- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-01-29
- Bylos Nr.
- 1A-124-92-2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-03-3-00010-2012-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jūratė Damanskienė (pirm.), Virginija Švedienė, Stasys Punys
- Kaltinamasis
- A. A.
- Nukentėjusysis
- R. G.
- Advokatai
- Sigitas Židonis, Arūnas Koskus
- Kategorijos
Pranešėja Jūratė Damanskienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-124-92/2013
Teisėjas Olegas Šibkovas Teisminio proceso Nr. 1-03-3-00010-2012-3
2013 m. sausio 29 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Jūratės Damanskienės,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo R. G. ir jo atstovo advokato Arūno Koskaus apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. spalio 16 d. nuosprendžio, kuriuo A. A. išteisinta dėl kaltinimo pagal BK 154 str. 2 d., 155 str. 1 d., nepadarius veikų, turinčių nusikaltimo požymių.
R. G. civilinis ieškinys UAB „L“ (duomenys pakeisti) dėl 100 000 Lt dydžio neturtinės žalos atlyginimo paliktas nenagrinėtas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. A. privataus kaltinimo tvarka buvo kaltinama tuo, kad ji, surašydama ir 2011 m. rugpjūčio 6 d. viešai paskleisdama dienraščio „(duomenys neskelbtini)“ 2011-08-06 dienos Nr. (duomenys neskelbtini) pirmajame, ketvirtajame ir penktajame puslapiuose straipsnyje pavadinimu „Verslas – įsimylėjėlę paversti prostitute“ „R.“ įvardintos merginos teiginius: „Apsimesti mylimuoju – šio išgamos verslo schema. Jis kvailina teismą ir toliau vilioja į savo tinklus naujas aukas. Kad ir kaip man būtų gėda dėl savo patiklumo, esu pasiryžusi eiti iki galo ir demaskuoti šį pašlemėką“, „Verkiau, maldavau, aiškinau, kad esu padori mergina. Jis stvėrė mane už plaukų, smogė į smakrą, nutempė į lovą ir šiurkščiai išprievartavo <...> aiškino, kad turiu džiaugtis, kad manęs jis nepardavė į užsienį, nes su kitomis kvailelėmis būtent taip ir pasielgęs“, „Dar sykį nuslėpk, ir aš tave užmušiu. Į laisvę galėsi išeiti tik tada, jei vietoj savęs surasi kitą mergą“ viešai įžeidė ir apšmeižė R. G.,
taip pat A. A., surašydama ir 2011 m. rugpjūčio 6 d. viešai paskleisdama dienraščio „(duomenys neskelbtini)“ 2011-08-06 dienos Nr. (duomenys neskelbtini) pirmajame, ketvirtajame ir penktajame puslapiuose straipsnyje pavadinimu „Verslas – įsimylėjėlę paversti prostitute“ savo, kaip straipsnio autorės, teiginius: „Verslas – įsimylėjėlę paversti prostitute“, „Šiaulių verslininkas jį pamilusiai merginai parūpino 47 tūkstančių litų paskolą, kad įklampintų ją į skolas ir priverstų teikti erotines paslaugas kitiems“, „vėliau paaiškėjo, kad kitoms merginoms jis sakėsi esąs R., A., V.“, „jei sužinodavo, kad R. elgėsi su klientu šaltai ar atstumdavo sekso įsigeidusį vyrą, mušdavo ją diržo sagtimi“, „naujoji auka į sukčiaus pinkles buvo pakliuvusi, kai perskaitė skelbimą jog vyriškis ieško draugės, kurią galėtų paremti materialiai“, viešai apšmeižė R. G.,
