Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

2019-05-22 · Baudžiamoji byla Nr. 1-478-847/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2019-05-22Panevėžio apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNuosprendis · 2019-08-09Panevėžio apygardos teismas
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-05-22
Bylos Nr.
1-478-847/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-40331-2018-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Valentina Paliulionienė
Kaltinamasis
A. B.
Nukentėjusysis
L. L.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-478-847/2019(Teisminio proceso Nr. 1-01-1-40331-2018-5)Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.1.8.13; 1.1.8.14; 1.2.14.10.1; 2.1.14; 2.1.15.1.1; 2.1.15.3.3.2; 2.3.6.4.2; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2 (S)
PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gegužės 22 d.Biržai
Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų teisėja Valentina Paliulionienė,sekretoriaujant Linai Strautininkienei,dalyvaujant prokurorams Petrui Januliui ir Tomui Bajorūnui,kaltinamajam A. B.,nukentėjusiajai L. L.,

teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. B., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, aukštojo išsilavinimo, dirbantis nuo 2012-05-28 AB (duomenys neskelbtini) inžinieriumi, Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos neregistruotas, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), teistas 2017-01-10 Biržų r. apylinkės teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (pakeistu 2017-04-25 Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)) pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. 7 mėn. laisvės apribojimo bausme ir, vadovaujantis BK 48 str. 7 d., 72² str., įpareigojant jį šios bausmės vykdymo laikotarpiu dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 str., 65 str. 1 d. 3 p. a papunkčiu, į paskirtą laisvės apribojimo bausmę įskaitytos 2 paros, išbūtos laikinajame sulaikyme ir laikytas atlikusiu 4 laisvės apribojimo dienas (įsiteisėjo 2017-04-25). 2017-05-02 įtrauktas į Probuojamųjų asmens duomenų registrą Kauno apygardos probacijos tarnybos Kauno probacijos skyriuje, iš kurio 2017-11-28 išregistruotas kaip šią bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 187 str. 1 d.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis A. B. 2018 m. rugpjūčio 21 d., apie 17 val. 20 min., būdamas savo tėvų namuose, (duomenys neskelbtini), tyčia išplėšdamas L. L. priklausančių vonios ir virtuvės durų staktas bendros 270 eurų vertės, sulaužydamas šių dviejų durų dvi spynas bendros 40 eurų vertės, sugadino svetimą, L. L. priklausantį turtą bendros 310 eurų vertės, tuo padarydamas nukentėjusiajai L. L. 310 eurų turtinę žalą.

Motyvuojamoji dalis

Ši veika atitinka Lietuvos Respublikos BK 187 str. 1 d.

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikacija

Kaltinamasis A. B. parodė, kad kaltu neprisipažįsta. 1992-1993 m. jis su tėvu įrengė namo antrą aukštą, dėjo duris. Po įrengimo atsikraustė gyventi sesuo L. L. su šeima. Tėvai jam (A. B.) leido nevaržomai naudotis antru aukštu ir paskyrė vieną, o seseriai - du kambarius. Viskas pasikeitė dėl L. L. nuolat girtaujančio vyro elgesio: jis įžeidinėjo tėvus, neleisdavo kaltinamajam būti antrame aukšte. Tėvai prašė sesers dėl to išsikraustyti su šeima, tačiau L. L. maldavo leisti jai gyventi. L. L. jam (A. B.) neleidžia užeiti į virtuvę, į vonią, ji prašė gydytojų pažymos, kad jis neserga užkrečiamomis ligomis, pastoviai jį įžeidinėja, plūsta, kad jam nepriklauso antras aukštas, kad ten nei jis, nei kita sesuo negali būti. Iš antro aukšto bėgo vanduo. Jis pasakė, jog reikia tvarkyti balkoną, S. L. sakė, jog nereikia remontuoti, nes „Vis tiek namai supus“.

2018-08-21 jis grįžo namo. Virtuvėje, pirmame aukšte, socialiniai darbuotojai mamai gamino valgyti. Jis antrame aukšte norėjo pasigaminti valgyti, nusiprausti. Patraukus už rankenos, durys atsidarė, L. L. iškvietė policiją, o atvykę pareigūnai surašė protokolą. Tą dieną vakare jis užėjo į antrą aukštą, S. L. jį išplūdo, sakydamas: „Dink, Tu čia neturi būti“. Antrame aukšte kambariai yra pereinami. L. L. ir jos katinas vaikšto po kaltinamojo kambarį, katinas guli jo lovoje. Į L. L. patalpas galima patekti per virtuvę ar kaltinamojo kambarį. Koridoriuje yra įėjimas į kaltinamojo kambarį, iš jo – į L. L. kambarį. Jis bandė įeiti į virtuvę. Durys buvo medinės. Duris užsakė, stalius jas pagamino, nežino, iš kokios medienos jos pagamintos. Pirmos durys, pro kurias jis norėjo įeiti į virtuvę, patraukus atsidarė, iškrito iš staktos apie 2 cm medžio gabaliukas, spyna nesulūžo. S. L. prisuko metalinį strypą su varžtais, jį įsuko į staktą. Jis (A. B.) suprato, kad durys buvo užrakintos, nes per balkoną bėgo vanduo, reikėjo tvarkyti. Nepamena, ar būtent tuo metu bėgo vanduo. Virtuvėje yra stalas, kaltinamojo lėkštės, stalo įrankiai, ten jis valgo, maistą nusiperka jau pagamintą. Pirmame aukšte yra virtuvė. Patekęs į virtuvę jis įėjo į balkoną, norėjo jį remontuoti, bet atvyko S. L. ir kaltinamąjį išvarė. Tuo metu tėvai buvo gyvi. Tėvas prašė, kad jis (A. B.) prižiūrėtų namus, nes bėgo vanduo ant elektros instaliacijos, kilo pavojus gyvybei. Antras duris jis patraukė už rankenos ir jos atsidarė, iš staktos, ties spyna, iškrito apie 2 cm medžio gabaliukas, stakta ir rankena nesulūžo. Kaltinamajam priklauso 1/8 dalis namo, kol tėvas buvo gyvas, namai buvo tėvų nuosavybė.

