Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2017-12-20 · Administracinė byla Nr. I-2395-257/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-12-20
Bylos Nr.
I-2395-257/2017
Teisminio proceso Nr.
3-64-3-01715-2017-0
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Laisvutė Kartanaitė
Pareiškėjas
R. K.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-2395-257/2017Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01715-2017-0Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 55.1.1; 55.1.3. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. gruodžio 20 d.Šiauliai
Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėja Laisvutė Kartanaitė,sekretoriaujant Vilmai Šarauskienei,nedalyvaujant pareiškėjui R. K.,

nedalyvaujant atsakovo, Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, atstovui,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. K. skundo ir patikslinto skundo dalį atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas R. K. (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 2), kurį patikslino (b. l. 10), prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – atsakovas, Tauragės apskrities VPK), 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Pareiškėjas skunde ir patikslintame skunde nurodė, kad buvo laikomas Tauragės apskrities VPK areštinėje penkias paras, kur buvo užvirinti langai, todėl kameroje buvo šalta ir drėgna, sienos ir lubos apipelijusios, o grindų lentos pūvančios. Vietoj tualeto buvo įrengtas plyšys, dėl to tvyrojo kanalizacijos tvaikas. Dėl netinkamų laikymo sąlygų patyrė stresą ir depresiją.

Atsiliepimas

Atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Tauragės apskrities VPK, apie posėdį pranešta tinkamai (b. l. 56), pateikė atsiliepimą (b. l. 33-36), kuriame nurodė, kad neprieštarauja, jog byla būtų nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Atsiliepime taip pat nurodė, kad Tauragės aps. VPK Operatyvaus valdymo skyriaus Areštinėje (toliau – areštinė) pareiškėjas R. K. buvo laikomas trečioje kameroje, kurios plotas 12,68 m², nuo 2016-12-08 su trimis asmenimis, nuo 2016-12-09 iki 2016-12-12 su dviem asmenimis.

Civilinei atsakomybei atsirasti būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (Civilinio kodekso (toliau – CK 6.246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). CK 6.271 straipsnis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi, CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant tik trims atsakomybės sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo privalo būti tenkinamas nustačius visumą atsakomybės sąlygų: valstybės valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valstybės valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę žalą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2010-11-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1355/2010). Pažymi, kad valstybės atsakomybė atsiranda tik tuo atveju, kai valdžios institucijų (jų darbuotojų) veiksmai neatitinka jiems pagal įstatymus privalomo elgesio modelio (LVAT 2012-05-08 nutartis administracinėje byloje Nr. A143-1493/2013). Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Pareiškėjas savo reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo grindžia tuo, kad Tauragės aps. VPK areštinėje buvo kalinamas nežmoniškomis, antisanitarinėmis sąlygomis, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, nesudarant tinkamų kalinimo sąlygų. Pareiškėjas skirtingais laikotarpiais iš viso buvo laikomas 4 paras.

Šalies argumentai

Skunde pareiškėjas nurodo šiuos pažeidimus, sudarančius pagrindą atlyginti neturtinę žalą: 1) kamerose dirbtinis apšvietimas buvo labai prastas, natūralaus apšvietimo į kamerą nepatekdavo, nes langai buvo užvirinti; 2) kamerose tualetas buvo netinkamai įrengtas, sklido nemalonus kvapas iš kanalizacijos; 3) kameros patalpos nebuvo vėdinamos, grindys buvo supuvusios.

Pareiškėjas dėl netinkamų laikymo sąlygų su skundais ar prašymais į Tauragės aps. VPK nesikreipė, taip pat nepateikė įrodymų, kad dėl laikymo sąlygų areštinėje būtų sukeltos neigiamos pasekmės, sveikatos sutrikimai ir kt.

Nesutinka su pareiškėjo Tauragės aps. VPK pareigūnų veiksmų vertinimu kaip neteisėtų, nes tvirtinti, kad Tauragės aps. VPK pareigūnai pareiškėją laikė tokiomis sąlygomis, kurios prilygo kankinimui bei pažeisdami Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 (toliau – HN 134:2015), reikalavimus, nėra pagrindo.

