- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-05-21
- Bylos Nr.
- eI-1246-281/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03986-2018-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Mefodija Povilaitienė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Ilokas“
- Atsakovas
- Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- uždarosios akcinės bendrovės „Ferogama“, uždarosios akcinės bendrovės „Niktransa“, Vilniaus teritorinės muitinės, SIA „ADM Baltic Tranzits“, SIA „Translite“
- Advokatai
- Jonas Butkus, Andrius Juonys, Žilvinas Beržanskas
- Kategorijos
dalyvaujant pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Ilokas“ atstovui advokatui Andriui Juoniui,
atsakovo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovei A. P.,
trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Ferogama“ atstovams advokatui Jonui Butkui ir direktoriui J. V.,
trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Niktransa“ atstovui advokatui Žilvinui Beržanskui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Ilokas“ skundą atsakovui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, tretieji suinteresuoti asmenys SIA „ADM Baltic Tranzits“, SIA „Translite“, UAB „Ferogama“, UAB „Niktransa“, Vilniaus teritorinė muitinė, dėl sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja UAB „Ilokas“ teismui pateikė skundą, prašydama panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir MGK) 2018-10-31 datuotą sprendimą Nr. S-186(7-172/2018) dėl UAB „Ilokas 2018-08-27 skundo ir pakeisti Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2018-08-01 Nr. 1A-297 sprendimą – panaikinti Vilniaus teritorinės muitinės (toliau – ir Vilniaus TM) 2018-05-22 Nr. 18KP-08-343 sprendimą ta apimtimi, kuria: 1) pripažinta, kad už tinkamai neįvykdytą muitinio tranzito procedūrą, vykdytą pagal tranzito deklaraciją MRN 16LTVG200014DBE6DO (2016-01-13) UAB „Ilokas“ kaip solidariam skolininkui atsirado mokestinė prievolė muitinei, kurios dydis 8 203 Eur muito, 20 862 Eur PVM, 345 Eur muitų delspinigių, 5 320 Eur PVM delspinigių, laikant, kad skolos muitinei atsiradimo data yra 2016-01-23, o skolos atsiradimo vieta – Vilniaus teritorines muitinės veiklos zona.
Paaiškino, kad ginčijami sprendimai dėl jos pripažinimo netinkamai įvykdžius tranzito procedūrą pagal tranzito deklaraciją bei baudos jai skyrimo yra nepagrįsti bei neteisėti. Teigia, kad ginčo krovinio pervežimą užsakė SIA „Translite“, o pareiškėja su UAB „Arsema“ (vežėjas tarpininkas) sudarė krovinio pervežimo sutartį. Muitinės sandėlyje 2016-01-13 į autotraukinį pakrautos 1 403 dėžės, kurių bendras svoris 23 869 kg. Šis bendras krovinio svoris autotraukinyje paskirstytas lygiai, maždaug po 12 000 kg svorio krovinio pakraunant į krovinių skyrių ir priekabą. Pakrovus krovinį į autotraukinį UAB „Ferogama“, kuriai priklausė muitinės sandėlis, darbuotojas perdavė vairuotojui deklaracijas, sąskaitas bei kartu buvo užpildytas CMR krovinio gabenimo važtaraštis, užfiksuojantis krovinio perdavimą pareiškėjai pervežimui atlikti, CMR važtaraštyje krovinio gavėju nurodytas SIA „ADM Baltik Tranzit“, o krovinio pristatymo vieta – Maskavas iela 455A, Ryga, Latvijos Respublika. Pareiškėjos vairuotojas 2018-01-14 atvyko į nurodytą krovinio pristatymo vietą, tos pačios dienos vakare autotraukinį paskirties įstaigoje apžiūrėjus Latvijos pajamų tarnybos darbuotojui krovinys buvo iškrautas iš autotraukinio į SIA „ADM Baltik Tranzit“ (krovinio gavėjo) muitinės sandėlį. Autotraukinio vairuotojas patvirtino CMR važtaraštį antspaudu.
Praėjus kuriam laikui po krovinio pristatymo pareiškėjas iš teritorinės muitinės sužinojo, jog 8 653 kg svorio krovinio dalis, dokumentuota 8 653 kg deklaracija, buvo atgabenta tinkamai, o tuo pačiu autotraukiniu gabenta likusi 15 216 kg svorio krovinio dalis, dokumentuota 15 216 kg deklaracijoje, esą atgabenta pažeidžiant Europos Ekonominės Bendrijos išorinio tranzito procedūrą (15 216 kg deklaracijoje nurodytos krovinio dalies pristatymas patvirtintas galimai suklastotu Latvijos muitinės posto antspaudu). Todėl ginčijamais sprendimais teritorinė muitinė konstatavo, kad mokestinė prievolė atsirado solidariems skolininkams UAB „Ferogama“ (tranzito procedūros vykdytojui) ir pareiškėjai (Krovinio faktiniam vežėjui) dėl netinkamai įvykdytos tranzito procedūros pagal 15 216 kg deklaraciją.