S. L. prisuko metalinį strypą, kad kaltinamasis negalėtų įeiti. Tėvai leido naudotis patalpomis tiek jam, tiek seseriai. Virtuvę, vonią tvarko ir jis (A. B.). Dėl darbo pobūdžio pastoviai būna komandiruotėse, (duomenys neskelbtini) nuomojasi būstą. Į namus grįžta savaitgaliais, per atostogas, darbo reikalais. Civilinio ieškinio nepripažįsta. Turtas tėvų, o ne L. L., žalos dydis nesąmoningas, mano, kad nepadaryta jokia žala. Jis (A. B.) galėjo sutvarkyti duris pats, mano, kad padaryta iš viso 50 EUR žala. Durų jis netvarkė, nes kai būtų sutvarkęs, jas vėl būtų užrakinę ir jo neleidę įeiti. Namų turtą tėvai anksčiau drausdavo, ar apdraustas šiuo metu, nežino. Durys nėra dažytos.

Liudytojas R. K. yra geras S. L. draugas, jie kartu dirbo namie, jis yra buvęs ne kartą pas S. L., kuris irgi užsiima medžio darbais. Labai gaila, kad konfliktuoja sesuo ir jos dukra, kad pats turi tokią seserį.

Nukentėjusioji L. L. parodė, kad 2018-08-20 prasidėjo konfliktas, kai brolis grįžo darbo reikalais į (duomenys neskelbtini). Ji buvo virtuvėje, lipdamas laiptais jis ėmė šaukti: „Patrauk mašiną“. Ji atsakė, kad patrauks. Paklausus, ar sutvarkė balkoną, ji atsakė, jog sutvarkys, jis kalbėjo šaukdamas, ji prašė išeiti iš jos patalpų, prasidėjo įžeidinėjimai: kur ji padeda tėvų pensijas, sakė ateis su prokurorais, ją užgauliojo. Ji pasiėmė raktus, kad patrauktų mašiną, jis ėjo jai iš paskos. Jis buvo įpykęs, ji užsirakino virtuvėje, jis patraukė duris, nulipo žemyn, vėl užlipo, vis dingdavo elektra. Paskambinusi vyrui prašė atvykti, nes prieš metus jis buvo išpjaustęs elektros laidus. Ji laukė vyro, dingo elektra. Buvo nupjauti laidai, ji pakvietė policiją. Jis jai pasakė: „Jei dar kartą durys bus užrakintos, durų nebus“. Jis iš pykčio užsuko vandenį, susitvarkė elektrą. Vakare jai paskambino socialinė darbuotoja ir pasakė, kad vis dingsta elektra. Ji (L. L.) grįžo namo po 17 val. Durys buvo išplėštos į virtuvę ir į vonią, ji iškvietė policiją.

Antrame aukšte ji naudojasi dviem kambariais: vonia ir virtuve. Tėvas jiems padarė atskirą įėjimą, sakydamas, jog jai priklauso vonia ir virtuvė, taip pagyveno 22 m. Brolis atvykdavo retai, ateidavo į svečius, niekada neidavo pas ją praustis, antrame aukšte jis neturi asmeninių daiktų.

Durys buvo išlaužtos, išplėštos abiejų durų staktos. Pirmų durų stakta, kur spyna, buvo išplėšta. Spyna buvo sulaužyta, pareigūnai bandė atrakinti, bet raktas nesisukiojo. Durims vyras įdėjo spyną, kurios vertė 30 EUR, o rankena – 20 EUR. Kai stakta buvo išlaužta, vyras suvirino metalą, kurį įsuko į staktą. Ieškinį reiškia visam durų komplektui, nes durys buvo gamintos. Duris sutvarkė vyras, durys rakinasi normaliai. Reikia keisti pirmų durų staktą, durys buvo padarytos iš medžio, nori, kad jis atlygintų visą durų kainą. Pačios durys nebuvo sugadintos. Jei keistų staktą, skirtųsi mediena. Durų pakeitimas kainuotų 500 EUR. Ji R. K. prašė įvertinti, kiek kainuotų durų gamyba. 450 EUR vertina vienas duris. Turtas - durys priklauso jai (L. L.), jos šeimai. Uosio duris įdėjo prieš 6-7 metus, vyras pats jas gamino. Durims į vonią taip pat buvo išlaužta spyna, stakta, jos nėra sutvarkytos ir neužsirakina. Reiškia 900 EUR civilinį ieškinį už abiejų durų sugadinimą. Šiai dienai padaryta žala yra 900 EUR, kurią prašo atlyginti. R. K. buvo atvykęs į namus dėl durų pakeitimo lapkričio ir gegužės mėnesiais, jis nedalyvavo įvykio vietos apžiūroje. R. K. nepažįsta, kieme jį yra mačiusi, nes vyras užsiima medžio darbais, jie bendrauja, vienas kitą pažįsta.

Liudytoja V. Č. parodė, kad yra socialinė darbuotoja ir prižiūri kaltinamojo ir nukentėjusiosios mamą. Dirba šioje šeimoje dvejus metus, girdi jų nesutarimus. 2018-08-21 ar ji buvo jų namuose, nebepamena. Į antrą aukštą ji niekada nelipa.

Liudytojas S. L. parodė, kad su A. B. santykiai buvo normalūs, o dabar jie pašliję. 2018-08-20 paskambino žmona, kad yra brolis, veržiasi pas ją, drasko kažką koridoriuje. Grįžęs namo liudytojas rado iškarpytus elektros laidus, užsuktą vandenį. Jie iškvietė policiją. Kitą dieną jis (S. L.) susitvarkė laidus, atsuko vandenį, o vakare vėl tas pats, paskambino, sakė, jog laužiasi A. B.. Grįžęs liudytojas rado iškarpytus laidus, buvo iškviesta policija, kol jis tvarkė elektrą, išleido mašinai padangas. Buvo išlaužtos vonios ir virtuvės kambarių durys. Virtuvės durų išlaužta stakta, sulaužyta rankena, spyna. Kur užsirakina spyna, toje vietoje 30 cm. buvo išlaužta stakta, tas pats buvo padaryta ir vonios kambaryje. Spyna buvo sulaužyta, liudytojas pakeitė spyną, už ją mokėjo 70 EUR, reikėjo iš metalo gaminti strypą, jį pagamino pats, reikėjo juo sutvarkyti staktą. Durys su apdaila kainuoja nuo 450 EUR, tuo domėjosi, nes ir pats yra susijęs su medžiu. Jis pats gamino duris. Tais laikais durys kainavo nuo 1400 Lt iki 1800 Lt. Jis (S. L.) ir pats duris pasigamintų. Jis klausė V. K., kiek kainuotų durys, šis atsakė, jog duris darytų už 450 EUR. Pakeitus vien tik staktą, nebetiks spalvos su durų medžiu. Antrų durų situacija tokia pat, jis (S. L.) keitė spynas ir rankenas.

