Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Bielskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Sigitos Bieliauskienės, Algimanto Valantino,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo R. J. gynėjo advokato E. J. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 4 d. nutarties, kuria kaltinamajam R. J. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams.

Teisėjų kolegija, susipažinusi su gauta baudžiamosios bylos medžiaga ir išnagrinėjusi kaltinamojo gynėjo skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. J. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalį, BK 260 straipsnio 3 dalį tuo, kad veikdamas organizuota grupe su V. G., L. K., kuriam ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas vadovaujantis BK 391 straipsnio ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 212 straipsnio 7 punkto nuostatomis, V. A., J. Š. ir kitu tyrimo metu nenustatytu asmeniu, neteisėtai įgijo, laikė ir gabeno labai didelį kiekį narkotinės medžiagos, t. y. nusikalstamą veiką padarė šiomis aplinkybėmis:

V. G. subūrė organizuotą grupę, į kurios sudėtį įėjo jis pats, L. K., V. A., J. Š., R. J. ir kitas tyrimo metu nenustatytas asmuo, parengė nusikalstamos veikos planą ir tarp grupės narių paskirstė vaidmenis:

V. G. organizavo neteisėtą labai didelio kiekio narkotinės medžiagos įgijimą, laikymą ir gabenimą bei pinigų perdavimą už narkotinę medžiagą;

L. K. – nuvykti iš Kėdainių į Vilnių ir parodyti vietą R. J. ir tyrimo nenustatytam asmeniui, kur bus palikta narkotinė medžiaga, pranešti, kai pastarasis išvyks iš Kėdainių, ir pranešti, kai paims narkotinę medžiagą iš sutartos vietos;

V. A. – susitikti su V. G. atsiųstu tyrimo metu nenustatytu asmeniu ir paimti pinigus už narkotinę medžiagą – heroiną, padėti labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – heroino sutartoje vietoje;

R. J. kartu su tyrimo metu nenustatytu asmeniu – iš Panevėžio miesto nuvykti į Kėdainius ir paimti L. K., kartu su L. K. ir tyrimo metu nenustatytu asmeniu nuvykti į sutartą vietą Vilniuje, bei iš jos paimti labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – heroino bei atgabenti labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – heroino į Panevėžį.

V. G. 2013 m. kovo 23 d. nuo 17 val. 18 min. iki 19 val. 28 min., telefonu ir per elektroninio pašto „gmail“ juodraštį, panaudojant prisijungimo slaptažodį, susitarė su V. A. apie tai, kad tą pačią dieną 20 val. pas V. A. atvyks tyrimo metu nenustatytas asmuo ir iš anksto perduos pinigus už narkotinę medžiagą – heroiną. Tą pačią dieną apie 20 val. 15 min., minėtas nenustatytas asmuo prie prekybos centro „Ermitažas“, esančio Ozo g. 25, Vilniuje, V. A. V. G. nurodymu, perdavė 28 000 Lt (8 109,36 Eur) už narkotinę medžiagą. Po to V. A. 299,35 g miltelių, kurių sudėtyje yra labai didelis kiekis – 74,510 g narkotinės medžiagos – heroino padėjo sutartoje vietoje – prie garažų, esančių (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Tą pačią dieną, t. y. 2013 m. kovo 23 d. 21 val. 38 min., V. G. telefonu pranešė V. A., kad nurodytą dieną minėto kiekio narkotinės medžiagos – heroino niekas negalės paimti. Po minėto skambučio 21 val. 42 min., V. A. nurodymu, J. Š. iš sutartos vietos – prie garažų, esančių (duomenys neskelbtini), Vilniuje, paėmė 74,510 g narkotinės medžiagos – heroino ir laikė su savimi iki 2013 m. kovo 25 d. 14 val. 04 min.

