Vilniaus apygardos teismo nutartis

2019-04-09 · Civilinė byla Nr. e2A-378-910/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-04-09
Bylos Nr.
e2A-378-910/2019
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-16349-2017-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Loreta Braždienė, Laima Ribokaitė, Virginijaus Kairevičiaus
Ieškovas
R. K.
Atsakovas
I. K.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-378-910/2019Teisminio proceso Nr. 2-68-3-16349-2017-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.2; 2.4.2.9.1; 3.3.1.20 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. balandžio 9 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Braždienės, Virginijaus Kairevičiaus ir Laimos Ribokaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi apeliantės (atsakovės) I. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. balandžio 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. K. ieškinį atsakovei I. K. dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo ir atsakovės I. K. priešieškinį ieškovui R. K. dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei, kurį patikslinęs, prašė: 1) nustatyti naudojimosi žemės sklypu unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), tvarką pagal ieškovo pateiktą 2017 m. lapkričio 22 d. MB „Sklypų projektavimas“ matininko M. K. parengtą planą, paskiriant ieškovui R. K. naudotis žemės sklypo dalimi, pažymėta raide „B“, kurios bendras plotas 9,45 aro, o atsakovei I. K. – žemės sklypo dalimi, pažymėta raide „A“, kurios bendras plotas 5,72 aro; 2) priteisti iš atsakovės ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinyje nurodė, kad ieškovui ir atsakovei bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 0,1517 ha bendro ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), bendras žemės sklypo plotas – 0,1517 ha. Ieškovui priklauso 43/69 dalys, o atsakovei – 26/69 žemės sklypo dalys, t. y. ieškovui priklauso 9,45 aro, o atsakovei – 5,72 aro bendrame žemės sklype. Įvertinęs atsakovės pageidavimus ir siekius, ieškovas siūlė naudojimosi žemės sklypu tvarkos variantą, pagal kurį atsakovė galėtų naudotis žemės sklypo dalimi nuo (duomenys neskelbtini) gatvės pusės. Žemės sklypas būtų dalinamas į du stačiakampius / trapecijas. Ieškovo teigimu, jo siekis yra nustatyti tokią naudojimosi tvarką, kad abiem bendraturčiams atitenkanti žemės sklypo dalis būtų kiek galima taisyklingesnės formos. Atsakovei tenkančios žemės sklypo dalies plotis būtų net didesnis negu siūlė pati atsakovė. Pagal ieškovo siūlymą atsakovė naudotųsi žemės sklypo dalimi, kurios plotis būtų atitinkamai 18,68 m ir 18,71 m ir kurioje būtų didesnės galimybės statyti gyvenamąjį namą. Pagal atsakovės pateiktą žemės sklypo naudojimosi planą atsakovės žemės sklypo dalis būtų besiribojanti su kaimynais ir ieškovu, todėl ji pagal teisės aktų reikalavimus galėtų statyti gyvenamąjį namą ne didesnio kaip 9 metrų pločio. Pagal ieškovo siūlomą naudojimosi tvarką, atsakovei tenkanti sklypo dalis ribotųsi tik su ieškovo sklypo dalimi, todėl jai reikėtų išlaikyti atstumą tik nuo jo pusės. Taigi ieškovo žemės sklypo naudojimosi tvarka yra racionalesnė. Ieškovo manymu, pagal jo siūlomą naudojimosi tvarkos variantą nė vienos iš šalių teisės nebus pažeidžiamos, nes kiekviena iš jų turės privažiavimus prie joms nustatytų žemės sklypo dalių. Jeigu teismas nustatytų žemės sklypo naudojimosi tvarką pagal atsakovės siūlomą planą, atsakovės žemės sklypo dalis būtų vertingesnė, nes ji būtų taisyklingos stačiakampio formos, o ieškovui siūloma kampuota žemės sklypo dalis. Ieškovui nusprendus parduoti jam priskirtą žemės sklypo dalį, jo žemės sklypo dalis dėl tokios nustatytos naudojimosi tvarkos būtų pigesnė. Pagal ieškovo naujai siūlomą tvarką, kai abi žemės sklypo dalys turi taisyklingas linijas, jų vertės išliktų tokios pačios.

