- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-10-03
- Bylos Nr.
- 1-1260-1083/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-10907-2018-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Marius Jankauskas
- Nukentėjusysis
- N. B.
- Kaltinamasis
- A. M.
- Advokatai
- Žygimantas Rutkauskas
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis Panevėžyje(duomenys neskelbtini) (deklaravęs gyvenamąją vietą ten pat), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, išsituokęs, turintis vidurinį išsilavinimą, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, teistas Panevėžio apylinkės teismo 2018 m. birželio 8 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 10 mėnesių, bausmės vykdymą atidedant 1 metams
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. A. M. 2018 m. kovo 7 d. apie 19.15 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), smurtaudamas prieš savo šeimos narį – mamą N. B. (stūmė ją į durų staktą, padarė jai poodinę kraujosruvą kaktoje, muštinę žaizdą nosyje, nosies kaulų lūžį), nesunkiai sutrikdė nukentėjusiosios N. B. sveikatą.
Motyvuojamoji dalis
2. Dėl įrodymų vertinimo ir veikų kvalifikavimo
2.1. Kaltinamasis A. M. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2018 m. kovo 7 d. vakare namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), buvo neblaivus. Prieš tai gėrė degtinę. Grįžusi į namus mama N. B. pamatė jį neblaivų, todėl supyko ant jo ir jį pastūmė. Dėl girtumo jis sunkiai orientavosi aplinkoje, todėl nuo mamos pastūmimo jis griuvo ant grindų. Dėl tokio mamos elgesio supyko, todėl atsistojęs, mamai būnant koridoriuje, pastūmė ją iš nugaros ir pastaroji trenkėsi nosimi į durų staktą. Daugiau mamos nelietė ir nieko jai nedarė. Dėl tokio savo elgesio – mamos pastūmimo – pats išsigando. Dėl to nuoširdžiai gailisi. Būdamas blaivus taip nebūtų pasielgęs. Supranta, kad turi problemų dėl alkoholio vartojimo. Po įvykio kreipėsi į gydytojus, šiuo metu gydosi ir vartoja vaistus. Alkoholio nebevartoja, sutinka gydytis nuo alkoholizmo.
2.2. Įrodymų tyrimas apklausus kaltinamąjį nutrauktas, nes kaltinamasis prisipažino esąs kaltas, pageidavo tuojau pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras ir gynėjas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnis).
2.3. BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka išvardinti: protokolas-pareiškimas (7 b. l.), įvykio vietos apžiūros protokolas (10–14 b. l.), nukentėjusiosios N. B. apklausų protokolai (19–20, 23, 26–27 b. l.), nutarimas pripažinti nukentėjusiuoju (30 b. l.), liudytojos L. U. apklausos protokolas (40–41 b. l.), liudytojos E. Ž. apklausos protokolas (46–47 b. l.), tarnybinis pranešimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo (50–52 b. l.), pranešimų apie įvykius registracijos kortelės (54–58, 98–103 b. l.), garso įrašo apžiūros protokolas (62–65 b. l.), medicininiai dokumentai (74–78 b. l.), specialistų išvados (80, 88 b. l.), greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelė (94–95 b. l.), tarnybinis pranešimas (104 b. l.), kaltinamąjį charakterizuojantys duomenys (105–116, 119–132, 137, 139–146 b. l.), laikino sulaikymo ir paleidimo į laisvę protokolai (153, 158 b. l.), asmens neblaivumo patikrinimo alkotesteriu protokolas (156 b. l.), kaltinamojo apklausų protokolai (161–162, 167 b. l.), nutarimas skirti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti (170–171 b. l.).
2.4. Ištyręs ir įvertinęs visus ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis teismas nustatė, kad įrodymai byloje surinkti BPK nustatyta tvarka, tai yra teisėtais būdais ir tvarka bei laikantis įstatymo. Byloje esantys įrodymai buvo patikrinti teisiamojo posėdžio metu. Be paties kaltinamojo visiško prisipažinimo ir duotų parodymų, visi paminėti įrodymai įrodo, jog kaltinamasis A. M. padarė nusikalstamą veiką, kuri pagrįstai kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą.
3. Dėl bausmės skyrimo
3.1. Kaltinamojo A. M. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 59 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Dėl šių aplinkybių byloje ginčo nėra.
3.2. Sakydamas baigiamąją kalbą kaltinamojo gynėjas prašė teismo pripažinti atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis (rizikingas) nukentėjusiosios elgesys. Prokurorė su tokiu gynėjo prašymu nesutiko.
