Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

2025-08-14 · Baudžiamoji byla Nr. T-447-890/2025

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-08-14
Bylos Nr.
T-447-890/2025
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-48185-2022-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Eglė Žakevičiūtė
Nuteistasis
M. K.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. T-447-890/2025Teisminio proceso Nr. 1-01-1-48185-2022-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.3.1; 1.1.7.2.3; 1.1.8.13; 2.5.12.2; 2.5.18; 2.5.21 (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2025 m. rugpjūčio 14 d.Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų teisėja Eglė Žakevičiūtė,sekretoriaujant Ingai Sandu,dalyvaujant prokurorei Ritai Ušinskienei,nuteistajam M. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo antstolės Astos Rimaitės Žičkuvienės teikimą dėl baudos bausmės pakeitimo į laisvės apribojimo bausmę nuteistajam M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusiam (duomenys neskelbtini) d., (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečiui, gyvenančiam (duomenys neskelbtini), vykdančiam individualią veiklą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. gruodžio 30 d. baudžiamuoju įsakymu (baudžiamojoje byloje Nr. e1-1279-890/2022) M. K. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam paskirta 50 MGL dydžio (2 500 Eur) bauda. Teismo baudžiamajame įsakyme nurodoma, kad paskirtą 50 MGL dydžio (2 500 Eur) baudą M. K. savanoriškai privalo sumokėti per 1 (vienerius) metus nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą. Teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2023 m. kovo 31 d., tačiau teismo nustatytu terminu, M. K. teismo paskirtos baudos savanoriškai nesumokėjo, todėl baudžiamasis įsakymas dėl paskirtos baudos 2024 m. balandžio 11 d. pateiktas vykdyti antstoliui.

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmuose 2025 m. birželio 23 d. gautas antstolės Astos Rimaitės Žičkuvienės teikimas dėl baudos bausmės pakeitimo į laisvės apribojimo bausmę. Teikime nurodoma, kad Klaipėdos apylinkės teismas 2022 m. gruodžio 30 d. išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. K. pripažintas kaltu dėl transporto priemonių vairavimo, kai vairuoja neblaivus asmuo. Teismas nusprendė jam paskirti 50 MGL dydžio (2 500 Eur) dydžio baudą. Vykdant vykdomąją bylą neišieškota jokių sumų vykdomajam dokumentui įvykdyti. Skolininkas vykdomąja byla nesidomi. Skolininkas neturi turto ar pajamų, iš kurių gali būti išieškoma. Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro duomenimis, skolininkas nedirba. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro duomenimis, skolininkas nekilnojamojo turto neturi. Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų asmenų registro duomenimis, skolininkas bausmės neatlieka. Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro duomenimis, skolininkui nuosavybės teise transporto priemonės nepriklauso. Valstybinio ginklų registro duomenimis, skolininkas ginklų neturi. Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų registro duomenimis, skolininkas turtinių teisių neturi. Lietuvos Respublikos socialinės paramos šeimai registro duomenimis, skolininkas išmokų negauna. Programinės įrangos „Skolis” duomenimis, nenustatyta jokių įvykių ar juridinių faktų, susijusių su skolininko turtine padėtimi. Skolininkas yra darbingo amžiaus, o duomenų, kad jo sveikatos būklė būtų netinkama dirbti, nenustatyta. Skolininkas apie vykdymo veiksmus žino. Skolininkui procesiniai dokumentai įteikti elektroninio ryšio priemonėmis. Be to, paskelbus paiešką, policija nustatė skolininko tel. Nr. ir gyvenamąją vietą, tačiau skolininkas policijai nurodė, kad į antstolės patvarkymus neatsakinėja, nes neturi ką atsakyti, baudų nemoka, nes neturi lėšų. Skolininkas nurodė, kad nesislapsto, pats žadėjo susisiekti su antstole. Iki šiol skolininkas nesusisiekė. Baudos išieškoti priverstinai nėra jokių galimybių. Byloje pateikti duomenys ir teismų praktika patvirtina, kad skolininkas vengia mokėti baudą, nors yra darbingo amžiaus. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, prašo M. K. paskirtą baudos bausmę pakeisti.

