Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Dėl galimybės pasivaikščioti ir naudotis dušu atsakovė nurodė, kad laikotarpiu nuo 2021-01-15 iki 2021-01-19 kameros Nr. 44, kurioje tuo metu buvo laikomas pareiškėjas, suimtieji turėjo galimybę pasivaikščioti 2021-01-15, 2021-01-16, 2021-01-17, 2021-01-18, 2021-01-19 ir ta galimybe pasinaudojo. Nuo 2021-01-19 iki 2021-01-27 pareiškėjas buvo patalpintas į gyvenamąją kamerą Nr. 48, šiuo laikotarpiu kameros suimtieji turėjo galimybę pasivaikščioti 2021-01-19 (atsisakė), 2021-01-21 (atsisakė), 2021-01-22 (vaikščiojo), 2021-01-23 (vaikščiojo), 2021-01-24 (atsisakė), 2021-01-25 (atsisakė), 2021-01-26 (atsisakė), 2021-01-27 (atsisakė). Laikotarpiu nuo 2021-01-27 iki 2021-02-10 M. B. patalpintas į gyvenamąją kamerą Nr. 14, nes jam diagnozuota Covid-19 liga, patikrinus Suimtųjų (nuteistųjų) išvedimo į pasivaikščiojimo kiemelius apskaitos žurnalą laikotarpiu nuo 2021-01-27 iki 2021-02-10 nustatyta, kad kameros Nr. 14 suimtasis nebuvo vestas į pasivaikščiojimo kiemelius dėl jam diagnozuotos Covid-19 ligos. Patikrinus naudojimosi dušu apskaitos žurnalą, nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2021-01-15 iki 2021-02-10 pareiškėjas turėjo galimybę pasinaudoti sanitarinio švarinimo paslaugomis 2021-01-19 (kamera Nr. 44), 2021-01-20 (kamera Nr. 48), 2021-01-26 (kamera Nr. 48), 2021-01-28 (kamera Nr. 14) ir 2021-02-05 (kamera Nr. 14). Atsakovė pažymėjo, kad 2020-12-04 Kalėjimų departamento ekstremalių situacijų operacijų centro posėdžio metu (2020-12-07 protokolas) buvo nutarta karantinuotiems asmenims suteikti galimybes skambinti, pasivaikščioti ir nueiti į dušą, sergantiems Covid-19 sutiekti galimybes nueiti į dušą ir skambinti. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2020-03-12 įsakymu Nr. V-352 patvirtintos Asmenų, sergančių Covid-19 liga, asmenų, įtariamų, kad serga Covid-19 liga, ar turėjusių sąlytį su sergančiuoju Covid-19 liga, izoliavimo namuose ar kitoje gyvenamojoje vietoje taisyklės, kurių 9 punkte įtvirtinta, kad ligonis privalo nesilankyti pastato bendrose patalpose (pvz., poilsio patalpose, koridoriuose ir pan.). Atsižvelgiant į šalyje buvusią situaciją ir siekį sustabdyti Covid-19 ligos plitimą, priimtas sprendimas Covid-19 liga sergantiems asmenims neleisti dalyvauti įvairiuose užsiėmimuose, riboti jų judėjimą, uždrausta juos vesti pasivaikščioti.

Dėl sveikatos priežiūros paslaugų atsakovė nurodė, kad Šiaulių TI informacijos apie pareiškėjo savijautą bei konsultacijas su medikais neturi. Šiaulių TI pareigūnai atsakingi tik už medikų informavimą apie Šiaulių TI laikomų asmenų norą apsilankyti pas medikus, tačiau sprendimų dėl jų nuvedimo nepriima – asmenys pas medikus iškviečiami pačių medikų sprendimu. Informacija apie pareiškėjo lankymąsi pas medikus ir jo savijauta matoma iš LAVT teismui teikiamos Asmens sveikatos priežiūros istorijos. Papildomai pažymėjo, kad telefonu susisiekus su Laisvės atėmimo vietų ligoninės Pirminės asmens sveikatos priežiūros skyriaus Šiaulių TI administratore gauta informacija, jog pareiškėjas laikotarpiu nuo 2021-01-15 iki 2021-02-10 su jokiais prašymais į medikus nesikreipė. Taip pat atkreipė dėmesį, jog Šiaulių TI sergantiems asmenims kiekvieną rytą matavo kūno temperatūrą, tačiau jokių duomenų, kad pareiškėjas būtų išsakęs nusiskundimus sveikata, Šiaulių TI neturi. Pareiškėjas pats savo skunde nurodo, kad jokių Covid-19 simptomų nejautė, be to, buvo izoliuotas ir stebimas. Atsižvelgiant į tai nesuprantama, kokią neturinę žalą jis patyrė ir kokios norėtos pagalbos negavo. Telefonu gauta informacija, jog A. M. ir L. P. skundui aktualiu laikotarpiu Covid-19 nesirgo.

