Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Daivos Jankauskienės ir Algirdo Remeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teisiamajame posėdyje nagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

V. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo – 11 klasių, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

- (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo 2017 m. spalio 16 d. nuosprendžiu pagal baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 metams, 3 mėnesiams, pritaikius BK 75 straipsnį, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, 3 mėnesiams;

- Kauno apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2019 m. liepos 5 d. baudžiamuoju įsakymu pagal 140 straipsnio 2 dalį, BK 64¹ straipsnį – laisvės apribojimas 8 mėnesiams;

- Kauno apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2020 m. liepos 9 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, 281¹ straipsnio 1 dalį, 63 straipsnio 1 dalį, 4 dalį, 64¹ straipsnį – 50 parų arešto;

- Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2020 m. rugsėjo 4 d. nuosprendžiu pagal BK 281 straipsnio 4 dalį, 64¹ straipsnį, 63 straipsnio 1 dalį, 4 dalį, 9 dalį, 65 straipsnį – laisvės atėmimu 7 mėnesiams, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalyje, 129 straipsnio 2 dalies 10 punkte, 286 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis V. Č. 2020 m. liepos 30 d., laikotarpyje nuo 22 val. 22 min. iki 22 val. 33 min., būdamas pristatytas į Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos komisariatą, esantį (duomenys neskelbtini), dėl galimai padaryto administracinio nusižengimo - specialiųjų tarnybų iškvietimo žinant, kad pagalba nereikalinga (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 493 straipsnio 2 dalis), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, šio policijos komisariato patalpose, kabinete Nr. (duomenys neskelbtini), uniformuotiems, tarnybos pareigas einantiems policijos pareigūnams - Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiajai patrulei M. M. (ankstesnė pavardė – G.) ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiajam patruliui V. A. - atliekant jo asmens apžiūros bei daiktų patikrinimo veiksmą, jis minėtiems pareigūnams pasipriešino - dešine ranka išsitraukė už nugaros paslėptą peilį ir dešine ranka, laikydamas joje peilį, tyčia darė mostą link Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiosios patrulės M. M., o jai ranka nustūmus kaltinamojo dešinę ranką ir atsitraukus, tyčia pakartotinai vėl darė mostą ranka, kurioje laikė peilį, policijos pareigūnės link, tačiau (duomenys neskelbtini) policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiajai patrulei M. M. atsitraukus, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiasis patrulis V. A. smurtinius veiksmus nutraukė - atitraukė jį nuo pareigūnės M. M., pargriovė ir savo kūnu prispaudė jį prie grindų, tuo būdu panaudodamas fizinį smurtą jis pasipriešino valstybės tarnautojams (policijos pareigūnams) ir tokiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 286 straipsnyje.

Kaltinamasis V. Č. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 286 straipsnyje ( pasipriešinimas policijos pareigūnams ) kaltu prisipažino ir paaiškino, kad nuo liepos 22 d. iki 30 d. jis šventė savo gimtadienį, gėrė alkoholinius gėrimus (duomenys neskelbtini). Jam kažkas „užėjo“, norėjo ar sau kažką padaryti, ar kitam ką tai padaryti, todėl išsikvietė policijos pareigūnus. Jis norėjo, kad šie atvažiavę jį apramintų. Atvažiavus policijos pareigūnams jis stovėjo tamsioje laiptinėje. Šiems pašaukus, jis priėjo prie jų, prisistatė. Vėliau policijos pareigūnai patikrino jo girtumą alkotesteriu, nustatyto girtumo jis neginčija. Tikrinant pareigūnai rado už jo kojos užkištą mažą peilį. Tada jį pasodino į automobilį ir vežė į (duomenys neskelbtini) policijos komisariatą dar kartą tikrinti. Betikrinant jis iš už nugaros išsitraukė antrą turėtą peilį ir su juo rankoje, norėdamas pagąsdinti, žengė prie pareigūnės. Ši nuo jo atsitraukė. Jis bandė antrą kartą pagąsdinti, tačiau ji ir vėl atsitraukė, o jį patį kitas pareigūnas parvertė ant žemės ir surakino antrankiais. Jis policijos pareigūnės nei paliesti, nei nuskriausti nenorėjo. Jis galvojo jai peiliu pamosikuoti virš galvos tam, kad ji išsigąstų ir nevežtų jo į Kauną.

Iš teismo posėdyje pagarsintų jo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad jis paaiškino, jog 2020-07-30 dienos metu jis išgėrė apie 20 litrų stipraus alaus. Kitokių medžiagų - narkotinių, psichotropinių ar vaistinių - tą dieną nevartojo. Kas ir dėl kokių priežasčių iškvietė policiją, jis nežino, neprisimena. Tik prisimena, kad vakare, apie 22 val., kai jis buvo namo kieme, automobiliu atvyko policijos pareigūnai. Mano, kad juos galėjo iškviesti kiti žmonės, nes jis girtas buvo viešoje vietoje. Atvykę pareigūnai, vyras ir moteris, paklausė jo vardo ir pavardės, jis jiems prisistatė. Tada pareigūnai paprašė, kad jis prieitų prie tarnybinio automobilio, nes jis neturėjo asmens tapatybę patvirtinančio dokumento. Pareigūnai alkotesteriu nustatė jo girtumą, atliko jo apžiūrą ir paėmė lenktinį peilį, kurį jis laikė užkištą bate. Tuo metu turėjo ir kitą apie 15 cm ilgio geležtės ilgio virtuvinį peilį, kurio pareigūnai neaptiko. Aplinkybės, kad jis turi šį peilį, pareigūnams nenurodė. Peilius jis nešiojosi savigynai, nes gyvena "neramiame rajone", kuriame "narkomanai prašinėja cigarečių" ir "duoda per kuprą". Būdamas neblaivus jis dar labiau baiminasi dėl užpuolimo. Pareigūnai namo kieme pasakė, kad veš jį į policijos komisariatą, bet dėl kokios priežasties - neprisimena. Į policijos komisariatą jis buvo vežamas be antrankių. Atvykus jis pamanė, kad pareigūnai jį atvežė į Kauną. Šio miesto jis nepažįsta; pagalvojo, kad atlikus būtinus veiksmus, kai bus paleistas iš komisariato, dėl to turės problemų. Policijos komisariato kieme, vedamas iš automobilio į pastatą, jis išsitraukė minėtą už nugaros paslėptą virtuvinį peilį ir užpuolė pareigūnę moterį. Norėjo apkabinti pareigūnę ir pridėti jai peilį prie gerklės. Prisimena, kad vedant jį į pastatą, pareigūnė moteris ėjo priekyje jo, o pareigūnas vyras - už jo. Kaip minėjo, jis norėjo pridėti peilį policijos pareigūnei prie gerklės ir tokiu būdu paimti ją įkaite. Tikėjosi, kad tada jos kolega parveš jį namo. Policijos pareigūnės nužudyti jis neketino, norėjo tik pagąsdinti peiliu, kad pareigūnai jį parvežtų namo. Pripažįsta, kad jis pasipriešino policijos pareigūnams, tačiau nepripažįsta, kad turėjo ketinimą nužudyti pareigūnę. Kai jis bandė paimti policijos pareigūnę įkaite, ji spėjo atsitraukti ir išvengė užpuolimo peiliu, o policijos pareigūnas pargriovė jį ant grindų, atėmė peilį ir surakino jo rankas antrankiais. Ar puldamas pareigūnę peiliu jis kažką sakė, neprisimena. ( t. 2, b. l. 97-98 ).

