Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. G. ieškinį atsakovui V. G. dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovė prašė ieškinį tenkinti, išdėstė aplinkybes apie nepilnamečio vaiko poreikius, jų patenkinimui reikalingą sumą, šalių turtinę padėtį.

Atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo. Procesiniai dokumentai atsakovui buvo išsiųsti jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu ir laikomi įteikti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 123 straipsnio 3 dalis).

Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius pateiktoje rašytinėje išvadoje pritarė išlaikymo padidinimui.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas visiškai.

Byloje nustatyta, kad nepilnametis vaikas P. G., gim. (duomenys neskelbtini), yra ieškovės E. G. ir atsakovo V. G. sūnus. Kauno apylinkės teismas 2015 m. liepos 2 d. sprendimu nutraukė šalių santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Teismo patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 2 dalies b punktu atsakovas įsipareigojo mokėti 100,00 Eur kas mėnesį išlaikymą sūnui P. G. iki jo pilnametystės.

Ieškovė prašo priteistą išlaikymo dydį pakeisti, priteisiant iš atsakovo išlaikymą periodinėmis išmokomis sūnui P. G. po 300,00 Eur nuo ieškinio padavimo dienos iki jo pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kiekvienais metais Vyriausybės nustatyta tvarka.

Atsakovas ieškinio materialinio reikalavimo neginčijo.

Jungtinė Tautų vaiko teisių konvencija įtvirtina kiekvieno vaiko teisę turėti sąlygas, kokių reikia fiziniam, protiniam, dvasiniam ir socialiniam vystymuisi, nustatydama didžiausią atsakomybę visų pirma tėvams už šių sąlygų vaikams sudarymą. Teisinį reglamentavimą dėl išlaikymo tiek nacionalinė, tiek tarptautinė teisė grindžia prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos principu. Įstatymas imperatyvia forma nustatė pareigą teikti išlaikymą savo vaikams. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnis). Tėvų pareiga išlaikyti vaikus yra imperatyvi ir jos nevykdymas ar siekis išlaikymą sumažinti negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis. Įstatymas numato abiejų tėvų lygias teises ir pareigas rūpintis savo vaiko sveikata, jį išlaikyti, sudaryti sąlygas, užtikrinančias harmoningą vaiko asmenybės raidą.

Įstatymas numato, kad teismui priėmus sprendimą ar įsakymą dėl išlaikymo priteisimo, kai iš esmės pasikeičia tėvų turtinė padėtis, teismas gali pagal vaiko motinos ieškinį sumažinti arba padidinti išlaikymo dydį (CK 3.201 straipsnio 1 dalis). Pagrindas reikalauti keisti išlaikymo dydį yra tėvų turtinės padėties pablogėjimas ar pagerėjimas, vaiko poreikių pasikeitimas ir kita. Minėta teisės norma išlaikymo dydį pirmiausiai sieja su protingais paties vaiko poreikiais. Teikiamas išlaikymas turi tenkinti jo būtinus poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. CK 3.192 straipsnyje įtvirtintas proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo nepilnamečio vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius tenkinti. Aiškinant ir taikant šias nuostatas, teismas turi nustatyti konkretaus vaiko poreikius, abiejų vaiko tėvų turtinę padėtį. Taip pat pažymėtina, kad vaiko poreikiai negali apsiriboti vien tik minimaliais vaiko poreikių tenkinimais. Antra vertus, vaiko poreikiai turi būti tenkinami protingai, įvertinus tėvų turtinę padėtį ir finansines galimybes.

Bendrieji vaiko poreikiai – tai vaiko maitinimosi, apsirengimo, sveikatos priežiūros, mokymo, auklėjimo, laisvalaikio poreikiai. Siekiant, jog suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo forma bei dydis negali būti ribojami vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus bei įgytus gebėjimus. Tėvai atsakingi už vaiko aplinką ir sudaromas realias prielaidas formuotis normaliai vaiko vertybių (požiūrių) sistemai, už paramą vaikui siekiant išsilavinimo, jam realizuojant turimus sugebėjimus, pomėgius.

Sprendžiant su nepilnamečiu vaiku susijusius klausimus, į vaiko teisėtus interesus visada būtina atsižvelgti, o teisėtas vaiko interesas laikomas prioritetiniu. Tėvams šiuo aspektu tenka dalytis normalaus vaikų vystymosi asmenine atsakomybe, kurios negalima atsisakyti. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas arba visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausiančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai rūpintis vaiku. Priešingu atveju tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudaryti būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams. Tėvo, privalančio teikti išlaikymą, nedarbas ar gaunamos minimalios mėnesinės pajamos negali būti pagrindiniu kriterijumi sprendžiant išlaikymo klausimą, nes, pripažįstant juos pagrįstais, būtų paneigtas įstatyme įtvirtintas imperatyvas – tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus.

