Kauno apylinkės teismo nutartis

administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui M. S., jo atstovui, advokato padėjėjui Andriui Bubuliui,

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atstovui T. P.,

viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo M. S. (toliau – ir Pareiškėjas) atstovo, advokato padėjėjo Andriaus Bubulio skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2024 m. rugpjūčio 22 d. nutarimo Nr. 20-ANR_N-17390-2024 administracinio nusižengimo byloje ROIK: 24251480380.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. S. atžvilgiu Institucija 2024 m. rugpjūčio 22 d. priėmė nutarimą Nr. 20-ANR_N-17390-2024 administracinio nusižengimo byloje ROIK: 24251480380, kuriuo jis nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 424 straipsnio 3 dalį už tai, kad 2024 m. rugpjūčio 6 d., 05.05 val., (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę – automobilį „Citroen Berlingo“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonių. Pareiškėjui nutarimu paskirta 300 Eur dydžio bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas (teisės vairuoti transporto priemones) 6 mėnesiams.

M. S. atstovas, advokato padėjėjas Andrius Bubulis pateikė teismui skundą, kuriuo prašo panaikinti skundžiamą nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną M. S. atžvilgiu nutraukti, o jeigu teismas nuspręstų, kad duomenų kvalifikuoti M. S. administracinį nusižengimą pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį pakanka, pakeisti Institucijos nutarimą, ir pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, neskirti administracinio poveikio priemonės.

Skunde nurodoma, kad M. S. buvo nustebęs, kad jam surašytas administracinio nusižengimo protokolas su inkriminuojamu kaltinimu. Surašiusių pareigūnų jis pasiteiravo, kodėl jam inkriminuojamas nusižengimas dėl vairavimo neturint teisės vairuoti. Pareigūnai surašę administracinio nusižengimo protokolą nurodė, jog 2023 m. lapkričio 25 d. Lietuvos kelių policijos tarnyba automatiniu būdu jam surašė administracinio nusižengimo protokolą su administraciniu nurodymu, kuriuo jam buvo paskirta 225 Eur bauda ir specialiosios teisės atėmimas (teisė vairuoti transporto priemones) 1 mėnesiui.

Nesuprasdama Institucijos administracinio nusižengimo protokole nurodytų aplinkybių, kad jis vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonių, M. S. pradėjo aiškintis kodėl taip įvyko, kadangi iki šios dienos jis nebuvo sustabdytas policijos pareigūnų ir jam nebuvo pareikšti jokie kaltinimai ir skiriama tokios rūšies (teisės vairuoti transporto priemones atėmimas) poveikio priemonė.

Kaip ir numatyta ANK 611 straipsnio 2 dalyje, 2023 m. lapkričio 8 d. 11.45, UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo išsiųstas pranešimas dėl užfiksuoto administracinio nusižengimo. Pranešime nurodyta, kad su minėtu automobiliu buvo padarytas administracinis nusižengimas, nurodytos nusižengimo padarymo vietos koordinatės, išaiškinta, kad turi pateikti transporto priemonę vairavusio asmens duomenis.

Atitinkamai Institucija pažymi ir tai, kad Administracinių nusižengimų registro informacinėje sistemoje yra funkcionalumas, kuris leidžia matyti Registre siunčiamų dokumentų informaciją. Pažymėtina, kad jeigu dokumentas, kuris išsiųstas iš Registro, dėl kokių nors priežasčių nepasiekia adresato, registre atvaizduojama klaidos pranešimo informacija bei dokumento būsena pasikeičia į „Neišsiųsta“. Kaip pavyzdys, jeigu elektroninio pašto dėžutė, į kurią būtų siunčiamas dokumentas, būtų pilna, Registras turėtų gauti pranešimą apie pristatymo klaidą („552-5.2.2 The email account that you tried to reach is over quota“). Registro duomenimis administracinio nusižengimo byloje ROIK: 23226861542 (PFS ROIK: 23208393480) siųstuose dokumentuose jokios klaidos nebuvo gauta.