V. G., tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2013 m. kovo 25 d. nuo 11 val. 12 min. iki 12 val. 35 min., telefonu susitarė su L. K., kad šis už 100 Lt (28,96 Eur) atlygį kartu su R. J. ir tyrimo metu nenustatytu asmeniu iš Kėdainių nuvyks į Vilnių bei parodys vietą, kur bus palikta V. G. užsakyta narkotinė medžiaga, taip pat nurodė L. K. pranešti, kai pastarasis išvyks iš Kėdainių. V. G. 11 val. 34 min. telefonu pranešė V. A., kad tą pačią dieną apie 17 val. iš sutartos vietos bus paimtas jo užsakytas labai didelis kiekis narkotinės medžiagos – heroino. Po to 13 val. 34 min., V. A. telefonu nurodė J. Š. į sutartą vietą – prie garažų, esančių (duomenys neskelbtini), Vilniuje, padėti 74,510 g narkotinės medžiagos – heroino, o 14 val. 04 min. J. Š. patvirtino telefonu V. A., kad minėtą narkotinę medžiagą padėjo į sutartą vietą. Tą pačią dieną, t. y. 2013 m. kovo 25 d. apie 21 val. 10 min., R. J. su tyrimo nenustatytu asmeniu iš Panevėžio miesto, automobiliu „Fiat Stilo“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atvyko į Kėdainius, kur prie prekybos centro „Techasas“, esančio (duomenys neskelbtini), Kėdainiuose, paėmė L. K.. L. K. apie 21 val. 16 min., pranešė telefonu V. G. apie tai, kad jis jau vyksta į Vilnių, o pokalbio metu V. G. L. K. nurodė pranešti, kai paims narkotinę medžiagą iš sutartos vietos. Po to tęsdamas savo nusikalstamą veiką, L. K. kartu su R. J. bei tyrimo nenustatytu asmeniu automobiliu „Fiat Stilo“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apie 22 val. 55 min. įvažiavo į teritoriją, esančią prie (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kur L. K. iš sutartos vietos paėmė labai didelį kiekį – 74,510 g narkotinės medžiagos – heroino bei iš karto minėtame automobilyje perdavė R. J. ir tyrimo nenustatytam asmeniui. Po to apie 23 val. 15 min., L. K. pranešė V. G. apie įvykdytą jų susitarimą ir pats liko Vilniuje, o R. J. ir tyrimo nenustatytas asmuo minėtą labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – heroino automobiliu „Fiat Stilo“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) gabeno į Panevėžį, kai 2013 m. kovo 26 d. apie 00 val. 40 min., policijos pareigūnai kelyje Vilnius – Panevėžys, 71 km, pradėjo stabdyti R. J. vairuojamą automobilį „Fiat Stilo“, kurį sustabdyti pavyko minėto kelio 72 km. Sustabdžius R. J. buvo sulaikytas policijos pareigūnų, o tyrimo nenustatytam asmeniui pavyko pabėgti. Po to 2013 m. kovo 26 d. apie 03 val. 45 min., kelio Vilnius–Panevėžys automobilio „Fiat Stilo“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stabdymo vietos pradžioje (71 km) atliktos įvykio vietos apžiūros metu, policijos pareigūnai rado ir paėmė išmestą labai didelį kiekį – 74,510 g narkotinės medžiagos – heroino.

Vilniaus apygardos prokuratūros 2014 m. spalio 13 d. nutarimu buvo paskelbta R. J. paieška. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 22 d. nutartimi R. J. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra 2014 m. lapkričio 13 d. išdavė Europos arešto orderį. 2014 m. lapkričio 25 d. R. J. paieška nutraukta, kadangi jis atvyko į Vilniaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą. Tą pačią dieną R. J. laikinai sulaikytas. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 26 d. nutartimi R. J. palikta galioti kardomoji priemonė – suėmimas. Vėlesnėmis Vilniaus miesto apylinkės teismo bei Vilniaus apygardos teismo nutartimis suėmimo terminas R. J. buvo tęsiamas.

Skunde nurodoma, kad skundžiama nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta, priimta pažeidus Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio 3 dalies bei BPK numatytas kardomųjų priemonių skyrimo nuostatas.

Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad kaltinamasis laikomas suimtas dvidešimt mėnesių. Įvertinęs kaltinamajam R. J. taikomo suėmimo trukmę ir jo asmenybę – Lietuvoje turi nuolatinę gyvenamąją vietą, niekada nesislapstė nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir teismo (tai tris kartus konstatavo Lietuvos apeliacinis teismas nutartyse Nr. 1S-112-483/2015, 1S-189-483/2015, 1S-246-483/2015), tvirtus socialinius ryšius (ruošiasi vesti S. D., artimai bendrauja su tėvais, rūpinasi jais), be to, susitaręs su buvusia darboviete dėl įdarbinimo, gynėjas teigia, jog nėra pagrindo manyti, kad kaltinamasis darys naujus nusikaltimus.