be to, A. A., surašydama ir 2012 m. kovo 8 d. viešai paskleisdama dienraščio „(duomenys neskelbtini)“ 2012-03-08 dienos Nr. (duomenys neskelbtini) pirmajame ir ketvirtajame puslapiuose straipsnyje pavadinimu „Sekso vergę bandoma parklupdyti ir teisme“ savo, kaip straipsnio autorės, teiginius: „Kai tikrai žinai, kas nutiko prievarta į prostituciją įtrauktoms jaunoms merginoms, tačiau esi priversta stebėti teismo procesą, kuriame galimas nusikaltėlis drąsiausią savo auką bando paversti kaltinamąja“, „iš R. (vardas pakeistas), kurią R. G. apgaulės būdu buvo uždaręs išnuomotame bute Šiauliuose ir vertė teikti erotines paslaugas klientams, skriaudikas reikalauja 100 tūkstančių litų už garbės ir orumo įžeidimą“, „šis vyras, tuomet vadovavęs bendrovei „Centrum Dina“, apgaule įkalbėjo trečio kurso studentę R. imti paskolą verslui ir atidaryti masažo saloną“, „jį mylinti ir savo draugu laikanti mergina buvo įgrūsta į išnuomotą butą teikti erotinių paslaugų vyrams. Buvęs mylimasis besipriešinančią studentę mušė ir gąsdino, kad praneš apie jos elgesį tėvams ir sukompromituos“, „R. G. 2008 metais pinigus pelnėsi skelbdamas, kad ieško darbuotojų medicininio masažo salonui“, viešai apšmeižė R. G..
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu privatus kaltintojas R. G. ir jo atstovas advokatas Arūnas Koskus prašo panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nuosprendį ir priimti naują nuosprendį – pripažinti A. A. kalta padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 155 str. 1 d., 154 str. 2 d., patraukti ją baudžiamojon atsakomybėn ir paskirti bausmę, taip pat tenkinti pareikštą civilinį ieškinį.
Apeliaciniame skunde nurodo, kad apylinkės teismas nepagrįstai nusprendė, jog žodžiai „išgama“ ir „pašlemėkas“ buvo pavartoti ne siekiant užgauliai pažeminti R. G., o pateikti juos kaip neigiamą R. G. veiksmų apibūdinimą. Nors R. G. yra pateikti kaltinimai dėl BK 182 str. 2 d., 308 str. 2 d., 307 str. 2 d., 140 str. 1 d. numatytų nusikalstamų veikų padarymo, tačiau apkaltinamasis nuosprendis R. G. atžvilgiu nėra priimtas, todėl ir tariami R. G. veiksmai negali būti priimti kaip įvykęs faktas, iš apylinkės teismo nuosprendžio galima suprasti, jog tokie R. G. veiksmai yra preziumuojami, taip pažeidžiant konstitucinį nekaltumo prezumpcijos principą. Net ir darant prielaidą, kad straipsnyje nurodyti faktai ir kontekstas realiai egzistavo, viešas asmens įžeidinėjimas negali būti toleruojamas, nes ir nusikalstamą veiką padaręs asmuo išsaugo teisę į orumą bei jo gynimą. Be to, iš žodžių „išgama“ ir „pašlemėkas“ semantinės reikšmės akivaizdu, kad šie žodžiai apibūdina asmenį, o ne jo veiksmus. Nuosprendyje nėra kvestionuojamas žodžių „išgama“ ir „pašlemėkas“ įžeidus turinys. Kadangi BK 155 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos sudėtis yra formali, todėl nusikaltimas laikomas baigtu nuo įžeidimo momento, įsiteisėjusia Šiaulių apygardos teismo nutartimi yra konstatuota, kad šie žodžiai yra straipsnio autorės A. A. žodžiai, todėl esant visiems nusikalstamos veikos sudėties požymiams, A. A. turėjo būti patraukta baudžiamojon atsakomybėn.