Vien tik pareiškėjo paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka, paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais (LVAT 2012 m. kovo 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-336/2012).

Tauragės aps. VPK areštinėje periodiškai yra atliekami Sveikatos priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Tauragės visuomenės sveikatos centro patikrinimai, rasti neesminiai trūkumai yra nedelsiant pašalinami. Tauragės visuomenės sveikatos centras patikrinimus atliko 2016 m. balandžio 15 d. ir 2017 m. vasario 15 d.

Pagal Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. gegužės 29 d. įsakymo Nr. 5-V-356 „Dėl teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklių patvirtinimo“ 80 punktą, vienam policijos areštinėje laikomam asmeniui gyvenamojo ploto dydis negali būti mažesnis kaip 5 kvadratiniai metrai (sanitarinio mazgo plotas į bendrą gyvenamąjį plotą neįskaičiuojamas). Pasivaikščiojimo laiku (1 val. per dieną), medicininių apžiūrų metu, prausimosi duše metu asmenys nebūna gyvenamojoje kameroje. Taip pat atsižvelgiant į asmenų laikymo policijos areštinėje specifiką, pažymėtina, kad toje pačioje kameroje laikomų asmenų skaičius per tą pačią parą nėra stabilus (dalis kviečiama pas ikiteisminio tyrimo pareigūnus, konvojuojama į teismus ir atitinkamą laiką nebūna kameroje). Kaip pažymėjo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. liepos 9 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-146-1527/2012, ši aplinkybė (kintantis asmenų skaičius kameroje) turi įtakos vienam asmeniui tenkančios ploto normos kameroje kaitai, nes daliai asmenų išvykus likusiems kameroje asmenims tenka daugiau kameros bendrojo ploto. Todėl, net mažiausio ploto kamerose, keičiantis areštuotų asmenų skaičiui per parą, plotas, tenkantis vienam asmeniui, kinta nuo mažesnio už nustatytą iki viršijančio normą. Pareiškėjo pretenzijos atsakovui už šį laikotarpį laikytinos nepagrįstomis ir nesuteikiančiomis pagrindo areštinės pareigūnų veiksmus pripažinti neteisėtais. Kadangi pareiškėjas areštinės kameroje buvo laikomas neilgą laiko tarpą, tai galima teigti, kad pareiškėjui negalėjo sukelti neigiamų išgyvenimų, diskomforto, psichologinės kančios, streso ir sumenkinti pareiškėjo žmogiškojo orumo. Pažymėjo, kad pareiškėjas buvimo areštinėje metu bei patikslintame skunde nesiskundė dėl kamerose laikomų asmenų skaičiaus ir jam tenkančio ploto.

Šalies argumentai

Pareiškėjas teigia, kad kamerose dirbtinis apšvietimas buvo labai prastas, natūralaus apšvietimo į kamerą nepatekdavo, nes langai buvo iš stiklo blokelių ir uždengti metaline skarda su skylutėmis. Taip pat teigia, kad kamerose nebuvo ventiliacijos. Šiuo metu policijos areštinės languose yra įrengtos orlaidės, jos yra skaidraus stiklo, atsidaro. HN 134:2015 14 punkte nurodoma, kad gyvenamųjų patalpų bendra apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx. Pateiktame patikrinimo akte HN 134:2015 14 punkto pažeidimų nenustatyta, todėl galime daryti išvadą, kad pareiškėjo teiginiai dėl prasto apšvietimo yra nepagrįsti. Pateiktame 2016 m. balandžio 15 d. patikrinimo akte Nr. PA.7-4 nurodyta, kad asmenys, apgyvendinti kamerose Nr. 2, Nr. 4, Nr. 8, negali patys atsidaryti orlaidžių ir vėdinti patalpų, tačiau akcentavo, kad Lietuvos Respublikos generalinio komisaro 2015 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. 5-V-1078 Tauragės aps. VPK areštinę numatoma rekonstruoti, todėl po rekonstrukcijos minėtų kamerų langai bus pritaikyti vėdinimui.