Atsiliepimas

3. Atsakovė atsiliepime su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad patikslinęs ieškinį ieškovas prašo nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarką, kuri neatitinka įstatymo reikalavimų ir iš esmės pažeidžia atsakovės teises bei teisėtus interesus. Ieškovo prašoma nustatyti naudojimosi tvarka pažeidžia proporcingumo principą, neužtikrina abiem bendraturčiams pagal savo naudingąsias savybes vienodo vertingumo daikto dalių, nustato neefektyvų, neekonomišką daikto naudojimą, neatitinka bendraturčių interesų pusiausvyros bei sukuria prielaidas tolesniems šalių ginčams ateityje. Pagal ieškovo siūlomą naudojimosi tvarką atsakovė netenka galimybės naudotis asfaltuotu keliu nuo pagrindinės (duomenys neskelbtini) gatvės, nes atsakovė prie siūlomos savo sklypo dalies negalėtų privažiuoti asfaltuotu keliu nei aplinkui, nei tiesiausia gatve ((duomenys neskelbtini) gatve), nes šios yra neasfaltuotos. Už gatvių asfaltavimo darbus šalys turi finansinių įsipareigojimų 650-ajai individualių gyvenamųjų namų statybos bendrijai „Tarandė“. Teismui tenkinus ieškovo patikslintą ieškinį, atsakovė atsidurtų iš esmės jos teises bei teisėtus interesus pažeidžiančioje situacijoje, t. y. būtų priversta mokėti už gatvių asfaltavimo darbus, nors iki atsakovei priskirtos sklypo dalies nebūtų galimybių privažiuoti asfaltuotu keliu. Pagal ieškovo siūlomą naudojimosi tvarką komunikacijų įvadas yra ieškovui priskirtoje sklypo dalyje ir yra labiausiai nutolęs nuo atsakovei priskirtos sklypo dalies. Tokiu atveju žymiai padidinamos išlaidos, susijusios su komunikacijų įvedimu atsakovės sklype, be to, sukuriamos prielaidos tolesniems šalių ginčams ateityje, nes gali kilti daug papildomų klausimų dėl servitutų nustatymo. Tuo tarpu atsakovės prašoma nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarka užtikrina abiem bendraturčiams pagal savo naudingąsias savybes vienodo vertingumo daikto dalis (abi šalys turėtų privažiavimą prie savo žemės sklypo dalies nuo pagrindinės asfaltuotos (duomenys neskelbtini) gatvės; sklype įvestos komunikacijos būtų ant siūlomos ribos ieškovui ir atsakovei priskirtų naudotis žemės sklypo dalių; ieškovui priskirtoje žemės sklypo dalyje būtų galima dviejų atskirų gyvenamųjų namų statyba; būtų užtikrinama abiejų bendraturčių teisė naudotis žemės sklypu pagal paskirtį; žemės sklypo ir kiekvieno iš bendraturčio nuosavybės dalies vertė nesumažėtų).

4. Atsakovė pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė: 1) nustatyti naudojimosi žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), tvarką pagal atsakovės pateiktą 2017 m. gegužės 26 d. UAB „Sklypų matavimai“ parengtą planą, paskiriant ieškovui naudotis žemės sklypo dalimi, pažymėta raide „A“, kurios bendras plotas 9,45 aro, o atsakovei – žemės sklypo dalimi, pažymėta raide „B“, kurios plotas 5,72 aro; 2) priteisti iš ieškovo atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

5. Priešieškinyje nurodė, kad, skirtingai nei ieškovo siūloma žemės sklypo naudojimosi tvarka, atsakovės prašoma nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarka užtikrina abiejų bendraturčių interesų pusiausvyrą ir jų galimybes savarankiškai naudotis šalims priskirta žemės sklypo dalimi pagal žemės sklypo paskirtį. Išlaikant įstatymų numatytų atstumų tarp gyvenamųjų namų reikalavimus, tiek ieškovui, tiek atsakovei būtų įmanomos gyvenamojo namų statybos (atsakovei vieno gyvenamojo namo, o ieškovui net dviejų gyvenamųjų namų statyba). Siūloma naudojimosi tvarka taip pat užtikrina, kad tiek ieškovas, tiek atsakovė turėtų privažiavimą prie savo žemės sklypo dalies nuo pagrindinės – (duomenys neskelbtini) – gatvės. Be to, ieškovui užtikrinamas dar vienas papildomas privažiavimas iš kitos žemės sklypo pusės. Atsakovės nuomone, jos siūloma naudojimosi žemės sklypu tvarka užtikrina bendraturčių interesų pusiausvyrą – abu galės naudoti jiems priskirtas dalis pagal paskirtį. Nustačius atsakovės prašomą žemės sklypo naudojimosi tvarką, žemės sklypo ir kiekvieno iš bendraturčio nuosavybės dalies vertė nesumažėtų. Pagal ieškovo siūlomą tvarką bendraturčių galimybės naudotis kiekvienam iš jų priskirta žemės sklypo dalimi yra iš esmės nelygiavertės.