Taip pat nurodo, kad apylinkės teismas nepagrįstai konstatavo, kad nurodyti teiginiai ir frazės, vertinant juos ir kaip atskirus teiginius, ir kaip visumą negali būti kvalifikuojami kaip šmeižtas, nes straipsniuose buvo paskleista informacija apie realius įvykius. R. G. baudžiamojoje byloje, nagrinėjamoje Šiaulių apygardos teisme, yra kaltinamas BK 182 str. 2 d., 308 str. 2 d., 307 str. 2 d. ir 140 str. 1 d. numatytų nusikalstamų veikų padarymu, tačiau išleistame straipsnyje nurodoma, kad R. G. padarė ne tik šias veikas, bet ir išprievartavo R. P., t.y. padarė sunkų nusikaltimą, numatytą BK 149 str. 1 d., verčiasi prekyba žmonėmis, t.y. padarė labai sunkų nusikaltimą, numatytą BK 147 str. 2 d., neteisėtai atėmė laisvę, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 146 str., dėl pastarųjų veikų nebuvo pradėtas joks ikiteisminis tyrimas, todėl straipsnyje pateikiami duomenys neatspindi jokių realiai egzistuojančių faktų ir yra akivaizdžiai melagingi. Be to, straipsnio formuluotėse informacija pateikiama kaip faktiniai duomenys, t.y. konstatuojant, kad R. G. yra ne įtariamas ar kaltinamas nurodytų nusikalstamų veikų padarymu, tačiau yra padaręs minėtas nusikalstamas veikas. Byloje pateiktame Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012-03-12 nuosprendyje, kuris buvo paliktas nepakeistas Šiaulių apygardos teismo 2012-07-10 nutartimi, konstatuota, kad nėra nustatyta, jog R. vardu neigiamą informaciją apie R. G. pateikė R. P., be to, pastaroji bylos nagrinėjimo Šiaulių miesto apylinkės teisme metu kategoriškai neigė pateikusi tokią informaciją, todėl R. P. nėra straipsniuose minimų teiginių šaltinis. Tuo tarpu bylos nagrinėjimo Vilniaus miesto 3 apylinkės teisme metu R. P. jau tvirtino, kad visi faktai žurnalistei buvo pateikti jos pačios, kadangi šie parodymai iš esmės prieštarauja anksčiau duotiems parodymams, todėl teismas turėjo juos vertinti kritiškai.
Skunde pažymi, kad apylinkės teismo išvada dėl tyčios nebuvimo nepagrįsta. A. A. bylos nagrinėjimo Šiaulių miesto apylinkės teisme metu parodė, jog žinojo, kad R. G. atžvilgiu nėra priimtas apkaltinamasis nuosprendis, todėl tai parodo, kad jos straipsniuose publikuojami teiginiai neatitinka tikrovės, žemina ir niekina kitą asmenį, gali pakirsti pasitikėjimą juo ir ji sąmoningai tokius straipsnius publikavo.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje privataus kaltintojo atstovas prašė apeliacinį skundą tenkinti, išteisintoji ir jos gynėjas prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Dėl įžeidimo
BK 155 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įžeidimas yra tyčinis viešas kito žmogaus užgaulus pažeminimas veiksmu, žodžiu arba raštu. Įžeidimas žodžiu yra neigiamas nepadorus žmogaus įvertinimas, žeminantis žmogų jo paties ar kitų žmonių akyse, kito žmogaus prestižo paniekinimas. Įžeidimo žodžiu atveju neigiamai, nepadoriai, užgauliai formuluojant atsiliepiama apie žmogaus asmenybę, jo savybes. Šis nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, t.y. asmuo suvokia savo veiksmų pavojingą pobūdį ir nori taip veikti.
Iš R. G. pareiškimo dėl privataus kaltinimo proceso pradėjimo prieš A. A. matyti, kad jo įžeidimu laikoma 2011-08-06 dienos dienraščio „(duomenys neskelbtini)“ Nr. (duomenys neskelbtini) straipsnyje pavadinimu „Verslas – įsimylėjėlę paversti prostitute“ surašytas ir viešai paskleistas „R.“ įvardintos merginos teiginys: „Apsimesti mylimuoju – šio išgamos verslo schema. Jis kvailina teismą ir toliau vilioja į savo tinklus naujas aukas. Kad ir kaip man būtų gėda dėl savo patiklumo, esu pasiryžusi eiti iki galo ir demaskuoti šį pašlemėką“, o tiksliau šiuose sakiniuose pavartoti žodžiai „išgama“ ir „pašlemėkas“.
Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, jog pirmosios instancijos teismas nustatė, kad minėti žodžiai apibūdina asmens elgesį. Apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje konstatavo, jog žodžiai „išgama“ ir „pašlemėkas“ reiškia neigiamą asmens apibūdinimą, tačiau šiuos žodžius teismas pagrįstai vertino R. G. galimai padarytų veiksmų kontekste. Pažymėtina, kad minėti žodžiai buvo pavartoti A. A. parašytame straipsnyje, kurio esmė buvo moters, pavadintos „R.“, gyvenimo istorijos atpasakojimas. Kaip matyti iš paties straipsnio, tai beje patvirtino ir išteisintoji A. A., straipsnis yra parašytas remiantis kito asmens papasakotais faktais, dėl pasirinkto informacijos pateikimo būdo straipsnyje yra nemažai tiesioginės ir netiesioginės kalbos. Būtent taip sukonstruoti ir sakiniai, kuriuose pavartoti žodžiai „išgama“ ir „pašlemėkas“. Pirmosios instancijos teismo posėdyje apklausta liudytoja R. P. pripažino, kad straipsnyje pateikta moters vardu „R.“ istorija atitinka jos gyvenimo istoriją, kurią ji papasakojo A. A. daugkartinių pokalbių metu. Liudytoja M. P. taip pat patvirtino, jog straipsnyje pateikti faktai atitinka R. P. gyvenimo istoriją, bei tai, kad ji žinojo, jog R. P. bendravo su žurnaliste A. A.. Nors Šiaulių apygardos teismas baudžiamojoje byloje, iškeltoje prieš R. P., konstatavo, jog atsižvelgiant į sakinio konstrukciją žodžiai „išgama“ ir „pašlemėkas“ yra laikytini straipsnio autoriaus žodžiais, tačiau tai dar nereiškia, kad A. A. straipsnyje neperteikė būtent R. P. pasakytų žodžių. Pati R. P. parodė, kad pokalbių su A. A. metu jai buvo sunku ir skaudu prisiminti patirtus išgyvenimus, todėl galėjo R. G. pavadinti neigiamais žodžiais, bet dėl emocinės įtampos to dabar nepamena.
Be to, minėtų žodžių pavartojimas pats savaime dar neužtraukia asmeniui baudžiamosios atsakomybės pagal BK 155 str. 1 d. Kaip jau buvo nurodyta, apylinkės teismas pagrįstai atsižvelgė į publikuotame straipsnyje nurodytus faktus, t.y. R. G. veiksmus prieš R. P., kurių visuma leidžia R. G. asmenybę vertinti neigiamai. Nors R. G. atžvilgiu nėra priimtas apkaltinamasis nuosprendis, tačiau jo atžvilgiu Šiaulių apygardos teisme yra nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje R. P. kartu su kita mergina yra pripažintos nukentėjusiosiomis, toje byloje R. G. pareikšti kaltinimai pagal BK 140 str. 1 d., 182 str. 2 d., 307 str. 2 d., 308 str. 2 d. dėl būtent publikuotame straipsnyje aprašytų R. G. veiksmų. A. A., rašydama straipsnį, ne kartą kalbėjosi su R. P., taip pat kita mergina, nukentėjusia nuo R. G. veiksmų, skambino prokurorams, iš kurių sužinojo, kad dėl R. G. veiksmų yra pradėtas ikiteisminis tyrimas. Pažymėtina, kad visuomenėje nėra priimta toleruoti nusikalstamų veikų darymą, bet kuris nusikalstamos veikos padarymu įtariamas ar kaltinamas asmuo paprastai sulaukia neigiamų vertinimų. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, darytina išvada, jog A. A. straipsnį dienraštyje „(duomenys neskelbtini)“ publikavo įsitikinusi R. P. nurodytų faktų, kurie neabejotinai neigiamai apibūdina R. G., teisingumu, be to, įvertinus tai, jog neigiamai apie R. G. pokalbių metu atsiliepė pati R. P., todėl šiuo atveju žodžiai „išgama“ ir „pašlemėkas“ buvo tinkami išreikšti neigiamai nuomonei apie R. G. jo padarytų veiksmų kontekste.