Institucija atkreipia dėmesį į Pareiškėjo skunde dėstomas aplinkybes, tai yra, kad Pareiškėjas nežinojo apie administracinio nusižengimo bylos procesą, kuris pradėtas jo atžvilgiu, kad jokie procesiniai dokumentai jam nebuvo įteikti, nors vėliau jau skunde teigiama, kad procesiniai dokumentai visgi buvo gauti, tačiau jau elektroninio pašto „Spam“ skiltyje. Institucija atkreipia dėmesį, kad pačiame skunde nurodyti argumentai yra prieštaraujantys vieni kitiems ir byloje esantiems duomenims, todėl turėtų būti vertinami kaip siekis išvengti administracinės atsakomybės. Pareiškėjas puikiai žinojo apie jo atžvilgiu pradėtą administracinio nusižengimo bylos procesą, tačiau elgėsi pasyviai, nesidomėjo administracinio nusižengimo procesu. Nors ir Pareiškėjo atstovas deklaratyviai nurodo, jog procesiniai dokumentai Pareiškėjo nepasiekė, tačiau šie argumentai paneigti anksčiau išdėstytų aplinkybių visuma. Be kita ko pažymėtina ir tai, kad už pateikto elektroninio pašto adreso naudojimą bei reguliarų tikrinimą yra atsakingas tik pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo. Asmuo turi būti pakankamai atidus ir rūpestingas, tikrinti elektroninį paštą, kurį yra nurodęs valstybės informacinėse sistemose ar registruose, esant elektroninio pašto pasikeitimams privalo jį savalaikiai nurodyti valstybės informacinėse sistemose ar registruose. To nepadaręs asmuo prisiima riziką už savo veiksmus.

Pažymėtina, kad Pareiškėjo atstovas skunde akcentuoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį, administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-20-719/2024. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad Pareiškėjo byloje ir akcentuojamoje nutartyje yra ne analogiško pobūdžio aplinkybės. Pareiškėjo byloje nustatyta, jog procesiniai dokumentai M. S. buvo įteikti į tinkamą ir naudojamą elektroninį paštą bei Pareiškėjas žinojo apie jo atžvilgiu pradėtą administracinio nusižengimo bylos procesą, tuo tarpu akcentuojamoje Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartyje nagrinėtos aplinkybės, kai byloje nenustatyta, jog administracinio nusižengimo protokolas asmeniui būtų išsiųstas tinkamu, aktyviu ir jo naudojamu elektroniniu paštu, nes netinkamas procesinių dokumentų įteikimas buvo konstatuotas dėl to, kad elektroninis paštas, kuriuo buvo siųsti Institucijos procesiniai dokumentai buvo neegzistuojantis, nors ir deklaruotas registruose, tai aiškiai parašyta Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutarties 5.5 punkte. Esant netapačioms aplinkybėms negalima laikyti cituojamos bylos kaip precedentu šioje byloje.

Atsižvelgiant į įstatyminio reglamentavimo nuostatas akivaizdu, kad asmuo siekiantis susigrąžinti teisę vairuoti turi atitikti tam tikrus reikalavimus. Akivaizdu, kad pagrindas, AB „Regitra“ darbuotojui, pradėti teisės vairuoti grąžinimo procedūrą yra asmens gautas prašymas. Šį prašymą asmuo teikia asmeniškai. Taip pat asmuo už KET pažeidimą, kai jam yra taikyta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas privalo baigti papildomus mokymus. Šioje byloje tokių duomenų nenustatyta, t. y. Pareiškėjas po specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo iki šio aptariamo nusižengimo padarymo dienos nesikreipė su prašymu į bet kurį AB „Regitra“ vairuotojo pažymėjimus išduodantį padalinį, taip pat neišklausė papildomų mokymų. Institucijos vertinimu byloje esantys duomenys patvirtina, kad Pareiškėjas pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn, nusižengimas pilnai įrodytas.

