Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

2019-08-09 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-187-768/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2019-05-22Panevėžio apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNuosprendis · 2019-08-09Panevėžio apygardos teismas
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-08-09
Bylos Nr.
1A-187-768/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-40331-2018-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Donatas Jatužis, Sigitas Bagdonavičius, Daina Vaidachavičienės
Nuteistasis
A. B.
Nukentėjusysis
L. L.
Advokatai
Vytautas Kupcikevičius
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-187-768/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-40331-2018-5Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6.1(S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. rugpjūčio 9 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Donato Jatužio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Sigito Bagdonavičiaus ir Dainos Vaidachavičienės,

sekretoriaujant Audronai Jasiukėnienei,dalyvaujant prokurorei Daliai Styrienei,nuteistojo A. B.gynėjui advokatui Vytautui Kupcikevičiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. B. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2019 m. gegužės 22 d. nuosprendžio, kuriuo jis nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 187 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimo 1 (vieneriems) metams bausme, įpareigojant atlyginti nusikalstama veika padarytą 310 Eur turtinę žalą per 3 (tris) mėnesius nuo skundžiamo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Į paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikinojo sulaikymo laikas nuo 2018 m. rugpjūčio 21 d. 19.45 val. iki 2018 m. rugpjūčio 22 d. 14.43 val. (viena para), BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto „b“ papunkčio pagrindu, vieną sulaikymo parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms, laikoma, kad A. B. yra atlikęs 2 (dvi) laisvės apribojimo dienas. Iš A. B. priteista 900 (devyni šimtai) Eur turtinei žalai atlyginti nukentėjusiajai L. L..

Kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. A. B. nuteistas už tai, kad 2018 m. rugpjūčio 21 d., 17.20 val., būdamas savo tėvų namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), tyčia išplėšdamas nukentėjusiajai L. L. priklausančių vonios ir virtuvės durų staktas, bendros 270 Eur vertės, sulaužydamas šių dviejų durų dvi spynas, bendros 40 Eur vertės, sugadino svetimą, nukentėjusiajai L. L. priklausantį turtą, bendros 310 Eur vertės, tokiu būdu padarydamas nukentėjusiajai L. L. 310 Eur turtinę žalą.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

2. Apeliaciniu skundu nuteistasis prašo panaikinti skundžiamą apkaltinamąjį nuosprendį ir priimti naują nuosprendį – jį išteisinti.

2.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad apylinkės teismas visapusiškai neištyrė ir neišanalizavo visų byloje esančių įrodymų, o jo kaltė iš esmės grįsta vien subjektyviais nukentėjusiosios parodymais, išvestiniais įrodymais, kurių nepatvirtina jokie objektyvūs bylos duomenys.

2.2. Cituojant BK 187 straipsnio 1 dalį, manoma, jog byloje nėra pakankamai įrodymų, suponuojančių išvadą, kad jis turėjo tiesioginę ar netiesioginę tyčią sugadinti turtą. Teigiama, kad teisminio nagrinėjimo metu jis išsamiai nurodė visas aplinkybes, t. y., kad jokio tikslo sąmoningai sugadinti turto neturėjo, nes tėvai jam davė leidimą naudotis antro aukšto patalpomis, kurias, beje, pats statė ir įrengė bei, tėvai jį įpareigojo prižiūrėti jiems nuosavybės teise priklausantį turtą, kurio, nuo 2019 m. balandžio 2 d., bendrasavininkas jis yra. Nurodoma, kad apylinkės teismas formaliai įvertino nusikalstamos veikos subjektyviosios sudėties požymius, dėl ko padarė šališką bei deklaratyvią išvadą dėl jo kaltės. Tvirtinama, kad jo atlikti veiksmai neatitinka visų, jam inkriminuoto nusikaltimo objektyviųjų ir subjektyviųjų sudėties požymių, todėl jis negali būti pripažintas kaltu pagal BK 187 straipsnio 1 dalį.

2.3. Nesutinkama su priteistu civiliniu ieškiniu dėl turtinės žalos atlyginimo. Nurodoma, kad liudytojas R. K. pateikė nerealią sąmatą, kaip galima suprasti, neatitinkančią realią durų būklę. Teigiama, jog iš byloje esančių fotonuotraukų matyti, kad durys nėra sugadintos, jų išvaizda bei funkcinė paskirtis nepakitusi.