6. Ieškovas atsiliepime į atsakovės priešieškinį nurodė, kad su priešieškiniu nesutinka. Pažymėjo, kad ieškovas dėjo visas pastangas sprendimui surasti, net siūlė atsakovei nusipirkti sklypo dalį, tačiau atsakovė už kainą, kuria ji pati buvo įvertinusi santuokos nutraukimo byloje, nepageidavo įsigyti. Ieškovo teigimu, priešingai negu nurodo atsakovė, šalių susitarimo žemės sklypą parduoti ir gautą pinigų sumą pasidalinti, atsižvelgiant į kiekvieno bendraturčio dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, nebuvo. Ieškovas nesutiko, kad jo pasiūlyta tvarka pažeidžia atsakovės teises ir teisėtus interesus. Ieškovo vertinimu, atsakovės pateikta naudojimosi tvarka naudinga tik jai, nes neatsižvelgiama į sklypo reljefą (paviršių) bei žemės naudingumą (nuo žemės sklypo vidurio iki sklypo pabaigos yra nuokalnė, o žemės kokybė – pati blogiausia (žvyras), todėl ieškovui siūloma sklypo dalis, esanti apačioje, tampa bevertė). Nurodė, kad ginčo sklype esantis stulpas yra laikinas, jis būtų panaikintas, o elektros kabelis būtų atvedamas po žeme nuo elektros pastotės pagal išduotas technines sąlygas, todėl priešingai, nei teigia atsakovė, šis laikinas stulpas neturi įtakos elektros komunikacijų kainai.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2018 m. balandžio 12 d. sprendimu ieškovo ieškinį patenkino, o atsakovės priešieškinį atmetė; nustatė naudojimosi žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), tvarką pagal pateiktą 2017 m. lapkričio 22 d. MB „Sklypų projektavimas“ matininko M. K. parengtą planą, paskiriant ieškovui naudotis žemės sklypo dalimi, pažymėta raide „B“, kurios bendras plotas 9,45 aro, o atsakovei – žemės sklypo dalimi, pažymėta raide „A“, kurios bendras plotas 5,72 aro; priteisė ieškovui iš atsakovės 845 Eur bylinėjimosi išlaidų.

8. Teismas nustatė, kad ieškovui ir atsakovei bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 0,1517 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); ieškovui priklauso 43/69 dalys, o atsakovei –26/69 dalys šio žemės sklypo.

9. Teismas nurodė, kad pagal abiejų šalių siūlomas žemės sklypo naudojimosi tvarkas kiekvienai šaliai tenkančio naudotis žemės sklypo dydis sutampa su turima nuosavybės teise (ieškovui – 9,45 arai, atsakovei – 5,72 arai), tačiau siūlomi skirtingi naudojimosi dalių sklypo viduje išdėstymai.

10. Teismas pažymėjo, kad siūlė šalims galimybę sudaryti taikos sutartį arba susitarti dėl trečio naudojimosi tvarkos būdo, tačiau ginčo šalys nesutiko su kompromisu. Dėl to teismas nurodė negalintis tenkinti reikalavimų iš dalies ir priimti kompromisinį variantą savo nuožiūra.