Pareiškėjas teigia, kamerose tualetas buvo netinkamai įrengtas, nebuvo atskirtas nuo bendros kameros erdvės nei siena, nei pertvara, nebuvo ventiliacijos. Visose kamerose tualetai įrengti vadovaujantis HN 37:2009 20 punktu (kamerose sanitarinis mazgas atskirtas nuo gyvenamosios paskirties ploto 120-130 cm aukščio pertvara), pagal Lietuvos policijos generalinio komisaro 2002 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. 380 patvirtintų Teritorinių policijos įstaigų areštinių saugos ir eksploatavimo reikalavimų 29 punktą, kameroje įrengtas 100x142 cm pločio sanitarinis mazgas su 120-130 cm aukščio pertvara. Pertvara yra numatyta atskirti kameros erdvę nuo sanitarinio mazgo. Todėl pareiškėjo teiginiai visiškai nepagrįsti. Pareiškėjas teigia, kad kamerose dvokė. Kameroje Nr. 3 orlaidė yra įrengta, todėl pareiškėjas esant oro trūkumui galėjo ją atsidaryti ir kamerą išsivėdinti.

Pareiškėjas teigia, kad kameroje grindys buvo supuvusios. Pagal HN 134:2015 13 punktą, kameros patalpos yra pritaikytos gyventi ir jokių įlūžusių ar skylėtų grindų nėra nei vienoje kameroje. Pažymėtina, kad šio punkto reikalavimų pažeidimų patikrinimo aktuose nenustatyta.

Pareiškėjas nepateikė duomenų, kad jo fizinei sveikatai kaip nors pakenkė laikymo sąlygos areštinėje. Jokių duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant dėl laikymo sąlygų neigiamo poveikio pareiškėjui masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio, pareiškėjas nepateikė, o tik apsiribojo abstraktaus pobūdžio teiginiais, todėl nėra pagrindo spręsti, kad jo sveikatos būklė, kitos fizinės ar psichinės savybės galėjo sąlygoti didesnį nei įprasta, išskirtinai neigiamą poveikį.

Motyvuojamoji dalis

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais (CK 6.250 str. 2 d.).

Kaip ir turtinės žalos padarymo atveju, sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo, būtina nustatyti visus elementus, lemiančius pastarosios žalos atlyginimą – policijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp policijos pareigūno neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Šie elementai, vienas be kito žalos atsiradimo kontekste egzistuoti negali. Kaip yra išaiškinęs LVAT (administracinė byla Nr. A17-1001/2007), neturtinė žala nėra bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis, bet žalą darantys veiksmai, veiksniai yra pakankamai intensyvūs, jie yra nepriimtini asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinami pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. Siekiant neturtinės žalos atlyginimo, būtina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-10-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-376/2007). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad neturtinė žala yra bendrieji nuostoliai, kurių konkretus dydis neįrodinėjamas, jis kiekvienu konkrečiu atveju nustatomas nagrinėjamoje byloje (LAT 2003-12-08 nutartis Nr. 3K-3-1180/2003, 2007-06-26 nutartis Nr. 3K-3-262/2007), tad patirtos žalos dydžio įvertinimas yra teismo diskrecijos teisė.

Pareiškėjas savo skunde išdėsto bendro pobūdžio teiginius bei nepateikia jokios faktinės argumentacijos, remiantis kuria būtų galima konstatuoti neturtinės žalos padarymo faktą. Teismų praktikoje dėl neturtinės žalos atlyginimo pabrėžiama, kad asmeniui nepakanka vien abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų galimą konkrečią išraišką. Todėl, Tauragės aps. VPK nuomone, žala, pareiškėjo reikalavime nėra argumentuota, nepateikti jokie įrodymai, kurie patvirtintų, jog buvo laikomas žiauriomis, higienos normų neatitinkančiomis sąlygomis ir kad dėl to būtų pablogėjusi pareiškėjo sveikata.

