Kauno apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. K. gynėjo advokato A. T. prašymą dėl nuteistajam Raimondui K. K. apylinkės teismo 2016 m. balandžio 19 d. nutartimi bausmės - baudos pakeitimo kita bausmės rūšimi – areštu panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Nuteistojo R. K. gynėjas advokatas A. T. teismo posėdyje prašymą palaikė ir prašė jį tenkinti prašyme išdėstytais motyvais.

Prokuroras klausimą paliko spręsti teismui.

Motyvuojamoji dalis

Teikimas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 6 straipsnio 1 dalyje numatyti du baudos bausmės įvykdymo būdai – savanoriškas ir priverstinis. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nuosprendį paskelbęs teismas išaiškina nuteistajam, jog jis privalo sumokėti baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį, o 4 dalyje nurodyta, kad teismas privalo pasirašytinai įspėti nuteistąjį, jog nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškota priverstinai.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 352 straipsnyje nustatyta nuosprendžio, kuriuo paskirta bauda, vykdymo tvarka. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog nuosprendį paskelbęs teismas tuoj pat išaiškina nuteistajam paskirtos bausmės savanoriško ir priverstinio įvykdymo tvarką, sąlygas, jo teises ir pareigas bei nustato terminą, per kurį turi būti savanoriškai sumokėta bauda. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad jeigu bauda per nustatytą terminą nesumokama savanoriškai, ją priverstinai išieško antstolis pagal nuosprendį priėmusio teismo išduotą vykdomąjį raštą, o 3 dalyje, kad teismas baudą gali pakeisti kita bausme BK 47 straipsnyje numatytais atvejais.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2016 m. kovo 14 d. Kauno apylinkės teisme buvo gautas antstolio teikimas dėl baudos pakeitimo arešto bausme skolininkui R. K., kadangi pastarasis vengia sumokėti paskirtą baudą (2 t., b.l.128). Pirmas teismo posėdis dėl šio teikimo vyko 2016 m. kovo 31 d., tačiau nuteistajam R. K. teismo šaukimai įteikti tinkamai nebuvo (2 t., b.l. 133-134). Antrasis teismo posėdis buvo paskirtas 2016 m. balandžio 18 d., tačiau ir vėl nuteistasis apie teismo posėdį tinkamai informuotas nebuvo (2 t., b.l. 137-142), be to, teismas nesisėmė jokių kitų priemonių išsiaiškinti nuteistojo asmens buvimo vietą bei jį iškviesti į teismo posėdį ar baudos nesumokėjimo aplinkybes, ir 2016 m. balandžio 19 d. paskelbė nutartį, kuria nutarė Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 19 d. nuosprendžiu paskirtą 4MGL baudą, t.y. 150,60 Eur, pakeisti į 2 paras arešto (2 t., b.l.143). Nutartis įsiteisėjo 2016 m. birželio 22 d. (2 t., b.l.151).

Bylos duomenimis nustatyta, kad R. K. 2016 m. vasario 18 d. išvyko iš Lietuvos Respublikos ir lig šiol į ją nebuvo oficialiai grįžęs (2 t., b.l. 161), taigi, nuteistasis nei teismo posėdyje, nei skundžiamos 2016 m. balandžio 19 d. nutarties paskelbime ne tik, kad neturėjo jokių galimybių dalyvauti, tačiau ir nebuvo apie tai informuotas tinkamai, įstatymų nustatyta tvarka.

Taip pat šiuo konkrečiu atveju, kaip matyti iš nuteistojo gynėjo advokato pareiškimo, yra pagrindas išvadai, kad egzistuoja aplinkybės, patvirtinančios nuteistojo siekį savanoriškai sumokėti jam nuosprendžiu paskirtą baudą (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis byloje Nr. 1S-88-177/2018, Lietuvos apeliacinio teismo nutartis byloje Nr. 1S-280-387/2017).