Pareiškėjas M. B. nagrinėjamą administracinį ginčą iškėlė dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią kildina iš to, kad būdamas Šiaulių TI užsikrėtė Covid-19 liga, buvo laikomas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus.

Atsakovė į bylą pateikė Šiaulių TI saugumo valdymo skyriaus 2022-05-02 pažymą Nr. 60-9731, kurioje nurodyta, kad nuo 2021-01-27 pareiškėjas M. B. buvo patalpintas į gyvenamąją kamerą Nr. 14, nes jam diagnozuota Covid-19 liga. Iš 2022-02-09 pažymos Nr. 60-3234 matosi, kad šioje kameroje pareiškėjas buvo laikomas vienas iki 2021-02-10, t. y. 15 kalendorinių dienų.

Suimtųjų (nuteistųjų) aprūpinimą higienos priemonėmis reglamentuoja Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. 1R-132, kurio 4 punktas numato, kad suimtajam (nuteistajam) atvykus į laisvės atėmimo vietą, jam nemokamai išduodamas čiužinys, pagalvė ir antklodė, jei suimtasis (nuteistasis) neturi nuosavos patalynės, jam papildomai išduodama paklodė, užvalkalai pagalvei ir antklodei, taip pat higienos reikmenų paketas (rankšluostis, tualetinis popierius (1 ritinėlis), tualetinis muilas, dantų pasta, dantų šepetėlis ir dezodorantas), o jeigu asmuo su savimi turi ne visas nurodytas higienos priemones, išduodamos tik tos higienos priemonės, kurių suimtasis (nuteistasis) neturi; vėliau higienos reikmenimis aprūpinami tik nemokūs asmenys, esant rašytiniam jų prašymui.

Į bylą pateikta pareiškėjo Aprūpinimo apranga, patalyne, rankšluosčiais, indais, stalo įrankiais ir higienos priemonėmis asmeninė sąskaitą Nr. 84, iš kurios matosi, kad 2021-01-15 pareiškėjui buvo išduota patalynė, indai, taip pat higienos priemonės – dantų šepetėlis, dantų pasta, muilas, tualetinis popierius ir dezodorantas. Atsakovė nurodo, kad vėliau jokių prašymų dėl higienos priemonių išdavimo pareiškėjas neteikė. Įvertinus šias aplinkybes, laikytina, kad pareiškėjas higienos priemonėmis buvo aprūpintas tinkamai, be to, pareiškėjas nenurodė, kokių konkrečiai higienos priemonių jis neturėjo, ar prašė jas išduoti, bet to nebuvo padaryta.

Suimtųjų, laikomų tardymo izoliatoriuose, teisę naudotis elektros prietaisais reglamentuoja Suėmimo vykdymo įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2021-01-01 iki 2022-01-01) 27 straipsnis, kuriame numatyta, kad suimtieji, turintys teisę naudotis elektros prietaisais, apmoka už šių prietaisų sunaudotą elektros energiją; suimtiesiems leidžiamų naudotis elektros prietaisų techninius parametrus ir naudojimosi elektros prietaisais tvarką, taip pat šių prietaisų elektros energijos sąnaudų ir išlaidų už sunaudotą elektros energiją apskaičiavimo ir apmokėjimo taisykles nustato Kalėjimų departamento direktorius; elektros prietaisai motyvuotu tardymo izoliatoriaus direktoriaus arba jo įgalioto pareigūno nutarimu paimami iš suimtųjų: 1) pažeidusių naudojimosi elektros prietaisais tvarką; 2) turinčių skolą už elektros prietaisų sunaudotą elektros energiją, – iki bus sumokėta skola; 3) uždarytų į drausmės izoliatorių.

