktas tinkamai ir asmuo turėjo pakankamai laiko atsiliepimui į atskirąjį skundą pateikti, prašymas atidėti bylos nagrinėjimą ir skirti terminą atsiliepimui pateikti yra netenkinamas.

11. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas nepriėmė apelianto atskirojo skundo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

12. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje ir CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno asmens, manančio, kad jo teisė ar įstatymo saugomi interesai yra pažeisti, teisė kreiptis į teismą. Jos tinkamą įgyvendinimą užtikrina civilinio proceso teisės principai: teisminės gynybos prieinamumo, teisės į tinkamą teismo procesą, proceso koncentracijos (operatyvumo), teismo pareigos aiškinti ir taikyti įstatymus vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais ir kiti principai. Jie suponuoja sąžiningo civilinio proceso taisykles, leidžiančias teisinį ginčą spręsti minimaliomis laiko ir lėšų sąnaudomis, užtikrina efektyvų teisingumo sistemos funkcionavimą.

13. Šalių procesinės teisės yra lygios (CPK 17 straipsnis). Atsakovas gali gintis nuo iškelto ieškinio naudodamasis įstatymo numatytais gynimosi būdais. Vienas iš jų yra priešinių reikalavimų pareiškimas. Kai atsakovas turi savarankiškų reikalavimų ieškovui, tam tikromis sąlygomis jis gali juos pareikšti jau iškeltoje civilinėje byloje, prašydamas pradinį reikalavimą (ieškinį) ir jo priešinį reikalavimą (priešieškinį) išnagrinėti kartu. Pareikšti priešieškinį galima tik esant teisės kreiptis į teismą prielaidoms ir tinkamo jo įgyvendinimo sąlygoms. CPK 143 straipsnis nustato priešieškinio padavimo sąlygas. Teismas priima priešieškinį, jeigu: 1) priešpriešiniu reikalavimu siekiama įskaityti pradinio ieškinio reikalavimą; 2) patenkinus priešieškinį, bus visiškai ar iš dalies nebegalima patenkinti pradinio ieškinio; 3) tarp priešieškinio ir pradinio ieškinio yra tarpusavio ryšys, ir juos kartu nagrinėjant bus galima greičiau ir teisingai išnagrinėti ginčus (CPK 143 straipsnio 2 dalis). Teismas atsisako priimti priešieškinį, jeigu nėra šio straipsnio 2 dalyje numatytų pagrindų (CPK 143 straipsnio 2 dalis). Taip sudaromos sąlygos geriau įgyvendinti teisingumo ir operatyvumo principus, kad tarp šalių kuo greičiau būtų atkurta teisinė taika. CPK 143 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad priešieškinis pareiškiamas pagal taisykles, CPK nustatytas ieškiniui pareikšti, ir kad teismo nutartis atsisakyti priimti priešieškinį atskiruoju skundu neskundžiama. Pagal CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktą, 338 straipsnį, jeigu skundžiama nutartis, kuri pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas, teismas turi atsisakyti priimti atskirąjį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui. Jeigu minėtas trūkumas paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 4 dalis).

14. Pagal CPK 334 straipsnio 1 dalį, pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo tik CPK tiesiogiai numatytais atvejais arba tada, kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Dėl kitų pirmosios instancijos teismo nutarčių atskirieji skundai negali būti paduodami, o motyvai dėl šių nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo gali būti įtraukiami į apeliacinį skundą (CPK 334 straipsnio 3 dalis). CPK 143 straipsnio, reglamentuojančio priešieškinio institutą, 3 dalyje expressis verbis (tiesiogiai) numatyta, kad teismo nutartis atsisakyti priimti priešieškinį atskiruoju skundu neskundžiama. Vadinasi, joks tolimesnis procesas dėl tokios pirmosios instancijos teismo nutarties negalimas. Poziciją, kad nutartis atsisakyti priimti priešieškinį yra neskundžiama apeliacine tvarka, yra suformavęs ir kasacinis teismas savo precedentuose, kuriuose nurodoma, kad teismo nutartis atsisakyti priimti priešieškinį atskiruoju skundu neskundžiama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16/2009, 2012 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-165/2012, 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-537/2013).

15. Teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad atsisakymas priimti priešieškinį neužkerta kelio proceso eigai, nes bylos nagrinėjamas tęsiamas. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, kad kitas teismo posėdis civilinėje byloje Nr. 2-3735-1025/2021 paskirtas 2021 m. lapkričio 17 d. Be to, atsakovas, gindamas savo pažeistas teises, turi teisę reikalavimus pareikšti atskiroje byloje, t. y. įstatymų nustatyta tvarka pareikšti ieškinį. Todėl teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. rugsėjo 8 d. nutartis negali būti apeliacijos objektas, ir pagrįstai atsisakė priimti atsakovo atskirąjį skundą (CPK 334 straipsnis).

16. Įvertinęs bylos duomenis, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas, kad nutartis atsisakyti priimti priešieškinį nėra skundžiama atskiruoju skundu.

17. Pirmosios instancijos teismo skundžiamą nutartį naikinti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas atmestinas, o Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. sausio 21 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

18. Dėl kitų apelianto argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neturi reikšmės sprendžiamam klausimui ir nedaro jokios įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336?339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

apelianto (atsakovo) R. B. atskirojo skundo netenkinti.

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. rugsėjo 16 d. nutartį palikti nepakeistą.