Liudytoja L. K. parodė, kad kai atvažiuoja brolis, tuojau atvyksta ir policija, brolis kelia triukšmą, plūsta seserį L. L.. Nematė, kaip laužė duris.

Liudytojas R. K. parodė, kad klientė L. L. skambino dėl durų. Yra stalius ir dirba pagal patentą. Byloje yra durų paskaičiavimas. Jį pasikvietė L. L., adreso nebepamena, paprašė paskaičiuoti staktas, apvadus, turi visus paskaičiavimus. Jis paskaičiavo durų kainą. Ten buvo keturių stiklų durys, lakuotas medis, apvadai, išdraskytos staktos, nebuvo lyg rankenų prieš Naujuosius metus. Kadangi reikia pritaikyti medį, nori, kad būtų tas pats stiklas ir tiktų visi milimetrai. Sąmatą pasirašė jis (R. K.), nurodė vienų durų pagaminimo ir pakeitimo kainą su įdėjimu. Mediena yra, reikia daug rankų darbo įdėti, kol kas L. L. durų neužsakė. Jis gamina įvairias duris, kitokios durys gali būti pigesnės. Priklauso nuo durų kiekio. Jei užsako daugiau durų, kaina būna mažesnė, nes staklių nereikia daug statinėti. Durys buvo pagamintos vienetinės, medinės. Buvo išdraskytos staktos, durims nebuvo rankenų. Taisant tas pačias duris, skirsis lako spalva. Jei norėtų duris restauruoti, reikia paieškoti kito meistro, nes pats tuo neužsiima.

R. R. klausė, kiek kainuoja stakta, jis atsakė, jog kainuoja apie 160 EUR. Senas duris nušveisti galima, bet būtų daug rankų darbo, nes reikia išimti stiklus, nušveisti, tačiau tuo jis neužsiima. Staktas jis matė, matė, kad buvo išlaužtos geležėlės. Jei klientui reikia durų, jas numatuoja, gamina duris. Parodžius fotonuotraukas (2 t., b.l. 61), liudytojas parodė, kad matosi gelžgalis ant durų, gal pats žmogus jį uždėjo, nes taip neturi būti.