Pareiškėjas M. S. ir jo atstovas, advokato padėjėjas Andrius Bubulis skundą palaikė ir prašė jį tenkinti skunde išdėstytais motyvais. M. S. nurodė, kad elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini)@gmail.com jis praktiškai nesinaudoja, reguliariai netikrina, jo elektroninis paštas yra (duomenys neskelbtini). Nesidomėjo jam paskirta bauda, nes mama sirgo (duomenys neskelbtini) ir turėjo gimti sūnus. Mama mirė ir sūnus gimė tą pačią dieną, t. y. (duomenys neskelbtini), visas laikotarpis labai įtemptas buvo, nepagalvojo, kad gali kilti tokios pasekmės.

Institucijos atstovas T. P. teismo posėdžio metu nurodė, kad prašo netekinti Pareiškėjo atstovo skundo atsiliepime nurodytais motyvais. Papildomai paaiškino Pareiškėjo elektroninio pašto adresas (duomenys neskelbtini)@gmail.com buvo suformuotas automatiškai Administracinių nusižengimų registre, Institucija jo pakeisti negalėjo.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.

Byloje nustatyta, kad Institucijos nutarimu administracinio nusižengimo byloje M. S. nubaustas pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį už tai, kad 2024 m. rugpjūčio 6 d., 05.05 val., (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę – automobilį „Citroen Berlingo“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonių. Pareiškėjui nutarimu paskirta 300 Eur dydžio bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas (teisės vairuoti transporto priemones) 6 mėnesiams.

Pareiškėjo atstovas pateikė teismui skundą, kuriuo prašoma panaikinti skundžiamą nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną M. S. atžvilgiu nutraukti, o jeigu teismas nuspręstų, kad duomenų kvalifikuoti M. S. administracinį nusižengimą pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį pakanka, pakeisti Institucijos nutarimą, ir pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, neskirti administracinio poveikio priemonės. Skundas motyvuojamas iš esmės tuo, jog M. S. nebuvo informuotas apie tai, kad 2023 metais jam buvo paskirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas (teisės vairuoti transporto priemones).

Administracinių nusižengimų registro išraše matyti, kad M. S. 2023 m. lapkričio 25 d. nubaustas pagal ANK 416 straipsnio 6 dalį už tai, kad 2023 m. gegužės 19 d., vairuojant transporto priemonę, nustatytą 50 km/val. greitį viršijo 69 km/val., važiavo 119 km/val. greičiu (įvertinus paklaidą). Pareiškėjui administraciniu nurodymu buvo siūloma sumokėti 225 Eur dydžio baudą bei paskirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 1 mėnesiui.

Specialiųjų teisių atėmimo vykdymo terminų nustatymą reglamentuoja ANK 686 straipsnis. Šio straipsnio 4 dalyje numatyta, jog pasibaigus paskirtam teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminui, specialioji teisė grąžinama ir įgyjama Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme nustatyta tvarka. Remiantis šio įstatymo 24 straipsnio 3 dalimi, asmeniui, kuriam teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta dėl KET pažeidimų, ši teisė grąžinama tik jam nustatyta tvarka užbaigus papildomą vairuotojų mokymą.

Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2009 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. IV-418 patvirtinto Teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir grąžinimo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) aktualios redakcijos 10 punkte numatyta, kad asmenys, iš kurių teisė vairuoti motorines transporto priemones buvo atimta už Kelių eismo taisyklių pažeidimą (-us), turi būti pabaigę papildomą vairuotojų mokymą pagal Papildomo vairuotojų mokymo tvarkos aprašą, patvirtintą Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2014 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 2B-86 „Dėl Papildomo vairuotojų mokymo tvarkos aprašo patvirtinimo“. Aprašo 13 punkte numatyta, kad įvertinęs gautus Aprašo 9 punkte nurodytus dokumentus ir Aprašo 12 punkte nurodytų patikrinimų rezultatus, VĮ „Regitra“ <...>įgaliotas darbuotojas priima sprendimą grąžinti ar atsisakyti grąžinti teisę vairuoti.