11. Teismas vertino, kad ieškovo siūlymas sklypą padalinti į du stačiakampius sklypus yra akivaizdžiai adekvatesnis, racionalesnis(patogesnis) ir efektyvesnis, nes tokiu būdu šalys turės vienodą (proporcingumo principas) galimybę parduoti savo dalį. Jeigu būtų tenkinamas atsakovės reikalavimas, būtų akivaizdžiai pabloginta ieškovo sklypo dalis, sukuriant netaisyklingos formos sklypą. Teismas svarbia aplinkybe laikė tai, kad atsakovės siūloma ieškovo sklypo „viršutinė“ dalis (žiūrint nuo (duomenys neskelbtini) gatvės) faktiškai netinkama jokiai statybai. Be to, pagal atsakovės siūlomą naudojimosi žemės sklypu tvarką, nė vienoje sklypo dalyje nebus įmanoma pastatyti normalaus namo, nes reikalavimai statiniui Vilniaus mieste yra 4 metrai nuo sklypo ribos. Dėl to ieškovo sklypo dalyje statinys negalėtų būti platesnis kaip 7 metrai, o ieškovės sklype statinys negalės būti platesnis kaip 7 metrai (15 m – 8 m). Pagal ieškovo pasiūlytą naudojimosi tvarką atsakovės sklypo dalyje „A“ būtų galima statyti 10 metrų pločio statinį (18 m – 8 m).

12. Teismas sutiko, kad atsakovės sklypo dalis pagal ieškovo siūlomą naudojimosi tvarką neturės privažiavimo iš asfaltuotos (duomenys neskelbtini) gatvės, tačiau pažymėjo, kad atsakovė turimą prievolę mokėti už asfaltavimą galės nuginčyti teismo tvarka, jeigu ieškovas neprisiims šios prievolės sau pagal jo siūlomą tvarką.

13. Teismas nurodė, kad atsakovė nepateikė įrodymų ir nepagrindė teiginio, jog pagal ieškovo siūlomą naudojimosi tvarką komunikacijų įvadas yra ieškovui priskirtoje sklypo dalyje ir yra labiausiai nutolęs nuo atsakovei priskirtos sklypo dalies.

14. Teismo vertinimu, atsakovės prašoma nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarka neužtikrina abiem bendraturčiams pagal savo naudingąsias savybes vienodo vertingumo sklypo dalių. Nors pagal atsakovės siūlomą tvarką abi šalys turėtų privažiavimą prie savo žemės sklypo dalies nuo pagrindinės asfaltuotos (duomenys neskelbtini) gatvės, tačiau ieškovui priskirtoje žemės sklypo dalyje nebūtų galima dviejų pakankamo dydžio atskirų gyvenamųjų namų statyba, be to, ir pačios ieškovės sklypo dalyje nebūtų galimas vieno pakankamo dydžio namo statyba. Ieškovės siūloma naudojimosi žemės sklypu tvarka neužtikrina abiejų bendraturčių teisės naudotis žemės sklypu pagal paskirtį.

15. Išanalizavęs šalių siūlomas naudojimosi žemės sklypu tvarkas, teismas padarė išvadą, kad ieškovo siūloma naudojimosi tvarka yra adekvatesnė, racionalesnė, patogesnė, efektyvesnė ir teisingesnė, todėl ieškinį patenkino, o priešieškinį atmetė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

16. Atsakovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. balandžio 12 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

16.1. Ieškovas pradiniu ieškiniu prašė nustatyti tokią žemės sklypo naudojimosi tvarką, pagal kurią abiem bendraturčiams būtų galimybė į savo dalį sklypo patekti iš asfaltuotos su išvystyta infrastruktūra (duomenys neskelbtini) gatvės, tačiau atsakovei būtų priskirta naudotis vos 10,78 m pločio žemės sklypo dalis. Atsakovė iš esmės sutiko su ieškovo pozicija, kad tiek ieškovui, tiek atsakovei turi būti numatyta galimybė patekti į savo žemės sklypo dalį iš (duomenys neskelbtini) gatvės, tačiau ieškovo atsakovei siūloma vos 10,78 m. pločio žemės sklypo dalis akivaizdžiai neatitinka žemės naudojimo tvarkai keliamų teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimų. Dėl to, laikydamasi nuostatos, kad abi šalys turi turėti galimybė patekti į savo žemės sklypo dalį iš (duomenys neskelbtini) gatvės, atsakovė pateikė teismui priešieškinį, nes būtent atsakovės siūloma žemės sklypo naudojimosi tvarka sprendė daugelį probleminių klausimų.