Nuteistasis M. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad paskirtos baudos nesumokėjo, nes neturi tokių didelių pajamų, taip pat jis turi ir kitų skolų. Jis nori paskelbti fizinio asmens bankrotą. Jis dirbo užsienyje, bet jį apgavo ir nesumokėjo pinigų už jo darbą. Jis sirgo inkstų nepakankamumu. Jis po truputį dirba remonto darbus, bet neoficialiai. Jis sutinka su laisvės apribojimo bausme. Šiuo metu jis negali mokėti antstoliams. Jo turimos banko sąskaitos užblokuotos. Kitų ikiteisminių tyrimų jo atžvilgiu nėra pradėta. Jis problemų su alkoholio vartojimu neturi. Jis nedaro nusikaltimų, prašo neskirti jam intensyvios priežiūros.

Prokurorė teismo posėdžio metu prašė teikimą tenkinti. Papildomai nurodė, kad išklausius nuteistąjį, matosi, jog nuteistasis vengia vykdyti baudos bausmę. Pinigų užtenka jo saviems poreikiams, tačiau jis visiškai nesistengia mažinti baudos, todėl prašo teismo baudos bausmę pakeisti į 25 dienų laisvės apribojimo bausmę, paskiriant intensyvią priežiūrą bei įpareigojant nuo 23.00 iki 06.00 val. ryto būti namuose ir įpareigojant nuteistąjį įsidarbinti.

Antstolė teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdį buvo informuota tinkamai, kartu su teikimu pateikė prašymą nagrinėti bylą jai nedalyvaujant. Atsižvelgiant į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 362 straipsnio 2 dalį asmenų neatvykimas klausimo sprendimo nesustabdo, byla nagrinėta antstolei nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

teikimas tenkintinas.

BPK 352 straipsnyje numatyta, kad nuosprendį paskelbęs teismas tuoj pat išaiškina nuteistajam paskirtos bausmės savanoriško ir priverstinio įvykdymo tvarką, sąlygas, jo teises ir pareigas bei nustato terminą, per kurį turi būti savanoriškai sumokėta bauda (BPK 352 straipsnio 1 dalis) bei, kad teismas baudą gali pakeisti kita bausme BK 47 straipsnyje numatytais atvejais (BPK 352 straipsnio 3 dalis). Baudos bausmės vykdymo tvarka ir sąlygos įtvirtintos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse (toliau – BVK). Vadovaujantis BVK nuostatomis, jeigu nuteistasis nesumokėjo baudos per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį, ši bausmė pagal nuosprendį priėmusio teismo išduotą vykdomąjį raštą vykdoma priverstinai (BVK 6 straipsnio 2 dalis, 8 straipsnio 1 dalis).

BK 47 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą laisvės apribojimu. Keisdamas baudą laisvės apribojimu, teismas vadovaujasi šio kodekso 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis.

Sisteminė paminėtų teisės normų analizė leidžia daryti išvadą, kad įstatymų leidėjas prioritetą teikia savanoriškam nuosprendžio įvykdymo būdui ir teismo nuosprendis, visų pirma, vykdomas nuteisto asmens laisva valia pagal konkrečią teismo pačiame nuosprendyje nustatytą tvarką. Nuteistas asmuo privalo būti suinteresuotas tinkamai ir laiku įvykdyti teismo nuosprendį, nes, kaip minėta, tik tokiu būdu įgyvendinama iš esmės paties baudžiamojo proceso paskirtis. Tik tuo atveju, kai teismo nuosprendis neįvykdomas savanoriškai, pradeda veikti teisės normos, reguliuojančios priverstinį teismo nuosprendžio įvykdymą. Tad neįvykdžius teismo paskirtos bausmės, yra pagrindas taikyti priverstinį išieškojimą ar keisti bausmės rūšį.