Pagarsinus šiuos parodymus kaltinamasis paaiškino, kad kitą dieną po įvykio jis nurodė, jog norėjo pareigūnę paimti įkaite, ją apkabinti. Paimti pareigūnės įkaite nepavyko, todėl gavosi kaip ir pagąsdinimas. Kaltinamasis įsivaizdavo, kad jis iškels ranką, pamosuos, prieis iš už nugaros ir ją apkabins. Pareigūnę paimti įkaite jis norėjo dėl to, kad jo nevežtų į Kauną, nes ten nuvežus, grįžti reikia pėsčiomis. Taip pat paaiškino, kad turėjo du peilius. Juos nešiojosi savigynai, nes gyvena „neramiame“ rajone. Du peilius jis turėjo apsidraudimui, jeigu kur vieną peilį girtas būdamas pamestų. Prieš kviečiant pareigūnus ar jiems atvykus, jam nekilo jokia mintis tuos peilius panaudoti pareigūnų atžvilgiu. Jo ikiteisminio tyrimo metu duotuose parodymuose nurodyta, kad vedant jį į pastatą jis bandė pareigūnei pridėti prie gerklės peilį ir taip ją paimti įkaite. Tai nėra tiesa, tačiau taip jis galėjo pasakyti, nes tada duodamas parodymus, nelabai atsiminė tuos įvykius. Viskas vyko kabinete. Prisiartindamas su peiliu prie pareigūnės jis nieko nesakė. Mintis pagąsdinti su peiliu, paimti pareigūnę įkaite jam kilo, nes anksčiau buvo matęs panašų filmą. Manė, kad pagąsdins ir jo niekur nebeveš. Kategoriškai teigia, kad jeigu pareigūnė ir nebūtų nuo jo atšokusi, jis vis tiek jos peiliu nebūtų sužalojęs. Kategoriškai neigia, kad turėjo tikslą ją nužudyti.

Nukentėjusysis V. A. paaiškino, kad dirba (duomenys neskelbtini) policijos komisariate reagavimo skyriaus patruliu. Liepos 30 dieną buvo iškvietimas į (duomenys neskelbtini) kaimą. Ten nuvyko apie 22 valandą, jau buvo tamsu. Atvykus į vietą, pamatė pranešėją. Jis laikė rankas už nugaros, strikinėjo, šokinėjo, ėjo gilyn į tamsą. Liepus parodyti rankas, jis neklausė. Tada buvo perspėtas, kad bus prieš jį panaudota lazda. Po to kaltinamasis parodė rankas. Jis buvo pastatytas prie sienos, atlikta dalinė krata. Paklausus, kas atsitiko, kodėl jis kvietė policiją, kaltinamasis paaiškino, kad „ant prikolo iškvietė“, norėjo pamatyti, kaip bus reaguojama. Kartu buvo atvykę ir medikai, kurie jį apžiūrėjo. Kaltinamasis pasakė ne tuos duomenis, internetas strigo, todėl buvo nutarta vežti jį į komisariatą ir surašyti protokolą dėl melagingo iškvietimo. Įsodinus jį į automobilį kolegė pamatė, kad bate yra peilis. Ištraukus jį buvo klausiama, kam jis reikalingas, tačiau kaltinamasis nieko į tai neatsakė. Taip pat buvo patikrintas jo girtumas, nustatyta 2,75 promilės. Su kaltinamuoju tuo metu jokių konfliktų nebuvo, jis bendravo normaliai, savo sveikata ar psichinėmis problemomis nesiskundė. Po to kaltinamąjį atvežė į policijos komisariatą, nuvedė į kabinetą. Ten buvo ruošiamasi atlikti jo apžiūrą, nes ruošėsi jį uždaryti į laikino sulaikymo kamerą. Darant jo apžiūrą nukentėjusysis pamatė kažkokį blizgantį metalinį daiktą kaltinamojo rankoje, pastarasis ėjo link jo kolegės. Šis metalinis daiktas buvo kolegės kaklo lygyje, mano, kad buvo lyg tai dūris. Prieš tai nukentėjusysis apčiupinėjo kaltinamojo kišenę, o šis savo ranką kažkaip užkišo už nugaros. Pamatęs tą veiksmą nukentėjusysis greitai puolė ant kaltinamojo ir jį atitraukė nuo kolegės. Jis visiškai netiki kaltinamojo aiškinimais, kad šis kolegę norėjo tik pagąsdinti ir paimti ją įkaite.

Iš teismo posėdyje pagarsintų nukentėjusiojo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad jis paaiškino, jog 2020-07-30 vakare, apie 21:40 val., gavo Kauno apskr. VPK budėtojo pranešimą apie vyrą, kuris turi peilį ir šaunamąjį ginklą, ketina žaloti save ir/ar kitus asmenis. Atvykęs nurodytu adresu jis su kolege M. G. išlipo iš tarnybinio automobilio ir nuėjo prie gyvenamojo namo laiptinės. Paprastai išlipęs iš tarnybinio automobilio ir eidamas į įvykio vietą įjungia ant kūno nešiojamą vaizdo kamerą, tačiau šiuo atveju, prie laiptinės staiga pasirodžius vyriškiui, rankas jis laikė prie diržo, ant kurio pritvirtintos specialiosios priemonės ir tarnybinis šaunamasis ginklas, todėl nešiojamos kūno kameros įjungti nespėjo. Jis paklausė vyriškio, ar šis kvietė policiją. Pastarasis patvirtino, pasakydamas "taip". Tada paprašė, kad vyriškis parodytų savo rankas, tačiau šis nepakluso - rankų neparodė, atbulas ėmė trauktis į neapšviestą laiptinę. Jis ir kolegė M. G. išsiėmė prožektorius, apšvietė jais vyriškį ir pakartotinai pareikalavo, kad šis parodytų savo rankas. Vyriškis nepakluso, traukėsi nuo jų. Tada jis išsitraukė teleskopinę lazdą ir dar kartą pakartojo reikalavimą parodyti rankas. Vyriškis pakluso, parodė savo rankas ir leido įsitikinti, kad jose daiktų nelaiko. Jis paprašė, kad vyriškis atsistotų veidu į laiptinės sieną ir, šiam paklusus, atliko dalinę apžiūrą - apčiuopomis patikrino kelnių kišenes bei juosmens sritį. Jokių daiktų neaptiko. Į kolegės M. G. klausimą vyriškis atsakė, kad daiktų neturi. Šio patikrinimo metu laiptinėje praėjo du vaikinai, kurie vyriškiui pasakė - "vėl prisidirbai, V.?". Jam ir kolegei klausinėjant, dėl kokių priežasčių iškvietė policiją, vyriškis pasakė, kad tai padarė be priežasties ("ant prikolo"). Manydamas, kad vyriškis laiptinėje gali bandyti "pasirodyti" prieš minėtus vaikinus ar kitus asmenis, arba šie asmenys gali netinkamai sureaguoti į detalesnę vyriškio apžiūrą, jis skubiai nuvedė pastarąjį prie tarnybinio automobilio ir pasodino automobilio gale įrengtoje kameroje. Grotuotų durų neuždarė, nes vyriškis tuo metu elgėsi ramiai - nekonfliktavo, nesikeikė, nesipriešino. Jis ir kolegė stengėsi savo veiksmais neišprovokuoti vyriškio elgtis agresyviai. Prisimena, kad prie tarnybinio automobilio jis įjungė ant kūno nešiojamą vaizdo kamerą. Tada prie tarnybinio automobilio buvo prisiartinę ir kažką vyriškiui šūkavo prieš tai namo laiptinėje matyti du vaikinai. Jam pareikalavus pasišalinti, šie vaikinai pakluso ir kažkur nuėjo. Sėdėdamas automobilio kameroje vyriškis prisistatė kaip V. Č.. Jis alkotesteriu nustatė vyriškio girtumą - 2,75 prom.. Tada dar kartą paklausė vyriškio, ar yra priežastis, dėl kurios buvo iškviesta policija, ar šiam reikalinga pagalba. Vyriškis pasakė, kad iškviesdamas policiją norėjo pajuokauti ar pasilinksminti, o pagalba šiam nereikalinga. Netrukus atvyko greitosios medicinos pagalbos ekipažas, o jo kolegė M. G. pasakė, kad vyriškio bate pamatė įkištą kažkokį oranžinės spalvos daiktą. Jis nuėjo prie vyriškio ir ištraukė iš šio bato lenktinį peilį oranžinės spalvos rankena, tą peilį paėmė. Tada saugumo sumetimais jis uždarė automobilio kameros grotas ir toliau bendravo su vyriškiu jų neatidarydamas. Medikai pamatavo vyriškio pulsą ir gavę vyriškio patikinimą, kad medicinos pagalba nereikalinga, išvyko. Jis su kolege M. G. paaiškino vyriškiui, kad melagingai iškviesdamas specialiąsias tarnybas šis padarė administracinį nusižengimą, dėl šios priežasties, nuvykus į (duomenys neskelbtini) policijos komisariatą, bus surašytas administracinio nusižengimo protokolas. Automobiliu vykstant į policijos komisariatą, vyriškis kažką kalbėjo, tačiau elgėsi ramiai, nerėkavo. Automobilyje nei jis, nei kolegė M. G. su vyriškiu pokalbio nepalaikė. Atvykus į (duomenys neskelbtini) policijos komisariato kiemą, jis su kolege išlaipino vyriškį iš automobilio ir nuvedė į tarnybines patalpas. Vedamas į patalpas vyriškis nieko nekalbėjo, elgėsi ramiai. Vyriškį jie nuvedė į kabinetą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame ketino atlikti pilną šio asmens apžiūrą. Patikrinęs vyriškio kelnių kairę kišenę, joje užčiuopė žiebtuvėlį; įkišo ranką į kišenę, norėdamas jį paimti. Tuo metu vyriškis pajudėjo ir greitai pakėlęs galvą jis pamatė, kad šis staiga puola kolegę M. G., rankoje laikydamas peilį. Prisimena, kad pastebėjo, jog vyriškis padarė vieną mostą peiliu į M. G. veido sritį, bet ji spėjo atsitraukti. Tada vyriškis žengė vieną žingsnį ir užsimojo durti peiliu dar kartą. Matė, kad vyriškis taikėsi įdurti M. G. į veido sritį. Jis staigiai delnais griebė vyriškiui už veido ir pradėjo traukti šį prie savęs. Tuo pačiu metu kūnu pasisuko į tą pusę, kurioje buvo vietos, ir paguldė vyriškį ant grindų. Viskas vyko labai greitai, tuo metu jis nematė ar vyriškis peiliu įdūrė M. G., ar ne. Jam ir vyriškiui nukritus ant grindų, nematė, ar šis vis dar laiko rankoje peilį, todėl toliau delnais laikė šio veidą ir traukė galvą prie savo kūno, krūtinės, kad vyriškis išsitiestų ir būtų galima matyti šio rankas, arba vyriškis rankomis pradėtų remtis į grindis ir negalėtų panaudoti peilio. Tuo metu prie vyriškio priėjo ir šio ranką prie grindų prispaudė M. G.. Ji padavė antrankius, kuriais jis surakino vyriškio rankas. Įvykio metu, kai užpuolė M. G. peiliu, vyriškis jokių žodžių nepasakė. Jis girdėjo tik M. G. riksmą. Po įvykio vyriškis nuo grindų atsikelti nenorėjo, todėl asmens apžiūros veiksmą jis baigė daryti šiam gulint ant grindų. Įvykio metu jis sužalojimų nepatyrė, skausmo nejautė. Turtinė žala jam padaryta nebuvo. Vyriškio veiksmai sukėlė jam didelį išgąstį, nes manė, kad vyriškis kolegę M. G. galėjo nužudyti. Netgi tuo metu, kai pargriovė vyriškį ant grindų, jis nežinojo, ar šis spėjo peiliu įdurti M. G.. Iš karto po įvykio, kai uždėjo vyriškiui antrankius, jis kelis kartus primygtinai prašė, kad kolegė įsitikintų, jog nebuvo sužalota. Manė, kad dėl patirto išgąsčio skausmo ji galėjo nepajusti. Nori pridurti, kad vyriškio nei jis, nei kolegė M. G. nepažinojo, tarnyboje su šiuo taip pat nebuvo susidūrę. Vyriškį atvedus į kabinetą Nr. (duomenys neskelbtini), jokio konflikto, grasinimų ar agresijos iš vyriškio pusės nebuvo, peiliu kolegę M. G. šis užpuolė nieko nesakęs. ( t. 1, b. l. 37-40, 42-44 ).