16.2. Patenkinus ieškovo patikslintą ieškinį, iš atsakovės visiškai atimta galimybė patekti į savo žemės sklypo dalį iš (duomenys neskelbtini) gatvės. Pats ieškovas kategoriškai nesutiko su tuo, kad būtent jam būtų priskirta naudotis žemės sklypo dalis prie (duomenys neskelbtini) gatvės (kaip šiuo metu skundžiamu sprendimu yra priskirta atsakovei), o atsakovė naudotųsi žemės sklypo dalimi, esančia prie (duomenys neskelbtini) gatvės (kaip šiuo metu skundžiamu sprendimu parskirta ieškovui).

16.3. Skundžiamu sprendimu nustatyta žemės sklypo naudojimo tvarka suteikia pranašumą išimtinai ieškovui ir iš esmės pažeidžia atsakovės teises ir interesus, neišsprendžia ginčo klausimų, tik sukuria prielaidas papildomiems teisminiams ginčams ateityje. Skundžiamu sprendimu nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka, pagal kurią žemės sklypas tiesia linija padalijamas į dvi dalis: ieškovui naudotis paskiriama žemės sklypo dalis, esanti prie asfaltuotos (duomenys neskelbtini) gatvės su išplėtota infrastruktūra (elektros ir dujų tinklai), kurioje yra elektros įvadas (elektros stulpas), o atsakovei – žemės sklypo dalis, esanti prie neišasfaltuoto privažiavimo iš (duomenys neskelbtini) gatvės be infrastruktūros, kurioje nėra net elektros įvado ir nenustatoma ieškovo pareiga kompensuoti atsakovei už nurodytus turtinius praradimus.

16.4. Teismas neįvertino teisiškai reikšmingų aplinkybių ir neatskleidė bylos esmės:

16.4.1. Atsakovei yra apsunkintas patekimas į jai naudotis paskirtą žemės sklypo dalį ir visiškai atimta galimybė į ją patekti iš asfaltuotos su išvystyta infrastruktūra (duomenys neskelbtini) gatvės.

16.4.2. Atsakovei apsunkintas prisijungimas prie komunikacijų, elektros tinklų, kurie visi privesti iš (duomenys neskelbtini) gatvės (transformatorinė ir trifazis įvadas yra būtent arčiausiai ieškovo žemės sklypo dalies, elektros įvado stulpas taip pat stovi ieškovui priskirtoje naudotis žemės sklypo dalyje). Skundžiamame sprendime visiškai neįvertinta tai, kad pagal nustatytą naudojimo tvarką atsakovei prisijungti prie elektros tinklų kainuos brangiau, nes vien pagal viešai prieinamus Energijos skirstymo operatoriaus duomenis ir Vilniaus miesto savivaldybės tvarkomą REGIA registrą, transformatorinė ir trifazis įvadas yra arčiausiai ieškovo žemės sklypo dalies iš (duomenys neskelbtini) gatvės pusės. Dėl to ateityje gali kilti teisminis ginčas dėl servituto komunikacijoms nustatymo ieškovo žemės sklypo daliai.

16.4.3. Dėl nurodytų aplinkybių atsakovei naudotis priskirtos žemės sklypo dalies vertė yra iš esmės mažesnė, negu ieškovui tenkanti žemės sklypo dalis. Nagrinėjamoje byloje pats ieškovas įrodinėjo žemės sklypo dalies prie (duomenys neskelbtini) gatvės bevertiškumą ir savo turtinius praradimus, jeigu jam būtų priskirta naudotis žemės sklypo dalimi prie (duomenys neskelbtini) gatvės. Pats ieškovas nurodė, kad žemės sklypo dalies prie (duomenys neskelbtini) gatvės kokybė yra pati blogiausia (žvyras). Atsakovės manymu, kadangi žemės sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis – kita gyvenamųjų namų statyba, žemės sklypo reljefas (žemės naudingumas) nagrinėjamu atveju nelaikytinas veiksniu, turinčiu įtakos žemės sklypo dalių vertei. Žemės sklypo dalių verčių skirtumas susidaro ne dėl žemės naudingumo, bet dėl to, kad išimtinai vienam bendraturčiui (ieškovui) kito bendraturčio (atsakovės) interesų sąskaita suteikta teisė naudotis patekimu į žemės sklypo dalį iš asfaltuotos su išvystyta infrastruktūra (duomenys neskelbtini) gatvės. Tačiau šis aspektas nebuvo analizuojamas pirmosios instancijos teisme, dėl jo taip pat nepasisakyta ir skundžiamame sprendime.