Nagrinėjamu atveju, iš antstolės pateiktų duomenų matyti, kad nuteistasis M. K. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. gruodžio 30 d. baudžiamuoju įsakymu jam paskirtos 50 MGL (2 500 Eur) dydžio baudos savanoriškai nesumokėjo, todėl šios baudos priverstinis išieškojimas nuo 2024 m. balandžio 15 d. buvo vykdomas minėtos antstolės. BVK 8 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad antstolis, pradėdamas priverstinį baudos išieškojimą, iš karto, neįteikęs raginimo, taiko priverstinio vykdymo priemones, o priverstinio baudos išieškojimo tvarka nustatyta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse. Kaip matyti, per pusantrų metų trunkantį priverstinį baudos bausmės vykdymo procesą, M. K. paskirtos baudos antstolei išieškoti nepavyko. Teismui pateikti duomenys patvirtina, jog antstolė, siekdama įvykdyti teismo baudžiamąjį įsakymą ir išieškoti nuteistajam paskirtą baudą, buvo pakankamai aktyvi, siekdama išsiaiškinti skolininko turtinę padėtį ji nustatė, kad išieškoti baudą iš nuteistojo nėra galimybės, nes jis nedirba, oficialių pajamų negauna, turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, neturi. Teikime taip pat nurodyta, kad nuteistasis nebendradarbiauja su antstole, nesidomi vykdomąja byla ir skolos gera valia nedengia, net ir policijos pareigūnams jį suradus bei informavus apie pareigą atvykti į antstolės kontorą, jis neatvyko ir su antstole nesusisiekė, paskirtos baudos bausmės vykdymu nesidomėjo. Pažymėtina ir tai, kad teismo baudžiamuoju įsakymu nuteistajam teismas buvo nustatęs net 1 metų savanoriško baudos sumokėjimo terminą, tačiau nuteistasis M. K. per nustatytą terminą baudos nesumokėjo, dėl ko vykdomasis dokumentas dėl priverstinio baudos išieškojimo buvo pateiktas vykdyti antstolei. Nustatyta, kad antstolei iš nuteistojo M. K. nepavyko išieškoti nė dalies Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. gruodžio 30 d. baudžiamuoju įsakymu (baudžiamojoje byloje Nr. e1-1279-890/2022) paskirtos 50 MGL (2 500 Eur) dydžio baudos, nors asmuo sveikas, darbingo amžiaus.

CPK 644 straipsnis numato skolininko pareigą nekliudyti antstoliui atlikti vykdymo veiksmus, nedelsiant pranešti antstoliui apie savo gyvenamosios vietos ar buveinės, darbo vietos pasikeitimą, aktyviai domėtis vykdymo eiga bei kitas skolininko pareigas vykdymo procese. Teismas, vertindamas nuteistojo veiksmus, visų pirma atsižvelgia į tai, kad M. K. nuo minėtos baudos paskyrimo žinojo apie pareigą ją sumokėti ir tai galėjo padaryti pats gera valia, dėl ko nebūtų reikėję pateikti vykdomąjį dokumentą antstoliui vykdyti. Vykdomojoje byloje esantys duomenys įrodo, jog nuteistajam buvo žinoma apie priverstinai vykdomą išieškojimą pagal vykdomąjį dokumentą. Taigi, jis privalėjo aktyviai domėtis tolimesniu baudos išieškojimo procesu, bendradarbiauti su skolos išieškojimo veiksmus atliekančiu antstoliu ir vykdyti kitas CPK 644 straipsnyje nustatytas skolininko pareigas, o ne siekti išvengti baudos sumokėjimo. Šiuo atveju pažymėtina tai, jog antstolė inicijavo nuteistojo paieškos paskelbimą. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato pareigūnai M. K. surado. Pastarasis nurodė, kad į laiškus neatsakinėja, nes neturi ką atsakyti, pinigų nemoka, nes neturi, nesislapsto, susisieks su antstole, tačiau, kaip nurodyta teikime, M. K. iki teikimo pateikimo dienos pas antstolę neatvyko, su ja nesusisiekė, vykdomosios bylos vykdymo eiga nesidomėjo. Teismo posėdžio metu M. K. patvirtino, kad paskirtos baudos nesumokėjo, nes neturi tokių didelių pajamų, taip pat turi ir kitų skolų. Jis nori paskelbti fizinio asmens bankrotą. Jis dirbo užsienyje, bet jį apgavo ir nesumokėjo pinigų už jo darbą. Jis sirgo inkstų nepakankamumu. Jis po truputį dirba remonto darbus, bet neoficialiai. Šiuo metu negali mokėti antstoliams. Prašo netenkinti teikimo.