Atsižvelgiant į EŽTT praktiką, sukelta kančia ar pažeminimas turi būti didesni už tą kančią ar pažeminimą, kurie yra neišvengiamas teisėto elgesio ar bausmės elementas. Valstybė yra įpareigota, kad kalinimo sąlygos nepažeistų žmogiškojo orumo, nesukeltų kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, kad būtų adekvačiai užtikrinta sveikata ir gerovė (EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimas byloje Kudla prieš Lenkiją, pareiškimo Nr. 30210/96).

LAT praktikoje yra nurodyta, kad vien atitinkamos neturtinės teisės ar vertybės pažeidimas ex facto nereiškia ir neturtinės žalos padarymo, t. y. neturtinei žalai atlyginti už neturtinių teisių pažeidimą yra būtinos visos civilinės atsakomybės sąlygos (pvz., LAT Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Legrona“ prieš Lietuvos Respublikos valstybę, bylos Nr. 3K-3-376/2007; 2006 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. R. prieš Lietuvos Respubliką, bylos Nr. 3K-3-337/2006).

Viena iš sąlygų civilinei atsakomybei kilti yra žala, kita – neteisėti valdžios institucijų veiksmai. Remiantis aukščiau išdėstytais argumentais, mano, kad byloje nenustatyti pareiškėjo skunde nurodyti Tauragės aps. VPK pareigūnų neteisėti veiksmai, pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių šių neteisėtų veiksmų buvimą, nėra teisinio pagrindo pareiškėjui priteisti prašomą neturtinės žalos atlyginimą. Pareiškėjas taip pat nepateikė jokios faktinės argumentacijos bei nepateikė jokių įrodymų, kuriais remiantis būtų galima konstatuoti, kad jam taikytinos teisės aktuose nustatytos normos, kuriose nustatytas neturtinės žalos atlyginimo dydis ir sąlygos.

Taigi, pareiškėjas neįrodė būtinų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų – žalos ir valstybės valdžios institucijos ar jos darbuotojų neteisėtos veikos, o nenustačius žalos ir neteisėtos veikos, valstybei nekyla civilinė atsakomybė. Pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą ir kaltinimas Lietuvos valstybei, atstovaujamai Tauragės aps. VPK, yra nepagrįstas, o skundas turėtų būti atmestas.

Pareiškėjo R. K. skundo ir patikslinto skundo dalis tenkintinas iš dalies.

Pareiškėjas R. K. nagrinėjamą administracinį ginčą iškėlė dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią kildina iš valdžios institucijos veiksmų, laikant jį Telšių apskrities VPK Mažeikių areštinėje (toliau – areštinė).

Žemesnės instancijos teismas

Teismas pažymi, kad ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, jog administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Civilinio kodekso 6.271 straipsnis). CK 6.271 straipsnis nustato deliktinės atsakomybės atvejį, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Vadovaujantis šio straipsnio 4 dalimi, valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 straipsnis), gali būti tenkinamas esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. Neteisėtumo pagal CK 6.271 straipsnio prasmę konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktų priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

LR ABTĮ 5 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, jog kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Tačiau asmens pažeista teisė teismo gali būti apginta tuo atveju, jei jis konkrečiai įvardija neteisėtus valdžios institucijos veiksmus (neveikimą) ir savo reikalavimą pagrindžia atitinkamais argumentais bei įrodymais. Reiškiant reikalavimą dėl žalos atlyginimo nepakanka deklaratyviai ar abstrakčiai išvardyti galimai neteisėtas veikas, nes turi būti nurodyta, kokiais konkrečiais ir kada būtent atliktais neteisėtais valdžios institucijos veiksmais (neveikimu) buvo pažeistos asmens teisės ar teisėti interesai, kokio teisės akto reikalavimų nevykdė atitinkamas viešojo administravimo subjektas, ar neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal atitinkamas teisės normas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-146-1527/2012).