Pagarsinus šiuos parodymus nukentėjusysis paaiškino, kad viskas tada vyko labai greitai, jis tuo metu tik matė, kad kažkas sublizgėjo kaltinamojo rankoje. Tas žodis peilis atsirado tik tada, kai nukentėjusysis peržiūrėjo vaizdo įrašą. Nepamena, kad vežant į policijos komisariatą kaltinamasis prašė nevežti jo į Kauną. Gali būti, kad važiuojant jis to ir neišgirdo. Taip pat paaiškino, kad kaltinamasis turėjo du peilius. Iš pradžių automobilyje buvo paimtas oranžinis sulankstomas peilis, kuris buvo kaltinamojo bate. Kabinete kaltinamasis iš už nugaros išsitraukė virtuvinį peilį juodos spalvos plastmasine rankena. Viskas vyko policijos komisariate, kabinete. Kodėl kaltinamasis pasirinko būtent pareigūnę moterį kaip užpuolimo peiliu objektą ir ko jis siekė tuo užpuolimu, jis nieko neaiškino. Vaizdo įrašą nukentėjusysis peržiūrėjo prieš apklausą, nes apklausa vyko po kelių dienų. Įvykio metu matė, kad su švytinčiu daiktu kaltinamasis ėjo link kolegės, darė žingsnį. Nukentėjusysis sugriebė jį iš už nugaros, pasiguldė ant žemės. Po to priėjo kolega, jie uždėjo antrankius ir kaltinamąjį uždarė į laikino sulaikymo kamerą.

Taip pat paaiškino, kad įvykio metu kolegė stovėjo šalia, arčiau nei per ištiestą ranką. Jeigu ji laiku nebūtų atsitraukusi, mano, kad kaltinamasis būtų jai peiliu pataikęs į kaklą. Kaltinamasis vieną kartą užsimojo, jo kolegė atsitraukė, tada jis bandė užsimoti antrą kartą, tačiau nukentėjusysis jį sugriebė iš už nugaros. Kokiu atstumu kaltinamasis buvo nuo jo kolegės antrą kartą, nepamena. Po pačio įvykio, kada kaltinamajam uždėjo antrankius, su juo nekalbėjo.

Nukentėjusioji M. M. ( buvusi G. ) paaiškino, kad ji dirba (duomenys neskelbtini) policijos komisariato reagavimo skyriaus vyriausiąja patrule. Liepos 30 d apie 22 valandą vyko į (duomenys neskelbtini) kaimą, buvo gautas pranešimas, kad žmogus ketina susižaloti, gali sužaloti kitus asmenis, su savimi turi peilį ir ginklą. Nuvykus į vietą ir priėjus prie laiptinės išėjo kaltinamasis, jo abi rankos buvo už nugaros. Paprašius jas parodyti, kaltinamasis tai padaryti atsisakė. Tada jos kolega pasiėmė lazdą, dar kartą buvo pareikalauta parodyti rankas. Kaltinamasis savo rankas parodė, jose nieko nebuvo. Po to kolega norėjo atlikti kaltinamojo dalinę apžiūrą, tačiau iš antro aukšto lipo du vaikinai. Siekiant išvengti konflikto, kaltinamasis buvo nuvestas prie tarnybinio automobilio, kuris stovėjo kieme. Vėliau jį pasodino į automobilio galą, bendravo su juo. Alkotesteriu nustatė jo girtumą, buvo 2,75 promilės. Klausė apie jo sveikatos būklę, tačiau kaltinamais niekuo nesiskundė. Buvo atvažiavę ir medikai. Kolega nuėjo su jais pasikalbėti ir tuo metu nukentėjusioji pamatė prie kaltinamojo kojos kažkokį oranžinį daiktą. Grįžus kolegai ji jam apie tai pasakė ir šis iš kaltinamojo bato ištraukė oranžinį sulankstomą peiliuką. Atėję medikai pamatavo jo pulsą, sakė, kad žino tą asmenį, neatrodo, kad jis turi psichinių problemų, daugiau tai dėmesio stoka. Paklausus kaltinamojo, kam jam reikėjo kviesti policiją ir medikus, šis atsakė, kad tai „buvo prikolas“ ir taip jis leidžia laiką. Kaltinamajam buvo paaiškinta, kad už melagingą pranešimą ir tarnybų iškvietimą jam bus surašytas protokolas. Šiam tikslui jis buvo vežamas į (duomenys neskelbtini) policijos komisariatą. Automobilyje jie nuo sulaikymo kameros yra atskirti, tad jeigu vežant ką nors kaltinamasis ir sakė, tai jie galėjo negirdėti. Nuvykus į policijos komisariatą kaltinamasis buvo nuvestas į reagavimo skyriaus kabinetą. Ten jis buvo šonu pastatytas prie stalo ir jos kolega apžiūrinėjo kaltinamojo kišenes. Kaltinamasis buvo su pilku treningu su gobtuvu ir užtrauktuku. Nukentėjusioji patraukė tą užtrauktuką. Tada kaltinamasis staiga užkišo savo ranką už nugaros ir tą ranką tiesė link nukentėjusiosios, ji spėjo jo ranką atstumti, tada jis bandė antrą kartą. Už nukentėjusiosios maždaug už metro stovėjo spinta. Nukentėjusioji atsirėmė į tą spintą, koja atsimušė į kaltinamąjį ir tada jos kolega griebė kaltinamąjį ir atėmė iš jo peilį. Po to kaltinamajam buvo uždėti antrankiai. Iki to įvykio kaltinamasis bendravo normaliai, atsakinėjo į užduodamus klausimus, nebuvo jokios agresijos.