Taip pat pritartina apylinkės teismo išvadai, jog A. A. veiksmuose nebuvo tyčios. Kaip jau nurodyta aukščiau, A. A. straipsnį publikavo tik patikrinusi jai pateiktus faktus ir būdama įsitikinusi jų teisingumu, todėl straipsnyje žodžius „išgama“ ir „pašlemėkas“ pavartojo norėdama perteikti R. P. patirtus išgyvenimus dėl R. G. veiksmų bei jos išreikštą neigiamą nuomonę apie R. G., o ne norėdama užgauliai pažeminti R. G..
Papildomai pažymėtina, kad Šiaulių apygardos teismas 2012-07-10 nutartyje baudžiamojoje byloje, iškeltoje prieš R. P., kuri yra iš esmės tapati nagrinėjamai bylai, konstatavo, jog žodžių „išgama“ ir „pašlemėkas“ tame pačiame straipsnyje vartojimas apibūdinant R. G. neužtraukia baudžiamosios atsakomybės.
Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog A. A. pagrįstai išteisinta iš kaltinimo padarius BK 155 str. 1 d. numatytą nusikaltimą.
Dėl šmeižimo
Pagal BK 154 straipsnio 1 dalį šmeižimas yra paskleidimas apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančios informacijos, galinčios paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo. BK 154 straipsnio 2 dalyje yra numatyti kvalifikuojantys šmeižimo požymiai: asmens šmeižimas neva šis padarė sunkų ar labai sunkų nusikaltimą arba asmens šmeižimas per visuomenės informavimo priemonę ar spaudinyje. Šios nusikalstamos veikos objektas yra žmogaus garbė ir orumas, kurie pažeidžiami paskleidus negatyvią, visuomenės akyse asmenį diskredituojančią informaciją. Būtini veikos objektyvieji požymiai yra paskleidimas informacijos apie kitą žmogų, kuri gali jį paniekinti ar pažeminti arba pakirsti pasitikėjimą juo, ir tai, kad ši informacija neatitinka tikrovės; BK 154 str. 2 d. atveju būtinaisiais objektyviaisiais požymiais taip pat yra paskleidimas netikros informacijos, kad asmuo neva padarė sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ar paskleidimas netikros informacijos per visuomenės informavimo priemonę ar spaudinyje. Tai yra tiesiogine tyčia padaroma nusikalstama veika, t.y. darydamas nusikaltimą asmuo suvokia, jog skleidžia tikrovės neatitinkančią informaciją apie kitą asmenį, supranta, kad ši informacija žemina žmogaus garbę, ir to nori.
Įvertinus pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus, darytina išvada, jog apylinkės teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir pagrįstai išteisino A. A. iš kaltinimo padarius BK 154 str. 2 d. numatytą nusikaltimą.
