- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-01-14
- Bylos Nr.
- e2S-64-619/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-12548-2019-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Andrutė Kalinauskienė
- Ieškovas
- R. B.
- Atsakovas
- V. T., E. C.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Andrutė Kalinauskienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo R. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 6 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo R. B. ieškinį atsakovams V. T., E. C. dėl nuostolių atlyginimo, sandorio negaliojimo, restitucijos taikymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas R. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė pripažinti negaliojančia atsakovės V. T. ir atsakovo E. C. sudarytą Automobilio Volvo S80, 3.0L, T6 AWD, v/n (duomenys neskelbtini) 2019-01-10 datos perleidimo sutartį bei taikyti restituciją iš E. C. priteisiant V. T. Automobilio vertę pinigais - 6 694 EUR. Priteisti ieškovo naudai iš atsakovės V. T. žalos atlyginimą 1055 EUR bei bylinėjimosi išlaidos.
2. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones areštuoti atsakovo E. C. turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, pinigus banko sąskaitose ir kitą turtą iki tol, kol ši byla bus išnagrinėta ir bus priimtas galutinis byloje sprendimas.
3. Nurodė, kad neareštavus atsakovo turto, ieškovo teisių gynyba šioje byloje iš esmės taps neįmanoma arba labai pasunkės. Atsakovas vykstant teisminiam procesui turės galimybę perleisti savo turtą ir todėl vėl ieškovo teisės bus pažeistos. Pažymėjo, jog byloje yra daug požymių apie atsakovo nesąžiningumą, ieškinio suma atsakovui laikytina didele.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 6 d. nutartimi atmetė ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
5. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovas nepateikė pakankamai objektyvių duomenų, kurių pagrindu galima būtų pagrįstai manyti, jog prašoma priteisti suma atsakovui iš tiesų yra didelė arba atsakovo turtinė padėtis yra sunki, o nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo procesinio sprendimo įvykdymas pasunkės ar taps negalimas. Nurodė, kad ieškovas, nepateikė objektyvių duomenų, kurie leistų spręsti, jog atsakovas aktyviais veiksmais siekia išvengti skolos sumokėjimo, elgiasi nesąžiningai. Pažymėjo, jog vien tik kreipimasis į teismą ir reikalavimų pareiškimas nesuteikia pranašumo kitos šalies atžvilgiu ir savaime nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
6. Atskiruoju skundu ieškovas R. B. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 6 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės - taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
7. Apelianto vertinimu, ieškovo ieškinys yra preliminariai pagrįstas ir galės būti tenkintas. Ieškovas pareiškė ieškinį actio pauliana dėl to, kad ieškovo skolininkė V. T., nupirkusi iš ieškovo automobilį ir likusi ieškovui už tą automobilį skoloje 5750 EUR, po keleto valandų tą patį automobilį perleido atsakovui E. C. tik už 4000 EUR, o pastarasis per mėnesį už 4100 EUR perleido automobilį dar kitam asmeniui. Apelianto įsitikinimu, sudarydami šiuos sandorius nurodyti asmenys nebuvo sąžiningi, todėl actio pauliana pagrindu turi būti nuginčyta sudaryta automobilio pirkimo-pardavimo sutartis.
8. Taip pat yra išpildyta ir antroji sąlyga, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Jeigu jos šioje byloje nebus taikomos, tai atsakovas turės daug laiko perleisti savo turtą tam, kad nesėkmės atveju jis taip pat būtų formaliai finansiškai nepajėgus įvykdyti teismo sprendimą ieškovo naudai. Nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių sprendimo pasunkėjimą. Akivaizdu, kad ieškinyje nurodyti atsakovo veiksmai perleidžiant automobilį nėra sąžiningi ir atlikti siekiant pašalinti automobilį iš priteistino turto sąrašo, kad būtų eliminuota actio pauliana galimybė priteisti turtą natūra ir ieškovas negalėtų išsiieškoti savo reikalavimo iš automobilio. Atsakovas nesąžiningas buvo jau kelis kartus (pirkdamas automobilį, vėl jį perleisdamas) tai nėra jokių abejonių, kad gali pasielgti vėl nesąžiningai taip, kad atsakovas per procesą paslėptų savo turtą (pinigines lėšas). Be to, iš atsakovo prašoma priteisti suma 6 694 EUR yra didelė.