Kaltinamasis savo kaltės dėl šio nusikaltimo nepripažįsta, tačiau be nukentėjusiosios ir liudytojų S. L. ir R. K. parodymų, kaltinamojo kaltę patvirtina ir byloje esantys rašytiniai įrodymai: 2018-08-22 policijos pareigūnės tarnybinis pranešimas, iš kurio matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu nustatyti naujos nusikalstamos veikos (Lietuvos Respublikos BK 187 str. 1 d.) požymiai, kad 2018-08-21 d., apie 17²⁰ val., (duomenys neskelbtini), A. B. sugadino L. L. priklausančias kambario duris, kurių vertė yra 900 EUR. Dėl naujai nustatytos nusikalstamos veikos reikia atlikti ikiteisminį tyrimą, jį tęsiant baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b.l. 9); 2018-08-20 protokolas-pareiškimas, iš kurio matyti, kad L. L. pareiškė, kad 2018-08-20 d., apie 18⁰⁰ val., jai būnant namuose (duomenys neskelbtini), į namus atvažiavo (duomenys neskelbtini) gyvenantis brolis A. B., kuris už pusvalandžio pas ją atėjo į kambarį ir klausė, ar ji susitvarkė balkoną. Ji jam atsakė, kad susitvarkys ir nurodė išeiti iš jos kambario, nes abu seniai nesutaria ir ji nenorėjo jo matyti. Tada jis pradėjo šaukti, rėkti, kad nevytų iš jam priklausančių namų ir išvadino ją įvairiais necenzūriniais žodžiais: „žiurke”, „ubage”, „nachale” ir kt. Šie žodžiai ją įžeidė. Jis nuolat grįžta iš (duomenys neskelbtini) ir ją įžeidinėja. Prašo nubausti jį įstatymų nustatyta tvarka. Dėl šių aplinkybių pradėtas ikiteisminis tyrimas 2018-08-21 pagal Lietuvos Respublikos BK 145 str. 2 d. (1 t., b.l. 18-20, 21); 2018-08-21 protokolas-pareiškimas, iš kurio matyti, kad L. L. pareiškė, kad 2018-08-21 d., apie 17²⁰ val., jos namuose A. B. sulaužė jai priklausančias dvejas duris, esančias iš koridoriaus į kambarį, kurių vertė 900 EUR. Durys yra jos asmeninis turtas. A. B. jau antra diena namuose jai rodo nepagarbą, trukdo ramiai gyventi: užsukinėja vandenį, nukirpo elektros laidus, iš dviejų jos automobilio padangų išleido orą. Prašo A. B. nubausti įstatymo tvarka (1 t., b.l. 26-28); 2018-08-21 apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad įvykio vieta yra dviejų aukštų, mūrinis gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini). Į namą patenkama pro duris, esančias rytinėje namo pusėje. Koridoriaus gale yra laiptai, kuriais patenkama į antrą aukštą, kuriame atidarytos durys, pro jas praėjus patenkama į kambarį, kuriame yra pastatyta sofa. Kambario dešinėje sienoje yra įmontuotos dvejos, medinės durys su medinėmis staktomis. Durys atidarytos – iš durų išlindę spynos užraktai. Durų staktos, į kurias įlenda spynos užraktas, yra apgadintos. Iš įvykio vietos nieko nepaimta, bet fotografuota (1 t., b.l. 32-37); UAB „(duomenys neskelbtini)” pažyma „Uosio durų gamyba su varčių pritaikymu”, iš kurios matyti, kad nurodytas darbų pavadinimas ir kaina: uosio mediena – 20 EUR, staktų gamyba – 35 EUR, lakavimas – 25 EUR, durų varčių pritaikymas sumontuojant vyrius ir spyną – 55 EUR. Viso yra 135 EUR (sudarė R. K.) (1 t., b.l. 51, 52); 2018-12-11 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolas, iš kurio matyti, kad L. L. pateikė pačios ir S. L. išrašus iš medicinos dokumentų, „Uosio masyvo durų pagaminimo ir montavimo sąmatą”, iš kurios matyti, kad 2018-12-11 UAB „(duomenys neskelbtini)” dirbantis pagal verslo liudijimą R. K. nurodo, kad atvykimas ir matavimas nuo 20 EUR, uosio mediena vienoms durims (A kategorijos, džiovinta iki 8 %), vienoms durims pagaminti reikia vidutiniškai 0,3 m³ medienos (1 m³ kaina – nuo 1000 EUR) – nuo 330 EUR, stiklas vienoms durims vidutiniškai 100 EUR (priklauso nuo naudojamo stiklo), vienų durų gamyba (varčia ir stakta) (įeina gruntavimas kartą, lakavimas du sykius, vyrių, spynos, rankenų montavimas, sandarinimo tarpinių montavimas). Rankenų ir spynų kaina neįskaičiuota – vidutiniškai 250 EUR, durų atvežimas, senų durų išmontavimas, naujų durų įstatymas – 60 EUR, apdaila (staktų pastorinimai pagal sienos nelygumus, apvadų uždėjimas, įskaitant apvadų ir pastorinimų kainą) – 80 EUR, darbo vietos sutvarkymas – 20 EUR. Viso nuo 860 EUR (1 t., b.l. 53-54, 56-57, 58 ir 2 t., b.l. 69); 2019-02-13 VĮ Registrų centro išrašas, iš kurio matyti, kad gyvenamasis namas, viralinė, pavėsinė, garažas, ūkinis pastatas ir kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai (šulinys, kiemo aikštelė, kiemo aptvėrimas), 0,0813 ha žemės sklypas, esantys (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso A. B. (1 t., b.l. 59-62); 2018-11-12 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolas, iš kurio matyti, kad S. L. savanoriškai pateikė nuotraukas, patvirtinančias, kaip buvo sugadintas jų namuose esantis turtas – elektros laidai antro aukšto laiptinėje, kaip buvo sugadinta durų stakta, bendras virtuvės ir vonios durų staktų, kurios buvo išlaužtos, vaizdas, bendras elektros instaliacijos paskirstymo dėžutės, kurioje buvo nukirpti elektros laidai, vaizdas (1 t., b.l. 108, 111-114); 2019-04-11 pakartotinės įvykio vietos apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad apžiūrėtas plytų gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), antras aukštas. Į jį laiptais patenkama iš vakarinės dalies. Antrame aukšte pietų kryptimi yra durys, vedančios į virtuvę (fotonuotrauka Nr. (duomenys neskelbtini)). Durys yra medinės, natūralaus uosio spalvos, su stiklais iš penkių dalių. Metalinė durų rankena (fotonuotrauka Nr. (duomenys neskelbtini)) yra 110 cm aukštyje nuo grindų. Po rankena yra tuščia kiaurymė. Durų stakta yra medinė, natūralaus uosio spalvos, ties durų rankenos aukščiu staktoje (fotonuotrauka Nr. (duomenys neskelbtini)) yra metalinis 20 cm ilgio juodas kampuotis, skirtas užrakinimo įtvirtinimui. Nuo virtuvės durų vakarų kryptimi yra durys, vedančios į vonią (fotonuotrauka Nr. (duomenys neskelbtini)). Durys yra medinės, natūralaus uosio spalvos, su stiklais iš penkių dalių. Duryse rankenos vietoje (fotonuotrauka Nr. (duomenys neskelbtini)) - kiaurymė, po ja metalinis užrakto dangtelis. Durų stakta yra medinė, natūralaus uosio spalvos, staktoje (fotonuotrauka Nr. (duomenys neskelbtini)) yra metalinis 20 cm ilgio juodas kampuotis, skirtas užrakinimo įtvirtinimui. Duryse ir staktose daugiau sugadinimų nėra. Pakartotinės įvykio vietos apžiūros fotografuota – padarytos šešios fotonuotraukos (2 t., b.l. 57-65).