Iš teismo posėdyje pagarsintų jos parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad ji paaiškino, jog ji dirba Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos komisariato Reagavimo skyriuje vyr. patrule. 2020-07-30 tarnybą pradėjo 19 val. ir turėjo baigti - 7 val. (2020-07-31). Dirbo kartu su kolega vyr. patruliu V. A., naudojo ryšio šaukinį "(duomenys neskelbtini)". 2020-07-30 apie 21:42 val. gavo Kauno apskrities policijos komisariato budėtojo pranešimą, kad adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) r. sav., pranešėjas reikalauja policijos reagavimo, nes bijo pats savęs, sutriko psichika, turi šautuvą, peilį, gali sužeisti kitus asmenis. Atvykę nurodytu adresu ji ir kolega V. A. pranešėjo iš pradžių nematė. Tik vėliau, išlipę iš tarnybinio automobilio, prie namo laiptinės pamatė vyriškį, kuris rankas laikė paslėpęs už nugaros. Ji ir kolega paprašė, kad vyriškis parodytų savo rankas, bet šis nepakluso, ėmė trauktis link neapšviestos laiptinės. Jie ėjo vyriškiui iš paskos ir kartojo reikalavimą parodyti rankas, tačiau šis nereagavo. Tada kolega V. A. išsiėmė teleskopinę lazdą ir vyriškis, galbūt sureagavęs į lazdos išskleidimo garsą, savo rankas jiems parodė. Po to vyriškis laiptinėje atsistojo veidu į sieną. Ji išsiėmė iš dėklo "tazerį", o kolega neapšviestoje vietoje atliko dalinę vyriškio apžiūrą, apčiuopdamas rankomis. Jokių daiktų tuo metu nerado. Vyriškį ji ir kolega nuvedė prie tarnybinio automobilio; jos klausiamas jis pasakė, kad jokių daiktų neturi. Vyriškis buvo pasodintas specialioje automobilio kameroje. Ji ir kolega kameros grotų neuždarė, nes nenorėjo tuo iššaukti vyriškio nepasitenkinimą ar pyktį. Žinojo, kad į įvykio vietą buvo išsiųstas greitosios medicinos pagalbos ekipažas, todėl pasakė vyriškiui, kad vietoje turi sulaukti medikų, kurie jį apžiūrės. Vyriškis jai prisistatė kaip V. Č.. Bendraudama su vyriškiu pastebėjo į šio batą įkištą lenktinį peilį oranžinės spalvos rankena. Apie tai ji pasakė kolegai V. A., jis peilį paėmė. Tada saugumo sumetimais ji uždarė automobilio kameros grotas ir toliau bendravo su vyriškiu jų neatidarydama. Atvykusi greitosios medicinos pagalbos darbuotoja pasakė, kad vyriškį pažįsta iš matymo, nes anksčiau reagavo į pranešimą dėl šio bandymo nusižudyti. Medikai pamatavo vyriškio pulsą, įsitikino, kad medicinos pagalba jam nereikalinga, ir išvyko. Jai ir kolegai V. A. paklausus, kodėl vyriškis kvietė pagalbą, šis atsakė, kad norėjo pajuokauti ar pasilinksminti. Ji ir kolega V. A. paaiškino, kad melagingai iškviesdamas policiją ir medikus, vyriškis padarė administracinį nusižengimą. Pasakė, kad protokolo surašymui šis bus pristatytas į policijos komisariatą. Vykstant į policijos komisariatą, vyriškis automobilyje kažką kalbėjo, tačiau turinio ji neprisimena. Taip pat negali pasakyti, ar tuo metu vyko pokalbis tarp jos arba kolegos V. A. ir minėto vyriškio. Negirdėjo, kad vyriškis būtų kalbėjęs piktai ar grasinęs jai arba kolegai. Atvykus į (duomenys neskelbtini) policijos komisariato kiemą, vyriškis elgėsi ramiai, pakluso nurodymams, todėl antrankių, kaip ir prieš tai, jam neuždėjo. Įėję į tarnybines patalpas, jie norėjo koridoriuje atlikti detalią vyriškio asmens apžiūrą. Vyriškis įėjo į kabinetą Nr. (duomenys neskelbtini) ir pasakė "pastovėsiu čia". Tada su kolega nusprendė asmens apžiūrą atlikti tame kabinete. Kolega pradėjo pilną asmens apžiūrą, pasilenkęs apžiūrinėjo vyriškio kelnių kišenes. Tuo pačiu metu vyriškis išsitraukė už nugaros paslėptą peilį ir užsimojęs peiliu staiga ėmė artintis prie jos, bandė įdurti, kaip suprato, jai į veido sritį. Tai darydamas vyriškis, atrodo, nieko nesakė. Ji ėmė trauktis atbula ir nevalingai, pati to nesuvokdama, savo ranka lyg tai atmušė ranką, kurioje vyriškis laikė peilį. Užpuolimas ir minėti jos veiksmai truko akimirką, detaliau nurodyti aplinkybių negali. Iš karto po užpuolimo pamatė, kaip kolega V. A. vyriškį pargriovė ant grindų. Tada kabinete ant stalo pamatė gulintį peilį, kurį paėmė ir padėjo ant toliau stovinčio stalo. Ji išsiėmė "tazerį", tačiau jo panaudoti nereikėjo. V. A. rankomis laikė vyriškio veidą ir traukė šio galvą į save, matyt, manė, kad vyriškis vis dar turi peilį. Priėjusi ji koja primynė vyriškio ranką ir padavė V. A. antrankius. Jis uždėjo antrankius ant vyriškio rankų. Užpuolimo metu traukdamasi ji nugara atsirėmė į spintą, tačiau sužalojimų nepatyrė, skausmo nejautė. Vyriškio smurtiniais veiksmais sužalota nebuvo. Įvykio metu patyrė išgąstį, nes per kelias sekundes, kai matė, kad vyriškis puola ją ir taikosi peiliu įdurti jai į galvos sritį, manė, kad šis ją nužudys. Iš karto po įvykio, uždėjęs vyriškiui atrankius, V. A. paprašė, kad ji įsitikintų, ar iš tiesų nebuvo sužalota; manė, kad dėl patirto streso ji galimai nejaučia skausmo. Užpuolimo metu ji manė, kad vyriškis peiliu ją neišvengiamai sužalos. Šio įvykio metu uniforma ir kitos turimos priemonės sugadintos nebuvo, turtinės žalos ji nepatyrė, tik moralinę žalą. ( t. 1, b. l. 53-56, 58-60 ).

Pagarsinus šiuos parodymus nukentėjusioji paaiškino, kad kolegai darant kaltinamojo apžiūrą, ji stovėjo priešais jį. Mano, kad patraukdama užtrauktuką ji net padėjo kaltinamajam, nes jam buvo lengviau ranką užkišti už nugaros ir išsitraukti peilį. Taigi, kaltinamasis dešine ranka iš už nugaros išsitraukė peilį ir bandė durti jai į kaklo sritį. Buvo kaip dūris ir dūris, t. y. du tokie bandymai. Tai negalėjo būti kaip įkaito paėmimas ar gąsdinimo veiksmas, nes gąsdinant jis nebūtų bandęs antrą kartą tą veiksmą atlikti. Pirmą smūgį ji blokavo savo riešu, susidūrė su kaltinamojo rankos riešu. Tai buvo paprasčiausias savigynos refleksas. Antrą kartą ji nuo jo atsispyrė koja, toks ir buvo antras kontaktas. Pirmą kartą nukentėjusioji stovėjo gana arti kaltinamojo. Jos manymu, jeigu ji nebūtų atrėmusi to kaltinamojo veiksmo, tai jis tikrai būtų ją sužalojęs, nes akivaizdžiai taikėsi jai į kaklą. Ji savo rankos riešu blokavo kaltinamojo ranką, todėl jam ir nepavyko. Po to įvykio jie gal ir klausė kaltinamojo, kodėl jis taip pasielgė. Ar jis ką nors atsakė, ji pasakyti negali.