Šalies argumentai
Pareiškėjos teigimu, esantys dokumentai įrodo faktinę aplinkybę, jog visas be išimties krovinys autotraukinyje su nepažeistomis Lietuvos muitinės plombomis buvo pristatytas į paskirties vietą bei perduotas krovinio gavėjui. Krovinys, dokumentuotas deklaracijose, buvo pakrautas į autotraukinį bendrai, neidentifikuojant jį sudarančių konkrečių prekių buvimo vietos autotraukinyje, o Lietuvos muitinės pareigūnas tai patvirtindamas užplombavo autotraukinį dviem plombomis. Nurodo, kad krovinys turėjo būti ir buvo (priešingų duomenų nėra) autotraukinyje paskirstytas lygiomis dalimis daugmaž po 12 000 kg ir net hipotetiškai negalėjo būti pakrautas į autotraukinį deklaracijose nurodytomis dalimis 8 653 kg į krovininio automobilio stacionarų krovinių skyrių ar priekabą atskirai ir, atitinkamai, 15 216 kg į krovininio automobilio stacionarų krovinių skyrių ar priekaba atskirai. Be to, krovinio dalis, nurodyta 8 653 kg deklaracijoje, atvyko į Latvijos muitinę transporto autotraukinyje su nepažeistomis Lietuvos muitinės plombomis. Nežinant kurioje autotraukinio dalyje yra būtent 8 653 kg deklaracijoje nurodyta krovinio dalis, Latvijos muitinės pareigūnas net hipotetiškai negalėjo identifikuoti šių prekių ir jų patikrinti nepažeidęs (nenuėmęs) Lietuvos muitinės plombų, tad kartu ir plombų, kuriomis buvo garantuotas ir likusios krovinio dalies, nurodytos 15 216 kg deklaracijoje, buvimas autotraukinyje.
Pareiškėjos atstovas palaikė skunde išdėstytas aplinkybes, prašė skundą tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovas Muitinės departamentas atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Paaiškino, kad Muitinės departamentas gavo ir persiuntė Vilniaus teritorinei muitinei Latvijos Respublikos pajamų tarnybos raštą, kuriuo informuota, kad Latvijoje neteisėtai (per klaidą) užbaigtos Bendrijos tranzito procedūros, vykdytos pagal devyniolika tranzito deklaracijų, įskaitant ir pagal 2016-01-13 tranzito deklaraciją. Atsakovo teigimu, ginčo atveju prekės (15 216 kg), kurios buvo deklaruotos 2016-01-13 tranzito deklaracijoje, nebuvo pateiktos paskirties muitinės įstaigai. Bylos medžiagoje nėra ir pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad tranzitu gabentos prekės buvo pateiktos paskirties įstaigai. Priešingai, tyrimo metu buvo nustatyta, kad muitinei pateiktos tranzito deklaracijos ir CMR važtaraščio Nr. IL1312179 kopijos, kuriomis pareiškėja grindė tranzito procedūros užbaigimą, yra pažymėtos suklastotu Latvijos muitinės antspaudu. Be to, Latvijos muitinės sandėlis „SIA ADM Baltics Tranzit“ nepriėmė krovinio su bendru CMR važtaraščiu, išrašytu dviem tranzito deklaracijoms ir pareikalavo pateikti atskirus važtaraščius, atitinkančius krovinius lydinčius dokumentus. Latvijos muitinės sandėlis uždėjo spaudą, kad prekės gautos tik pagal CMR važtaraštį su 8 653 kg kiekiu, tuo patvirtindamas, kad faktiškai priimtas būtent toks prekių kiekis, kuris ir buvo deklaruotas paskirties įstaigoje. Tuo tarpu kita dalis krovinio (15 216 kg), gabenta pagal ginčo deklaraciją, turėjo būti pateikta kitoje paskirties įstaigoje (Latvijos muitinės Zilupes MKP poste), tačiau tai nebuvo padaryta. Nei vienas asmuo (užsakovas, gavėjas, procedūros vykdytojas) išskyrus pareiškėjos vairuotoją, nenurodo ir negali patvirtinti įrodymais, kad ginčo prekės (15 216 kg) buvo pristatytos į Latvijos muitinės sandėlį.