Pagal Lietuvos Respublikos BK 187 str. 1 d. atsako tas, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kitą dieną ir praėjus beveik pusmečiui po įvykio (2018-08-22 ir 2019-02-13) A. B. davė iš esmės vienodus parodymus ir savo kaltę neigė. Jis parodė, kad gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), priklauso jo tėvams A. ir A. B., o pats ten pastoviai negyvena. Sesuo L. L. su šeima gyvena tame name antrame aukšte apie 20 m. 2018-08-21 d., apie 17 val., grįžęs iš darbo, užlipo į antrą aukštą, nes norėjo išeiti į balkoną. Vonios ir virtuvės durų staktas jis išplėšė. Jas tiesiog stipriau už rankenos į save ranka patraukė ir jos atsidarė, negalėjo jų atidaryti, jos buvo užrakintos. Vonios durų staktą išplėšė todėl, kad norėjo po darbo nusiprausti. Virtuvės durų staktą taip pat, nes norėjo pavalgyti (1 t., b.l. 178-179). Antroje apklausoje A. B. parodė, kad antrame aukšte vonios ir virtuvės staktos bei durų spynos su rankena specialiai nelaužė, tik kai durys buvo užrakintos, jis tiesiog norėjo įeiti į vonią ir virtuvę, tai negalėdamas padaryti, stipriau patraukė duris už rankenos į save ir jos atsidarė (1 t., b.l. 193-194). 2019-04-10 teismo posėdyje jis parodė, kad 2018-08-21 antrame aukšte patraukus už rankenos, durys atsidarė, L. L. iškvietė policiją, o atvykę pareigūnai surašė protokolą. Tą dieną vakare jis užėjo į antrą aukštą, pirmos durys, pro kurias jis norėjo įeiti į virtuvę, patraukus atsidarė, iškrito iš staktos apie 2 cm medžio gabaliukas, spyna nesulūžo. S. L. prisuko metalinį strypą su varžtais, jį įsuko į staktą. Jis (A. B.) suprato, kad durys buvo užrakintos, nes per balkoną bėgo vanduo, reikėjo tvarkyti. Antras duris jis patraukė už rankenos ir jos atsidarė, iš staktos, ties spyna, iškrito apie 2 cm medžio gabaliukas, stakta ir rankena nesulūžo. S. L. prisuko metalinį strypą, kad kaltinamasis negalėtų įeiti. Jis (A. B.) galėjo sutvarkyti duris pats, mano, kad nepadaryta jokia žala arba padaryta iš viso 50 EUR žala. Durų jis netvarkė, nes kai būtų sutvarkęs, jas vėl būtų užrakinę ir jo neleidę įeiti (2 t., b.l. 49-50). Tai, kad A. B. savo kaltės nepripažįsta, patvirtina ir 2019-05-08 teismo posėdžio protokolas (2 t., b.l. 80-82).

Ir nors kaltinamasis apklausose ikiteisminio tyrimo metu ir teismo posėdžiuose neigia tyčia sugadinęs nukentėjusiosios turtą, teigdamas galėjęs tą padaryti netyčia, tačiau tokius jo parodymus paneigia byloje surinktų ir aukščiau nurodytų įrodymų visuma, taip pat žemiau dėstomi motyvai.

Byloje neginčijamai nustatyta, kad A. B. kaltinamajame akte nurodytu laiku ir vietoje buvo namuose. Teismas jau aptarė kaltinamojo parodymus tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu, kuriuos vertina kaip gynybos poziciją ir siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės. Šie kaltinamojo parodymai paneigiami dar ir kitais žemiau dėstomais bylos duomenimis. Nukentėjusioji L. L. ikiteisminio tyrimo metu apklausta kitą dieną po nusikaltimo, aiškiai išdėstė įvykio aplinkybes, parodė, kad užlipusi į antrą namo aukštą pamatė, kad yra išlaužtos vonios ir virtuvės durys. Su kažkuo iškapota staktos dalis ties spynomis, virtuvės durų rankena sugadinta (1 t., b.l. 73-75). Vėliau apklausta 2018-10-18 ji parodė, kad išlaužtos virtuvės ir vonios durų spynos bei išlaužta dalis staktų ties užraktu ir taip jai padaryta turtinė žala (1 t., b.l. 80-81). Dar sykį papildomai apklausta 2018-12-11 ji parodė, kad A. B. sugadino jai priklausantį turtą - virtuvės durų staktą, kuri buvo išlaužta ties spyna, taip pat sugadinta ir durų spyna, dar sugadinta vonios durų stakta, išlaužta ties spyna ir pati durų spyna (1 t., b.l. 91). Galiausiai paskutinėje apklausoje L. L. parodė, jog yra išlaužtos vonios ir virtuvės durų staktos, jos kaip kirviu iškapotos, sulaužytos abiejų durų spynos (1 t., b.l. 94-95). 2019-04-10 teismo posėdyje nukentėjusioji irgi davė nuoseklius parodymus, kad buvo išplėštos abiejų durų staktos, spyna buvo sulaužyta, pareigūnai bandė atrakinti, bet raktas nesisukiojo. Durims į vonią taip pat buvo išlaužta spyna, stakta, jos nėra sutvarkytos ir neužsirakina (2 t., b.l. 50). Tai, kad virtuvės ir vonios durų staktos ir spynos buvo sugadintos, patvirtina ir liudytojo S. L. 2019-04-10 teismo posėdyje duoti parodymai, kad jis pirko ir keitė spynas, reikėjo sutvarkyti ir staktą (2 t., b.l. 51). Tai, kad L. L. turtas buvo sugadintas, patvirtina ir S. L. 2018-09-06 ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad jis pamatė antrame namo aukšte išlaužtas vonios ir virtuvės duris, kurios buvo užrakintos. Išlaužta dalis medinės staktos ties spyna, sugadintos spynos ir rankenos (1 t., b.l. 100-101). Abejoti ir netikėti šiais nukentėjusiosios ir liudytojo parodymais pagrindo nėra, juo labiau, kad juos atitinka ir aukščiau nurodyta bylos medžiaga (pavyzdžiui, 1 t., b.l. 32-37, 108, 112-113). Tai, kad A. B. ir nukentėjusiosios (ir jos šeimos) santykiai yra įtempti, lydimi dažnų nesutarimų, o nukentėjusioji ir liudytojas S. L. yra sutuoktiniai, nesudaro pagrindo teigti, kad A. B. būtų apkalbėtas ir patrauktas baudžiamojon atsakomybėn nepagrįstai. A. B., būdamas atidus ir rūpestingas, turėdamas gyvenimo patirtį, pagal savo išsilavinimą turėjo ir galėjo suprasti, kad su turtu (virtuvės ir vonios durų staktomis ir spynomis) reikia elgtis atsargiai ir atidžiai, o šie daiktai be jokio išorinio poveikio paprastai nesugadinami.