A. A. buvo kaltinama apšmeižusi R. G. dienraščio „(duomenys neskelbtini)“ 2011-08-06 dienos Nr. (duomenys neskelbtini) straipsnyje pavadinimu „Verslas – įsimylėjėlę paversti prostitute“ surašius ir viešai paskleidus „R.“ įvardintos merginos teiginius: „Apsimesti mylimuoju – šio išgamos verslo schema. Jis kvailina teismą ir toliau vilioja į savo tinklus naujas aukas. Kad ir kaip man būtų gėda dėl savo patiklumo, esu pasiryžusi eiti iki galo ir demaskuoti šį pašlemėką“, „Verkiau, maldavau, aiškinau, kad esu padori mergina. Jis stvėrė mane už plaukų, smogė į smakrą, nutempė į lovą ir šiurkščiai išprievartavo <...> aiškino, kad turiu džiaugtis, kad manęs jis nepardavė į užsienį, nes su kitomis kvailelėmis būtent taip ir pasielgęs“, „Dar sykį nuslėpk, ir aš tave užmušiu. Į laisvę galėsi išeiti tik tada, jei vietoj savęs surasi kitą mergą“; taip pat surašius ir viešai paskleidus savo, kaip straipsnio autorės, teiginius: „Verslas – įsimylėjėlę paversti prostitute“, „Šiaulių verslininkas jį pamilusiai merginai parūpino 47 tūkstančių litų paskolą, kad įklampintų ją į skolas ir priverstų teikti erotines paslaugas kitiems“, „vėliau paaiškėjo, kad kitoms merginoms jis sakėsi esąs R., A., V.“, „jei sužinodavo, kad R. elgėsi su klientu šaltai ar atstumdavo sekso įsigeidusį vyrą, mušdavo ją diržo sagtimi“, „naujoji auka į sukčiaus pinkles buvo pakliuvusi, kai perskaitė skelbimą jog vyriškis ieško draugės, kurią galėtų paremti materialiai“.
Kaip jau buvo minėta, dienraščio „(duomenys neskelbtini)“ 2011-08-06 dienos Nr. (duomenys neskelbtini) straipsnis pavadinimu „Verslas – įsimylėjėlę paversti prostitute“ buvo parašytas iš esmės remiantis R. P. pasakojimu, straipsnis atitinka jos gyvenimo istoriją, A. A. straipsnyje nurodytus faktus tikrinosi kalbėdama ne tik su R. P., bet ir kitomis nuo R. G. nukentėjusiomis merginomis, taip pat socialinėmis darbuotojomis, be to, A. A. pasitikrino, ar dėl šių veiksmų pradėtas ikiteisminis tyrimas, todėl straipsnį publikavo įsitikinusi R. P. pateiktų faktų teisingumu, atsižvelgus į tai, jog R. G. atžvilgiu Šiaulių apygardos teisme yra nagrinėjama baudžiamoji byla pagal BK 140 str. 1 d., 182 str. 2 d., 307 str. 2 d., 308 str. 2 d., pritartina apylinkės teismo išvadai, jog nėra pagrindo straipsnyje pateiktos informacijos laikyti kaip neatitinkančios tikrovės.
Apeliaciniame skunde teigiama, kad iš publikuotame straipsnyje nurodytų aplinkybių galima suprasti, jog R. G. padarė ne tik nusikalstamas veikas, dėl kurių Šiaulių apygardos teisme yra nagrinėjama baudžiamoji byla, bet ir BK 149 str. 1 d., 147 str. 2 d., 146 str. numatytas nusikalstamas veikas, tačiau vien tai, jog pagal šiuos BK straipsnius nėra pradėta baudžiamoji byla, dar nesudaro pagrindo pripažinti A. A. kalta dėl R. G. šmeižimo, nes, kaip jau buvo minėta, straipsnyje iš esmės yra perteikiamas R. P. pasakojimas, o A. A., būdama sąžiningai įsitikinusi R. P. pasakojimo teisingumu, publikuodama straipsnį neturėjo tyčios pateikti neteisingą, R. G. žeminančią informaciją.