16.4.4. Nors atsakovė neturės galimybės patekti į jai naudotis priskirtą žemės sklypo dalį iš (duomenys neskelbtini) gatvės ir yra apsunkintas atsakovės prisijungimas prie komunikacijų, esančių iš (duomenys neskelbtini) gatvės pusės, atsakovė turi solidariai su ieškovu mokėti 650-ajai individualių gyvenamųjų namų statybos bendrijai „Tarandė“ 4430,61 Eur už sukurtą infrastruktūrą. Teismas, nurodydamas, kad atsakovė turimą prievolę mokėti už asfaltavimą galės nuginčyti teismo tvarka, tik patvirtino, jog skundžiamu sprendimu nustatyta tvarka yra ydinga, nes sukuriamos prielaidos ginčams ateityje.

16.4.5. Skundžiamas sprendimas ne sprendžia bendraturčių ginčą iš esmės, bet vietoje vieno teisminio ginčo sukuria prielaidas bent keletui naujų teisminių ginčų ateityje.

Motyvuojamoji dalis

16.5. Be ieškovo pareigos kompensuoti atsakovės turtinius praradimus skundžiamu sprendimu nustatyta žemės sklypo naudojimo tvarka negali būti pateisinama ir laikoma pagrįsta bei teisėta.

17. Atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą ieškovas prašo atmesti apeliacinį skundą ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

17.1. Tam, kad būtų galima įgyvendinti gyvenamojo namo statybos galimybę, ieškovas pateikė patikslintą ieškinį, kuriame pasiūlė naudojimosi tvarką, pagal kurią namo statyba būtų galima ir vienoje, ir kitoje sklypo dalyje, o sklypas dalijamas į dvi taisyklingas keturkampio formos dalis, kurių dydžiai užtikrina galimybę statyti namus.

17.2. Nustačius sklypo naudojimo tvarką pagal ieškovo siūlomą variantą, kiekviena šalis turės savo privažiavimus. Priešingai, nei teigia atsakovė, (duomenys neskelbtini) gatvė nėra asfaltuota ir infrastruktūra nėra išvystyta.

17.3. Ieškovė teigia, kad jai tenkančios sklypo dalies vertė yra mažesnė, tačiau pažymėtina, kad ieškovo sklypo dalies vertė visada bus didesnė nei atsakovės, nes ieškovo sklypo dalies plotas beveik dvigubai didesnis negu atsakovės. Dėl to suvienodinti sklypų vertės nėra galimybės.

17.4. Atsakovės teiginys, kad ji solidariai su ieškovu turi mokėti 650-ajai individualių gyvenamųjų namų statybos bendrijai „Tarandė už tai, kuo negalės naudotis, yra nepagrįstas, nes tik nustačius sklypo naudojimo tvarką ir išsiaiškinus, už kokių gatvių, elektros tinklų ir apšvietimo projektavimą bei statybą apskaičiuoti mokesčiai, bus galima nustatyti, kokius mokesčius privalo sumokėti šalys atskirai.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

18. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

19. Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl pasisako dėl atsakovės paduoto apeliacinio skundo bei atsiliepimo į jį faktinių ir teisinių argumentų.

20. Byloje nustatyta, kad ieškovui ir atsakovei bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 0,1517 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Ieškovui priklauso 43/69 dalys (9,45 arai), o atsakovei –26/69 dalys (5,72 arai) šio žemės sklypo.

21. Byloje kilo ginčas dėl šalių pasiūlytų skirtingų žemės sklypo naudojimosi tvarkos variantų.

22. Atsakovė priešieškiniu prašė naudojimosi ginčo sklypu tvarką nustatyti pagal jos pateiktą naudojimosi žemės sklypu tvarkos projektą (b. l. 24), tačiau pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu priešieškinį atmetė ir patenkino ieškovo patikslintą priešieškinį, nustatant naudojimosi žemės sklypu tvarką pagal jo pateiktą naudojimosi žemės sklypu tvarkos projektą (b. l. 88).