Šalies argumentai
Pareiškėjos skunde nurodytos aplinkybės nepaneigia muitinės pripažinto vežėjo atsakomybės atsiradimo pagrindo, neeliminuoja pareiškėjos kaip solidaraus skolininko atsakomybės už Bendrijos muitinės kodekso nustatytos pareigos tinkamą vykdymą. Nors pareiškėja įrodinėja, kad ginčo prekės buvo tinkamai perduotos nurodytam prekių gavėjui, tačiau tinkamas nustatytos pareigos įvykdymas siejamas su prekių pristatymu muitinės paskirties įstaigai. Vežėjas pats pasirenka būdus, kuriais jis gali tinkamai realizuoti jam nustatytą pareigą pristatyti prekes muitinės įstaigai.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovas teismo posėdyje palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus, prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Ferogama“ atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodė, kad su skundu sutinka, prašo ginčijamus sprendimus naikinti.
Paaiškino, kad muitinei tenka pareiga įrodyti, jog tranzito procedūros vykdytojas ir vežėjas tinkamai neįvykdė pareigos pateikti prekes nepakeisto pavidalo paskirties muitinės įstaigai per nustatytą terminą. Nagrinėjamoje byloje muitinė įrodinėjimo pareigą paskirstė neteisingai, nes UAB „Ilokas“ ir UAB „Ferogama“ paskyrė pareigą įrodyti aplinkybes, kuras iki priimant ginčijamą sprendimą turėjo nustatyti pati muitinė. Nurodo, kad apie 15 216 kg prekių išvežimą muitinę informavo Latvijos muitinės tarpininkas ir pateikė informaciją, kad prekės iš ES buvo eksportuotos geležinkeliu. Kadangi Latvijos pajamų tarnyba pripažino, jog 8 653 kg sveriančios darbinės pirštinės iš Latvijos buvo išvežtos, ji turėjo pripažinti it 15 216 kg darbinių pirštinių išvežimą geležinkelio transportu. Lietuvos mokesčių administratorius negavo įrodymų, kad 15 216 kg. Krovinys nebuvo išvežtas iš Latvijos. Jei prekės iš Latvijos nebuvo išvežtos, pakanka įrodymų, kad šias prekes iš muitinės kontrolės paėmė Latvijos įmonės. Latvijos įmonė SIA „Translite“ 2016-08-26 atsiuntė CMR važtaraštį, kuriame nurodyta, kad 15 216 kg darbinių pirštinių priėmė Latvijos įmonė „Lankofr“. Todėl laikytina, kad vežtos prekės buvo pristatytos į Latviją, jas priėmė Latvijos įmonės ir būtent Latvijoje kyla mokestinė prievolė, jei prekės iš tikro nebuvo išgabentos iš ES teritorijos.
Trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Ferogama“ atstovai palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus, prašė skundą tenkinti ir ginčijamus sprendimus panaikinti.
Motyvuojamoji dalis
Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Niktransa“ atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodė prašantis priimti pagrįstą sprendimą.
Paaiškino, kad nebuvo dalyvaujantis asmuo muitinės tranzito procedūroje, vykdytoje pagal tranzito deklaraciją MRN 16LTVG200014DBE6DO. UAB „Niktransa“ neturėjo jokių sutarčių su SIA „Translite“ dėl šio krovinio gabenimo ar ekspedijavimo, taip pat neturėjo jokių rašytinių įgaliojimų SIA „Translite“ vardu duoti kokius nors oficialius nurodymus UAB „Ferogama“ dėl krovinio gabenimo važtaraščių ar muitinės deklaracijų įforminimo. Kadangi UAB „Niktransa“ kroviniu nedisponavo, krovinio gabenime nedalyvavo, dokumentų neformino, todėl nėra atsakinga už netinkamai įvykdytą muitinės procedūrą. Tokią išvadą padarė ir Muitinės departamentas atlikęs tyrimą, įvertinęs faktines aplinkybes bei dokumentus ir neįžvelgęs UAB „Niktransa“ atsakomybės.
Trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Niktransa“ atstovas teismo posėdyje palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus, prašo ginčą spręsti teismo nuožiūra.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus teritorinė muitinė atsiliepime nurodė, kad su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Vilniaus teritorinė muitinė, atlikusi tyrimą, nustatė, kad UAB „Ferogama“ sandėlyje laikinai saugotoms prekėms buvo įformintos dvi 2016-01-13 tranzito deklaracijos Bendrijos tranzito procedūrai. Pirmoje deklaracijoje deklaruotas 15 216 kg prekių svoris, prekių gavėjas – Rusijoje esanti įmonė Stella LLC, paskirties įstaiga – Latvijos muitinės Zilupes MKP postas, o antroje – 8 653 kg, prekių gavėjas Latvijos įmonė – SIA ADM Baltics Tranzit, paskirties įstaiga – Latvijos muitinės Škirotavas MKP postas. Prekės deklaruotos šiose tranzito deklaracijose buvo pakrautos į vieną transporto priemonę, vežėjas UAB „Ilokas“, ir užplombuotos muitinės plombomis. Bendram prekių gabenimui buvo išrašytas vienas CMR važtaraštis. Bendrijos tranzito procedūra pagal pirmąją tranzito deklaraciją užbaigta 2016-01-19 paskirties muitinės įstaigoje, o pagal antrąją tranzito deklaraciją buvo užbaigta neteisėtai (per klaidą) ne deklaruotoje paskirties muitinės įstaigoje – Zilupes MKP poste, o Latvijos muitinės Rezeknes 2 MKP poste. Vilniaus teritorinė muitinė, atlikusi išsamų tyrimą ir surinkusi reikalingą informaciją, padarė išvadą, kad vykdant Bendrijos tranzito procedūrą pagal 15 216 kg deklaraciją, muitinės prižiūrimos ne Bendrijos prekės nebuvo išvežtos iš Bendrijos muitų teritorijos.