3. Teismo posėdyje gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir vertinimas

4. Apeliacinis skundas tenkinamas.

4.1. Pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją (29 straipsnio 1 dalį, 30 straipsnio 1 dalį, 31 straipsnio 2 dalį, 109 straipsnio 1 dalį), konstitucinius teisinės valstybės, asmenų lygybės prieš įstatymą, teisėtumo, teisingumo ir kitus principus teismai, inter alia (be kita ko), yra valstybės institucija, kuri, vykdydama teisingumą ir padėdama valstybei užtikrinti asmenų, visos visuomenės saugumą nuo nusikalstamų kėsinimųsi, kartu privalo apsaugoti asmens teises ir teisėtus interesus. Tai lemia ir tam tikrus teismo įgaliojimus baudžiamajame procese. Teismas baudžiamajame procese turi būti ir nešališkas arbitras, objektyviai vertinantis baudžiamojoje byloje esančius nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių duomenis (įrodymus) ir priimantis teisingą sprendimą dėl asmens, kaltinamo padarius nusikalstamą veiką, kaltumo, ir kartu teismas, siekdamas nustatyti objektyvią tiesą, turi aktyviai veikti baudžiamajame procese – apibrėžti baudžiamosios bylos nagrinėjimo ribas, nagrinėti baudžiamąją bylą taip, kad joje būtų nustatyta objektyvi tiesa ir teisingai išspręstas asmens, kaltinamo padarius nusikalstamą veiką, kaltumo klausimas. Teismas privalo būti ir lygiai teisingas visiems baudžiamajame procese dalyvaujantiems asmenims (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. rugsėjo 19 d., 2008 m. gegužės 28 d. ir kiti nutarimai).

4.2. Kaip matyti A. B. yra pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 187 straipsnio 1 dalį už nukentėjusios L. L. turto sugadinimą.

4.3. BK 187 straipsnio 4 dalyje imperatyviai nustatyta, kad už BK 187 straipsnio 1 dalyje nurodytą nusikaltimą asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra nukentėjusio asmens skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, ar prokuroro reikalavimas. Baudžiamojo proceso įstatyme taip pat nurodyta, kad BPK nustatytais atvejais ikiteisminis tyrimas pradedamas tik tuo atveju, kai yra nukentėjusiojo skundas (BPK 166 straipsnio 2 dalis). Pagal BPK 167 straipsnį ikiteisminis tyrimas dėl BK 187 straipsnio 1 dalyje nurodyto nusikaltimo pradedamas tik tuo atveju, kai yra nukentėjusiojo skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas. Jei nurodyta nusikalstama veika turi visuomeninę reikšmę ar ja padaryta žala asmeniui, kuris dėl svarbių priežasčių negali ginti teisėtų savo interesų, ir nėra nukentėjusiojo skundo ar jo teisėto atstovo pareiškimo, ikiteisminis tyrimas dėl šios veikos turi būti pradėtas prokuroro reikalavimu. Pagal BPK 3 straipsnio 1 dalies 4 punkto redakciją baudžiamasis procesas negali būti pradėtas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jei nėra nukentėjusiojo skundo arba prokuroro reikalavimo pradėti procesą tais atvejais, kai procesas gali būti pradėtas tik pagal nukentėjusiojo skundą ar jo teisėto atstovo pareiškimą arba prokuroro reikalavimą. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2008 m. rugpjūčio 11 d. įsakymu Nr. 1-110 patvirtintų Rekomendacijų dėl ikiteisminio tyrimo pradžios ir jos registravimo tvarkos 114 punkte irgi yra įtvirtinta nuostata, kad nesant nukentėjusiojo skundo ar jo teisėto atstovo pareiškimo, jeigu pagal įstatymą toks skundas ar pareiškimas yra būtina sąlyga baudžiamajam procesui pradėti, ir kai nusikalstama veika neturi visuomeninės reikšmės ir ja nepadaryta žalos asmeniui, kuris dėl svarbių priežasčių negali ginti teisėtų savo interesų, prokuroras neturi įgaliojimų pradėti baudžiamojo proceso (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d., 2006 m. birželio 15 d. nutarimai).

4.4. Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste taip pat pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad šiame teisiniame reguliavime, įtvirtinančiame baudžiamojo proceso tvarką bylose dėl nusikalstamų veikų, nurodytų BPK 167 straipsnio 1 dalyje (tarp jų ir dėl BK 187 straipsnio 1 dalyje nurodyto nusikaltimo), nustatyta, kad tokiose bylose baudžiamasis procesas neįmanomas, jei nėra nukentėjusio asmens skundo ar jo teisėto atstovo pareiškimo arba prokuroro atitinkamo reikalavimo. Sisteminis, istorinis, loginis, gramatinis pirmiau nurodytų baudžiamojo proceso, baudžiamojo įstatymų nuostatų aiškinimas suponuoja išvadą, kad dėl ikiteisminio tyrimo pagal BPK 167 straipsnio 1 dalyje nurodytus straipsnius pradžios turi būti aiškiai išreikšta nukentėjusiojo valia, įtvirtinta atskirame procesiniame dokumente – skunde ar nukentėjusio asmens teisėto atstovo pareiškime. Tuo atveju, kai ikiteisminio tyrimo metu nustatoma, kad įtariamojo veikoje yra tokios nusikalstamos veikos, dėl kurios tyrimas daromas tik pagal nukentėjusiojo skundą ar jo teisėto atstovo pareiškimą, ar prokuroro reikalavimą, požymių, jeigu ikiteisminį tyrimą atlieka ikiteisminio tyrimo pareigūnas, jis turi kreiptis į nukentėjusįjį ar jo teisėtą atstovą, pasiūlydamas jiems pateikti reikiamą skundą ar pareiškimą, ir apie susidariusią padėtį informuoti prokurorą, kuris turėtų nuspręsti, ar pateiks reikalavimą pradėti ikiteisminį tyrimą. Jei ikiteisminį tyrimą atlieka prokuroras, jis turi kreiptis į nukentėjusįjį ar jo teisėtą atstovą, pasiūlydamas jiems pateikti reikiamą skundą ar pareiškimą, arba pareikšti reikalavimą. Nuo paaiškėjimo, kad byloje procesas galimas tik įvykdžius BPK 167 straipsnio 1, 2 dalių reikalavimus, momento iki reikiamo skundo, pareiškimo ar reikalavimo gavimo jokie ikiteisminio tyrimo veiksmai negali būti atliekami (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-26/2014).