Gynėjo manymu, pagrindai pratęsti kardomąją priemonę – suėmimą kaltinamajam yra išnykę, todėl kardomoji priemonė – suėmimas galėtų būti pakeista į švelnesnę kardomąją priemonę – intensyvią priežiūrą ar 6 000 Eur užstatą. Taip šioje proceso stadijoje būtų pasiekti BPK 119 straipsnyje įtvirtinti tikslai, t. y. užtikrintas kaltinamojo dalyvavimas procese, bylos nagrinėjimas teisme ir užkirstas kelias naujų nusikalstamų veikų darymui. Taip pat pažymima, kad kaltinamojo motina į Lietuvos apeliacinio teismo depozitinę sąskaitą 2015 m. lapkričio 6 d. įmokėjo 6 000 Eur sumą kaip užstatą už R. J..

Be to, kaltinamojo gynėjas nurodo, jog duomenys apie tai, kad R. J. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, patys savaime nesuteikia pagrindo taikyti pačią griežčiausią kardomąją priemonę. Nepagrįsta ir apygardos teismo išvada, kad ši baudžiamoji byla yra sudėtinga ir didelės apimties, kad, siekiant užtikrinti tinkamą ir savalaikį nusikalstamų veikų ištyrimą, būtina R. J. laikyti suimtą.

Skunde taip pat pažymima, jog kaltinamasis jau apklaustas pirmosios instancijos teisme, o objektyvių duomenų, patvirtinančių jo kaltę, nėra. Apelianto nuomone, klausimas dėl kardomosios priemonėms – suėmimo pratęsimo kaltinamajam R. J. išspręstas formaliai. Be to, apygardos teismas nesivadovavo naujausia Europos Žmogaus Teisių Teismo formuojama praktika, kad taikant suėmimą, suėmimo skyrimo pagrindai turi būti itin pagrįsti ir visapusiškai įvertinti, atspindėti besivystančią situaciją, kad sprendžiant dėl asmens įkalinimo visuomet reikia remtis ne abstrakčiais argumentais, o konkrečiais faktais, susijusiais su kiekvienos bylos individualiomis aplinkybėmis (Suveges prieš Vengriją).

Teismo posėdyje kaltinamojo gynėjas prašė skundą tenkinti, prokurorė – atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo R. J. gynėjo advokato E. J. skundas atmetamas.

Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 4 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Pratęsdamas kardomosios priemonės – suėmimo terminą kaltinamajam R. J. apygardos teismas BPK 119, BPK 121, BPK 122, BPK 127 straipsnių bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos reikalavimų nepažeidė.

Iš skundo turinio matyti, jog jame pateikti iš esmės tie patys argumentai, kurie jau buvo išnagrinėti Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gegužės 6 d. nutartyje. Kaltinamojo gynėjas naujų argumentų dėl kardomosios priemonės – suėmimo panaikinimo skunde nenurodo.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad sąlygos pratęsti kaltinamajam R. J. kardomosios priemonės – suėmimo terminą šioje byloje yra, nes jis yra kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, už kurią baudžiamasis įstatymas numato griežtą laisvės atėmimo bausmę. Be to, priešingai nei skunde nurodo gynėjas, baudžiamosios bylos medžiagoje esantys duomenys, t. y. kitų kaltinamųjų, liudytojų parodymai, įvykio vietos apžiūros protokoluose, specialisto išvadoje dėl narkotinių medžiagų kiekio ir rūšies, kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokoluose, tarnybiniuose pranešimuose užfiksuoti ir kiti baudžiamosios bylos duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamasis R. J. galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką (BPK 121 straipsnio 2 dalis).

Skundo argumentai dėl kaltinamojo R. J. kaltės atmetami kaip nepagrįsti ir negalintys panaikinti skundžiamos nutarties. Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gegužės 6 d. nutartyje jau buvo nurodyta, kad svarstant klausimą dėl kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo teisėtumo bei pagrįstumo, suimtojo kaltinamojo kaltės ir jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų kvalifikacijos klausimai nesprendžiami ir įrodymai nevertinami. Teismas negali pateikti išankstinio įrodymų vertinimo. Tai gali ir turi padaryti tik pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą iš esmės. Priešingu atveju būtų pažeisti teismo nepriklausomumo ir nešališkumo principai.