Atkreipė dėmesį, kad kroviniai buvo vežami nesudėtingu maršrutu Lietuva – Latvija, tačiau šiame komerciniame sandoryje pagal dvišalius susitarimus veikė eilė subjektų. Nei vienas minėtos komercinės veiklos dalyvis negali patvirtinti, kad krovinys buvo pateiktas paskirties muitinės įstaigai ar kitai Latvijos muitinės įstaigai, ar kad krovinys buvo išgabentas iš Bendrijos muitų teritorijos. Pareiškėja, sutikusi vykdyti Bendrijos tranzito procedūrą, prisėmė atsakomybę pristatyti prekes iš išvykimo įstaigos į nurodytą muitinės paskirties įstaigą (Latvijos muitinės Zilupes MKP postą), tačiau pripažįsta, kad to neatlikusi tuo metu jau vykdė kitą užduotį, t. y. vežė kitą krovinį kitu maršrutu, neturėdama jokių dokumentų, patvirtinančių, kur yra iškrautos ginčo prekės. Kad muitinės procedūra būtų užbaigta, prekių vežėjas privalėjo transporto priemonę ir joje esančias prekes su dokumentais pateikti muitinės kontrolei, tačiau tai nebuvo padaryta.
Nagrinėjamu atveju vieta, kurioje prekės buvo paimtos iš muitinės priežiūros, nėra nustatyta. Tais atvejais, kai prekių siunta nebuvo pateikta paskirties įstaigai ir neįmanoma nustatyti pažeidimo arba nusižengimo vietos, laikoma, kad toks pažeidimas arba nusižengimas padarytas valstybėje narėje, kuriai priklauso išvykimo įstaiga, šiuo atveju išvykimo įstaiga yra Vilniaus teritorinės muitinės veiklos zonoje.
Trečiojo suinteresuoto asmens Vilniaus teritorinės muitinės atstovė palaikė atsiliepime išdėstytas aplinkybes, prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Tretieji suinteresuoti asmenys SIA „ADM Baltic Tranzits“ ir SIA „Translite“ atsiliepimų į pareiškėjos skundą nepateikė, jų atstovai teismo posėdyje nedalyvavo.
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl MGK sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, taip pat pagrindo pakeisti Muitinės departamento sprendimą ir panaikinti Vilniaus teritorinės muitinės sprendimą ta apimtimi, kuria UAB „Ilokas“ kaip solidariam skolininkui atsirado mokestinė prievolė muitinei. Teismas pažymi, kad pareiškėjai skola muitinei įregistruota dėl neįvykdytos Bendrijos tranzito procedūros pagal tranzito deklaraciją MRN 16LTVG200014DBE6DO.
Tranzito procedūros įforminimo metu galiojo 1992-10-12 Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 2913/92, nustatantis Bendrijos muitinės kodeksą (toliau – Bendrijos muitinės kodeksas).
Bendrijos muitinės kodekso 92 straipsnyje įtvirtinta, jog šorinio tranzito procedūra baigiama, kai prekės ir atitinkami dokumentai pateikiami paskirties muitinės įstaigai, vadovaujantis atlikimo tvarką reglamentuojančiomis nuostatomis. Pagal Bendrijos muitinės kodekso 96 straipsnio 1 dalį, už prievolių, susijusių su išorinio Bendrijos tranzito procedūra, įvykdymą atsako jos vykdytojas. Jis atsako: 1) už nesugadintų prekių pristatymą per nustatytą terminą į paskirties įstaigą, deramai prižiūrint, kad nebūtų pažeistos muitinės panaudotos prekių identifikavimo priemonės; 2) už nuostatų, susijusių su Bendrijos tranzito procedūra, laikymąsi.