Taigi, teisės vairuoti transporto priemonę grąžinimas siejamas ne tik su šios teisės atėmimo termino pasibaigimu, papildomo vairuotojų mokymo baigimu, bet ir su juridiniu faktu – įgalioto pareigūno sprendimu grąžinti šią teisę. Tik tokiu atveju laikoma, kad asmuo vėl turi teisę vairuoti transporto priemones. Nagrinėjamu atveju, Pareiškėjas 2024 m. rugpjūčio 6 d. vairavo transporto priemonę neturėdamas tam teisės, kadangi suėjus atėmimo terminui asmuo nebuvo baigęs papildomo vairuotojo mokymo ir AB „Regitra“ įgaliotas darbuotojas nebuvo priėmęs sprendimo jam grąžinti teisės vairuoti.

Nors Pareiškėjas tvirtina, kad nežinojo apie jam paskirtą administracinio poveikio priemonę, nes Institucija protokolą išsiuntė elektroniniu paštu, kuriuo jis beveik nesinaudoja, be to Institucijos siųstas elektroninis laiškas su administracinio nusižengimo protokolu nukeliavo į nepageidaujamų laiškų aplanką, tačiau teismas sprendžia, kad šie teiginiai neatitinka objektyvių byloje esančių duomenų ir laikytini jo gynybine versija.

Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad automobilis „Citroen“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), su kuriuo buvo padarytas ANK 416 straipsnio 6 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“. Todėl Institucija, vadovaujantis ANK 611 straipsnio 2 dalimi, 2023 m. lapkričio 8 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ elektroniniu paštu išsiuntė pranešimą dėl užfiksuoto administracinio nusižengimo, reikalaujant pateikti duomenis apie transporto priemonę vairavusį asmenį. 2023 m. lapkričio 15 d. M. S. nurodė, kad automobilį vairavo jis. 2023 m. lapkričio 25 d. buvo surašytas minėtas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu ir išsiųstas Pareiškėjui el. paštu (duomenys neskelbtini)@gmail.com. Pareiškėjas skunde nurodė, kad iš VMI elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini)@gmail.com gavo pranešimą apie jam paskirtą baudą už administracinį nusižengimą, ją susimokėjo 2023 m. lapkričio 28 d. Todėl teismas netiki Pareiškėjo versija, jog Institucijos siųsto administracinio nusižengimo protokolo jis negavo ir su jo turiniu nesusipažino.

ANK 573 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims gali būti siunčiami elektroniniu paštu, kai asmenys elektroninio pašto adresą nurodė Lietuvos Respublikos gyventojų registre ar valstybės informacinėse sistemose ar registruose, kurie naudojami elektroniniu būdu teikiamoms paslaugoms gauti ar prievolėms įvykdyti. Teismų praktikoje išaiškinta, kad korespondenciją siunčianti institucija neturi pareigos domėtis, ar nustatyta tvarka išsiųstą korespondenciją adresatas gavo ir perskaitė, kadangi ANK numato pareigą procesinius dokumentus asmeniui siųsti ANK 573 straipsnyje numatyta tvarka, tačiau nenumato pareigos tikrinti, ar asmuo iš tikrųjų gavo šiuos procesinius dokumentus ir su jais susipažino. Nei teismas, nei Institucija, nagrinėjanti administracinio nusižengimo bylas, neprivalo asmeniui įteikinėti procesinių dokumentų visais įmanomais būdais. Pakanka, jog bent vienas pasirinktas procesinių dokumentų įteikimo būdas būtų tinkamas. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2023 m. lapkričio 25 d. administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu, kuriuo M. S. nubaustas dėl ANK 416 straipsnio 6 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo buvo išsiųstas valstybės informacinėse sistemose nurodytu administracinėn atsakomybėn patraukto asmens elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini)@gmail.com. Esant išdėstytam teisiniam reguliavimui bei nustatytoms faktinėms aplinkybėms, teismas konstatuoja, kad M. S. įteikiant valstybės sistemose išviešintu elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini)@gmail.com, kurio naudojimo iš esmės neneigia ir pats M. S. (nurodė, kad elektroninio pašto netikrina reguliariai, tačiau kategoriškai neneigė šio elektroninio pašto nenaudojantis), tokiu būdu siunčiant 2023 m. lapkričio 25 d. administracinio nusižengimo protokolą, ANK 573 straipsnio nuostatos pažeistos nebuvo.