Apeliacinio skundo argumentas, jog 2011-08-06 dienos straipsnyje faktai pateikiami taip, jog jie būtų iš tikrųjų įvykę, nenurodoma, jog R. G. yra tik įtariamas nusikalstamų veikų padarymu, yra nepagrįstas. Akivaizdu, jog R. P. jaučiasi nukentėjusi nuo R. G. prieš ją naudotų veiksmų, tai patvirtina ir prieš R. G. nagrinėjama baudžiamoji byla, todėl R. P. pokalbių su A. A. metu R. G. veiksmus pateikė kaip įvykusį faktą. Kaip jau minėta, straipsnyje yra naudojama daug tiesioginės ir netiesioginės kalbos, taip bandant kuo tiksliau perteikti R. P. pasakojimą, jos patirtus išgyvenimus, todėl gali susidaryti įspūdis, jog visi nurodyti R. G. veiksmai įvyko iš tikrųjų, tačiau straipsnio pabaigoje, kai pasibaigia R. P. pasakojimas, R. G. straipsnio autorės A. A. yra įvardijamas įtariamuoju, kas leidžia suprasti, jog jo atžvilgiu vyksta ikiteisminis tyrimas bei jis dar nėra pripažintas kaltu dėl visų straipsnyje nurodytų veiksmų. Todėl konstatuotina, jog nurodytais straipsnio teiginiais konstitucinis nekaltumo prezumpcijos principas nebuvo pažeistas.
A. A. taip pat buvo kaltinama apšmeižusi R. G. dienraščio „(duomenys neskelbtini)“ 2012-03-08 dienos Nr. (duomenys neskelbtini) straipsnyje pavadinimu „Sekso vergę bandoma parklupdyti ir teisme“ surašius ir viešai paskleidus savo, kaip straipsnio autorės, teiginius: „Kai tikrai žinai, kas nutiko prievarta į prostituciją įtrauktoms jaunoms merginoms, tačiau esi priversta stebėti teismo procesą, kuriame galimas nusikaltėlis drąsiausią savo auką bando paversti kaltinamąja“, „iš R. (vardas pakeistas), kurią R. G. apgaulės būdu buvo uždaręs išnuomotame bute Šiauliuose ir vertė teikti erotines paslaugas klientams, skriaudikas reikalauja 100 tūkstančių litų už garbės ir orumo įžeidimą“, „šis vyras, tuomet vadovavęs bendrovei „Centrum Dina“, apgaule įkalbėjo trečio kurso studentę R. imti paskolą verslui ir atidaryti masažo saloną“, „jį mylinti ir savo draugu laikanti mergina buvo įgrūsta į išnuomotą butą teikti erotinių paslaugų vyrams. Buvęs mylimasis besipriešinančią studentę mušė ir gąsdino, kad praneš apie jos elgesį tėvams ir sukompromituos“, „R. G. 2008 metais pinigus pelnėsi skelbdamas, kad ieško darbuotojų medicininio masažo salonui“.
Kadangi Šiaulių miesto apylinkės teisme privataus kaltinimo proceso tvarka buvo nagrinėjama baudžiamoji byla pagal R. G. skundą prieš R. P., kurioje civiliniu ieškiniu R. G. prašė iš R. P. priteisti 100 000 Lt, kiti 2012-03-08 dienos straipsnyje nurodyti faktai atitiko 2011-08-06 dienos straipsnyje nurodytus faktus, todėl R. G. pareiškime dėl privataus kaltinimo proceso pradėjimo nurodytus 2012-03-08 dienos straipsnio teiginius nėra pagrindo pripažinti tikrovės neatitinkančia informacija.
Taip pat atmestinas apeliacinio skundo argumentas, jog R. P. kaip liudytojos parodymus teismas privalėjo vertinti kritiškai. Pažymėtina, kad nė vienam įrodymui negalima suteikti prioriteto kitų įrodymų atžvilgiu, turi būti vertinami visi įrodymai, jų gavimo aplinkybės ir kt. Apeliaciniame skunde siekiama sumenkinti liudytojos R. P. parodymus remiantis jos duotais parodymais Šiaulių miesto apylinkės teisme nagrinėtoje baudžiamojoje byloje, kurioje ji buvo kaltinamoji ir parodė nesakiusi žurnalistei A. A. 2011-08-06 dienos straipsnyje nurodytų teiginių. Tuo tarpu šioje byloje apklausta kaip liudytoja R. P. parodė, kad neprisimena, ar sakė R. G. pareiškime nurodytus teiginius, bet tiek šioje baudžiamojoje byloje, tiek Šiaulių miesto apylinkės teismo nagrinėtoje baudžiamojoje byloje patvirtino esminę aplinkybę, jog straipsnyje nurodyti faktai atitinka jos gyvenimo istoriją.
