Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Viktoro Kažio,

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo R. J. gynėjo advokato E. J. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 22 d. nutarties, kuria kaltinamajam R. J. kardomosios priemonės – suėmimo, terminas pratęstas trims mėnesiams, skaičiuojant nuo 2015 m. spalio 25 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. J. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį tuo, kad jis, veikdamas organizuotoje grupėje su V. G., L. K., V. A., J. Š. ir kitu tyrimo metu nenustatytu asmeniu, neteisėtai įgijo, laikė ir gabeno labai didelį kiekį narkotinės medžiagos, o būtent: R. J. kartu su L. K. ir tyrimo nenustatytu asmeniu V. G. nurodymu 2013 m. kovo 25 d. iš Kėdainių automobiliu „F. S.“, v. n. (duomenys neskelbtini) nuvyko į Vilnių įgyti labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – heroino; tą pačią dieną apie 22.55 val. L. K. su R. J. ir tyrimo nenustatytu asmeniu minėtu automobiliu „F. S.“ įvažiavo į teritoriją, esančią Vilniuje, prie Savanorių pr. 174H, kur L. K. iš sutartos vietos paėmė labai didelį kiekį (74,510 g) narkotinės medžiagos – heroino, ir perdavė R. J. bei tyrimo nenustatytam asmeniui, o R. J. ir tyrimo nenustatytas asmuo minėtą kiekį narkotinės medžiagos (heroino) automobiliu „F. S.“, v. n. (duomenys neskelbtini) gabeno į Panevėžį, kai 2013 m. kovo 26 d. apie 00.40 val. policijos pareigūnai kelyje Vilnius-Panevėžys 71 km pradėjo stabdyti R. J. vairuojamą automobilį, kurį pavyko sustabdyti minėto kelio 72 km. Sustabdžius R. J. vairuojamą automobilį, tyrimo nenustatytam asmeniui pavyko pabėgti, o R. J. buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Po nurodytų įvykių 2013 m. kovo 26 d. 03.45 val. policijos pareigūnai rado ir paėmė išmestą labai didelį kiekį narkotinės medžiagos (74,510 g heroino) atliktos įvykio vietos apžiūros metu kelio Vilnius-Panevėžys automobilio „F.S.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stabdymo vietos pradžioje (71 km).

Gynėjas teigia, kad žemesnės instancijos teismas, siekdamas pagrįsti suėmimo pratęsimo pagrindus, vėl akcentavo, jog R. J. neigiamai charakterizuoja byloje esantys duomenys apie tai, kad jis buvo pažeidęs jam paskirtos kardomosios priemonės sąlygas, kad jis buvo pasislėpęs ir dėl to buvo paskelbta jo paieška, nors Lietuvos apeliacinis teismas tai paneigė net du kartus.

Gynėjo nuomone, žemesnės instancijos teismas nepagrįstai pripažino, kad ši byla yra sudėtinga, didelės apimties, kad kaltinamąjį R. J. būtina sulaikyti, siekiant užtikrinti tinkamą ir savalaikį jam inkriminuojamų veikų ištyrimą. Pasak gynėjo, R. J. jau davė parodymus teismui 2015 m. spalio 28 d., neigė savo kaltę, byloje nėra duomenų, patvirtinančių R. J. kaltę. Gynėjo teigimu, žemesnės instancijos teismas nenurodė skundžiamoje nutartyje, kodėl Lietuvos Respublikos BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai negali būti pasiekti švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis.

Teismo posėdyje kaltinamasis R. J. ir jo gynėjas prašė patenkinti skundą, prokuroras prašė atmesti gynėjo skundą.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo R. J. gynėjo E. J. skundas atmetamas.

Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, taikymo būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog suimtasis galėjo padaryti inkriminuojamas nusikalstamas veikas, pakankamumas (Lietuvos Respublikos BPK 121 str. 2 d.). Teismas, spręsdamas suėmimo skyrimo ir jo termino pratęsimo klausimą, byloje esančius duomenis vertina tik tiek, kiek tai yra susiję su šios kardomosios priemonės skyrimo ar jos termino pratęsimo sąlygų ir pagrindų nustatymu. Kaltinamojo kaltės ir veikos kvalifikavimo klausimai sprendžiami tik teisiamajame posėdyje, kur byloje surinkti įrodymai iš esmės ištiriami ir įvertinami.

Lietuvos apeliacinis teismas, susipažinęs su pateikta baudžiamąja byla, kaltinamuoju aktu, daro išvadą, kad byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog kaltinamasis R. J. galėjo padaryti jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Tokie duomenys yra užfiksuoti liudytojų parodymuose, įvykio vietos, daiktų apžiūros, pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo protokoluose, specialisto išvadose ir kituose ikiteisminio tyrimo metu gautuose duomenyse. Šių duomenų pakanka tam, kad kaltinamajam R. J. būtų taikoma kardomoji priemonė. Duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl skiriant ar pratęsiant kardomąją priemonę nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį.

Suėmimas, kaip griežčiausia kardomoji priemonė, gali būti skiriamas ir jo terminas pratęsiamas, tuo atveju, jei yra suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse, ir bent vienas iš Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatytų pagrindų.

Vilniaus apygardos teismas 2015 m. spalio 22 d. nutartimi kaltinamajam R. J. taikomos kardomosios priemonės (suėmimo) terminą pratęsė trims mėnesiams, nustatęs Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą suėmimo skyrimo ir jo termino pratęsimo pagrindą – yra pagrįstas manymas, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, bei BPK 122 straipsnio 3 dalyje nustatytą pagrindą – kaltinamasis darys šio straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus.

