Kauno apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų A. L. ir T. C. prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėjai A. L. ir T. C. pateikė teismui prašymą, kuriuo prašo patvirtinti 2017 m. kovo 17 d. taikos sutartį. Pareiškėjai nurodė, kad siekdami užkirsti kelią kilti teisminiams ginčams ateityje, teikia teismui patvirtinti šalių sudarytą taikos sutartį, kuria šalys susitarė dėl nepilnamečio vaiko E. L. išlaikymo, gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos nustatymo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Prašymas tenkintinas.

Šalys gali tarpusavio nuolaidomis išspręsti kilusį teisminį ginčą arba užkirsti kelią teisminiam ginčui kilti ateityje, išspręsti teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus (Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.983 str.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas taikos sutarties sampratą, yra konstatavęs, kad taikos sutartis – tai šalių tarpusavio kompromisas, susitarimas, kuriuo jos, atsisakydamos tam tikrų oponuojančių argumentų, nustato abipusiškai priimtinas jų ginčo sprendimo sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2010). Taikos sutartis gali būti sudaryta tiek kreipusis į teismą dėl kilusio teisminio ginčo išsprendimo, tiek nesikreipus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-426/2008). Teismui patvirtinus taikos sutartį, ji šalims turės galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią, bus priverstinai vykdomas dokumentas ir nė vienai iš šalių nebus leidžiama vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.

Kadangi prašyme dėl taikos sutarties patvirtinimo supaprastinto proceso tvarka yra aiškiai išreikšta abiejų taikos sutarties šalių – A. L. ir T. C. suderinta valia, taikos sutartimi siekiama užkirsti kelią teisminio ginčo kilimui ateityje, o pareiškėjų pasirašytos 2017 m. kovo 17 d. taikos sutarties sąlygos imperatyvioms įstatymo nuostatoms ir viešajam interesui neprieštarauja, pareiškėjų ar kitų asmenų teisių bei įstatymų saugomų interesų nepažeidžia, todėl pareiškėjų pateikta taikos sutartis tvirtintina (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 3 str. 1,7d., 579-582 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CK 6.983-6.986 straipsniais, CPK 290-292, 579-582 straipsniais,

nutaria:

Patvirtinti pareiškėjų A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) adresas (duomenys neskelbtini), ir T. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) adresas (duomenys neskelbtini), 2017 m. kovo 17 d. sudarytą taikos sutartį, pagal kurią šalys susitarė:

A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) adresas (duomenys neskelbtini) (toliau - Motina), ir T. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) adresas (duomenys neskelbtini), (toliau - Tėvas), toliau kartu vadinamos Šalimis, o atskirai - Šalimi, sudarė šią Taikos sutartį, kuria susitarė taikiai išspręsti susidariusią situaciją dėl bendro vaiko E. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (toliau - Vaikas) išlaikymo, Vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo ir dalyvavimo jo auklėjime, žemiau sutartomis sąlygomis:

1. Vaiko gyvenamoji vieta nustatoma kartu su Motina.

2. Tėvas įsipareigoja Vaiko išlaikymui ir minimalių jo poreikių tenkinimui mokėti periodinėmis išmokomis po pusę tą mėnesį Lietuvos Respublikos vyriausybės oficialiai patvirtintos ir galiojančios vienos minimalios mėnesinės algos (toliau - MMA). T. y., Taikos sutarties pasirašymo dieną Lietuvos Respublikoje galiojantis MMA dydis yra 380,00 Eur, todėl Tėvo mokėtina suma (iki kol MMA nebus pakeistas) yra 190,00 (vienas šimtas devyniasdešimt eurų) Eur.

3. Periodinės išmokos mokamos kas mėnesį nuo 2017 m. kovo 1 d. iki Vaiko pilnametystės, indeksuojant šią sumą Lietuvos Respublikos vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, pinigus pervedant į Motinos sąskaitą banke: (duomenys neskelbtini) Nordea Bank AB Lietuvos skyrius iki einamo mėnesio paskutinės dienos. Tuo atveju, jeigu Vaikas po pilnametystės tęsia mokslus dieninėse studijose, Šalys sutaria pratęsti periodinių išmokų mokėjimą tol, kol Vaikas tęs mokymąsi dieninėse studijose. Vaiko studijų kainą (jei studijos bus mokamos) Šalys sutaria dalintis po lygiai.