Byloje esančių duomenų pagrindu nustatyta, kad pareiškėjas R. K. Tauragės apskrities VPK areštinėje buvo laikomas 2016-12-08 trečioje kameroje, kurios plotas 12,68 m², su trimis asmenimis, nuo 2016-12-09 iki 2016-12-12 su dviem asmenimis (b. l. 46). Pagal Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. gegužės 29 d. įsakymo Nr. 5-V-356 „Dėl teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklių patvirtinimo“ 80 punktą, vienam policijos areštinėje laikomam asmeniui gyvenamojo ploto dydis negali būti mažesnis kaip 5 m² (sanitarinio mazgo plotas į bendrą gyvenamąjį plotą neįskaičiuotas). Taigi, 2016 m. gruodžio 8 d. buvo pažeista vienam asmeniui tenkanti ploto norma, nes vienam asmeniui teko mažiau negu 5 m².

Pareiškėjas nurodė, kad vietoj tualeto buvo įrengtas plyšys, dėl to tvyrojo kanalizacijos tvaikas. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad visose kamerose tualetai įrengti vadovaujantis HN 37:2009 20 punktu (kamerose sanitarinis mazgas atskirtas nuo gyvenamosios paskirties ploto 120-130 cm aukščio pertvara), pagal Lietuvos policijos generalinio komisaro 2002 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. 380 patvirtintų Teritorinių policijos įstaigų areštinių saugos ir eksploatavimo reikalavimų 29 punktą, kameroje įrengtas 100x142 cm pločio sanitarinis mazgas su 120-130 cm aukščio pertvara. Pertvara yra numatyta atskirti kameros erdvę nuo sanitarinio mazgo. Kameroje Nr. 3 orlaidė yra įrengta, todėl pareiškėjas esant oro trūkumui galėjo ją atsidaryti ir kamerą išsivėdinti.

Nuo 2015-11-01 galiojanti Lietuvos higienos norma HN 37:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ sanitarinių mazgų įrengimo kamerose nereglamentuoja. Teismų praktikoje vertinant, ar sanitariniai mazgai (įrenginiai) įrengti tinkamai, laikomasi šio pobūdžio bylose taikomų bendrųjų įrodinėjimo taisyklių, pagal kurias pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas suėmimo vykdymo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, įrodinėjimo našta dėl nurodytų sąlygų atitikties teisės aktų reikalavimams (veiksmų teisėtumo) tenka įstaigos administracijai, todėl įstaigai tokių pareiškėjų teiginių nepaneigus, laikoma, kad pažeidimai buvo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1006-442/2017).

Taikant nacionalinį teisinį reguliavimą atsižvelgiama į EŽTT praktikoje pateiktus vertinimus, susijusius su bent minimaliu kalinamų asmenų privatumo užtikrinimu, pavyzdžiui, kad žema (1,2 m) aukščio sienele atskirtas tualetas neatitinka Konvencijos 3 straipsnio reikalavimų, kadangi taip nesudaromos sąlygos privatumui ir ši vieta visada matoma tiek kartu kalinčių nuteistųjų, tiek pareigūnų (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2012 m. gegužės 10 d. sprendimą byloje Glotov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 41558/05). Nors sanitarinio mazgo atitvėrimas 120–130 cm sienele ir laikomas atitinkančiu higienos normos reikalavimus, įtvirtintus nacionaliniuose teisės aktuose, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, atsižvelgdamas į minėtus EŽTT išaiškinimus, vertina, kad toks sanitarinio mazgo atskyrimas nuo bendros kameros erdvės asmens privatumo užtikrinimo aspektu nėra tinkamas, kadangi tai gali riboti kalinčio asmens privatumą ir sukelti jam nemalonius išgyvenimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017, 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-621-756/2017, 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1006-442/2017 ir kt.). Tai reiškia, jog net ir nustačius, kad pertvaros aukštis atitinka teisės akto reikalavimus, turi būti įvertinama, ar pareiškėjas turėjo galimybę privačiai pasinaudoti tualetu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. liepos 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-2277-520/2015, 2017 m. gegužės 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1348-502/2017). Todėl vertinant pareiškėjui dėl nevisiškai tinkamo sanitarinio mazgo įrengimo kilusius nepatogumus, atsižvelgtina ir į tai, ar atsakovas pagrindė (nepagrindė), jog pareiškėjo privatumas buvo užtikrintas tuo laikotarpiu, bei ar buvo kitų aplinkybių, leidžiančių spręsti apie pareiškėjo teisės į privatumą pažeidimą ir pan., net jei sanitariniai mazgai nėra tiesiogiai matomi pro kamerų duryse įrengtus langelius (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2097-624/2017, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1865-520/2017, 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-621-756/2017). Patvirtinančiomis privatumo naudojantis tualetu neužtikrinimą laikomos aplinkybės, kad sanitariniai mazgai kamerose nėra papildomai izoliuoti, t. y., sanitarinio mazgo įėjimas nuo gyvenamosios kameros dalies nėra atitvertas durimis ar kitokiomis pertvaromis, taip pat tai, kad visą pareiškėjo laikymo areštinėje laikotarpį su juo kameroje buvo ir kiti suimtieji (nuteistieji) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-621-756/2017, 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1006-442/2017, 2017 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-725-756/2017).