Liudytoja R. Č. paaiškino, kad ji yra kaltinamojo mama, todėl atsisako duoti parodymus.

Iš teismo posėdyje pagarsintų jos parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad ji paaiškino, jog ji yra V. Č. motina. Jai išaiškinta teisė neduoti parodymų arba neatsakyti į kai kuriuos pateiktus klausimus prieš savo šeimos narius. Sutinka duoti parodymus laisva valia. Tikslaus laiko nurodyti negali, nes neprisimena, 2020 m. vasarą, galimai liepos mėnesio pabaigoje, ji su sutuoktiniu J. Č. buvo namuose, o sūnus V. Č. buvo kažkur išėjęs. Kiek jai žinoma iš žmonių kalbų, būdamas neblaivus V. Č. išsikvietė policiją ir vėliau pareigūnų buvo išvežtas. Įvykio ji nematė, aplinkybių nežino. Po to sužinojo, kad V. Č. buvo suimtas. Suėmimo laikotarpiu su sūnumi ji bendravo telefonu. Jis sakė, kad užpuolė policijos pareigūnus peiliu, tačiau įvykio aplinkybes "nelabai prisimena". Kokį peilį įvykio metu turėjo V. Č., ji nežino; namuose peilių ji nepasigedo. Sūnus namuose alkoholio nevartoja, tačiau su pažįstamais asmenimis išgeria ne namuose. Paprastai alkoholiu jį vaišina sugėrovai, nes pats jis nedirba, pajamų neturi. Namuose V. Č. agresyvus nebūna. Žino, kad išgėrus didesnį kiekį alkoholio sūnui "pasimaišo galvoje", jis pradeda elgtis neadekvačiai, "nusišneka", dėl to buvo gydomas ir psichiatrijos ligoninėje. Pati V. Č. tokios būklės matė seniai, nes jos akivaizdoje, namuose, jis negirtauja. ( t. 1, b. l. 72-73 ).

Liudytojas J. Č. paaiškino, kad jis yra kaltinamojo tėvas, todėl atsisako duoti parodymus.

Iš teismo posėdyje pagarsintų jo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad jis paaiškino, jog 2020 m. liepos mėnesio pabaigoje jis su savo sutuoktine R. Č. buvo namuose, o jų sūnus V. Č. antrame bendrabučio aukšte su nepažįstamais vaikinais vartojo alkoholinius gėrimus. Jis su žmona sūnui namuose girtauti neleidžia, tačiau išėjusio iš namų jo sukontroliuoti negali. Iš kitų asmenų jis sužinojo, kad sūnui bevartojant alkoholinius gėrimus kažkas „užėjo“. Sakydamas „užėjo“ nori pasakyti, kad sūnui kartais taip būna, kad jis nei iš šio, nei iš to pradeda kvailioti, kalbėti apie savižudybę arba bando nusižudyti. Dėl to jis yra gydytas psichiatrinėje ligoninėje. Iš kitų kaimo gyventojų liudytojas sužinojo, kad 2020 m. liepos pabaigoje, kai V. kažkas „užėjo“, jis pats paskambino ir išsikvietė policijos pareigūnus. Dėl ko jis taip padarė, nežino, mano, kad taip jam paprasčiausiai „susišvietė“. Liudytojas girdėjo, kad iš pradžių policijos pareigūnai nenorėjo jo niekur vežti, tačiau sūnus ėmė grasinti, kad jeigu jo neišveš, tai jis nusižudys. Vėliau sužinojo, kad sūnus yra suimtas. Taip pat paaiškino, kad sūnui iš viso negalima vartoti alkoholinių gėrimų, nes kai jis išgeria, tai tampa neprognozuojamas, jam tada kažkas „užeina“ ir jis bando nusižudyti. Ar sūnus vartoja kokius nors vaistus, narkotines ar psichotropines medžiagas, jis nežino. Paties įvykio nematė, apie jį girdėjo tik iš kitų kaimo žmonių. ( t. 1, b. l. 69-70 ).

Iš 2020-07-31 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta - (duomenys neskelbtini) policijos komisariato, esančio (duomenys neskelbtini), kabinetas Nr. (duomenys neskelbtini). Šio veiksmo metu tyrimui reikšmingų daiktų nepaimta ( t. 1, b. l. 28-30 ).

Iš 2020-07-31 savanoriško daiktų pateikimo protokolo matyti, kad buvo paimtas lenktinis peilis oranžinės spalvos rankena ir virtuvinis peilis juodos spalvos rankena ( t. 1, b. l. 74 ).

Iš 2020-08-03 daiktų apžiūros protokole matyti, kad šie peiliai buvo apžiūrėti; virtuvinio peilio juodos spalvos rankena geležtės ilgis - 14 cm ( t. 1, b. l. 122-130 ).

Iš 2020-07-31 savanoriško daiktų pateikimo protokolo matyti, kad buvo paimta kompaktinė plokštelė, kurioje išsaugotas (duomenys neskelbtini) policijos komisariato patalpų vaizdo stebėjimo kameros vaizdo įrašas ( t. 1, b. l. 75-77 ).

Iš 2020-07-31 apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta kompaktinė plokštelė „DVD-R 4,7 GB Extreme“ ir joje išsaugotas vaizdo įrašas „(duomenys neskelbtini) r.PK_ch9_(duomenys neskelbtini).avi“. Vaizdo įrašo trukmė - 3 minutės. Ekrano kairės pusės viršutiniame kampe matomas užrašas „2020-07-31 Fri 03:22:46“, o apatiniame kampe - „RS (duomenys neskelbtini) kab.“ (data ir laikas neatitinka realios įvykio datos ir laiko). Vaizdo įrašas nespalvotas, geros kokybės, be garso. Įraše matoma patalpa, galimai tarnybinis kabinetas. Kadro viduryje matomas langas, šalia jo stovi rašomasis stalas ir trys kėdės: viena kėdė stovi priešais stalą, kita - vidinėje stalo pusėje, o trečia – šalia stalo. Ant rašomojo stalo stovi kompiuteris, spausdintuvas, klaviatūra. Vaizdo įrašo 19 s. atkarpoje matoma, kaip į patalpą pirmoji įeina policijos pareigūnė, jai iš paskos - V. Č. (rankas laiko prie šonų, rankos antrankiais nesurakintos) ir policijos pareigūnas. Visiems įėjus į patalpą, policijos pareigūnė atsisuka į V. Č. veidu, pareigūnas taip pat atsistoja veidu į V. Č.. Vaizdo įraše užfiksuota, kad policijos pareigūnas rankomis apieško V. Č. drabužius, jų kišenes. Tuo tarpu policijos pareigūnė dešine ranka atsega V. Č. megztinį, pažiūri į vidinę megztinio pusę. Tuo pačiu metu policijos pareigūnas iš V. Č. kišenės ištraukia medicininę kaukę. (Toliau vaizdo įrašas spalvotas) Iš karto po to policijos pareigūnas pradeda dešine ranka apžiūrinėti V. Č. kairės pusės kelnių kišenę, o V. Č. dešinę ranką užkiša sau už nugaros, paima po sportiniu megztiniu paslėptą peilį ir dešine ranka, laikydamas joje peilį, daro mostą link policijos pareigūnės. Pastaroji kaire ranka nustumia V. Č. dešinę ranką ir traukiasi atgal. Policijos pareigūnas rankomis suima V. Č. kūną iš kairės pusės. V. Č. daro mostą ranka, kurioje laiko peilį, policijos pareigūnės kaklo kryptimi. Iš karto po to policijos pareigūnas suėmęs rankomis patraukia V. Č. nuo pareigūnės; V. Č. užkliūna už stalo ir suklumpa, dešinę ranką, kurioje laiko peilį, padėdamas ant stalo. Pareigūnas parverčia V. Č. ant grindų, o peilis nukrenta ant stalo. ( t. 1, b. l. 97-107 ).