Turto sunaikinimas ar sugadinimas yra materiali nusikalstama veika, todėl jai būtini įstatyme numatyti padariniai, t.y. turi būti sunaikintas ar sugadintas konkretus turtas. Be to, privalu nustatyti ir priežastinį ryšį tarp kaltininko padarytos veikos ir kilusių padarinių. Nusikaltimas gali būti padaromas tiek tiesiogine, tiek netiesiogine tyčia, sunaikinant ar sugadinant svetimą turtą arba sąmoningai leidžiant kilti tokiems padariniams. Todėl A. B. aktyvūs veiksmai leido kilti padariniams – dėl A. B. neteisėtų veiksmų buvo sugadintas L. L. turtas, jo tyčia buvo nukreipta į sesers turto sugadinimą. Kaltinamojo veiksmai – patraukimas už durų rankenos buvo priežastiniame ryšyje su kilusiomis pasekmėmis. Buvo tyčia išplėštos vonios ir virtuvės durų staktos, sulaužytos šių dviejų durų dvi spynos ir tai buvo atsiradusių padarinių priežastis. Todėl teismas daro išvadą, kad A. B. veiksmuose yra tiesioginė tyčia: jį darydamas asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo <...> gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo (Lietuvos Respublikos BK 15 str. 2 d. 2 p.).

Visi šie byloje esantys duomenys neabejotinai pagrindžia kaltinamojo kaltę dėl jam inkriminuoto nusikaltimo pagal Lietuvos Respublikos BK 187 str. 1 d. padarymo. A. B. veiksmai kvalifikuoti tinkamai, kadangi jis kaltinamajame akte nurodytu laiku ir vietoje (2 t., b.l. 12), tyčia išplėšdamas L. L. priklausančių vonios ir virtuvės durų staktas, sulaužydamas šių dviejų durų dvi spynas, sugadino svetimą turtą, tuo padarydamas nukentėjusiajai nurodyto dydžio turtinę žalą.

Dėl civilinio ieškinio

Nukentėjusioji L. L. pareiškė 900 EUR turtinės žalos civilinį ieškinį, kadangi nusikalstama veika buvo sunaikintas jai priklausantis turtas – vonios ir virtuvės durys ir prašo šią sumą priteisti iš kaltinamojo. Nurodo, kad A. B. veiksmai – viena tęstinė nusikalstama veika, kadangi jie atlikti siekiant konkretaus tikslo – patekti į patalpas, kuriomis daugiau kaip 20 m. naudojasi ji su šeima ir taip sukelti jai psichologinį diskomfortą, įbauginti. Sugadinto turto vertę paskaičiavo įvertinusi jo nusidėvėjimą. Abi durys yra uosio, darytos pagal specialų užsakymą. Durų varčia specialiai priderinta prie staktos. Buvo derinami varčių ir staktų raštai, medžio tekstūra. Pakeitus tik sugadintas staktas, jos visiškai skirtųsi nuo durų varčios. Staktos ir varčios nebebūtų galima laikyti komplektu, nes visiškai skirtųsi lako spalva, kuri per laiką nuo durų įstatymo pasikeitė, medžio raštai, dizainas. Jei durys būtų dažytos, o ne lakuotos, šio skirtumo nesimatytų (1 t., b.l. 46). Kaltinamasis šio ieškinio nepripažįsta, nes žalos dydis yra nesąmoningas ir ji nepadaryta, o po to sutiko, kad gali būti padaryta iš viso 50 EUR žala. Jis durų netvarkė, nes jei taip būtų padaręs, jas vėl būtų užrakinę ir jam neleidę įeiti (2 t., b.l. 50). 2019-04-10 ir 2019-05-08 teismo posėdžių metu L. L. palaikė savo ieškinio reikalavimus nurodydama, kad vonios ir virtuvės durys buvo išlaužtos, išplėštos abiejų durų staktos. Pirmų durų stakta, kur spyna, buvo išplėšta. Spyna buvo sulaužyta, pareigūnai bandė atrakinti, bet raktas nesisukiojo. Durims vyras įdėjo spyną, kurios vertė 30 EUR, o rankena – 20 EUR. Kai stakta buvo išlaužta, vyras suvirino metalą, kurį įsuko į staktą. Ieškinį reiškia visam durų komplektui, nes durys buvo gamintos. Duris sutvarkė vyras, durys rakinasi normaliai. Reikia keisti pirmų durų staktą, durys buvo padarytos iš medžio, nori, kad jis atlygintų visą durų kainą. Pačios durys nebuvo sugadintos. Jei keistų staktą, skirtųsi mediena. Durų pakeitimas kainuotų 500 EUR. Ji R. K. prašė įvertinti, kiek kainuotų durų gamyba. 450 EUR vertina vienas duris. Uosio duris įdėjo prieš 6-7 metus, vyras pats gamino duris. Durims į vonią taip pat buvo išlaužta spyna, stakta, jos nėra sutvarkytos ir neužsirakina. Reiškia 900 EUR civilinį ieškinį už abiejų durų sugadinimą (2 t., b.l. 50, 81-82). Pašalinti kilusius prieštaravimus teismas iškvietė byloje liudytoją R. K., kuris yra stalius ir dirba pagal patentą, taigi yra savo srities specialistas. Šis liudytojas teigė, kad L. L. paprašė paskaičiuoti staktas, apvadus, turi visus paskaičiavimus, kurie yra byloje. Jis paskaičiavo durų kainą. Ten buvo keturių stiklų durys, lakuotas medis, buvo apvadai, išdraskytos staktos, nebuvo lyg rankenų. Kadangi reikia pritaikyti medį, nori, kad būtų tas pats stiklas ir tiktų visi milimetrai. Sąmatą pasirašė jis (R. K.), nurodė vienų durų pagaminimo ir pakeitimo kainą su įdėjimu. Durys buvo pagamintos vienetinės, medinės. Buvo išdraskytos staktos, durims nebuvo rankenų. Taisant tas pačias duris, skirsis lako spalva. Stakta kainuoja apie 160 EUR. Staktas jis matė, matė, kad buvo išlaužtos geležėlės. Jei klientui reikia durų, jas numatuoja, gamina duris. Parodžius fotonuotraukas (2 t., b.l. 61), liudytojas parodė, kad matosi gelžgalis ant durų, gal pats žmogus jį uždėjo, nes taip neturi būti (2 t., b.l. 81). Nukentėjusiosios ir liudytojo R. K. parodymus patvirtina ir rašytiniai bylos įrodymai: 2018-08-21 apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad gyvenamojo namo antrame aukšte yra įmontuotos dvejos, medinės durys su medinėmis staktomis. Durys atidarytos – iš durų išlindę spynos užraktai. Durų staktos, į kurias įlenda spynos užraktas, yra apgadintos (1 t., b.l. 32-37), UAB „(duomenys neskelbtini)” pažyma „Uosio durų gamyba su varčių pritaikymu” (1 t., b.l. 51, 52) ir 2018-12-11 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolas (1 t., b.l. 53-54, 58 ir 2 t., b.l. 69), kurių turinį teismas jau aptarė ir dar kartą nebekartoja. Turto sugadinimo aplinkybes įvykio metu patvirtina ir dar du teismo jau aptarti įrodymai - 2018-11-12 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu S. L. pateiktos nuotraukos, patvirtinančios, kaip buvo sugadintas jų namuose esantis turtas – sugadinta durų stakta, bendras virtuvės ir vonios durų staktų, kurios buvo išlaužtos, vaizdas (1 t., b.l. 108, 112-113), taip pat 2019-04-11 pakartotinės įvykio vietos apžiūros protokolas (2 t., b.l. 57-65). Todėl teismas vadovaujasi tokiais proceso dalyvių parodymais, aukščiau išvardintais ir aptartais rašytiniais įrodymais spręsdamas klausimą dėl pareikšto civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio. Lietuvos Respublikos BPK 115 str. 1 d. nustatyta, kad priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Byloje ištirtais įrodymais nustatyta, kad nusikalstamos veikos padarymo metu nukentėjusioji patyrė turtinę žalą, nes įvykio metu buvo sugadintas jai priklausantis turtas. Nors kaltinime nurodyta, kad nukentėjusioji patyrė 310 EUR turtinę žalą dėl vonios ir virtuvės durų staktų ir sulaužytų šių dviejų durų dviejų spynų, tačiau tam, kad būtų pašalinti šie sugadinimai, reikia atlikti papildomus darbus, taip pat įvertintina, kad durys ir staktos yra komplektas ir keičiant staktas durys turėtų būti keičiamos. Atsižvelgtina ir į tai, kad liudytojas R. K. nurodo, kad vienų durų pagaminimo ir pakeitimo kaina yra apie 860 EUR (1 t., b.l. 58, 2 t., b.l. 69, 81), o L. L. reiškia beveik du kartus mažesnį civilinį ieškinį už abiejų durų sugadinimą. Taigi teismas daro išvadą, kad nukentėjusiosios pareikštas ieškinys yra protingas ir 900 EUR suma yra reali, kad žala padarytas turtas būtų atstatytas į pradinę padėtį, įvertinus jo nusidėvėjimą. Todėl 900 EUR civilinys ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas visiškai ir nemažintinas, šio dydžio turtinė žala priteistina nukentėjusiajai iš kaltinamojo (Lietuvos Respublikos CK 6.263 str. 1-2 d.).