Kaltinamajam R. J. kardomosios priemonės – suėmimo terminas buvo pratęstas BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu, t. y. pagrįstai manant, kad būdamas laisvėje kaltinamasis gali daryti naujas nusikalstamas veikas. Šis kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo teorinis pagrindas buvo išanalizuotas Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartyje, todėl nekartojamas.

Teisėjų kolegijos vertinimu, apygardos teismas, pratęsdamas suėmimo terminą kaltinamajam R. J., pagrįstai nustatė BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą pagrindą. Byloje nustatyta, kad R. J. kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, kuris patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytą nusikaltimų sąrašą. Nusikaltimas, kurio padarymu R. J. yra kaltinamas, buvo ne atsitiktinis, o iš anksto suplanuotas, gerai organizuotas, galimai padarytas bendrininkaujant pavojinga bendrininkavimo forma – organizuota grupe. Be to, kaltinamasis praeityje teistas, teistumas neišnykęs, iki sulaikymo nedirbo. Todėl įvertinus galimai R. J. padarytos nusikalstamos veikos pobūdį bei aukščiau paminėtų aplinkybių visumą, pagrįstai manytina, jog iš nusikalstamos veikos R. J. galbūt siekė gauti piniginių lėšų pragyvenimui.

Teisėjų kolegijos nuomone, nurodytos aplinkybės, nusikalstamų veikų darymo sistemingumas, susiformavusios kaltinamojo antivisuomeninės nuostatos leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad būdamas laisvėje R. J. gali daryti naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje.

Gynėjo skunde nurodytos aplinkybės, apibūdinančios kaltinamojo asmenybę, yra svarbios, tačiau jos nepaneigia pirmiau išdėstytų aplinkybių visumos ir negali būti pakankamu pagrindu panaikinti R. J. taikomą griežčiausią kardomąją priemonę. Pažymėtina, kad skunde akcentuojama aplinkybė, jog Lietuvos apeliacinis teismas savo nutartyse ne kartą yra konstatavęs, kad kaltinamasis nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo niekada nesislapstė, yra reikšminga pratęsiant suėmimo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu. Tuo tarpu skundžiama nutartimi suėmimo terminas kaltinamajam R. J. buvo pratęstas tik BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu.

Be to, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad šiuo metu baudžiamoji byla nagrinėjama Vilniaus apygardos teisme, todėl teismas BPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytomis nuostatomis nesivadovauja (BPK 127 straipsnio 9 dalis). BPK 127 straipsnio 11 dalyje numatyta, kad viso baudžiamojo proceso metu suėmimas negali trukti ilgiau kaip du trečdalius didžiausios laisvės atėmimo bausmės, baudžiamajame įstatyme nustatytos už sunkiausią nusikaltimą, dėl kurio tiriama ir nagrinėjama byla. Apygardos teismas, priėmęs skundžiamą nutartį, šių reikalavimų nepažeidė.

Dėl kaltinamojo gynėjo prašymo skirti kaltinamajam švelnesnes kardomąsias priemones pažymėtina, kad apygardos teismas, pratęsdamas kardomosios priemonės – suėmimo terminą, skundžiamoje nutartyje motyvuotai nustatė, jog kaltinamajam R. J. taikyti švelnesnes kardomąsias priemones nėra jokio pagrindo. Aplinkybė, kad į Lietuvos apeliacinio teismo sąskaitą buvo sumokėta 6 000 Eur suma, nesudaro pagrindo pakeisti kardomąją priemonę – suėmimą į švelnesnę, t. y. užstatą. Be to, Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartimi 6 000 Eur užstatas, sumokėtas į Lietuvos apeliacinio teismo sąskaitą, buvo grąžintas A. J..

Įvertinusi nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Vilniaus apygardos teismas, pratęsdamas kaltinamajam R. J. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo terminą, nei BPK nuostatų, nei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatų, numatančių, jog niekam neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais bei pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas, nepažeidė. Šiuo metu pačios griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo taikymas neprieštarauja proporcingumo, teisėtumo principams. Todėl švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų nebus galima pasiekti.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kaltinamojo R. J. gynėjo advokato E. J. skundą atmesti.

Palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 4 d. nutartį, kuria kaltinamajam R. J. kardomosios priemonės suėmimo – terminas pratęstas trims mėnesiams.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.