3.2.1. BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte įtvirtinta atsakomybę lengvinanti aplinkybė nustatoma tada, kai kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius ar rizikingus nukentėjusiojo veiksmus. Teismų praktikoje provokuojančiu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis sąmoningai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Taip pat rizikingu laikytinas toks elgesys, kai nukentėjusysis neatsargiai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokiu atveju nukentėjusysis lengvabūdiškai tiki, kad jo elgesys neišprovokuos kaltininko veikos prieš jį, arba iš viso nevertina savo elgesio kaip rizikingo, nors gali ir turi numatyti, jog toks elgesys paskatins nusikalstamą veiką prieš jį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-418/2009, 2K-446/2010, 2K-450/2011, 2K-386/2012, 2K-115-648/2016).
3.2.2. Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių duomenų matyti, kad kaltinamasis A. M. pastaruosius šešerius metus periodiškai gausiai vartoja alkoholį, būdamas neblaivus jis tampa agresyvus. Apie tai, kad pavartojęs alkoholio kaltinamasis tampa agresyvus, neabejotinai buvo žinoma ir kartu su juo gyvenančiai nukentėjusiajai N. B.. Nepaisydama to, įvykio metu nukentėjusioji, matydama, kad kaltinamasis A. M. yra neblaivus, pastūmė jį taip, kad pastarasis griuvo ant grindų. Taigi, konfliktas, kurio metu buvo sužalota nukentėjusioji, prasidėjo dėl pastarosios elgesio. Pažymėtina, kad griūdamas kaltinamasis A. M. galėjo susižeisti, todėl nukentėjusiosios elgesys neabejotinai buvo pakankamai pavojingas ir dėl tokio jos elgesio kaltinamasis iš tiesų galėjo įsižeisti. Kaltinamasis A. M. nukentėjusiąją į nugarą pastūmė iškart po to, kai tik atsistojo, todėl toks jo elgesys neabejotinai laikomas atsaku į nukentėjusiosios elgesį. Būtina pažymėti, kad teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji N. B. patvirtino, kad konfliktas prasidėjo dėl jos poelgio – jeigu ji nebūtų pastūmusi kaltinamojo A. M., pastarasis nebūtų pastūmęs jos.
3.2.3. Apibendrinęs šias aplinkybes teismas pagrįstai mano, kad nukentėjusioji N. B. iš tiesų išprovokavo kaltinamąjį A. M. pasielgti nusikalstamai, todėl tokius nukentėjusiosios veiksmus teismas pripažįsta rizikingais ir lengvinančiais kaltinamojo A. M. atsakomybę (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas).
3.3. Skirdamas bausmę kaltinamajam A. M. teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltininko asmenybę bei kitas aplinkybes, reikšmingas bausmės skyrimui ir individualizavimui (BK 54 straipsnio 2 dalis). Kaltinamasis A. M. padarė vieną tyčinį apysunkį nusikaltimą, kuriuo keliamas pavojus žmogaus sveikatai. Nusikaltimo objektyvioji pusė pasireiškė vieninteliu nukentėjusiosios pastūmimu. Kaltinamasis baustas administracine tvarka, psichiatro ir priklausomybės ligų kabinetų įskaitose neregistruotas, bet daug kartų gydytas psichiatriniame stacionare, niekur nedirba, registruotas darbo biržoje kaip ieškantis darbo, jam ne pirmą kartą taikytas oficialus perspėjimas pagal Lietuvos Respublikos organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymą, nusikaltimą padarė galiojant oficialiam perspėjimui (galioja nuo 2017 m. lapkričio 24 d. iki 2018 m. lapkričio 24 d.) (108 b. l.), jis išsituokęs. Taip pat būtina atsižvelgti, kad tai jau nebe pirmas kartas, kuomet kaltinamasis smurtauja prieš nukentėjusiąją. Šiuo konkrečiu atveju kaltinamasis nusikalto dar būdamas neteistu, tačiau tuo metu jau buvo pradėtas baudžiamasis procesas dėl 2017 m. gruodžio 19 d. smurto prieš nukentėjusiąją N. B. atvejo (dėl šio atvejo jau yra įsiteisėjęs Panevėžio apylinkės teismo 2018 m. birželio 8 d. nuosprendis). Be to, iš byloje esančių duomenų matyti, kad kaltinamasis ir anksčiau, laikotarpiu nuo 2015 m. gruodžio 10 d. iki 2017 m. spalio 7 d., ne mažiau kaip 4 kartus, būdamas neblaivus, galimai smurtavo prieš nukentėjusiąją, puolė ją (125–132 b. l.), jo veikos sunkėja. Visos pirmiau paminėtos aplinkybės kaltinamąjį A. M. iš esmės charakterizuoja neigiamai.