23. Atsakovė (apeliantė), nesutikdama su skundžiamu sprendimu, teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.75 straipsnio 1 dalies nuostatą, naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo kriterijus, skundžiamu sprendimu pažeidė bendraturčių interesų pusiausvyrą ir, nesant teisinio pagrindo, suteikė pranašumą išimtinai vienam bendraturčiui (ieškovui) antrojo bendraturčio (atsakovės) sąskaita, neišsprendė kilusio ginčo ir sukūrė prielaidas papildomiems teisminiams ginčams ateityje.

24. Pagal CK 4.75 straipsnio 1 dalį bendrosios nuosavybės teisės objektu naudojamasi bendraturčių sutarimu. Ši nuostata įpareigoja bendraturčius, įgyvendinant savo teises, išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita ir aktyviai ieškoti priimtiniausio abiem šalims sprendimo būdo, taip pat ir vykstant ginčui teisme. CK 4.81 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nekilnojamojo daikto bendraturčių teisė tarpusavio susitarimu nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgiant į jų dalis, turimas bendrosios dalinės nuosavybės teise. Bendraturčiams dėl naudojimosi tvarkos nesusitarus, ji nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį.

25. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką šios kategorijos bylose, išaiškino, kad siūlomoje naudojimosi bendru daiktu tvarkoje turi būti išlaikyta bendraturčių interesų pusiausvyra, garantuojanti, kad nė vieno bendraturčio teisės nustatant naudojimosi tvarką nebus pažeistos ir bus kuo mažiau apribotos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2006; 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2007).

26. Teismo pareiga – priimti abiem pusėms priimtiniausią sprendimą, atsižvelgiant į ginčo šalių turimas dalis bendrojoje nuosavybėje, įvertinant šalių nesutarimo priežastis, siekiant, kad nustatoma naudojimosi tvarka būtų patogi bendraturčiams, racionali ir prisidėtų prie geresnio nuosavybės valdymo. Siekdamas šių tikslų, teismas turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis).

27. Sprendimą atmesti atsakovės priešieškinį pirmosios instancijos teismas iš esmės motyvavo tuo, kad atsakovės pasiūlytas žemės sklypo naudojimo tvarkos planas neužtikrino abiejų bendraturčių teisės naudotis žemės sklypu pagal paskirtį, t. y. šalims paskirtose naudotis žemės sklypo dalyse nebūtų galima pakankamo dydžio gyvenamųjų namų statyba.

28. Nagrinėjamos bylos atveju nustatyta, kad ginčo žemės sklypo naudojimo pobūdis – mažaaukščių gyvenamųjų namų statyba. Atsižvelgdama į galiojantį teisinį reglamentavimą, pagal kurį pastatų atstumas iki sklypo ribos turi būti ne mažesnis kaip 3 m (Statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 705, 193 punktas), teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pagal atsakovės pateiktą naudojimosi žemės sklypu tvarkos projektą kiekvieno iš bendraturčių teisė naudoti žemės sklypą pagal jo paskirtį būtų nepagrįstai apribota, be to, tokiu atveju sumažėtų ir abiejų žemės sklypo dalių vertė.

29. Iš atsakovės apeliacinio skundo turinio matyti, kad atsakovė iš esmės nesutinka su skundžiamo sprendimo dalimi, kuria patenkintas ieškovo ieškinys, tačiau neginčija sprendime išdėstytų motyvų, kurių pagrindu buvo atmestas atsakovės priešieškinis, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl šių pirmosios instancijos teismo motyvų plačiau taip pat nepasisako.

30. Jau nurodyta, kad atsakovė apeliacinį skundą iš esmės grindžia tuo, kad ieškovo pateiktas naudojimosi žemės sklypu tvarkos projektas, kuriuo remdamasis pirmosios instancijos teismas nustatė naudojimosi žemės sklypu tvarką, pažeidė bendraturčių interesų pusiausvyrą ir nepagrįstai suteikė ieškovui pranašumą atsakovės sąskaita. Atsakovės teigimu, pagal nustatytą naudojimosi žemės sklypu tvarką ieškovui naudotis priskiriama žemės sklypo dalis, esanti prie asfaltuotos (duomenys neskelbtini) gatvės su išplėtota infrastruktūra (elektros ir dujų tinklai), o atsakovės naudojimui priskirta žemės dalis yra prie neišasfaltuoto privažiavimo iš (duomenys neskelbtini) gatvės be infrastruktūros, tačiau ieškovui nenustatyta pareigos kompensuoti atsakovės praradimus. Atsakovė taip pat teigia, kad nors ji neturės galimybės patekti į jai naudotis priskirtą žemės sklypo dalį iš (duomenys neskelbtini) gatvės ir yra apsunkintas jos prisijungimas prie komunikacijų, esančių iš (duomenys neskelbtini) gatvės pusės, atsakovė ir toliau turės solidarią prievolę atsiskaityti už sukurtą infrastruktūrą su 650-ajai individualių gyvenamųjų namų statybos bendrija „Tarandė“.