Bausmės skyrimo pagrindai ir motyvai

Kaltinamojo padarytas tyčinis nusikaltimas – turto sunaikinimas ar sugadinimas (Lietuvos Respublikos BK 187 str. 1 d.) yra nesunkus (Lietuvos Respublikos BK 11 str. 3 d.).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkina tai, kad veiką padarė recidyvistas.

Kaltinamasis A. B. kartą teistas (1 t., b.l. 155-157, 158-162), teistumas neišnykęs. A. B. administracine tvarka iki šio nusikaltimo padarymo 2017-07-12 baustas pagal Lietuvos Respublikos ANK 115 str. 1 d. (taip tekste, nors šis straipsnis dalių apskritai neturi) 60 EUR bauda, tačiau šio nutarimo vykdymas 2017-09-19 nutrauktas, nes panaikintas administracinę atsakomybę nustatantis aktas, 2017-09-20 teismo nutarimu 2017-07-28 Panevėžio apskrities VPK Biržų r. PK Veiklos skyriaus tyrėjo nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo A. B. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ANK 426 str. 1 d. 725 EUR bauda, panaikintas, A. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos ANK 417 str. 8 d. (2017-06-17 nusižengimas) ir skirta administracinė nuobauda – 10 EUR bauda (įsiteisėjo 2017-11-27), kurią sumokėjo 2018-01-04 (2019-02-13 Administracinių nusižengimų registro išrašas <…> už 3 m., 1 t., b.l. 151-154). Jis yra dirbantis (1 t., b.l. 150), Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos neregistruotas (1 t., b.l. 148). Jis nevedęs (2 t., b.l. 48), nuosavybės teise turintis kilnojamojo turto - dvi transporto priemones (1 t., b.l. 149). Duomenų, kad jis būtų registruotas Biržų psichikos sveikatos centre dėl priklausomybių ir psichinių ligų, byloje nėra, iš jo žodžių galvos traumų neturėjo, psichiatrinėje ar narkologinėje įskaitoje neregistruotas (1 t., b.l. 178 ir 193).