Skiriant arba pratęsiant suėmimą Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu, būtina atsižvelgti į visas Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad kai pagrįstai manoma, jog įtariamasis (kaltinamasis) bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskirtas atsižvelgiant į įtariamojo (kaltinamojo) šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes.

Vilniaus apygardos teismas, pratęsdamas R. J. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo, terminą Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, nurodė, kad R. J. kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu organizuotoje grupėje, už šį nusikaltimą numatyta laisvės atėmimo bausmė iki 15 metų, R. J. teistas praeityje, teistumas neišnykęs bei nepanaikintas, iki suėmimo kaltinamasis nedirbo, neturėjo oficialaus pragyvenimo šaltinio, yra nevedęs. Skundžiamoje nutartyje nurodyta, kad paminėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog kaltinamasis negali būti laikomas susijęs tvirtais socialiniais ryšiais su aplinka, be to, kaltinamąjį neigiamai charakterizuoja ir ta aplinkybė, jog jis buvo pažeidęs jam paskirtos kardomosios priemonės sąlygas, t. y. buvo pasislėpęs, dėl ko buvo paskelbta jo paieška.

Įstatymo normoje (Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 2 d.) nusikaltimo sunkumas ir sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė nėra paminėta, ši aplinkybė priskirtina ,,kitų aplinkybių“ sąvokai, tuo tarpu į pačioje įstatymo normoje išvardintas aplinkybes yra būtina pirmiausiai atsižvelgti sprendžiant, ar įtariamasis gali bėgti (slėptis), t. y. būtina atsižvelgti į įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje. Tik įvertinus šių aplinkybių visumą, galima spręsti, ar yra pagrįstas manymas, kad įtariamasis (kaltinamasis) bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Lietuvos apeliaciniame teisme nagrinėjant gynėjo E. J. skundą dėl R. J. suėmimo termino pratęsimo 2015 m. gegužės, rugpjūčio mėn., nustatyta, kad kaltinamasis, sužinojęs apie tai, jog yra paieškomas, pats atvyko į policiją 2014 m. lapkričio 25 d., kas paneigia žemesnės instancijos teismo išvadą, kad yra pagrindas manyti, jog kaltinamasis, būdamas laisvėje bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartis Nr. 1S-112-483/2015; 2015 m. rugpjūčio 12 d. nutartis Nr. 1S-189-483/2015). Faktinės aplinkybės, apibūdinančios kaltinamojo asmenybę, jo socialinius ryšius (šeiminė, turtinė padėtis, teistumas), iš esmės nepasikeitė po Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 15 d., 2015 m. rugpjūčio 12 d. nutarčių priėmimo. Todėl nebuvo pagrindo pratęsti kaltinamajam paskirto suėmimo terminą dėl to, kad yra pagrįstas manymas, jog kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo (Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. 1 p.).

Kardomoji priemonė – suėmimas Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu gali būti skiriama arba pratęsiama, jeigu asmuo įtariamas padaręs bent vieną iš Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų. Pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus nusikaltimus gali patvirtinti informacija apie jo teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, kaltinimas kelių nusikalstamų veikų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veikos, kiti duomenys.

Šioje byloje R. J. kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, padarytą organizuotoje grupėje (Lietuvos Respublikos BK 25 str. 3 d., 260 str. 3 d., Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 4 d.). Kaltinamasis, būdamas gana jauno amžiaus, jau yra teistas keturis kartus. Byloje nėra duomenų apie tai, kad kaltinamasis turi teisėtą pragyvenimo šaltinį. Nurodytos aplinkybės charakterizuoja suimtąjį kaip asmenį, turintį polinkį nusikalsti. Tai leidžia daryti išvadą, kad R. J., būdamas laisvėje, gali daryti naujus nusikaltimus. Įvertinus nurodytus suimtojo asmenybę charakterizuojančius bruožus, byloje negalima daryti išvados, kad pakeitus jam pritaikytą kardomąją priemonę (suėmimą) į švelnesnę (užstatą), jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Dėl to skundžiama nutartimi pagrįstai nustatytas Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytas suėmimo termino pratęsimo pagrindas.

Skiriant suėmimą ar pratęsiant šios kardomosios priemonės terminą, būtina nustatyti bent vieną iš Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalies 1-3 punktuose numatytų pagrindų. R. J. skundžiama nutartimi nepagrįstai pratęstas suėmimo terminas, remiantis Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktu. Tačiau, kad kaltinamajam suėmimo terminas būtų pratęstas, pakanka pagrįstai nustatyto Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyto suėmimo skyrimo pagrindo.

Įvertinus kaltinamojo R. J. asmenybę charakterizuojančius duomenis apie ankstesnius teismų nuosprendžius, priimtus kaltinamojo atžvilgiu, tai, kad byloje nėra duomenų apie R. J. teisėtą pragyvenimo šaltinį, galima daryti išvadą, jog Lietuvos Respublikos BPK 119 straipsnyje nustatyti kardomųjų priemonių taikymo tikslai (tarp jų – siekis užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms) nebus pasiekti pritaikius švelnesnes kardomąsias priemones (tarp jų – 6 000 EUR užstatą). Žemesnės instancijos teismui pratęsiant R. J. kardomosios priemonės (suėmimo) terminą dar trims mėnesiams, nei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų, nei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatų, nurodančių, kad niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas, nepažeista. Skundžiama nutartis iš esmės teisėta ir pagrįsta.

Rezoliucinė dalis

nuta r i a:

palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 22 d. nutartimi pratęstą kaltinamojo R. J. suėmimo terminą.

Grąžinti A. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) 6 000 EUR užstatą, sumokėtą į Lietuvos apeliacinio teismo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB ŠIAULIŲ BANKAS Vilniaus filialas (2015 m. lapkričio 6 d. mokėjimo nurodymas NR. 617104).

Nutartis galutinė ir neskundžiama.