31. Byloje nustatyta, kad ginčo žemės sklypas yra tarp dviejų gatvių – (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Iš šalių procesiniuose dokumentuose nurodytų aplinkybių ir teismo posėdžių metu teiktų paaiškinimų matyti, kad abi šalys žemės sklypo dalį, besiribojančią su (duomenys neskelbtini) gatve, laiko vertingesne, nors ir skirtingais motyvais ((duomenys neskelbtini) gatvė yra asfaltuota, su išplėtota infrastruktūra (apšvietimu, elektros ir dujų tinklais); nuo sklypo vidurio iki sklypo pabaigos ties (duomenys neskelbtini) gatve yra nuokalnė, šios žemės dalies kokybė yra pati prasčiausia (žvyras); (duomenys neskelbtini) gatvė nėra asfaltuota, joje infrastruktūra neišplėtota).

32. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad, sprendžiant bendraturčių ginčą dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, taikytini teisėtumo, adekvatumo dalims bendrosios nuosavybės teisėje, socialinės taikos ir proporcingumo, naudojimosi daiktu racionalumo ir efektyvumo ir faktinių nuosavybės teisinių santykių stabilumo kriterijai. Remdamasis kasacinio teismo praktika, teismas taip pat pagrįstai nurodė, kad, nagrinėjant bendraturčių ginčą, kai nesusitariama dėl bendrosios nuosavybės įgyvendinimo būdo ir sąlygų, taikytinas interesų pusiausvyros principas ir ginčas sprendžiamas taip, jog būtų išvengta ar kiltų kuo mažiau konfliktų ateityje. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad nors pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė taikytinas teisės normas ir teismų praktiką, tačiau sprendimo motyvuojamojoje dalyje apsiribojo tik konstatavimu, jog ieškovo siūloma naudojimosi tvarka yra adekvatesnė, racionalesnė, patogesnė, efektyvesnė ir teisingesnė, negu siūloma atsakovės, iš esmės neatlikdamas jokio ieškovo pateikto naudojimosi žemės sklypu tvarkos projekto vertinimo nurodytų naudojimosi tvarkos nustatymo kriterijų ir kasacinio teismo praktikos kontekste. Vien ta aplinkybė, kad atsakovės pateiktas naudojimosi žemės sklypu tvarkos projektas neatitiko teismų praktikos suformuotų nekilnojamųjų daiktų naudojimosi tvarkos nustatymo kriterijų, savaime neturėjo būti laikoma pakankamu pagrindu patenkinti ieškovo ieškinį. Analizuojamu atveju pirmosios instancijos teismas iš esmės netyrė, nevertino ir nepasisakė, ar, nustatant naudojimosi tvarką pagal ieškovo pateiktą naudojimosi tvarkos projektą, pagal kurį žemės sklypo dalis, besiribojant su (duomenys neskelbtini) gatve, atitenka ieškovui, atsakovei nenumatant jokios kompensacijos, nebūtų nukrypta nuo interesų pusiausvyros principo, garantuojančio, kad nė vieno bendraturčio teisės nustatant naudojimosi tvarką nebus pažeistos ir bus kuo mažiau apribotos.

33. Išdėstytų motyvų pagrindu darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės. Įvertinusi šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes ir teismo posėdžių metu teiktus paaiškinimus, teisėjų kolegija taip pat laiko, kad nagrinėjamos bylos atveju nebuvo išnaudotos visos galimybės atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių, todėl skundžiamas sprendimas naikintinas ir byla grąžintina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

34. Apeliacinės instancijos teismui grąžinus bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo klausimas paliktinas spręsti pirmosios instancijos teisme (CPK 93 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 12 d. sprendimą ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjai Loreta BraždienėVirginijaus KairevičiausLaima Ribokaitė