Skiriant jam bausmę, taip pat atsižvelgiama ir į padaryto nusikaltimo (nuosavybei) pobūdį, jo nusikalstamų veiksmų apimtį – pakankamai nedidelė, pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kad buvo padarytas tyčinis baigtas nesunkus nusikaltimas, veikos motyvus ir tikslus, stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą ir sunkinančią aplinkybę, nusikalstama veika padarytą žalą. Be to, įvertintina ir tai, kad šis nusikaltimas padarytas praėjus vos nepilnai devyniems mėnesiams po to, kai buvo atlikta 2017-01-10 Biržų r. apylinkės teismo nuosprendžiu (pakeistu 2017-04-25 Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu) paskirta 7 mėn. laisvės apribojimo bausmė (1 t., b.l. 155-157). Tačiau jis yra dirbantis ir duomenų, kad būtų padaręs naujų nusikalstamų veikų byloje nėra. Nusikaltimas padarytas savo šeimos nariui – seseriai ir ankstesnis nusikaltimas (nežymus sveikatos sutrikdymas) taip pat įvykdytas prieš ją. Atsižvelgtina ir į sugadinto turto kiekį, vertę. Baudžiamasis įstatymas nustato, kad už šį nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 187 str. 1 d., gali būti skiriama keturių rūšių bausmė – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų. Įvertinant visas šias aplinkybes ir motyvus, teismas mano, kad užkirsti kelią tokio elgesio pasikartojimui ir sulaikyti A. B. nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo ir šį sykį neizoliuojant nuo visuomenės, taip pat pasiekti bausmės tikslus gali su laisvės atėmimu nesusijusi ir trečioji pagal griežtumą straipsnio sankcijoje numatyta bausmė – laisvės apribojimas, kurios dydis nustatytinas mažesnis nei vidurkis, ir paskirtinas vienintelis teismo įpareigojimas - atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą per teismo nustatytą terminą (tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo) (Lietuvos Respublikos BK 48 str. 1-2 d., 4 d., 6 d. 2 d.). Toks įpareigojimas - atlyginti nusikalstama veika padarytą 310 EUR turtinę žalą skirtinas, nes A. B. nusikalstama veika padarė turtinę žalą, jis jau ilgą laiką dirba ir turi pajamų, nukentėjusioji patyrė finansinį nuostolį, kuris iki šiol neatlygintas, nors nuo nusikaltimo padarymo iki nuosprendžio priėmimo dienos praėjo jau devyni mėnesiai. Teismo nuomone, būtent šis skiriamas įpareigojimas darys teigiamą įtaką jo elgesiui, ribos A. B. elgesį, skatins laikytis įstatymų ateityje ir sudarys prielaidas siekti kitų baudžiamajame įstatyme nustatytų tikslų (Lietuvos Respublikos BK 41 str. 2 d.). Tuo tarpu draudimai - lankytis tam tikrose vietose, bendrauti su tam tikrais asmenimis ar asmenų grupėmis (Lietuvos Respublikos BK 48 str. 5 d. 1-2 p.) neskirtini, nes A. B. iš jo žodžių nuosavybės teise turi dalį nekilnojamojo turto - 1/8 namo, esančio (duomenys neskelbtini) (2 t., b.l. 49), nors šioje vietoje ir buvo įvykdytas nusikaltimas, šiuo adresu yra deklaravęs gyvenamąją vietą. Todėl tiek šio draudimo, tiek ir kito - uždrausti bendrauti su nukentėjusiąja – seserimi L. L., gyvenančia tame pačiame antrame aukšte, nors jų santykiai yra labai prasti, ką pripažįsta ir jie patys (pavyzdžiui, 1 t., b.l. 70-72, 73-75, 178-179, 193-194), paskyrimas realiai neįmanomas ir sunkiai praktiškai įgyvendinamas dėl aukščiau išdėstytų aplinkybių. Įpareigojimas neatlygintinai išdirbti iki 200 valandų per teismo nustatytą, bet ne ilgesnį kaip laisvės apribojimo laiką sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis neskirtinas, nes, kaip minėta, kaltinamasis Lietuvos Respublikoje dirba, darbas susijęs su nuolatinėmis komandiruotėmis (1 t., b.l. 150, 161, 2 t., b.l. 50) ir yra naudingas visuomenei, turi legalų pragyvenimo šaltinį.

Daiktiniai įrodymai, kardomosios priemonės ir kiti bylos klausimai

Kaltinamasis A. B. buvo laikinai sulaikytas 2018-08-21 d., 19⁴⁵ val., o paleistas 2018-08-22 d., 14⁴³ val. (1 t., b.l. 165-166, 167). Jo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į paskirtą bausmę (Lietuvos Respublikos BK 66 str.).

A. B. 2018-08-22 Panevėžio apskrities VPK Biržų r. PK Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos R. R. nutarimu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b.l. 197-198) iki bausmės vykdymo pradžios paliktina nepakeista ir panaikintina pradėjus bausmės vykdymą (Lietuvos Respublikos BPK 139 str. 3 d.).

Daiktinis įrodymas – kompaktinio disko laikmena (su pakartotinės įvykio vietos apžiūros metu padarytomis šešiomis fotonuotraukomis) yra byloje (2 t., b.l. 70) ir paliktina joje saugoti.

Iš A. B. priteistinos iki teismo nuosprendžio priėmimo susidariusios proceso (pašto) išlaidos valstybei (2 t. pažyma, Lietuvos Respublikos BPK 103 str. 6 p., 105 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi, 302 straipsniu, 303 straipsnio 1-2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 5-6 dalimis, 307 straipsnio 1 dalies 1-4 punktais, 6 punktu, 6-7 dalimis, 308 straipsnio 1-4 dalimis, teismas

nusprendžia:

A. B. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 187 str. 1 d. ir skirti vienus metus laisvės apribojimo, įpareigojant atlyginti nusikalstama veika padarytą 310 EUR turtinę žalą per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 str., 65 str. 1 d. 1 p. b) pp, į bausmės laiką įskaityti vieną parą (2018-08-21 d., 19⁴⁵ val. - 2018-08-22 d., 14⁴³ val. laikotarpį), išbūtą laikinajame sulaikyme ir laikyti jį atlikusį dvi laisvės apribojimo dienas.

A. B. 2018-08-22 Panevėžio apskrities VPK Biržų r. PK Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos R. R. nutarimu paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki bausmės vykdymo pradžios palikti nepakeistą ir panaikinti pradėjus bausmės vykdymą.

Išaiškinti A. B., kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-48 straipsniai.

Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus (Lietuvos Respublikos BK 48 str. 3 d.).

Išaiškinti A. B., kad jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, bausmę vykdančios institucijos teikimu ši bausmė jam keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles (Lietuvos Respublikos BK 48 str. 10 d.).

Civilinį ieškinį tenkinti visiškai. Priteisti iš A. B., a. k. (duomenys neskelbtini), nukentėjusiajai L. L., a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenančiai (duomenys neskelbtini), 900 EUR (devynis šimtus eurų) padarytai turtinei žalai atlyginti.

Daiktinį įrodymą – kompaktinio disko laikmeną palikti saugoti byloje.

Iš A. B. priteisti 22,12 EUR proceso (pašto) išlaidų valstybei.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmus.

Teisėja Valentina Paliulionienė