4.5. Iš baudžiamosios bylos matyti, kad ikiteisminis tyrimas joje A. B. buvo pradėtas 2018 m. rugpjūčio 21 d. pagal BK 145 straipsnio 2 dalį, o 2018 m. rugpjūčio 22 d. pagal BK 187 straipsnio 1 dalį. 2018 m. rugpjūčio 22 d. A. B. buvo pareikštas įtarimas pagal BK 145 straipsnio 2 dalį ir BK 187 straipsnio 1 dalį, kiek vėliau – 2019 m. vasario 7 d. – tik pagal BK 187 straipsnio 1 dalį.

4.6. Tačiau byloje esantis Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas (t. 1, b.l. 59 – 62) patvirtina, kad žemės sklypas su statiniais adresu (duomenys neskelbtini), priklauso ne pareiškėjai L. L., o jos motinai A. B.. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad iki aptariamo įvykio A. B. priklausantis turtas nebuvo padalintas, juo naudojosi tiek pareiškėja, tiek nuteistasis A. B.. Aplinkybė, kad A. B. buvo surašiusi testamentą, kuriuo turtą palieka L. L., šiuo nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės atsižvelgiant į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso penktos knygos 5.1 straipsnį L. L. mamai priklausantį turtą pagal testamentą būtų paveldėjusi tik po jos mirties. Taip pat paminėtina, kad A. B. ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausta (t. 1, b.l. 139 – 140), tačiau apie jai priklausančio turto sugadinimą teigė žinanti tik tiek, kad yra girdėjusi, jog sūnus A. B. buvo nukirpęs interneto laidus. Aplinkybė, kad L. L. gyveno antrame namo aukšte ir naudojosi mamai priklausančiu turtu, kurį sugadino A. B., nesuteikia pagrindo konstatuoti, kad turtas – sugadintos durys, buvo jos nuosavybė netgi tuo atveju, jeigu ji ir šias duris įstatė savo šeimos lėšomis. Šioje dalyje taip pat paminėtina, kad A. B. ginčija šias aplinkybes teigdamas, kad ji nėra namo savininkė, kad jis pats taip pat yra prisidėjęs prie antrojo aukšto remonto. Todėl laikytina, kad tol kol turtas yra nepadalintas, jis yra asmeninė A. B. nuosavybė.

4.7. Kaip matyti, kad nei prieš pareiškiant A. B. įtarimą pagal BK 145 straipsnio 2 dalį, nei vėliau baudžiamosios bylos proceso metu nebuvo gautas nukentėjusios A. B. (ar jos teisėtos atstovės) skundas dėl jai priklausančio turto sugadinimo; BPK 167 straipsnio 2 dalyje nurodyto prokuroro reikalavimo baudžiamojoje byloje taip pat nėra.

4.8. Taigi nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nėra nė vieno iš nurodytų procesinių dokumentų, būtinų pagal įstatymą ikiteisminiam tyrimui pagal BK 187 straipsnio 1 dalį pradėti, todėl kilęs ginčas turi būti sprendžiamas civilinio proceso tvarka, byloje pareikštą L. L. civilinį ieškinį paliekant nenagrinėtą (BPK 115 str. 3 d. 2 p.).

5. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad šioje baudžiamojoje byloje buvo pažeistos BK 187 straipsnio 4 dalies, BPK 3 straipsnio 1 dalies 4 punkto, 166 straipsnio 2 dalies, 167 straipsnio 1, 4 dalių nuostatos ir yra baudžiamojo proceso įstatyme nurodyta aplinkybė, dėl kurios baudžiamasis procesas nuteistajam O. B. pagal BK 187 straipsnio 1 dalį yra negalimas (BPK 3 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Dėl to pirmosios instancijos teismo nuosprendis dėl O. B. pripažinimo kaltu ir nuteisimo pagal BK 187 straipsnio 1 dalį naikinamas ir baudžiamoji byla nutraukiama.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 326 straipsnio 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2019 m. gegužės 22 d. nuosprendį, kuriuo A. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 187 straipsnio 1 dalį panaikinti ir baudžiamąją bylą nutraukti.

L. L. civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.

Teisėjai Donatas JatužisSigitas BagdonavičiusDaina Vaidachavičienės