Iš 2020-08-04 prisijungimo prie LR VRM paslaugų savitarnos svetainės išrašo matyti, kad prijungimui prie bylos buvo gauti policijos tarnybinio automobilio "VW Caddy" (K3006), v/n (duomenys neskelbtini) vaizdo stebėjimo kamerų vaizdo įrašai ir policijos pareigūno ant kūno tvirtinamos vaizdo kameros Nr. (duomenys neskelbtini) vaizdo įrašai. ( t. 1, b. l. 78 )

Iš 2020-09-02 - 2020-09-03 daiktų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėti policijos tarnybinio automobilio "VW Caddy" ((duomenys neskelbtini)), v/n (duomenys neskelbtini) vaizdo stebėjimo kamerų vaizdo įrašai (iš viso 15 įrašų); iš vaizdo įrašuose užfiksuotų aplinkybių seka, kad 2020-07-30 21:50 val. automobilis išvyko iš (duomenys neskelbtini) policijos komisariato kiemo, 2020-07-30 21:56 val. automobilis atvyko prie daugiabučio gyvenamojo namo, o 21:57 val. prie automobilio galo priėjo du uniformuoti pareigūnai ir vyriškis, dėvintis sportinį džemperį su gobtuvu; 2020-07-30 22:01 val. vyriškio girtumas nustatytas alkotesteriu, 22:04 val. atvyko greitosios medicinos pagalbos automobilis; 2020-07-30 22:12 val. policijos automobilis iš daugiabučio namo kiemo išvyko; 2020-07-30 22:18 val. automobilio kameroje sėdintis vyriškis abi rankas užkišo sau už nugaros ir kažką darė; 2020-07-30 22:22 val. policijos automobilis atvyko į (duomenys neskelbtini) policijos komisariato kiemą, vyriškis išlaipintas iš automobilio; 2020-07-30 22:33 val. iš policijos komisariato išėjo du pareigūnai - vyras ir moteris. ( t. 1, b. l. 117-121).

Iš 2020-08-28 apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėti policijos pareigūno ant kūno tvirtinamos vaizdo kameros Nr. (duomenys neskelbtini) vaizdo įrašai (iš viso 3); iš vaizdo įrašų turinio matyti, kad tarp policijos pareigūnų ir V. Č. bendravimo metu konfliktų nekilo. ( t. 1, b. l. 108-112 ).

Iš 2020-08-06 Bendrojo pagalbos centro (duomenys neskelbtini) skyriaus rašto Nr. 41D(K)-1604 matyti, kad prijungimui prie bylos medžiagos elektroniniu paštu buvo pateiktas telefoninio pranešimo garso įrašas. ( t. 1, b. l. 81 )

Iš 2020-09-25 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvados Nr. T(duomenys neskelbtini) matyti, kad V. Č. šlapime amfetaminų, benzodiazepinų, etilo alkoholio nerasta. Imuninės analizės duomenimis šlapime kokaino, kokaino metabolitų , opiatų, tetrahidrokanabinolio karboksi rūgšties nerasta ( t. 1, b. l. 140 ).

Alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo registracijos žurnale nurodyta, kad 2020-07-30 22:03 val. V. Č. alkotesteriu buvo nustatytas 2,75 prom. neblaivumas ( t. 2, b. l. 108-109 ).

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 286 straipsnyje.

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 286 straipsnį atsako tas, kas panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui.

BK 286 straipsnio prasme pasipriešinimas – tai smurtiniai veiksmai, kuriais trukdoma asmeniui atlikti teisėtas tarnybines funkcijas. Įstatymas nurodo du pasipriešinimo veikos būdus: fizinis smurtas ir grasinimas tuoj pat jį panaudoti. Taigi pasipriešinimas gali pasireikšti valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo subjekto mušimu, smaugimu, pargriovimu, intensyviu stumdymu, dūrimu peiliu, šaunamojo ginklo panaudojimu prieš jį, grasinimais nužudyti, sužaloti ar tuoj pat imtis kitokio smurto ( kasacinė nutartis Nr. 2K-229/2014 ).

Kaip jau minėta, kaltinamasis V. Č. dėl šios nusikalstamos veikos padarymo savo kaltę pripažino ir paaiškino, kad šventė gimtadienį, vartojo alkoholinius gėrimus ir be jokios aiškios priežasties iškvietė policijos pareigūnus. Po to jis buvo nuvežtas į (duomenys neskelbtini) policijos komisariatą. Ten atliekant jo asmens apžiūrą jis iš už nugaros išsitraukė su savimi turėtą peilį ir bandė pagąsdinti ( jo aiškinimu ) policijos patrulę, tačiau ši nuo jo atsitraukė. Jis bandė tą daryti ir antrą kartą, ji vėl atsitraukė ir tada patrulės kolega jį pargriovė ant žemės ir surakino antrankiais. Pripažįsta, kad pavartodamas peilį pasipriešino policijos pareigūnams, atliekantiems savo pareigas.

Nukentėjęs V. A. paaiškino, kad buvo iškvietimas į (duomenys neskelbtini) kaimą (duomenys neskelbtini) rajone. Ten nuvykus rado kaltinamąjį, kuris pasakė, kad pareigūnus iškvietė be jokios priežasties, kaip pat išsireiškė – „ant prikolo“. Tada jis buvo nuvežtas į (duomenys neskelbtini) policijos komisariatą administracinio teisės pažeidimo protokolui surašyti. Atliekant jo asmens apžiūrą, nukentėjusysis pastebėjo kažką blizgant kaltinamojo rankoje, o pats kaltinamasis žengė prie jo kolegės. Mano, kad tai buvo lyg tai dūris. Tada jis greitai pargriovė kaltinamąjį ant žemės ir surakino antrankiais. Tik vėliau paaiškėjo, kad kaltinamasis rankoje turėjo peilį.

Nukentėjusioji M. M. ( buvusi G. ) paaiškino, kad su savo kolega V. A. buvo melagingai iškviesti į (duomenys neskelbtini) kaimą (duomenys neskelbtini) rajone. Po to jie kaltinamąjį atsivežė į (duomenys neskelbtini) policijos komisariatą. Ten jos kolega V. A. atliko kaltinamojo asmens apžiūrą, tikrino jo kišenes. Tada kaltinamasis staiga iš už nugaros išsitraukė peilį, turėdamas jį rankoje bandė durti nukentėjusiajai, tačiau ji atstūmė jo ranką. Po to jis bandė dar kartą, tačiau jį pagriebė jos kolega V. A., parvertė ant žemės ir surakino antrankiais.

Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis V. Č. 2020 m. liepos 30 d. Lokio g. 5-2, (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) rajone vartojo alkoholinius gėrimus, jam buvo nustatytas 2,75 prom. neblaivumas ( t. 2, b. l. 108-109 ). Minėtos dienos vakare kaltinamasis skambino į Bendrąjį pagalbos centrą. Iš atlikto garso įrašo apžiūros matyti, kad pokalbio trukmė buvo 1 min. 52 s., jo metu kaltinamasis aiškina, kad kaime yra kažkokios problemos, jis pats nori šokinėti su peiliu, su savimi turi ir peilį, ir šautuvą, ir pan. ( t. 1, b. l. 131-133 ). Gavus šį iškvietimą į įvykio vietą išvyko policijos patruliai V. A. ir M. M. ( buvusi G. ). Paaiškėjus, kad iškvietimas buvo melagingas, kaltinamasis buvo nuvežtas į (duomenys neskelbtini) policijos komisariatą. Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykis buvo (duomenys neskelbtini) policijos komisariato, esančio (duomenys neskelbtini), kabinete Nr. (duomenys neskelbtini) ( t. 1, b. l. 28-30 ). Minėtame kabinete buvo atliekama kaltinamojo apžiūra, policijos pareigūnas V. A. rankomis apieškojo V. Č. drabužius, jų kišenes. Tada policijos pareigūnė M. M. dešine ranka atsegė V. Č. megztinį, pažiūrėjo į jo vidinę pusę. Tuo pačiu metu policijos pareigūnas V. A. iš V. Č. kišenės ištraukė medicininę kaukę. Po to jis tikrino V. Č. kairės pusės kelnių kišenę. Tuo metu kaltinamasis iš už nugaros dešine ranka išsitraukė su savimi turėtą peilį ir darė mostą link policijos pareigūnės M. M.. Pastaroji kaire ranka nustūmė V. Č. dešinę ranką ir traukėsi atgal. Policijos pareigūnas V. A. rankomis suėmė V. Č. kūną iš kairės pusės. V. Č. darė mostą ranka, kurioje laikė peilį, policijos pareigūnės M. M. kaklo kryptimi. Iš karto po to policijos pareigūnas V. A. suėmęs rankomis patraukė V. Č. nuo pareigūnės M. M.; V. Č. užkliuvo už stalo ir suklupo, dešinę ranką, kurioje laiko peilį, padėdamas ant stalo. Pareigūnas V. A. parvertė V. Č. ant grindų, o peilis nukrito ant stalo. Tokios aplinkybės yra užfiksuotos ikiteisminio tyrimo metu 2020-07-30 apžiūros protokole apžiūrėjus kompaktinę plokštelę. ( t. 1, b. l. 97-107 ).