Pagal Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklių 7.13 punktą, policijos areštinėje laikomi asmenys turi teisę naudotis tualetu, kuris turi būti įrengtas taip, kad nebūtų žeminama žmogaus garbė ir orumas, todėl nors teisės aktuose nėra nustatyta konkreti pareiga įrengti uždarą sanitarinį mazgą, tačiau atsakovas turi teisinę pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, kad užtikrintų pareiškėjo teisę naudotis tinkamai įrengtu tualetu, t. y. tokiu tualetu, kuris būtų įrengtas taip, kad nebūtų žeminama žmogaus garbė ir orumas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1865-520/2017).

Šiuo atveju atsakovo atstovas nepateikė duomenų ir įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, jog pareiškėjo teisė privačiai pasinaudoti tualetu buvo užtikrinta, taip pat kad jis, naudodamasis tualetu, nepatyrė diskomforto, nepaisant to fakto, kad sanitarinio mazgo įrengimas atitiko formalius teisės aktų reikalavimus. Todėl teismas, atsižvelgdamas į tai, jog visos abejonės turi būti vertinamos pareiškėjo naudai, sprendžia, kad byloje nustatytos aplinkybės nepatvirtina, jog sanitarinis mazgas kamerose, kuriose ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas, buvo įrengtas taip, kad pareiškėjas galėjo privačiai pasinaudoti juo ir nepatirti nepatogumų, todėl konstatuoja, jog CK 6.271 straipsnio prasme yra pagrindas pripažinti atsakovo atstovo neteisėtus veiksmus.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad jam būnant Tauragės areštinėje buvo šalta ir drėgna, sienos ir lubos apipelijusios, o grindų lentos pūvančios.

Nuo 2015-11-01 galiojančios Lietuvos higienos normos HN 37:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 17 punkte nurodyta, kad turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas, jos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklių 80 punkte numatyta, kad Policijos areštinių kamerose turi būti užtikrintos reikiamos gyvenimo ir buities sąlygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos nustatytus sanitarijos ir higienos reikalavimus. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Tauragės departamento 2017 m. vasario 15 d. patikrinimo akte Nr. PA.7-5 (16.16.8. 7.12) (patikrinimas atliktas 2017 m. vasario 8 d. , b. l. 38-40) konstatuota, kad kameroje Nr. 3 bendra dirbtinės apšvietos vertė mažesnė nei HN 134:2015 14 punkte reglamentuojamas dydis (200 lx). Kameroje Nr. 3 oro temperatūra, oro santykinė drėgmė neatitinka HN 134:2015 16 punkto reikalavimų, kadangi oro temperatūra yra mažesnė nei reglamentuojama (turi būti ne žemesnė kaip 18⁰C ir ne aukštesnė kaip 28⁰C), santykinė oro drėgmė nesiekia reglamentuojamo dydžio (nuo 35 proc. iki 65 proc.). Oro judėjimo greitis atitinka HN 134:2015 16 punkte reglamentuojamą dydį šaltuoju metų laiku. Nustatyta, kad kameroje Nr. 3 veikia mechaninė patalpų vėdinimo sistema. HN 34:2009 17 punkto neatitiktis nenustatyta. Nustatytas HN 37:2009 punkto pažeidimas – kameroje Nr. 3 ant sienų, lubų yra vizualiai matomų pelėsių. Taigi atsakovo pateikti dokumentai paneigia pareiškėjo teiginius dėl netinkamos patalpų ventiliacijos, tačiau pareiškėjo naudai vertintinos aplinkybės dėl dirbtinės apšvietos vertės, oro temperatūros, oro santykinės drėgmės ir pelėsio. Iš byloje esančio Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Tauragės departamento 2016 m. balandžio 15 d. patikrinimo akto Nr. PA.7-4 (24.14.3. 7.12) (patikrinimas atliktas 2016 m. kovo 31 d., b. l. 47-48) matyti, kad kamera Nr. 3, kurioje buvo pareiškėjas 2016 m. gruodžio 8-12 dienomis, tikrinta nebuvo.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad dėl netinkamų laikymo sąlygų, patyrė stresą ir depresiją. Iš byloje esančios pareiškėjo medicininės kortelės duomenų matosi, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas į areštinės medikus nesikreipė ir tai nesudaro pagrindo teigti, kad dėl laikymo sąlygų areštinėje pablogėjo pareiškėjo sveikata.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (pvz., administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009). Ši aplinkybė taip pat konstatuota ir EŽTT praktikoje (pvz., 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje Savenkovas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02). Taigi ta aplinkybė, jog asmuo tam tikrą laiko tarpą buvo laikomas nepriimtinomis sąlygomis, nesilaikant teisės aktų reikalavimų, administracinių teismų praktikoje pripažįstama pagrindu neturtinei žalai atlyginti.