Teismas, atsižvelgęs į aukščiau išdėstytų teisiškai reikšmingų aplinkybių visumą, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. S. kaltės padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, padarytas administracinis nusižengimas įrodytas ir pagrįstai bei teisingai kvalifikuotas pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį.

Taip pat teismas pažymi ir pritaria Institucijos atsiliepime nurodytam teiginiui, kad skunde nurodoma Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-20-719/2024 šiai bylai nėra precedentas. Pareiškėjo atstovo skunde nurodoma Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-20-719/2024 priimta ne dėl analogiško pobūdžio aplinkybių tuo aspektu, kad nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje nustatyta, jog M. S. procesinį dokumentą gavo į tinkamą ir naudojamą elektroninį paštą, tuo tarpu skunde minimoje kasacinio teismo praktikoje nagrinėtos aplinkybės, kai byloje nenustatyta, jog administracinio nusižengimo protokolas asmeniui būtų išsiųstas tinkamu, aktyviu ir jo naudojamu elektroniniu paštu, todėl Pareiškėjo atstovo nurodoma Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika nagrinėjamu atveju nesudaro pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą Institucijos nutarimą.

ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

Pažymėtina, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, 17 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-28-303/2020, 24 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

Pareiškėjas skunde nenurodė jokių aplinkybių, į kurias atsižvelgus teismas galėtų taikyti Pareiškėjo atžvilgiu ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Byloje yra pateiktas Pareiškėjo paaiškinimas, kuriame nurodyta, kad jis turi mažametį vaiką ir gyvena 36 km atstumu nuo darbo. Dirba (duomenys neskelbtini), o gyvena (duomenys neskelbtini). Turi paskolų, kurių bendra suma yra 900 Eur per mėnesį. Vairuotojo pažymėjimas labai reikalingas dėl darbo ir vaiko vežiojimo pas gydytojus.

Teismas pažymi, kad byloje nepateikti jokie dokumentai, pagrindžiantys Pareiškėjo paaiškinime nurodytus teiginius. Taip pat nurodytos aplinkybės, nėra išimtinės, suteikiančios galimybę neskirti specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo. Teisės vairuoti transporto priemones atėmimas Pareiškėjui sukelia nepatogumų, tačiau tokių padarinių atsiradimas pats savaime nėra laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, suteikiančia pagrindą švelninti paskirtą administracinio poveikio priemonę. Be to, šiuos nepatogumus Pareiškėjas patirs tik laikinai. Pagal teismų praktiką pasunkinta galimybė laisvai ir komfortiškai judėti, nuvykti į kitą vietą, tinkamai atlikti savo šeimos ar darbo pareigas, patiriami finansiniai nepatogumai savaime neturėtų būti laikomi išskirtinio pobūdžio aplinkybėmis, sudarančiomis pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą ir/ar administracinio poveikio priemonę, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau, teismas konstatuoja, kad M. S. pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį nubaustas teisėtai ir pagrįstai, naikinti ar keisti Institucijos 2024 m. rugpjūčio 22 d. nutarimo Nr. 20-ANR_N-17390-2024 administracinio nusižengimo byloje ROIK: 24251480380 skunde nurodytais motyvais nėra jokio teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 646 straipsniu,

nutaria:

M. S. atstovo, advokato padėjėjo Andriaus Bubulio skundo netenkinti.

Palikti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. rugpjūčio 22 d. nutarimą Nr. 20-ANR_N-17390-2024 administracinio nusižengimo byloje ROIK: 24251480380 nepakeistą.

Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarties administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.