To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nepaisant 1 dalyje nustatytų tranzito procedūros vykdytojo prievolių, prekių vežėjas arba gavėjas, priėmęs prekes ir žinantis, kad jos gabenamos taikant Bendrijos tranzito procedūrą, taip pat atsako už nesugadintų prekių pristatymą per nustatytą terminą į paskirties muitinės įstaigą. Bendrijos muitinės kodekso 213 straipsnis, įtvirtinantis solidarumo principą, reglamentuoja, jog jeigu vieną skolą muitinei privalo sumokėti keli asmenys, jie solidariai atsako už tokią skolą.
Vilniaus teritorinė muitinė konstatavo, kad muitinio tranzito procedūra, vykdyta pagal deklaraciją MRN 16LTVG200014DBE6DO (2016-01-13) nebaigta ir procedūros vykdytojo įsipareigojimai, numatyti Bendrijos muitinės kodekso 96 straipsnio 1 dalyje, neįvykdyti, o prekių vežėjas neįvykdė prievolių, numatytų Bendrijos muitinės kodekso 96 straipsnio 2 dalyje, susijusių su prekių pristatymų į paskirties įstaigą. Muitinės departamentas 2018-08-01 Nr. 1A-297 sprendimu Vilniaus teritorinės muitinės sprendimą patvirtino, o Mokestinių ginčų komisija Muitinės departamento sprendimą paliko nepakeistą.
Remiantis byloje esančia rašytine medžiaga, nustatyta, kad UAB „Arsema“ ir UAB „Ilokas“ 2016-01-18 pasirašė Krovinių pervežimo sutartį, pagal kurią UAB „Ilokas“ įsipareigojo pervežti krovinį pagal sutartyje nurodytas sąlygas (MGK bylos medžiaga, b. l. 20). UAB „Ferogama“ muitinės sandėlyje 2016-01-13 buvo įforminta tranzito deklaracija T1 MRN 16LTVG200014DBE6D0 į Latvijos muitinės Zilupes MKP postą, nurodyta, kad vežamos darbinės pirštinės, kurių bruto masė: 15 216 kg (LV000723) (MGK bylos medžiaga, b. l. 52–54). Ta pačia data užpildyta ir kita deklaracija T1 MRN 16LTVG200014DBE6B4 dėl 8 653 kg prekių (darbinių pirštinių) vežimo į Latvijos muitinės Škirotavas MKP postą (LV000207) (MGK bylos medžiaga, b. l. 74). Visas krovinys, t. y. tiek 15 216 kg, tiek 8 653 kg pakrautas į transporto priemonę, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), uždėtos plombos Nr. I773909-773910 (MGK bylos medžiaga, b. l. 74). Teismas pažymi, kad bendram krovinio svoriui, t. y. 23 869 kg užpildytas vienas CMR važtaraštis (MGK bylos medžiaga, b. l. 62), taip pat užpildyti du atskiri CMR važtaraščiai (MGK bylos medžiaga, b. l. 56–57). Iš CMR važtaraščio Nr. IL 1312179 matyti, kad 8 653 kg krovinys pristatytas SIA ADM Baltics Tranzit, adresu Maskavas iela 455A, Riga, Latvija, tai patvirtina antspaudu (MGK bylos medžiaga, b. l. 60). Taip pat byloje pateiktas CMR važtaraštis bendram 23 869 kg kroviniui, kuris patvirtintas 2016-01-19 Latvijos muitinės Zilupes MKP posto antspaudu Nr.014 (MGK bylos medžiaga, b. l. 62).
Latvijos Respublikos valstybinė pajamų tarnyba 2016-06-29 raštu informavo Muitinės departamentą, kad neturi jokių dokumentų, patvirtinančių, kad prekės, kurioms buvo parengta deklaracija MRN 16LTVG200014DBE6DO 15 216 kg, buvo eksportuotos iš Europos Sąjungos muitinės teritorijos ir neturi informacijos apie galimą jų buvimo vietą (MGK bylos medžiaga, b. l. 140–141). Muitinės departamentas 2016-10-05 kreipėsi į Latvijos Respublikos valstybinę pajamų tarnybą, prašydamas patvirtinti muitinės LV000723 antspaudo autentiškumą pridėtoje T1 MRN 16LTVG200014DBE6DO (2016-01-13) ir atsiųsti dokumento, su kuriuo prekės buvo išgabentos iš ES muitinės teritorijos, kopiją (MGK bylos medžiaga, b. l. 138). Latvijos muitinė pateikė informaciją, kad Latvijos muitinės institucijos neturi tokio antspaudo su Nr. 014, todėl „Zilupe CCC“ antspaudas Nr. 014 ant CMR važtaraščio Nr. IL 1312179 buvo akivaizdžiai suklastotas (MGK bylos medžiaga, b. l. 151).
Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad Vilniaus TM 2016-09-07 raštu kreipėsi į UAB „Ilokas“, prašydama pateikti visą svarbią informaciją, susijusią su prekių, deklaruotų tranzito procedūrai pagal tranzito deklaraciją 16LTVG200014DBE6D0 (2016-01-13), gabenimu (MGK bylos medžiaga, b. l. 70). UAB „Niktransa“ paaiškinime nurodė, kad 2016-01-14 SIA „Translite“ pranešė, jog automobilis su kroviniu atvyko į iškrovimo vietą, tačiau gavėjui (SIA ADM BALTICS TRANZIT) netinka CMR važtaraštis (vienas bendras dviem tranzito deklaracijoms), dėl to sandėlis negali priimti krovinio; nurodė, kad kreipėsi į UAB „Ferogama“ su prašymu išrašyti kiekvienai tranzito deklaracijai atskirą CMR važtaraštį, tai buvo padaryta, SIA „Translite“, gavęs CMR važtaraščius daugiau pretenzijų neturėjo (MGK bylos medžiaga, b. l. 71). UAB „Ferogama“ paaiškinime nurodė, kad 2016-01-13 į transporto priemonę pakrautos prekės, įforminant dvi tranzito deklaracijas, o CMR išrašytas visam prekių kiekiui, transporto priemonė užplombuota dviem plombomis ir 2016-01-13 išleista iš UAB „Ferogama“ teritorijos (MGK bylos medžiaga, b. l. 73). UAB „Arsema“ paaiškinime nurodė, kad krovinys buvo pristatytas, pretenzijų iš užsakovo SIA „Translain“ dėl viso ar dalies krovinio nepateikimo (praradimo) negauta (MGK bylos medžiaga, b. l. 79).
Teismas sutinka su MGK padaryta išvada, kad pareiškėja nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, kad ginčo prekės į muitinės įstaigą būtų pristatytos. Iš aukščiau aptartų faktinių bylos aplinkybių, matyti, kad byloje nėra jokių objektyvaus pobūdžio įrodymų, patvirtinančių, jog 15 216 kg prekės į muitinės įstaigą Latvijoje buvo pristatytos. Aplinkybė, kad viena krovinio dalis (8 653 kg) buvo pristatyta į muitinės paskirties įstaigą niekaip nepagrindžia, jog kita krovinio dalis (15 216 kg) pristatyta tinkamai. Kaip aptarta aukščiau, šioms krovinio dalims buvo įformintos tiek skirtingos deklaracijos (su skirtingais gavėjais ir iškrovimo vietomis), tiek ir suformuoti skirtingi CMR važtaraščiai. Nors pareiškėja pateikė atitinkamus įrodymus dėl krovinio pakrovimo į transporto priemones techninių aspektų (MGK bylos medžiaga, b. l. 11–12), tai jos atsakomybės už netinkamai įvykdytą Bendrijos muitinės kodekso 96 straipsnio 2 dalį nepašalina. Pareiškėja neginčija aplinkybės, kad jai buvo žinoma, kad ginčo prekės bus gabenamos taikant Bendrijos tranzito procedūrą, jai buvo perduoti tranzito dokumentai, buvo matyti prekių gavėjai, muitinės paskirties įstaigos. Todėl laikytina, kad pareiškėja, būdama vežėja, tapo atsakinga už jai nustatytų pareigų vykdymą, tačiau ėmėsi nepakankamai priemonių, kad užtikrintų krovinio dalies (15 216 kg) pristatymą į muitinės įstaigą.
Teismas nustatė, kad UAB „Ilokas“ vairuotojas L. B. paaiškinime bei liudydamas teismo posėdžio metu nurodė, kad 2016-01-13 UAB „Ferogama“ muitinės terminale jam pakrovė visą numatytą krovinį, tada užplombavo automobilį ir priekabą, po to, vairuotojas išvažiavo į iškrovimo vietą Makavas g. 455A, Latvija, Ryga. Nurodė, kad 2016-01-14 atvyko į iškrovimo vietą, perdavė dokumentus deklarantui. Deklarantas pareiškė, kad neatitinka CMR ir deklaracijoje nurodytas svoris, tačiau šis klausimas buvo išspręstas; nurodo, kad vairuotojas privažiavo prie rampos ir vakare visi kroviniai buvo iškrauti (MGK bylos medžiaga, b. l. 119). Tačiau pažymėtina, kad visi įrodymai vertintini sistemiškai, vairuotojo paaiškinimai, kad visas krovinys buvo iškrautas paskirties muitinės įstaigoje prieštarauja visiems kitiems byloje esantiems rašytiniems įrodymams, kuriuos pateikė ne tik juridiniai asmenys bet ir Lietuvos bei Latvijos valstybinės institucijos, pagrindžiantiems, kad ginčo krovinys į muitinės įstaigą, vis dėlto, nebuvo pristatytas.