Atsiliepimas
9. Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas E. C. prašė jį atmesti.
10. Nurodė, kad ieškovas ne tik, kad tikėtinai, bet apskritai nepagrindė savo ieškinio reikalavimų ir antra, neegzistuoja jokia rizika dėl galimo teismo sprendimo neįvykdymo. Ieškovas atsakovo nesąžiningumo neįrodinėjo, išskyrus deklaratyvaus pobūdžio nuorodą į LR CK 6.67 str. 4 d., ir nepateikė bent tikėtinų duomenų, kad atsakovas turi ketinimų turimą turtą perleisti, slėpti ar imtis kitokių nesąžiningų veiksmų, siekdamas sukliudyti teismo sprendimo vykdymui, neteikė, o apsiribojo deklaratyviais teiginiais. Prie atsiliepimo atsakovo pateikiami įrodymai tik pagrindžia ir patvirtina, kad atsakovas užsiima automobilių pirkimu – pardavimu (gauna iš to pajamų) ir tai, kad atsakovo vardu šiai dienai yra net keletas automobilių, kurių vertė ženkliai viršija ieškovo pareikšto ieškinio reikalavimus atsakovui. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog ieškinio suma, nenustačius skolininko nesąžiningumo nėra pakankamas pagrindas taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
12. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
13. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) CPK 144 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Taigi, laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-181-330/2019).
14. Ieškovas prašymą pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones bei nesutikimą su pirmosios instancijos teismo nutartimi iš esmės grindžia tuo, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių pasunkės galimai palankaus teismo sprendimo vykdymas dėl atsakovo nesąžiningumo.
15. Aptariant tikėtiną ieškinio pagrįstumą, kaip pirmąją sąlygą, būtiną laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti, pažymėtina, jog Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog pagrįstos abejonės dėl pareiškėjui palankaus sprendimo priėmimo yra ir tada, kai dėl ginčo esmės yra priimtas pareiškėjui nepalankus teismo sprendimas, nepriklausomai nuo to, kad jis yra priimtas po teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir (ar) yra neįsiteisėjęs (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-222/2014; 2016 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-312-407/2016; 2017 m. rugpjūčio 31 d. nutartis Nr. e2-1081-943/2017).
16. Nagrinėjamu atveju iš informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 20 d. sprendimu atmetė ieškovo R. B. ieškinį atsakovams V. T., E. C. dėl nuostolių atlyginimo, sandorio negaliojimo, restitucijos taikymo. Nors minėtas Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas neįsiteisėjęs, tačiau tai nepaneigia abejonių dėl preliminaraus ieškinio nepagrįstumo kas laikoma pakankamu pagrindu atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Dėl nurodytų aplinkybių laikoma, kad nesant nustatytai vienai iš būtinųjų sąlygų, t. y. tikėtinai nepagrindus ieškinio reikalavimų, nėra pagrindo laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti.
17. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje dėl laikinųjų apsaugos priemonių – turto ir / ar piniginių lėšų apribojimų – taikymo, yra išaiškinta, jog šios priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie galimą atsakovo nesąžiningumą, jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-835-464/2017; 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-134-516/2018 ir kt.).
18. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovas nepateikė jokių tiesioginių įrodymų ar argumentų pagrindžiančių atsakovo E. C. nesąžiningumą. Vien ta aplinkybė, jog jis įsigijęs iš atsakovės automobilį pardavė jį kitam asmeniui nėra pagrindas spręsti apie tokio asmens nesąžiningumą, atsižvelgiant į byloje esančius įrodymus patvirtinančius, jog šis asmuo verčiasi automobilių pirkimo – pardavimo veikla. Esant nurodytoms aplinkybėms spręstina, jog ieškovas neįrodė ir antrosios laikinųjų apsaugos priemonių sąlygos.
19. Ieškovui neįrodžius būtinų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų, spręstina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių.
20. Atsižvelgdamas į tai kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skundžiama teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta, naikinti ją atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalimi, teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.