Šiaulių apygardos teismo nutartis

2013-11-04 · Byla Nr. ATP-567-519/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. ATP-219-316/2013Nutartis · 2013-04-30Šiaulių apygardos teismas
  2. A2.2.-514-941/2013Nutarimas · 2013-09-09Telšių apylinkės teismas
  3. ATP-567-519/2013Nutartis · 2013-11-04Šiaulių apygardos teismas
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-11-04
Bylos Nr.
ATP-567-519/2013
Teisminio proceso Nr.
4-47-3-00132-2013-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Gražvydas Poškus
Pažeidėjas
R. P.
Kategorijos
  • 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 41.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Adm. byla Nr. ATP-567-519/2013
Teisminio proceso Nr.: 4-47-3-00132-2013-0 Procesinio sprendimo kategorija: 39.2; 41.1; 79.1
(S)ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. lapkričio 4 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas G. P., teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patrauktos R. P. apeliacinį skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 9 d. nutarimo, kuriuo R. P. nubausta pagal Lietuvos Respublikos ATPK 50 str. 300 Lt bauda,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. P. nubausta pagal Lietuvos Respublikos ATPK 50 str. už tai, kad ji 2013-01-30 apie 16.40 val., (duomenys neskelbtini), esančiame prekybos centre ,,M.“, įsidėjo į rankinę indelį burokėlių salotų su majonezu, praėjo pro prekybines kasas nesumokėjusi už prekę, kurios vertė 1,18 Lt ir šiais veiksmais padarė LR ATPK 50 str. numatytą administracinį teisės pažeidimą.

Šalies argumentai

Administracinėn atsakomybėn patraukta R. P. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Telšių rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 9 d. nutarimu jai skirtą administracinę nuobaudą. Skunde nurodo, jog parduotuvės apsaugos darbuotojo buvo apkalbėta, apšaukta vagimi. Nurodo, kad pirmą nutarimą, priimtą 2013-03-07, ji apskundė apygardos teismui ir teismas šį nutarimą panaikino ir nurodė Telšių rajono apylinkės teismui ištirti įvykio aplinkybes iš naujo.

Teigia, kad bylos medžiagoje susegti melagingi dokumentai. Nurodo, kad įvykio metu jai kasininkė pasakė, kad neturi smulkių pinigų grąžai ir ją pašaukė ateiti pasismulkinti pinigų į kasą Nr. 7, o ji (apeliantė), norėdama kasininkėms būti gera, pasakė, kad nueis į vaistinę, o po to apmokės už prekę. Ji teigia, kad tai buvo kasininkės klaida, jog kasininkė jai nepriminė apie tai, kad ji paliktų prekę prie kasos. Nurodo, kad jai tik įėjus į vaistinę prie jos pripuolė apsaugos darbuotojas S. D. ir griebė už rankos, iškvietė policiją. Teigia, kad teismui buvo melagingai nurodyta, jog ji salotas slėpė rankinėje po skėčiu, tai yra jas norėjo pavogti tyčia. Nurodo, kad apsaugos darbuotojas meluota teigdamas, kad ji nuolatos vaikšto ir viską vagia. Teigia, kad gal kartais taip ir gali atsitikti, nes kai ji ,,atsijungia“, tai nejaučia ką daro, todėl jei ji taip ir elgiasi, tai tą ji daro netyčia. Taip pat nurodo, kad jis neįrašyta į Žemaitijos medikų psichikos įskaitą ir pas Telšių medikus nesilanko nuo 1986 m., o visą laiką gydosi pas Klaipėdos medikus. Nurodo, kad epilepsija jai buvo nustatyta Maskvoje ir priepuoliai jai prasidėjo nuo 1992 metų po patirto smurto, jų metu ji nejaučia ką daro ir ką sako, tačiau šiuo metu ji jau baigia išgyti. Teigia, kad parduotuvės darbuotojai ją apkalbėjo. Apeliantės teigimu, neteisingi byloje ir psichiatro D. T. parodymai, o jos charakterio pakitimai buvo tik iki 1994 metų. Apeliantės nuomone, teismas priėmė sprendimą nevertindamas faktinių aplinkybių, o vadovaudamasis tik apkalbomis, nesistengdamas nustatyti tikrąją tiesą.