Suėmimo vykdymo įstatymo 24 straipsnyje numatyta, kad suimtieji turi teisę vieną kartą per tris mėnesius gauti perduodamų daiktų, suimtajam gali būti atsiunčiami arba perduodami drabužiai, patalynė (išskyrus antklodę, čiužinį ir pagalvę), avalynė, laikrodžiai, pagaminti ne iš brangiųjų metalų, elektros prietaisai. Pagal Suėmimo vykdymo įstatymo 28 straipsnį, suimtieji turi teisę už asmeninėse sąskaitose turimas lėšas ne grynaisiais pinigais įsigyti asmeninių daiktų: maisto produktų, laikraščių, žurnalų, knygų, drabužių, avalynės, patalynės (išskyrus antklodę, čiužinį ir pagalvę), laikrodžių, pagamintų ne iš brangiųjų metalų, higienos ir kanceliarijos reikmenų, elektros prietaisų ir kitų daiktų; tardymo izoliatoriuose laikomiems asmenims leidžiamų įsigyti asmeninių daiktų sąrašai nustatyti Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklėse.

Nuo 2020 m. sausio 22 d. galiojančių Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1R-25 (toliau – Taisyklės, ginčui aktuali redakcija, galiojusi nuo 2020-10-01 iki 2021-05-26), 25 punkte numatyta, kad suimtiesiems leidžiama įsigyti ir turėti tardymo izoliatoriuje (pataisos įstaigoje) Taisyklių 20.1.1–20.1.10, 20.1.12, 20.1.17, 20.2.1–20.2.5, 20.3.1–20.3.13, 20.4.1–20.4.7 ir 20.5 papunkčiuose nurodytų asmeninių daiktų, t. y. 20.1.1-20.1.10, 20.1.12, 20.1.17 papunkčiuose išvardintus maisto produktus; 20.2.1 – 20.2.5 papunkčiuose nurodytus drabužius ir avalynę; 20.3.1 – 20.3.13 papunkčiuose išvardintas higienos priemones; 20.4.1 - 20.4.7 papunkčiuose nurodytus elektros prietaisus (televizorių ir jo priedėlį antžeminei televizijai, nešiojamąjį kompiuterį, kišeninį (nešiojamąjį) radijo imtuvą arba MP3 grotuvą, barzdaskutę, plaukų džiovintuvą, elektrinį virdulį, LED skaitymo lempą (maitinamą elementais), 20.5. papunktyje nurodytus kitus daiktus ir reikmenis.

Pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintas Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normas, elektriniais virduliais aprūpinamos tik kalėjimų ir areštinių kameros.

Taigi pagal šį teisinį reglamentavimą kamera, kurioje buvo laikomas pareiškėjas, neprivalėjo būti aprūpinta elektriniu virduliu, tačiau suimtieji, laikomi Šiaulių TI, elektrinius virdulius gali įsigyti už asmeninėse sąskaitose esančias lėšas, taip pat elektrinį virdulį jiems gali perduoti artimieji, nes turėti kameroje tokį elektros prietaisą yra leidžiama.

Iš pareiškėjo Aprūpinimo apranga, patalyne, rankšluosčiais, indais, stalo įrankiais ir higienos priemonėmis asmeninėje sąskaitoje Nr. 84 padarytų įrašų matosi, kad 2021 m. sausio 18 d. iš pareiškėjo paimtas virdulys (80 b. l.). Nei pats pareiškėjas teismo posėdžio metu, nei atsakovė atsiliepime apie šią aplinkybę neužsiminė, tačiau darytina išvada, kad pareiškėjui nebuvo leista naudotis jo turimu virduliu, nors tokią teisę ir galimybę jis turėjo. Be to, pareiškėjas nurodo, kad susirgęs Covid-19 liga jis buvo visiškai ignoruojamas, su juo nebuvo bendraujama, nebuvo tenkinami jokie jo prašymai, nebuvo leidžiama naudotis sąskaitoje esančiomis lėšomis, susisiekti su artimaisiais, taigi jis negalėjo nei tokio elektros prietaiso įsigyti, nei gauti iš artimųjų, todėl laikytina, kad Šiaulių TI administracija neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal teisės aktus, o tai sudaro pagrindą konstatuoti neteisėtus Šiaulių TI pareigūnų veiksmus.

Pareiškėjas nurodo, kad jam susirgus Covid-19 liga ir 2021-01-27 jį izoliavus kameroje Nr. 14, jis 14 parų neturėjo galimybės nei pasinaudoti dušu, nei pasivaikščioti.

Suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnis reglamentuoja, kad suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vieną valandą pasivaikščioti gryname ore, o 44 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad ne rečiau kaip kartą per savaitę suimtiesiems turi būti suteikta galimybė pasinaudoti pirtimi arba dušu. Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 44 punkte nurodyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nusiprausti duše.

Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklės numato, kad pasivaikščioti vienu metu gali būti vedami visi vienoje gyvenamojoje patalpoje (kameroje) esantys nuteistieji (suimtieji) (104 p.), pasibaigus pasivaikščiojimo laikui, nuteistieji (suimtieji) privalo sutvarkyti pasivaikščiojimo kiemelį (107 p.).

Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 17.5. punktas numato, kad iš užrakintų gyvenamųjų aukštų, gyvenamųjų patalpų (kamerų) arba palatų nuteistieji (suimtieji) išleidžiami į dušą ne rečiau kaip du kartus per savaitę dirbantys ar užsiimantys individualia darbine, kūrybine veikla nuteistieji, kiti – ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę. 2021 m. gegužės 25 d. įsakymu Nr. 1R-176 Taisyklių 17.5. punktas pakeistas ir numatyta, kad į dušą nuteistieji (suimtieji) išleidžiami ne rečiau kaip du kartus per savaitę, o kai yra sudarytos sąlygos, – kasdien (galioja nuo 2021-05-26).

Į bylą pateikta Šiaulių TI saugumo valdymo skyriaus 2022-05-02 pažyma Nr. 60-9731, kurioje nurodyta, kad suimtasis M. B. laikotarpiu nuo 2021-01-27 iki 2021-02-10 nebudo vestas į pasivaikščiojimo kiemelius dėl jam diagnozuotos Covid-19 ligos, o pasinaudoti dušu jis galėjo 2021-01-19, 2021-01-20, 2021-01-26, 2021-01-28 ir 2021-02-05. Šias pažymoje nurodytas aplinkybes patvirtina įrašai Suimtųjų (nuteistųjų) išvedimo į pasivaikščiojimo kiemelius apskaitos žurnale bei Suimtųjų (nuteistųjų) naudojimosi dušu apskaitos žurnale, tik 2021-01-28 ties kameros Nr. 14 numeriu padarytas įrašas „atkeltas iš 48 kameros išsimaudęs“ ir nėra nurodyta nei dušo patalpos numerio, nei maudymosi pradžios ir pabaigos, todėl laikytina, kad 2021-01-28 pareiškėjui galimybė nusiprausti po dušu nebuvo sudaryta.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktorius 2020 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. V-167 patvirtino Rekomendacijas Kalėjimų departamentui ir jam pavaldžioms įstaigoms, užtikrinant sklandžią šių įstaigų veiklą valstybės lygio ekstremalios situacijos, paskelbtos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 152, metu (toliau – Rekomendacijos, 146-149 b. l.). Rekomendacijose, be kita ko nurodyta, kad įstaigos direktorius, o jam nesant – vyriausiasis specialistas budinčiai pamainai, gavęs informaciją, kad tarp laisvės atėmimo vietos įstaigoje laikomų asmenų yra besiskundžiančių galimais Covid-19 simptomais, nedelsiant imasi priemonių izoliuoti galimai sergančius asmenis; bendrauti su izoliuotai dėl galimo Covid-19 laikomais nuteistaisiais ir suimtaisiais ne artimesniu nei 1 metro atstumu ir ne ilgiau kaip 15 min., dėvėti kvėpavimo takų apsaugos priemones ir vienkartines pirštines. Iki atskiro Kalėjimų departamento direktoriaus nurodymo laisvės atėmimo vietų įstaigose neorganizuoti nuteistųjų ir suimtųjų ilgalaikių pasimatymų ir išvykų į namus, organizuoti tik bekontakčius iki vienos valandos trunkančius trumpalaikius pasimatymus. Laisvės atėmimo vietų įstaigoms pirmą kartą į įstaigas (iš laisvės) patekusius asmenis laikyti izoliuotus 14 dienų, laikantis bausmių vykdymo kodekse ir Suėmimo įstatyme nustatytų izoliavimo reikalavimų.

Į bylą pateiktas ir Kalėjimų departamento ekstremalių situacijų operacijų centro posėdžio, įvykusio 2020 m. gruodžio 7 d., protokolas Nr. LV-6066, iš kurio matosi, kad posėdyje buvo svarstoma esama situacija bei problemos dėl sergamumo koronavirusu bausmių vykdymo sistemoje ir nutarta laisvės atėmimo vietų įstaigoms rekomenduoti karantinuotiems asmenims suteikti galimybę skambinti, pasivaikščioti ir nueiti į dušą, o sergantiems Covid-19 suteikti galimybę nueiti į dušą ir skambinti.