Šalių bendru susitarimu nustatyta ir prieš daugiau nei 7 metus priteista vaikui 100 Eur kas mėnesį išlaikymo suma, teismo vertinimu, akivaizdžiai nebegali tenkinti būtinuosius vaiko poreikius, kadangi per šį laikotarpį pakito šalies ekonominė situacija, padidėjo kainos, vaikui augant, ženkliai išaugo išlaidos jo būtinųjų poreikių tenkinimui. Šalių vaikui augant, jam reikia ne tik daugiau maisto, darbužių, avalynės, bet ir kitų reikmenų (higienos, laisvalaikio užsiėmimams, būreliams), išaugo ir reikiamų paslaugų poreikis (kirpyklos, gydymo). Taip pat vaikui reikalingos papildomos pamokos, kadangi jis ilgą laiką gyveno Ispanijoje. Vaikui gyvenant su ieškove, jai šiuo metu tenka didesnė vaiko išlaikymo našta, kadangi atsakovas išlaikymo gera valia nemoka. Ieškovė pateikė vaiko poreikių lentelę, kurioje matyti, kad šalių sūnaus poreikiams patenkinti per mėnesį reikalinga 770,00 Eur. Pagal CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, kuris reiškia, kad tėvo bei motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Šis principas reiškia, kad esant vienodoms faktinėms aplinkybėms, tėvų teisės ir pareigos savo vaikams turi būti lygios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004). Vadovaujantis minėtu tėvų valdžios lygybės principu, abu vaiko tėvai, esant vienodoms faktinėms aplinkybėms, lygiomis dalimis turi prisidėti prie savo nepilnamečio vaiko išlaikymo, tačiau šiuo atveju ieškovė savo valia prisiima didesnę sūnaus išlaikymo dalį ir atsakovui reiškia sumažintą reikalavimą dėl 300,00 Eur išlaikymo priteisimo.

Iš nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad atsakovas turi nekilnojamojo turto. Ieškovė teismo posėdyje nurodė, kad atsakovas gyvena pasiturinčiai, šios aplinkybės atsakovas nepaneigė. Įvertinus visas bylos aplinkybes, spręstina, kad atsakovo turtinė padėtis leidžia teikti didesnį išlaikymą savo nepilnamečiui sūnui.

Teismo vertinimu, ieškovės vaikų poreikių lentelėje nurodytos pinigų sumos, reikalingos nepilnamečio vaiko išlaikymui, yra realios, pagrįstos, atitinka šalių vaiko poreikius, juolab, kad atsakovas jokių įrodymų apie mažesnius vaiko poreikius, nepateikė. Įvertinus nurodytas aplinkybes ir vadovaujantis proporcingumo ir protingumo kriterijais, siekiant užtikrinti protingą šalių interesų pusiausvyrą, įvertinus šalių turtinę padėtį, vaiko poreikius, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas turi turto, prieštaravimų nepateikė, kad ieškovės pajamos sudaro apie 1 000,00 Eur teismas sprendžia, kad atsakovo vaikui kas mėnesį teiktinas išlaikymas iki vaikas sulauks pilnametystės po 300,00 Eur kas mėnesį, labiausiai atitiks proporcingumo vaiko poreikiams, bei atsakovo turtinei padėčiai principą. Tenkintinas ieškinio reikalavimas ir pakeistinas Kauno apylinkės teismo 2015 m. liepos 2 d. sprendimu, civilinėje byloje Nr. 2-16584-615/2015, priteisto išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydis priteisiant iš atsakovo po 300,00 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2022 m. kovo 14 d.) iki vaiko pilnametystės (CK 3.196 straipsnis, 3.201 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020).

Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Išlaikymą uzufrukto teise tvarkyti skirtina įstatyminė nepilnamečio vaiko atstovė – ieškovė išimtinai vaiko interesams tenkinti (CK 3.190 straipsnis, 3.203 straipsnis).

Sprendimo dalis dėl priteisto išlaikymo vykdoma skubiai (CPK 282 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė patyrė 430 Eur išlaidas už advokatės teisinę pagalbą. Ieškinį tenkinus visiškai, iš atsakovo priteistinos ieškovei 430 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

Ieškovė byloje atleista nuo žyminio mokesčio dėl išlaikymo priteisimo, todėl iš atsakovo priteistinas valstybei 72,00 Eur ((300,00-100,00) × 12 mėn. × 3 proc.) žyminis mokestis už reikalavimą dėl išlaikymo dydžio padidinimo (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 93 straipsnis). Iš atsakovo priteistina valstybei 8,96 Eur procesinių dokumentų siuntimo atsakovui išlaidų (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263–265 straipsniais, 268–270 straipsniais, 402 straipsniu, 406 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Pakeisti Kauno apylinkės teismo 2015 m. liepos 2 d. sprendimu, civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), priteisto išlaikymo dydį ir priteisti iš atsakovo V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymą periodinėmis išmokomis nepilnamečiui vaikui P. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po 300,00 Eur (tris šimtus eurų 00 ct) kas mėnesį nuo 2022 m. kovo 14 d. iki jo pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Paskirti ieškovę E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Priteisti iš atsakovo V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovei E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 430 Eur (keturių šimtų trisdešimties eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš atsakovo V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybei 72,00 Eur (septyniasdešimt dviejų eurų 00 ct) žyminį mokestį, 8,96 Eur (aštuonių eurų 96 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas. Šios sumos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (žyminio mokesčio įmokos kodas – 5660, procesinių dokumentų siuntimo išlaidų įmokos kodas – 5662).

Sprendimo dalį dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiui vaikui mokėjimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.