4. Specialių Vaiko poreikių tenkinimui (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra, studijos ir kt.) Šalys sutaria patirtas išlaidas dalinti po lygiai.

5. Atsižvelgiant į tai, kad Tėvas gauna periodines išmokas, skirtas Vaiko auginimui (angl. Child benefit) Didžiojoje Britanijoje, jis įsipareigoja juos pervesti į Motinos sąskaitą Taikos sutarties 3 punkto tvarka ir terminais. Šių išmokų dydis ir mokėjimo terminas tiesiogiai priklauso nuo gaunamų periodinių išmokų Didžiojoje Britanijoje.

6. Motina paskiriama Vaiko išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

7. Šalys susitaria nustatyti tokią Tėvo ir Vaiko bendravimo tvarką: Tėvas turi teisę abipusiu Šalių sutarimu matytis su Vaiku 12 (dvylika) kalendorinių dienų per mėnesį. Pasimatymų skaičius abipusiu Šalių sutarimu gali buti didinamas arba mažinamas. Pasimatymai švenčių dienomis nustatomi abipusiu Šalių sutarimu.

8. Šalys sutarė, kad Taikos sutartimi patvirtintas išlaikymo dydis Vaikui gali buti keičiamas iš esmės pasikeitus Šalių turtinei padėčiai (Civilinio kodekso 3.210 straipsnio 1 dalis).

9. Pasirašydamos šią Taikos sutartį, Šalys patvirtina, kad yra atidžiai susipažinusios su jos sąlygomis ir reikalavimais, pilnai supranta Taikos sutarties turinį bei pasižada Taikos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus vykdyti sąžiningai.

10. Tėvas, neatlikęs Taikos sutartyje nurodytų mokėjimų arba bent vieno iš jų nustatytais terminais, įsipareigoja mokėti Motinai Civiliniame kodekse numatytas metines palūkanas nuo neapmokėtos sumos.

11. Šalys, atsižvelgdamos į Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 32 straipsnio, leidžiančio Šalims tarpusavio susitarimu susitarti dėl teritorinio bylos teismingumo nuostatas, turi teisę prašyti Kauno apylinkes teismo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso XXXIX skyriuje nustatyta supaprastinto proceso tvarka patvirtinti Taikos sutartį.

12. Šalys patvirtina, kad Taikos sutarties sudarymo ir patvirtinimo teisme pasekmės joms yra žinomos.

13. Teismo patvirtinta sutartis jos Šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią.

14. Pažeidus Taikos sutarties sąlygas kreditorius kreipsis į Kauno apylinkės teismą kad būtų išduotas vykdomasis dokumentas dėl priverstinio Taikos sutarties vykdymo.

15. Taikos sutartis yra tinkamai teisiškai įformintas ir Šalis įpareigojantis susitarimas, kurio vykdymas Šalims yra privalomas ir užtikrinamas vadovaujantis Taikos sutarties sąlygomis.

16. Šalys geranoriškai, nesant apgaulės, grasinimų, prievartos, ir savo laisva valia sudarė šią Taikos sutartį ir tarp Šalių nėra nelygybės.

17. Įvykdžius visus Taikos sutarties įsipareigojimus, Šalys jokių pretenzijų viena kitai nebeturės.

18. Taikos sutartis įsigalioja nuo Kauno apylinkės teismo nutarties, kuria patvirtinama ši Taikos sutartis, įsiteisėjimo dienos.

19. Ši sutartis sudaryta 3 (trimis) vienodą juridinę galią turinčiais egzemplioriais, po vieną kiekvienai jos Šaliai ir teismui.

20. Teismui patvirtinti šią Taikos sutartį pateikia Motina.

21. Ši sutartis sudaryta ir ginčai dėl jos vykdymo sprendžiami remiantis Lietuvos Respublikos įstatymais ir kitais teisės aktais Kauno apylinkės teisme.

Nutartis apeliacine tvarka neskundžiama ir įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.