Bendrijos muitinės kodekso įgyvendinimo nuostatų 366 straipsnio 1 dalyje yra pateikta bendra taisyklė, pagal kurią tinkamu dokumentu (įrodymu), patvirtinančiu Bendrijos tranzito procedūros užbaigimą, yra muitinės paskirties įstaigos patvirtintas dokumentas apie šios procedūros užbaigimą. Tai reiškia, kad toks dokumentas turi būti išduotas (ar patvirtintas) arba atitinkamos trečiosios šalies muitinės įstaigos arba jis neturėtų kelti jokių abejonių, kad jame nurodytai prekei buvo įformintas muitinės sankcionuotas veiksmas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-02-21 nutartis administracinėje byloje Nr. A143-1226/2012).
UAB „Ferogama“ į bylą pateikti papildomi įrodymai (skundas dėl Latvijos pajamų tarnybos muitinės valdybos atsisakymo atnaujinti tyrimą dėl prekių, kurioms įforminta tranzito deklaracija MRN 16LTVG200014DBE6DO, Rusijos įmonės laiškas, vienkartinė garantija, deklaracija) nepagrindžia, jog ginčo prekės į muitinės įstaigą buvo pristatytos. Pažymėtina, kad vien faktas, jog pareiškėjas pateikė skundą Latvijos pajamų tarnybos muitinės valdybai, nepagrindžia, jog administracinio teisinio ginčo procedūra apskritai yra pradėta, nes vien skundo padavimo faktas savaime nereiškia, kad jis buvo priimtas ir atitinkamai pradėtas procesas dėl ginčo prekių tyrimo. Taip pat, UAB „Ferogama“ pateikti Rusijos įmonės laiškai apskritai nevertintini, nes nėra išversti į Lietuvių kalbą ir nustatyta tvarka patvirtinti, kaip beje, ir Valstybinės pajamų tarnybos 2019-02-21 raštas. Be to, iš aukščiau nurodytų faktinių aplinkybių matyti, kad Vilniaus TM tyrimo metu kreipėsi tiek į UAB „Ilokas“, tiek į UAB „Ferogama“, prašydama pateikti visą turimą medžiagą susijusią su ginčo prekių pristatymu, tačiau tuo metu tokių dokumentų pateikta nebuvo. Todėl nurodyti papildomi dokumentai, įskaitant ir vienkartinę garantiją, kuri nebuvo pateikta viso tyrimo metu, o atsirado tik bylą nagrinėjant teisme, laikytina gynybinė pozicija, o ne pagrindu naikinti pareiškėjos ginčijamus sprendimus.
UAB „Ferogama“ taip pat pateikė teismui 2019-03-29, o UAB „Ilokas“ pateikė teismui 2019-04-03 Muitinės kriminalinės tarnybos Vilniaus skyriaus nutarimus atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamai bylai spręsti šie nutarimai neturi teisinės reikšmės, nes mokestinė atsakomybė ir baudžiamoji atsakomybė kyla iš skirtingas teisės šakas reglamentuojančių teisės aktų normų, todėl mokestinė atsakomybė gali kilti nepriklausomai nuo kitų bylų baigties (LVAT 2019-01-30 nutartis administracinėje byloje Nr. A-393-575/2019).
Vadovaujantis Bendrijos muitinės kodekso 215 straipsnio 1 dalimi, skola muitinei atsiranda toje vietoje, kurioje įvykdomi jos atsiradimą lemiantys veiksmai. Nepažeidžiant Bendrijos muitinės kodekso 215 straipsnio nuostatų, tais atvejais, kai prekių siunta nebuvo pateikta paskirties įstaigai ir neįmanoma nustatyti pažeidimo arba nusižengimo vietos, laikoma, kad toks pažeidimas arba nusižengimas padarytas valstybėje narėje, kuriai priklauso išvykimo įstaiga. Pagal Bendrijos muitinės kodekso 203 straipsnio 2 dalimi, skola muitinei atsiranda prekių paėmimo iš muitinės priežiūros momentu. Atsižvelgiant į įtvirtintą reglamentavimą, Vilniaus TM pagrįstai nustatė, kad skola muitinei atsirado Vilniaus TM veiklos teritorijoje kitą, t. y. 2016-01-23, dieną po tranzito termino pabaigos.
Atsižvelgiant į nurodytą, teismas konstatuoja, jog pareiškėja, būdama krovinio vežėja ir žinodama apie egzistuojančią tranzito procedūrą pagal T1 deklaraciją, remiantis nurodytomis Bendrijos muitinės kodekso 96 straipsnio 2 dalies nuostatomis, kaip ir tranzito procedūros vykdytoja, tapo atsakinga už prekių pristatymą į paskirties muitinės įstaigą. Aukščiau išanalizuotos ir nustatytos aplinkybės lemia, kad muitinio tranzito procedūra, vykdyta pagal deklaraciją MRN 16LTVG200014DBE6D0 (2016-01-13), nebaigta ir prekių vežėjas neįvykdė prievolės įtvirtintos Bendrijos muitinės kodekso 96 straipsnio 2 dalyje, t. y. nepristatė prekių (15 216 kg darbinių pirštinių) į paskirties įstaigą.