Atsiliepimas

Telšių apskrities VPK pateikė atsiliepimą į R. P. skundą, kuriame nurodo, kad byloje surinkta pakankamai duomenų apie tai, kad R. P. padarė pažeidimą, numatytą ATPK 50 str., ir teismas bylą išnagrinėjo tinkamai bei pagrįstai jai paskyrė administracinę nuobaudą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš šio straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Įvertinus byloje esančią medžiagą, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, teismo išvados padarytos pakankamai argumentuotai, teismas išnagrinėjo visus administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus bei juos tinkamai įvertino. Byloje surinktų įrodymų visuma akivaizdžiai patvirtina faktą, jog R. P. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 50 str. Iš UAB „M.“ prekybos centro apsaugos darbuotojo V. S. skundo matyti, kad 2013-01-30 ,,M.“ LT, UAB prekybos centre ,,M.“, esančioje (duomenys neskelbtini), R. P. buvo sulaikyta už prekybinių kasų, pro kurias praėjo nesumokėjusi už prekes, kurių vertė 1,18 Lt (5 b. l.). Iš tyrėjo S. D. paaiškinimo matyti, kad apsaugos darbuotojas V. S. paaiškino, kad minėtą prekę R. P., ant prekystalio apmokėjimui padėjusi tik duonos kepalą, įdėjo į rankinę pridengdama ją su skėčiu (6 b. l.). Apklausiamas teisme apsaugos darbuotojas V. S. nurodė analogiškas aplinkybes, papildomai paaiškindamas, kad R. P. buvo sekama vaizdo kameromis ir pastebėta, jog ji pasiėmė duonos kepaliuką ir mišrainių skyriuje jai į indelį buvo įdėtos salotos, po to ji nuėjo prie kasų, duoną padėjo ant kasos, o salotų indelį įsidėjo į rankinę ir ant jo uždėjo skėtį, už duoną sumokėjo, o už salotas – ne, praėjusi pro kasas ji nuėjo į vaistinę, ten ji matavosi kraujospūdį, buvo sulaikyta kai išėjo iš vaistinės. Darbuotojas taip pat nurodė, kad kasininkės visada turi smulkių pinigų grąžai, o jei neturi – pačios eina išsikeisti (22-23 b. l.).

Vertinant administracinėn atsakomybėn patrauktos R. P. parodymus, matyti, kad ji paaiškinime policijai nurodė, kad duoną apmokėjimui padėjo ant kasos, o salotas įsidėjo į rankinę, kadangi jas pirko ne sau, rankinė buvo pravira, o kasininkė nekeitė jai vieno šimto litų kupiūros, šios kupiūros nekeitė ir gretimojoje kasoje. Nurodė, kad jei kasininkės jai būtų pasmulkinę pinigus, ji būtų susimokėjusi, į vaistinę ji ėjo pasismulkinti pinigų, ten pasimatavo spaudimą, nes pasijuto blogai, ten bebūnant ir buvo sulaikyta apsaugos darbuotojo. Teigė, kad grįždama iš vaistinės ji būtų susimokėjusi, nes jau turėjo smulkių pinigų, tačiau apsaugos darbuotojas to padaryti nebeleido (7 b. l.). Neigdama savo kaltę, apeliantė analogišką versiją išdėstė ir apeliaciniame skunde papildomai nurodydama, kad dėl savo sveikatos būsenos kai kada nejaučia ir nesupranta ką daro, t.y., elgiasi nevalingai.