3.4. Tačiau iš teisiamojo posėdžio metu gynėjo pateiktų dokumentų, o taip pat tiek kaltinamojo A. M., tiek nukentėjusiosios N. B. nurodytų aplinkybių matyti, jog kaltinamasis visiškai supranta, kad jis serga (psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį), po aptariamo įvykio jis kreipėsi pagalbos į gydytojus, šiuo metu deda visas pastangas savo ligai įveikti ir rimtai gydosi (Respublikinio priklausomybės ligų centro 2018 m. rugpjūčio 20 d. raštas Nr. (duomenys neskelbtini)), vartoja vaistus, alkoholio nebevartoja. Nukentėjusioji teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad paskutiniu metu, kai nebevartoja alkoholio, kaltinamasis A. M. jai yra geras sūnus ir ji jam jau seniai atleido, jam taikomas gydymas yra veiksmingas ir ji tiki, kad kaltinamasis A. M. gali įveikti savo ligą. Negalima nekreipti dėmesio ir į tai, kad kaltinamasis iš esmės nuo pat tyrimo pradžios neneigė savo kaltės, pagal savo asmeninį suvokimą nurodė visas svarbias įvykio aplinkybes ir nuoširdžiai pergyveno dėl įvykusio. Tai jis patvirtino ir teisiamojo posėdžio metu. Taip pat, pasak kaltinamojo A. M., jis turi du vaikus, augančius atskirai nuo jo, kuriems jis padeda materialiai. Svarbu paminėti tai, kad kaltinamasis A. M. teisiamojo posėdžio metu aiškiai išreiškė savo sutikimą gydytis nuo alkoholizmo. Teigiamus kaltinamojo A. M. gyvenimo pokyčius iš dalies rodo ir tai, kad jis tinkamai vykdo Panevėžio apylinkės teismo 2018 m. birželio 8 d. nuosprendžiu jam paskirtą bausmę – duomenų apie tai, kad jis netinkamai vykdytų jam paskirtus teismo įpareigojimus (nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir dirbti arba būti užsiregistravus darbo biržoje) teisme negauta.
3.5. Apibendrinęs visus pirmiau paminėtus duomenis, o taip pat atsižvelgdamas į vieningą proceso dalyvių nuomonę teismas mano, kad šis įvykis kaltinamajam A. M. taps pamoka ir ateityje jis padarys teigiamas išvadas, todėl, teismo įsitikinimu, yra visos sąlygos ir motyvai manyti, kad kaltinamajam A. M. paskyrus vienintelę BK 138 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą, šios bausmės tikslus galima pasiekti be realaus jos atlikimo, bausmės vykdymą atidedant ir paskiriant atitinkamus įpareigojimus.
3.6. Taip pat kaltinamajam A. M. taikomos BK 64¹ straipsnio nuostatos.
4.1. Kaltinamasis A. M. buvo laikinai sulaikytas 2018 m. kovo 7 d. 19.30 val. ir į laisvę paleistas 2018 m. kovo 9 d. 9.50 val. (153, 158 b. l.). Šis kaltinamojo sulaikyme išbūtas laikas (2 paros) įskaitomas į jam paskirtos bausmės laiką.
4.2. Nuosprendžiui įsiteisėjus kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (170 b. l.), panaikinama.
4.3. Civilinio ieškinio nukentėjusioji N. B. nereiškia, daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, byloje nėra.
4.4. Vadovaujantis BPK 103 straipsnio 6 punktu, 105 straipsnio 1 dalimi, iš kaltinamojo A. M. į valstybės pajamas išieškomos 17,10 Eur (septyniolikos eurų 10 ct) dydžio proceso išlaidos teismo procesiniams dokumentams įteikti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–305, 307–308 straipsniais teismas
nusprendžia:
A. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte ir skirti jam laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. M. paskirti bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis, šią bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Panevėžio apylinkės teismo 2018 m. birželio 8 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir skirti A. M. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 10 (dešimčiai) mėnesių.
Į bausmės laiką įskaityti Panevėžio apylinkės teismo 2018 m. birželio 8 d. nuosprendžiu A. M. paskirtos bausmės atliktą dalį, o taip pat laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2018 m. kovo 7 d. 19.30 val. iki 2018 m. kovo 9 d. 9.50 val. (2 paras).
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 3, 5, 6, 8 ir 10 punktais, A. M. paskirtos bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant jį per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį: 1) gydytis priklausomybės ligas; 2) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; 3) dalyvauti elgesio (smurtinio elgesio) pataisos programoje; 4) pradėti dirbti arba mokytis, tęsti darbą ar mokslą; 5) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Nuosprendžiui įsiteisėjus A. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti.
Vadovaujantis BPK 103 straipsnio 6 punktu, 105 straipsnio 1 dalimi, pripažinti proceso išlaidomis ir išieškoti iš kaltinamojo A. M. į valstybės pajamas 17,10 Eur (septynioliką eurų 10 ct) už teismo procesinių dokumentų įteikimą.
Nuosprendis per 20 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teisme.