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šiame kontekste pabrėžtina, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 53161/99). Analogišką praktiką nuosekliai formuoja (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str. 3 d.) ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., LVAT 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2010 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011, 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.). Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Įvertinus, kad pareiškėjui Tauragės apskrities VPK Operatyvaus valdymo skyriaus areštinėje 1 dieną buvo pažeista vienam asmeniui tenkanti ploto norma, nebuvo užtikrinta teisė naudotis privatumą užtikrinančiais sanitariniais įrenginiais, pareiškėjo naudai vertintinos aplinkybės dėl dirbtinės apšvietos vertės, oro temperatūros, oro santykinės drėgmės ir pelėsio laikytina, kad pareiškėjas dėl to patyrė fizinius nepatogumus, neigiamus dvasinius išgyvenimus, t. y. neturtinę žalą, kuri negali būti kompensuojama vien tik pareiškėjo teisių pažeidimo pripažinimu, o laikomas aukščiau aptartomis sąlygomis, pareiškėjas patyrė pinigine išraiška apskaičiuotiną neturtinę žalą, tačiau nagrinėjamu atveju nėra pagrindo visiškai tenkinti pareiškėjo skundą bei priteisti jam visą jo reikalaujamą sumą. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeisti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, pažeidimai nesukėlė realaus pareiškėjo sveikatos sutrikdymo, pareiškėjas dėl netinkamų laikymo sąlygų įstaigos administracijai ar kitoms institucijoms nesiskundė, nenurodė, kodėl neturtinę žalą vertina būtent tokia suma, areštinėje buvo labai trumpą laiką (5 paras), į teismą dėl neturtinės žalos atlyginimo kreipėsi praėjus praktiškai metams po išvykimo iš areštinės.

Taigi teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimo mastą, šio pažeidimo trukmę ir intensyvumą, atsižvelgęs į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-617-415/2017, 2017 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-309-438/2017, 2017 m. sausio 3 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-3362-624/2016), vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, kad šiuo atveju pareiškėjo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kad ją būtų galima vertinti pareiškėjo nurodyta suma, o dėl nustatyto pažeidimo pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms adekvati priteistina suma yra 50 Eur. Todėl pareiškėjo skundas tenkinamas iš dalies, priteisiant pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tauragės apskrities VPK, 50 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi teismas,

nusprendžia:

Pareiškėjo R. K. skundo ir patikslinto skundo dalį tenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui R. K. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, 50,00 Eur (penkiasdešimt eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per sprendimą priėmusį teismą.

Teisėja Laisvutė Kartanaitė