Tokią apeliantės poziciją apygardos teismas, sutikdamas su apylinkės teismo nuomone, vertina kritiškai, kaip pasirinktą gynybinę poziciją, nes ją paneigia byloje surinkti įrodymai, teismo medicinos eksperto paaiškinimai. Kritiškai vertinama apeliaciniame skunde keliama versija, kad R. P. už prekes norėjo atsiskaityti, tačiau to negalėjo padaryti dėl to, jog kasininkė neturėjo pinigų grąžai ir į vaistinę su preke rankinėje ji nuėjo tik todėl, kad pasismulkintų pinigus. Tai paneigia jau vien ta aplinkybė, kad prekė net nebuvo parodyta kasininkei, o nuėjusi į vaistinę R. P. matavosi kraujospūdį ir tik ją sulaikius apsaugos darbuotojui nurodė, kad už prekę ji būtų susimokėjusi. Todėl teismas sprendžia, kad pažeidėja pagrįstai buvo pripažinta kalta dėl smulkaus svetimo turto pagrobimo.

Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė ir apeliantės nurodytas aplinkybes dėl galimo jos psichinės sveikatos sutrikimo. Byloje buvo išreikalauti R. P. medicininiai dokumentai iš gydymo įstaigų, išreikalautos bylos, kuriose 2005 ir 2012 metais R. P. buvo atliktos stacionarinė bei ambulatorinės teismo psichiatrijos ekspertizės, taip pat apylinkės teismas posėdyje apklausė psichiatrijos ekspertą D. T.. Tai patvirtina, kad teismas analizavo ir tyrė asmens pakaltinamumo klausimą ir nustatė, kad R. P., darydama administracinį teisės pažeidimą, suvokė pažeidimo pavojingumą ir galėjo valdyti savo veiksmus, todėl administracinėn atsakomybėn patraukta pagrįstai ir teisėtai.

ATPK 50 str. numatyta, kad smulkusis svetimo turto pagrobimas vagystės, sukčiavimo, pasisavinimo arba iššvaistymo būdu, kai nėra Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178, 182, 183, 184 straipsniuose numatytų sunkinančių aplinkybių, užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki septynių šimtų litų arba administracinį areštą nuo dešimties iki trisdešimties parų. Telšių rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 9 d. nutarimu R. P. paskirta 300 Lt dydžio bauda.

Pagal ATPK 20 str. administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. ATPK 30 straipsnyje, reglamentuojančiame administracinės nuobaudos skyrimo bendrąsias taisykles, numatyta, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą yra skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nustatytas atitinkamai ATPK 31 ir 32 straipsniuose.

Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, teismas, skirdamas apeliantei nuobaudą, atsižvelgė į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjos asmenybę, kad ji nors anksčiau ir yra bausta administracine tvarka, tačiau baustumai yra išnykę, į tai, kad nėra jos atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, į tai, kad reali žala nepadaryta, ir paskyrė ATPK 50 str. sankcijoje numatytą minimalią piniginę baudą.

Apeliantės nurodomos aplinkybės (apeliantė turi sveikatos problemų) reikšmingos šiuo atveju tik parenkant administracinę nuobaudą sankcijos už padarytą pažeidimą ribose. Pabrėžtina, jog administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Taigi administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismo skirta nuobauda nėra per griežta, ji atitinka padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjos asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Atsižvelgus į minėtas aplinkybes, daroma išvada, kad R. P. pažeidimas, numatytas ATPK 50 str., yra visiškai įrodytas, o pirmosios instancijos teismas ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, kurio naikinti apeliaciniame skunde nurodomais motyvais nėra pagrindo. Telšių rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 9 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl paliekamas nepakeistu.

Apeliacinis teismas pažymi, kad byloje nenustatyta aplinkybių, kurios leistų manyti, jog apsaugos darbuotojas V. S., kuris užfiksavo pažeidimą ir buvo apklaustas teismo posėdžio metu, galėjo apkalbėti pažeidėją, tokių aplinkybių, kurios objektyviai pagrįstų jo norą nepagrįstai kaltinti R. P., nenurodė ir apeliantė, todėl manyti, kad apsaugos darbuotojas ją apkaltino nepagrįstai nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

R. P. apeliacinio skundo netenkinti ir Telšių rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 9 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Gražvydas Poškus