Teismas teismo posėdžio metu taip pat peržiūrėjo pateiktą kompaktinę plokštelę ir konstatuoja, kad šios aplinkybės nėra nurodytos visiškai tiksliai. Iš šio vaizdo įrašo matyti, kad kaltinamąjį atvedus į (duomenys neskelbtini) kabinetą policijos pareigūnas V. A. atliko jo asmens apžiūrą. Jos metu kaltinamasis iš už nugaros išsitraukė peilį ir dešine ranka darė mostą policijos pareigūnės M. M. link. Šiai nustūmus jo ranką ir atsitraukus, jis vėl rankoje laikydamas peilį, pakartotinai darė mostą šios pareigūnės link, po ko jį pargriovė ant žemės pareigūnas V. A. ir surakino antrankiais. Taigi, smūgio, kaip tokio, peiliu, tuo labiau nukreipto į pareigūnės kaklą, nenustatyta.

Atsižvelgiant į šias nustatytas aplinkybes teismas iš kaltinimo šalina jame nurodytas aplinkybes: „tyčia vieną kartą smogė peiliu Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiajai patrulei M. M. į kaklo sritį“.

Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad iki paties įvykio jokių žodinių grasinimų ar kitokio smurto apraiškų iš kaltinamojo policijos pareigūnų atžvilgiu nebuvo. Iš to darytina išvada, kad kaltinamasis anksčiau nurodytais veiksmais būtent panaudojo fizinį smurtą policijos pareigūnų atžvilgiu.

Tokiu būdu yra nustatyta, kad kaltinamasis, rankoje laikydamas peilį ir juo darydamas mostus policijos pareigūnės link, panaudojo fizinį smurtą ir taip pasipriešino policijos pareigūnams, atliekantiems savo tarnybines pareigas. Tokiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 286 straipsnyje, jo veika kvalifikuota teisingai. Šią nusikalstamą veiką jis padarė tiesiogine tyčia, nes suvokė, kad, panaudodamas fizinį smurtą, priešinasi policijos pareigūnams ir norėjo taip veikti.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 22 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 10 punkte.

Kaltinamasis V. Č. taip pat buvo kaltinamas ir tuo, kad jis, tuo pačiu laiku, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos komisariato, esančio (duomenys neskelbtini), patalpose, kabinete Nr. (duomenys neskelbtini), policijos pareigūnams - Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiajai patrulei M. M. ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiajam patruliui V. A. - atliekant jo asmens apžiūros bei daiktų patikrinimo veiksmą, siekdamas nužudyti tarnybos pareigas atliekančią pareigūnę - Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiąją patrulę M. M., dešine ranka išsitraukė už nugaros paslėptą peilį ir tyčia vieną kartą smogė peiliu Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiajai patrulei M. M. į kaklo sritį, o jai kaire ranka nustūmus kaltininko dešinę ranką, staigiu judesiu atsitraukus ir taip išvengus dūrio, tyčia peiliu puolė ją pakartotinai, tačiau savo veikos nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, nes (duomenys neskelbtini) policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiajai patrulei M. M. atsitraukus, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiasis patrulis V. A. smurtinius veiksmus nutraukė - atitraukė jį nuo pareigūnės M. M., pargriovė ir savo kūnu prispaudė jį prie grindų tuo būdu jis pasikėsino nužudyti M. M. dėl jos tarnybos pareigų vykdymo, tai yra buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje, 129 straipsnio 2 dalies 10 punkte.

Pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 10 punktą atsako tas, kas pasikėsino nužudyti žmogų dėl nukentėjusiojo asmens tarnybos ar piliečio pareigų vykdymo. Pagal BK 22 straipsnio 1 dalį pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką yra tyčinis veikimas ar neveikimas, kuriais tiesiogiai pradedamas daryti nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas, jeigu veika nebuvo baigta dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių.

Visų pirma, kaltinamąjį V. Č. kaltinant pasikėsinimu nužudyti asmenį, ėjusį tarnybines pareigas ( M. M. ), būtina nustatyti tyčios turinį. Veika gali būti kvalifikuojama kaip pasikėsinimas nužudyti asmenį, ėjusį tarnybines pareigas, tik esant tiesioginei apibrėžtai tyčiai atimti gyvybę tokiam asmeniui. Esant apibrėžtai tyčiai, asmuo, darydamas pavojingą veiką, suvokia pavojingą jos pobūdį, numato, kokios rūšies pavojingų padarinių gali sukelti veika, ir nori griežtai kiekybiškai apibrėžtų padarinių. Tokiu atveju veika kvalifikuojama pagal kaltininko tyčios kryptingumą. Sprendžiant apie kaltininko tyčios turinį, būtina atsižvelgti į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes, į nusikaltimo įrankius, būdą, sužalojimo pobūdį, sunkumą, lokalizaciją, nusikalstamos veikos intensyvumą, neužbaigimo priežastis, kaltininko ir nukentėjusiojo elgesį įvykio metu, prieš nusikaltimą ir po jo padarymo.

Kaip jau minėta, kaltinamasis V. Č. dėl šios nusikalstamos veikos padarymo savo kaltės nepripažino. Jis paaiškino, kad atvežus jį į (duomenys neskelbtini) PK ir nuvedus į kabinetą vienas iš policijos pareigūnų pradėjo atlikti jo asmens apžiūrą. Tada jam kilo mintis policijos pareigūnę paimti įkaite – tą jis buvo matęs viename kino filme. Jis galvojo savo turėtu peiliu pamojuoti policijos pareigūnei virš galvos, ją pagąsdinti ir apkabinus ją iš už nugaros paimti įkaite. Taip norėjo padaryti dėl to, kad jo nevežtų į Kauną, nes ten nuvežus jam būtų reikėję namo grįžti pėsčiomis. Šio plano įgyvendinti jis nesugebėjo, nes policijos pareigūnės kolega jį parvertė ant žemės ir surakino antrankiais. Kategoriškai tvirtina, kad neturėjo jokio tikslo ją nužudyti. Atkreiptinas dėmesys, kad analogiškus parodymus kaltinamasis davė ir ikiteisminio tyrimo metu.

Kaltinamojo atlikti veiksmai buvo detaliai nurodyti jau anksčiau analizuojant nusikalstamos veikos, numatytos BK 286 straipsnyje, padarymą. Teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, kad jis du kartus dešine ranka, kurioje laikė peilį, darė mostą policijos pareigūnės M. M. link. Tokiu būdu jis panaudojo fizinį smurtą ir taip pasipriešino policijos pareigūnams, atliekantiems savo tarnybines pareigas. Daugiau jokių įrodymų, kad kaltinamasis tokiais savo veiksmais dar ir kėsinosi nužudyti policijos pareigūnę, turėjo tiesioginę tyčią atimti jai gyvybę, to savo veiksmais siekė, byloje nėra surinkta.

Atsižvelgiant į virš išdėstytas aplinkybes kaltinamasis V. Č. pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 10 punktą išteisintinas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių ( BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas ).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis kaltu pilnai prisipažino ir nuoširdžiai gailisi ( BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas ).

Jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tos, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui bei nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu ( BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas ir 13 punktas ).

Dėl bausmės skyrimo.

Teismas, skirdamas bausmę atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

Kaltinamasis V. Č. anksčiau teistas ( t. 2, b. l. 6-13 ), administracine tvarka baustas ( t. 2, b. l. 1-2, 42-47 ), 11 klasių išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis.

Psichiatrinis gydymas, įskaita: Gydytas VĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Marių sektoriuje 2020-05-30 - 2020-06-02 ( t. 2, b. l. 55-57 ).

Konsultuotas gydytojo psichiatro VŠĮ (duomenys neskelbtini) pirminės sveikatos priežiūros centro psichikos sveikatos centre ( t. 2, b. l. 60 ).

Gydytas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikose ( t. 2, b. l. 75 ).