Po 2025 m. rugpjūčio 7 d. vykusio teismo posėdžio buvo gautas M. K. raštas, kuriame nuteistasis nurodo, jog pasitaręs su žmona pažada mokėti po 100 Eur kiekvieną mėnesį. Teismas pažymi, jog tiek byloje esantys duomenys, tiek nuteistojo paaiškinimai teismo posėdžio metu bei pateiktame rašte nurodomos aplinkybės patvirtina, jog nuteistasis vengė mokėti teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą baudą bei nepateikė jokių objektyvių duomenų ir (ar) rašytinių įrodymų, patvirtinančių svarbias priežastis, kurios pateisintų paskirtos baudos nevykdymą. Taigi, byloje nėra jokių įrodymų, kurie pagrįstų skolininko tinkamą pareigų vykdymą, t. y. domėjimąsi vykdymo proceso eiga, siekį išsiaiškinti skolos padengimo galimybes ir t. t. bei duomenų, kurie leistų daryti išvadą, jog iš M. K. bauda nebuvo išieškota dėl antstolės neveikimo.

Aptartų duomenų kontekste darytina išvada, kad nuteistasis sąmoningai vengia jam Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. gruodžio 30 d. teismo baudžiamuoju įsakymu (baudžiamojoje byloje Nr. e1-1279-890/2022) paskirtos 50 MGL (2 500 Eur) dydžio baudos bausmės vykdymo, jis niekur nedirba, nesiregistruoja Užimtumo tarnyboje, negauna jokių pajamų bei neturi turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, todėl darytina išvada, kad baudos bausmės vykdymas nėra efektyvus ir ji keistina laisvės apribojimu. Keisdamas baudą laisvės apribojimu, teismas vadovaujasi BK 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis, kurios numato, kad viena laisvės apribojimo diena prilyginama dviejų MGL dydžio baudai (1:2) bei nustato laisvės apribojimo bausmės trukmę ir jos skaičiavimo tvarką. M. K. baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neišieškota bauda yra 50 MGL (2 500 Eur), kuri, vadovaujantis minėtomis taisyklėmis, keičiama į 25 dienų laisvės apribojimo bausmę. Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, išklausęs nuteistojo paaiškinimų, sprendžia, kad paskirtos laisvės apribojimo bausmės paskirtį labiau padėtų įgyvendinti ne intensyvi priežiūra, o teismo skirtinas BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punkte įtvirtintas įpareigojimas: pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Taigi, teismas sprendžia, jog nuteistajam paskirta ir neišieškota 50 MGL dydžio bauda keistina į 25 dienų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį bausmės vykdymo laikotarpiu pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

BK 48 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad laisvės apribojimo bausmė gali būti skiriama nuo trijų mėnesių iki dvejų metų, o bausmės terminas skaičiuojamas metais ir mėnesiais. Nors ir nuteistajam pakeista į laisvės apribojimą bausmė yra mažesnė už minimalią įstatyme numatytą šios bausmės trukmę, tačiau tai, kad 25 dienų laisvės apribojimo bausmė nesiekia įstatymo leidėjo BK 48 straipsnyje numatyto šios rūšies bausmės minimalaus dydžio, teismo vertinimu, nėra kliūtis pakeisti baudos bausmę į laisvės apribojimą, kadangi tokios minimalios laisvės apribojimo bausmės trukmės ir jos skaičiavimo taisyklės taikomos ją skiriant, o ne keičiant.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 352 straipsniu, 362 straipsnio 2 dalimi, 364 straipsniu,

nutaria:

antstolės Astos Rimaitės Žičkuvienės teikimą tenkinti.

Nuteistajam M. K. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. gruodžio 30 d. baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. e1-1279-890/2022 paskirtą 50 MGL (2 500 Eur) dydžio baudą pakeisti laisvės apribojimu, 2 MGL dydžio baudą prilyginant vienai laisvės apribojimo dienai, ir paskirti jam 25 dienų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant nuteistąjį bausmės vykdymo laikotarpiu pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Išaiškinti kaltinamajam, kad jam paskirtos laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu jis privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytą įpareigojimą bei nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip jis vykdomas.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusios teismo nutarties gavimo vykdyti Probacijos tarnyboje dienos.

Vykdomąją bylą, šiai nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti antstolei Astai Rimaitei Žičkuvienei.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.

Teisėja Eglė Žakevičiūtė