Tauragės apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos M. P. atstovaujamos advokato A. L. pareiškimo suinteresuotiems asmenims VĮ „Turto bankas“, Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo priėmimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2022 m. sausio 27 d. Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmuose gautas pareiškėjos M. P. atstovaujamos advokato A. L. pareiškimas suinteresuotiems asmenims VĮ „Turto bankas“, Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad žemės sklypas, 0,0604 ha, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įsigytas pirkimo-pardavimo būdu 1993 m. balandžio 17 d., (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), pareiškėjos vardu (duomenys neskelbtini) bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“ yra jos asmeninė nuosavybė.

Nurodo, kad aukščiau paminėtas turtas buvo įgytas pareiškėjai esant santuokoje su buvusiu sutuoktiniu V. P., kuris šiuo metu yra miręs. 2002 m. sausio 20 d. Tauragės rajono apylinkės teismo sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukta pareiškėjos ir jos buvusio sutuoktinio V. P. santuoka bendru sutuoktinių sutikimu. Nutraukiant santuoką minėtas turtas nebuvo padalintas ir liko bendrąja sutuoktiniu nuosavybę, nors pareiškėja nurodo, kad žemės sklypą įsigijo iš asmeninių lėšų ir tik asmeniškai sau. Todėl juridinis faktas nustatytinas žemės sklypo teisiniam režimui pakeisti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimą atsisakytina priimti.

Pareiškėja kreipėsi į teismą prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį santuokoje įgyto turto pasidalinimo faktą remdamasi CPK V dalies XXVI skyriaus nustatyta tvarka. Teismas nustato faktus, kurie turi juridinę reikšmę, t. y. nuo jų turi priklausyti asmenų teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra visos šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (CPK 444, 445 straipsniai; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2005-12-29 nutarimas Nr. 56 „Dėl teisės normų, reglamentuojančių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą, taikymo teismų praktikoje“). Tokiu atveju teismas gavęs pareiškimą turi jį atsisakyti priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu (nenagrinėtinas teisme), o priėmęs bylą nagrinėti, turi ją nutraukti CPK 293 straipsnio 1 punkto pagrindu. Taigi, teismas gali nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, tik kai egzistuoja visos aukščiau nurodytos, įstatymu nustatytos būtinosios aplinkybės.

Pareiškėja žemės sklypo teisinio režimo pakeitimo tikslu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad žemės sklypas, 0,0604 ha, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įsigytas pirkimo-pardavimo būdu 1993 m. balandžio 17 d., (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), pareiškėjos vardu (duomenys neskelbtini) bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“ yra jos asmeninė nuosavybė, nors jis buvo įgytas santuokos metu. Pareiškimo reikalavimus dėl juridinio fakto nustatymo pareiškėja grindžia faktinėmis aplinkybėmis, kad minėtą turtą įgijo asmeniškai sau iš asmeninių lėšų.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Pagal tuo metu galiojusią šeimos įstatymų taisyklę turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, tapdavo bendrąja jungtine jų nuosavybe (SŠK 21 straipsnis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad už asmenines lėšas santuokos metu įgytas turtas pripažįstamas asmenine sutuoktinio nuosavybe ne visada, o tik tais atvejais, kai leistinomis priemonėmis įrodoma, kad to turto įsigijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įsigyti turtą asmeninėn, o ne bendrojon nuosavybėn (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktas). Visi pareiškėjos teiginiai, susiję su tuo, kad pareiškėja teisės aktų nustatyta tvarka nenutraukusi santuokos, žemės sklypą įgijo iš asmeninių lėšų asmeninės nuosavybės teise gali būti vertinami kaip įrodomieji kartu su kitų faktų visuma patvirtinantys arba paneigiantys kurias nors bylos aplinkybes ir įrodinėjami nagrinėjant ieškinį, o nenustatinėjami CPK 444 – 448 straipsniuose nurodyta tvarka. Vien juridinio fakto, kad pareiškėja įgijo turtą iš asmeninių lėšų asmeninėn nuosavybėn, nustatymas, pats savaime pareiškėjai asmeninės nuosavybės teisių nesukuria, t. y. nesukuria pareiškėjai teisinių padarinių, kadangi kaip minėta, pareiškėja turi paneigti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės prezumpciją.

Pažymėtina, kad ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas CPK normas, reglamentuojančias juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymą bei formuodamas vieningą teismų praktiką taikant minėtą institutą yra konstatavęs, kad tais atvejais, kai iškyla nuosavybės teisinius santykius reguliuojančių įstatymų aiškinimo ir taikymo klausimai, pagal kuriuos turi būti sprendžiama, ar asmuo turėjo nuosavybės teisę į turtą ir koks šios teisės turinys – juridinis faktas negali būti nustatinėjamas, tokie klausimai turi būti sprendžiami ieškinio teisenos tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 19 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2008, taip pat žr. Klaipėdos apygardos teismo 2009-08-03 nutartis civilinė byloje Nr. 2S-1143-622/2009). Atsižvelgiant į pareiškimo turinį, pareiškėjos pareiškime suformuluotas prašymas spręstinas ieškinio teisenos tvarka pagal CK 3 knygos normas, reglamentuojančios šeimos teisinius santykius.

Minėtų aplinkybių kontekste, atsižvelgiant į minėtą teisinį reglamentavimą, teismų praktiką, į pareiškėjos pareiškime nurodytas aplinkybes ir jos pareikšto reikalavimo turinį, į pateiktus įrodymus, teismas atsisako priimti pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kaip nenagrinėtiną teisme ypatingosios teisenos tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto).

Pareiškėjai išaiškintina, kad teismo atsisakymas priimti pareiškimą nekliudo vėl kreiptis į teismą ginčo teisenos tvarka (CPK 137 straipsnio 4 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 137 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 290-291 straipsniais,

nutaria:

Atsisakyti priimti pareiškėjos M. P. atstovaujamos advokato A. L. pareiškimo suinteresuotiems asmenims VĮ „Turto bankas“, Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kaip nenagrinėtiną ypatingosios teisenos tvarka ir jį su priedais grąžinti padavusiam asmeniui.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.