Apibendrinant tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad pareiškėjos ginčijamas MGK 2018-10-31 sprendimas Nr. S-186(7-172/2018) dėl UAB „Ilokas 2018-08-27 skundo yra pagrįstas bei teisėtas, priimtas tinkamai įvertinus faktines bylos aplinkybes bei taikytinas teisės aktų nuostatas, todėl jo naikinti teismas neturi pagrindo. Atsižvelgiant į tai, kad tiek Vilniaus TM 2018-05-22 sprendimu Nr. 18KP-08-343, tiek Muitinės departamentas 2018-08-01 sprendimu Nr. 1A-297 tinkamai išnagrinėjo pareiškėjos skundus, pakeisti šių sprendimų, vadovaujantis pareiškėjos nurodomais ar kitais motyvais, teismas taip pat neturi pagrindo. Todėl pareiškėjos skundas visa apimtimi atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo
Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Niktransa“ pateikė teismui prašymą atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai administracinėje byloje apmokėti – iš viso 968 Eur.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, šie asmenys turi tokias pačias teises į išlaidų atlyginimą, kaip ir proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas (ABTĮ 40 straipsnio 3 dalis). Pagal ABTĮ 40 straipsnio 5 dalį, trečiasis suinteresuotas asmuo taip pat turi teisę reikalauti atlyginti išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. ABTĮ 41 straipsnio 1 dalis numato, jog dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos.
Siekiant nustatyti, ar trečiasis suinteresuotas asmuo turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą pagal ABTĮ 40 straipsnio 3 dalį, pirmiausia turi būti įvertintas ginčo turinys ir nustatyta, kaip pareiškėjo reikšti reikalavimai yra susiję su trečiojo suinteresuoto asmens teisėmis, su kurios ginčo šalies pozicija sutapo trečiojo suinteresuoto asmens interesai byloje, t. y. kurios ginčo šalies poziciją palaikė trečiasis suinteresuotas asmuo, ar teismo sprendimas buvo priimtas tos ginčo šalies naudai, ar atsiranda, pasikeičia, pasibaigia trečiojo suinteresuoto asmens teisės po priimto teismo sprendimo ir ar atitinkamų teisių atsiradimas, pasikeitimas, pabaiga yra palankus (nepalankus) trečiajam suinteresuotam asmeniui, ar patenkintas trečiojo suinteresuoto asmens interesas, dėl kurio jis dalyvavo ir kurio jis siekė byloje, dėl kokių priežasčių susidarė bylinėjimosi išlaidos ir kt. Tik įvertinus visumą teisiškai reikšmingų aplinkybių, galima nustatyti, ar priimtu galutiniu teismo sprendimu buvo patenkintos ar apgintos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės. Pabrėžtina, kad aplinkybė, jog teismo priimtu baigiamuoju aktu yra patenkintos arba apgintos trečiojo suinteresuoto asmens teisės, negali būti išimtinai siejama vien tik su faktu, kad buvo priimtas atsakovui, kurio interesus ir poziciją trečiasis suinteresuotas asmuo byloje palaikė, formaliai palankus teismo sprendimas, t. y. pareiškėjo skundas buvo atmestas. Pareiškėjo reikalavimas teismo sprendimu gali būti atmestas dėl labai įvairių tiek proceso, tiek materialios teisės priežasčių, tačiau tai nereiškia, kad skundo atmetimas pats savaime apgina ar patenkina trečiojo suinteresuoto asmens teises, kai jo interesai byloje sutampa su atsakovo pozicija. Būtina vertinti visas teisiškai reikšmingas aplinkybes (LVAT 2013-08-29 nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2374/2013; LVAT 2014-01-30 nutartis administracinėje byloje Nr. A502-404/2014).
Iš bylos ginčo pobūdžio matyti, kad pareiškėjas siekė, jog būtų panaikinti MGK, Vilniaus TM ir Muitinės departamento sprendimai dėl skolos muitinei įregistravimo. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Niktransa“ nagrinėjamoje byloje palaikė neutralią poziciją, prašė teismo ginčą spręsti savo nuožiūra. Todėl laikytina, kad šiuo teismo sprendimu UAB „Niktransa“ interesų bei teisių apimtis iš esmės nesikeitė. Todėl UAB „Niktransa“ prašymas atlyginti bylinėjimosi išlaidas netenkintinas, konstatavus, kad UAB „Niktransa“ tokios teisės neįgijo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86 straipsnio 2 dalimi, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Ilokas“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.