Be to, kolegijos nuomone, svarbi aplinkybė vertinant R. P. parodymų patikimumą yra ta, jog Šiaulių apygardos teismo 2012-07-10 nutartimi nustatyta, kad negalima pripažinti R. P. pasakius straipsnyje nurodytus teiginius, nes A. A. pasinaudojo savo teise neatskleisti informacijos šaltinio, tuo tarpu šioje baudžiamojoje byloje A. A. prisipažino net kelis kartus kalbėjusi su R. P. ir būtent jos pasakojimų pagrindu parašiusi 2011-08-06 dienos straipsnį, ką patvirtino ir R. P.. Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, jog būtent R. P. papasakojo A. A. straipsnyje nurodytus faktus.
Apeliaciniame skunde nepagrįstai tyčios apšmeižti ir įžeisti R. G. buvimas siejamas su žinojimu, kad R. G. atžvilgiu nėra priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Kaip jau buvo minėta, informacija apie galimai R. G. padarytus nusikalstamus veiksmus buvo pateikta žinant, jog yra atliekamas ikiteisminis tyrimas, kuriame R. G. pareikšti įtarimai, prieš tai įsitikinus nurodytų faktų teisingumu, ko visiškai pakako norint paviešinti pasakojimą apie galimai R. G. padarytas nusikalstamas veikas, kadangi išteisintosios tikslas buvo ne apšmeižti asmenį, o informuoti visuomenę apie įvykį.
Dėl civilinio ieškinio palikimo nenagrinėtu
Skundžiamu nuosprendžiu R. G. pareikštas civilinis ieškinys 100 000 Lt neturtinei žalai atlyginti pagrįstai buvo paliktas nenagrinėtas. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad apylinkės teismas paliko nenagrinėtą civilinį ieškinį pareikštą UAB „L“ (duomenys pakeisti), kurią kaip civilinį atsakovą R. G. buvo nurodęs pirminiame civiliniame ieškinyje, nors baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu teismui buvo pateiktas patikslintas civilinis ieškinys civiliniu atsakovu įvardijant UAB „L. r.“ (duomenys pakeisti) (b.l. 69-70), todėl būtent pastarosios įmonės atžvilgiu pareikštas civilinis ieškinys turėjo būti paliktas nenagrinėtas nenustačius, jog padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, skundžiamas nuosprendis keistinas BPK 328 str. 4 p. pagrindu, paliekant nenagrinėtu civilinį ieškinį pareikštą UAB „L. r.“ (duomenys pakeisti).
Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, R. G. ir jo atstovo advokato A. Koskaus apeliacinis skundas netenkintinas, tačiau Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nuosprendis keistinas BPK 328 str. 4 p. pagrindu (dėl netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., 3 p., 328 str. 4 p.,
nutaria:
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. spalio 16 d. nuosprendį pakeisti: panaikinti nuosprendžio dalį, kuria paliktas nenagrinėtu R. G. UAB „L“ (duomenys pakeisti) pareikštas civilinis ieškinys ir ją išdėstyti taip:
„R. G. UAB „L. r.“ (duomenys pakeisti) pareikštą civilinį ieškinį 100 000 Lt dydžio neturtinei žalai atlyginti palikti nenagrinėtą.“
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Privataus kaltintojo R. G. ir jo atstovo advokato Arūno Koskaus apeliacinį skundą atmesti.