2020-08-20 specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini)2020 nurodyta, kad pateiktoje dokumentinėje medžiagoje nėra duomenų, kad V. Č. sirgtų lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu, silpnaprotyste ar byloje nagrinėjamų įvykių metu būtų buvęs laikino psichikos sutrikimo būsenoje; skirti jam teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo (netikslinga) ( t. 2, b. l. 83-84 ).

Priklausomybės ligų gydymas, įskaita Konsultuotas/gydytas Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filiale nuo 2017-07-22 - (F10.2) psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo, priklausomybės sindromas ( t. 2, b. l. 51 ).

Vertinant pagal BK 11 straipsnio nuostatas, kaltinamasis V. Č. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą. Už jo padarymą įstatymas numato viešuosius darbus, baudą arba laisvės atėmimą iki trejų metų.

Kaip jau minėta, kaltinamasis anksčiau teistas, turi neišnykusį teistumą, niekur nedirba, jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad savo kaltę pilnai pripažino ir nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tos, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos jo nusikalstamos veikos padarymui ir nusikalstamą veiką padarė, būdamas recidyvistu. Ankstesnėmis bausmėmis jam buvo taikytas ir bausmės vykdymo atidėjimas, ir laisvės apribojimas, ir areštas. Galiausiai buvo paskirta reali laisvės atėmimo bausmė – septyni mėnesiai. Turėdamas neišnykusį teistumą jis vėl padarė tyčinę nusikalstamą veiką. Iš viso to matyti, kad švelnesnių bausmių paskyrimas kaltinamajam jokio poveikio nedaro, jis ir toliau yra linkęs daryti naujas nusikalstamas veikas. Kaltinamasis taip pat ne kartą yra baustas administracine tvarka.

Atsižvelgiant į virš išdėstytas aplinkybes kaltinamajam skirtina reali laisvės atėmimo bausmė, savo dydžiu atitinkanti straipsnio sankcijoje numatytą bausmės vidurkį – 1 m. 6 mėn.

Be to, atsižvelgiant į tai, kad V. Č. naują nusikalstamą veiką padarė 2020 m. liepos 30 d., tai yra iki Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2020 m. rugsėjo 4 d. nuosprendžio, kuriuo jam paskirta 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, priėmimo, todėl vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu jam skiriama bausmė subendrintina su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme, jas iš dalies sudedant, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos griežtesnės bausmės pridedant dalį ankstesniu nuosprendžiu skirtos švelnesnės. Įvertinus kaltinamajam nustatytą atsakomybę sunkinančią aplinkybę, taip pat tai, kad jis teisiamas penktą kartą, naują nesunkų tyčinį baigtą nusikaltimą padarė būdamas tris kartus teistas, baustas administracine tvarka, todėl prie jam šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama pirmuoju nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis – 6 mėnesiai.

Kauno tardymo izoliatoriaus 2021 m. birželio 3 d. rašte nurodyta, kad V. Č. 2020 m. rugsėjo 4 d. nuosprendžiu jam paskirtą bausmę yra atlikęs 2021 m. balandžio 4 d. Todėl vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į paskirtą subendrintą bausmę įskaitytina bausmė, visiškai atlikta pagal pirmąjį nuosprendį.

Kaltinamasis V. Č. BPK 140 straipsnyje numatyta tvarka buvo laikinai sulaikytas 2020 m. liepos 30 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjos 2020 m. liepos 31 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė suėmimas 3 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. liepos 30 d. Šios kardomosios priemonės terminas jam buvo tęsiamas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek baudžiamąją bylą nagrinėjant teisme. Paskutinį kartą šios kardomosios priemonės terminas kaltinamajam pratęstas Kauno apygardos teismo 2021 m. balandžio 29 d. nutartimi.

Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2020 m rugsėjo 4 d. nuosprendžiu kaltinamasis V. Č. buvo pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 4 dalyje ir nuteistas 7 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti buvo pakeista į suėmimą, V. Č. suimant teismo posėdžių salėje ( t. 2, b. l. 34-41 ).

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 dalimi, teismas, skirdamas bausmę asmeniui, kuriam buvo taikytas kardomasis kalinimas (suėmimas), privalo jį įskaityti į paskirtą bausmę, todėl į V. Č. skiriamą laisvės atėmimo bausmę įskaitytinas jo kardomajame kalinime išbūtas laikas.

Kaip minėta, Kauno apygardos teisme 2021 m. birželio 3 d. buvo gautas Kauno tardymo izoliatoriaus raštas, kuriuo informuojama, kad V. Č. jam Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 4 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę yra atlikęs, bausmės atlikimo laikotarpis nuo 2020 m. rugsėjo 4 d. iki 2021 m. balandžio 4 d. Taigi V. Č. kardomojo kalinimo laikotarpis nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje iš dalies sutampa su ankstesniu nuosprendžiu jam paskirtos bausmės atlikimo laikotarpiu, kuris įskaitomas į jam paskirtą subendrintą laisvės atėmimo bausmę. Atsižvelgiant į tai, į kaltinamajam paskirtą bausmę įskaitytinas kardomojo kalinimo (suėmimo) laikotarpis nuo 2020 m. liepos 30 d. iki 2020 m. rugsėjo 3 d. ir nuo 2021 m. balandžio 5 d. iki šio nuosprendžio paskelbimo dienos, tai yra 2021 m. birželio 15 d., tai yra neįskaitant ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės atlikimo laiko.

Kardomoji priemonė – suėmimas kaltinamajam V. Č. iki bausmės vykdymo pradžios paliktina nepakeista, o pradėjus vykdyti bausmę – panaikintina.

Dėl advokato darbo apmokėjimo.

Byloje gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2021 m. balandžio 9 d. patikslinta pažyma dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų, kurioje nurodoma, kad teikiant valstybės garantuojamą teisinę pagalbą kaltinamajam V. Č. susidarė 781,35Eur išlaidų suma ( t. 3,b. l. 75-79 ).

Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis V. Č. niekur nedirba, kilnojamojo ar nekilnojamojo turto, piniginių santaupų neturi. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamojo V. Č. neišieškotinos.

Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje nepareikštas.

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas išspręstinas BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punkte nustatyta tvarka.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–303, 308, 313 straipsniais,

nusprendžia:

V. Č. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnyje ir paskirti jam bausmę – laisvės atėmimą 1 m. 6 mėn. ( vieneriems metams ir šešiems mėnesiams).

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, paskirtą bausmę subendrinti su Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2020 m. rugsėjo 4 d. nuosprendžiu paskirta 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmes iš dalies sudedant, prie griežtesnės šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant dalį švelnesnės ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės, ir V. Č. paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į paskirtą subendrintą bausmę įskaityti V. Č. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2020 m. rugsėjo 4 d. nuosprendžiu paskirtą, jo visiškai atliktą bausmę.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, į V. Č. paskirtą bausmę įskaityti jo kardomajame kalinime (suėmime) išbūtą laiką nuo 2020 m. liepos 30 d. iki 2020 m. rugsėjo 3 d. ir nuo 2021 m. balandžio 5 d. iki šio nuosprendžio paskelbimo dienos, tai yra 2021 m. birželio 15 d.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2021 m. birželio 15 d.

V. Č. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą iki bausmės vykdymo pradžios palikti nepakeistą, pradėjus vykdyti bausmę – panaikinti.

Pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 10 punktą V. Č. išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių ( BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas ).

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

Lenktinį peilį oranžinės spalvos rankena ir virtuvinį peilį juodos spalvos rankena, perduotus kartu su byla, kaip menkaverčius, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti ( BPK 94 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

Kompaktinę plokštelę, kurioje išsaugotas Kauno apskr. VPK (duomenys neskelbtini) r. PK patalpų vaizdo įrašas, paimtas 2020-07-31 savanoriško daiktų pateikimo metu; kompaktinę plokštelę, kurioje išsaugoti ant pareigūno kūno nešiojamos vaizdo kameros ("bodycam") vaizdo įrašai; kompaktinę plokštelę, kurioje išsaugoti policijos tarnybinio automobilio (K3006) vaizdo stebėjimo kamerų vaizdo įrašai; kompaktinę plokštelę, kurioje išsaugotas pranešimo Bendrajam pagalbos centrui garso įrašas, gautas el. paštu 2020-08-06 palikti saugoti prie baudžiamosios bylos ( BPK 94 straipsnio 2 dalies 3 punktas )..

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo ( suimtam nuteistajam V. Č. šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio nuorašo jam įteikimo dienos ), gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.