Taigi 2021 m. sausio 27 d. pareiškėjui nustačius Covid-19 ligą, jis į dušą buvo nuvestas vieną kartą - 2021-02-05, tačiau prieš tai dušu galėjo pasinaudoti 2021-01-26. 2021 m. sausio 26 d. buvo antradienis, o vasario 5 d. – sekančios savaitės penktadienis. Įvertinus šias aplinkybes, laikytina, kad Šiaulių TI administracija, sudarydama galimybę pareiškėjui pasinaudoti dušu kartą per savaitę, teisės aktų, reglamentuojančių suimtųjų (nuteistųjų) naudojimosi dušu tvarką, nepažeidė. Kadangi pareiškėjas sirgo Covid-19 liga, siekiant užkirsti kelią koronaviruso plitimui jis pasivaikščioti nebuvo vedamas, vykdant Kalėjimų departamento ekstremalių situacijų operacijų centro rekomendacijas, todėl laikyti, kad Šiaulių TI administracija pažeidė teisės aktų, reglamentuojančių suimtųjų pasivaikščiojimo tvarką, reikalavimus nėra pagrindo.

Pareiškėjas nurodo, kad diagnozavus Covid-19 ligą jam turėjo būti suteikta būtinoji medicinos pagalba, tačiau jis buvo tik izoliuotas ir stebimas.

Šiaulių TI direktoriaus 2020 m. kovo 17 d. įsakymu Nr. 1-91 Šiaulių TI Saugumo valdymo ir Resocializacijos skyrių pareigūnams nurodyta bekontakčiais termometrais matuoti įeinančių įstaigos darbuotojų, į įstaigą transporto priemonėmis įvažiuojančių asmenų (išskyrus suimtųjų ir nuteistųjų) kūno temperatūrą, nustačius aukštesnę nei 37,5°C kūno temperatūrą, įstaigos darbuotojų į darbo vietą neleisti, bekontakčiais termometrais patikrinti į įstaigą atvykusius suimtuosius (nuteistuosius), nustačius aukštesnę nei 37,5°C kūno temperatūrą, nedelsiant informuoti Saugumo valdymo skyriaus vyriausiąjį specialistą budinčiai pamainai, kuris organizuoja suimtojo (nuteistojo) izoliavimą nuo kitų suimtųjų (nuteistųjų) ir informuoja Pirminės sveikatos priežiūros skyriaus specialistą.

Kaip jau buvo nurodyta aukščiau, Covid-19 liga pareiškėjui nustatyta 2021 m. sausio 27 d., ambulatorinio apsilankymo aprašyme nurodyta, kad M. B. jaučiasi gerai, skundų neturi, jam paskirtas aktyvus stebėjimas, kasdieninis temperatūros matavimas, padidintas skysčių kiekis, izoliacija 14 dienų, esant sveikatos blogėjimui būtina nuotolinė konsultacija, blogėjant ne darbo laiku – GMP. Vykdant šias gydytojų rekomendacijas pareiškėjas buvo izoliuotas - patalpintas į atskirą gyvenamąją kamerą. Iš įrašų pareiškėjo asmens sveikatos istorijoje matosi, kad laikotarpiu nuo 2021-01-27 iki 2021-02-10 jis medikų konsultuojamas nebuvo. Atsakovė nurodo, kad Šiaulių TI sergantiems asmenims kiekvieną rytą buvo matuojama kūno temperatūra, tačiau nėra jokių duomenų, kad pareiškėjas būtų išsakęs nusiskundimus savo sveikata. Pareiškėjas pats skunde nurodė, kad temperatūra buvo normos ribose, karščiavimas ir kiti simptomai nepasireiškė, taigi teikti jam medicinos pagalbą nebuvo poreikio.

LR Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje (LVAT 2008 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-1966/2008, 2013 m. gruodžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013 ir kt.).

Dėl CK 6.250 straipsnio taikymo teisminėje praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, jog neturtine žala pripažintinas ne bet koks, net menkiausio laipsnio, valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis. Neturtinė žala konstatuojama tik tada, kai ją sukeliantys neteisėti veiksmai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-548-602/2017, 2017 m. birželio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017 ir kt.).