Lietuvos apeliacinis teismas yra pažymėjęs, kad sisteminė BPK 352 straipsnio ir BVK 22 straipsnio normų analizė leidžia daryti išvadą, jog įstatymų leidėjas prioritetą teikia savanoriškam nuosprendžio įvykdymo būdui ir teismo nuosprendis pirmiausia vykdomas nuteisto asmens laisva valia pagal konkrečią teismo nuosprendyje ar įstatyme nustatytą tvarką. Nepriklausomai nuo teismo nuosprendžio įvykdymo būdo, teismo procesinis sprendimas, priimtas bylą išnagrinėjus iš esmės, privalo būti įvykdytas (Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 9 straipsnis, BPK 346 straipsnio 1 dalis). Dėl to nuteistas asmuo yra/turi būti suinteresuotas tinkamai ir laiku įvykdyti teismo nuosprendį, nes tik tokiu būdu įgyvendinama baudžiamojo proceso paskirtis. Tik teismo nuosprendžio neįvykdžius savanoriškai, pradeda veikti teisės normos, reguliuojančios priverstinį jo įvykdymą, ir teismo procesinis sprendimas vykdomas pagal įstatymo leidėjo aiškiai nustatytas prievartinio teismo nuosprendžio įvykdymo mechanizmo taisykles.

Šiuo konkrečiu atveju byloje, teismui gavus antstolio teikimą, tokios aplinkybės iš esmės nebuvo išaiškintos, nuteistasis į teismo posėdį nebuvo iškviestas bei apie jo vietą ir laiką tinkamai įstatymų nustatyta tvarka nebuvo informuotas, todėl 2016 m. balandžio 19 d. teismo nutartis negali būti laikoma nei teisėta, nei pagrįsta.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad jeigu nuosprendžiu nuteistajam paskirta bausmė – bauda, o nuteistasis ar turtas, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas, yra kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, teismas gali šią bausmę perduoti vykdyti Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingai institucijai (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 342 straipsnio 5 dalis). Lietuvos Respublikos teismų paskirtų piniginių sankcijų perdavimo vykdyti kitoms Europos Sąjungos valstybėms narėms taisyklių (toliau – Taisyklės) 3 punkte, be kita ko, nurodyta, kad jeigu piniginės sankcijos priverstinio vykdymo metu nustatoma Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 631 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodyta aplinkybė, t. y. kad skolininkas Lietuvos Respublikos teritorijoje negyvena, nedirba ir neturi turto ar pajamų, tačiau yra duomenų, kad pinigine sankcija nubaustas asmuo ar turtas (pajamos), į kuriuos gali būti nukreiptas išieškojimas, yra kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, piniginę sankciją vykdanti institucija privalo pateikti baudžiamąją bylą išnagrinėjusiam teismui teikimą perduoti piniginės sankcijos vykdymą kitai Europos Sąjungos valstybei narei; kartu su šiuo teikimu teismui pateikiamas liudijimo projektas, antstolio surašytas išieškojimo negalimumo aktas, dokumentai, galintys patvirtinti, kad nubaustas asmuo ar turtas (pajamos), į kuriuos gali būti nukreiptas išieškojimas, yra kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje. Tačiau šiomis įstatyminėmis normomis, net žinant ir apie nuteistojo išvykimą į užsienį, nei antstolis, nei teismas nepasinaudojo.

Įvertinus aukščiau išdėstytas faktines aplinkybes bei teisinių normų analizę, darytina pagrįsta išvada, jog 2016 m. balandžio 19 d. Kauno apylinkės teismo nutartis, kuria nutarta R. K. (Martanui) Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 19 d. nuosprendžiu paskirtą 4MGL baudą, t.y. 150,60 Eur, pakeisti į 2 paras arešto (2 t., b.l.143), negali būti laikoma nei pagrįsta, nei teisėta, todėl siekiant užtikrinti teisingą bei tinkamą įstatymų taikymą, turi būti panaikinta bei nutraukta nuteistojo asmens paieška, sudarant jam realizuoti įstatyme numatytą teisę dėl savanoriško baudos sumokėjimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, 65 straipsniu, Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 352 straipsniu, 362 straipsniu, Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo kodekso 25 straipsnio 1 dalimi,

nutarė:

nuteistojo R. K. gynėjo advokato A. T. prašymą tenkinti.

P. K. apylinkės teismo 2016 m. balandžio 19 d. nutartį, kuria nutarta R. K. (Martanui), a.k. (duomenys neskelbtini) Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 19 d. nuosprendžiu paskirtą 4 MGL baudą, t.y. 150,60 Eur, pakeisti į 2 paras arešto, ir palikti galioti paminėtu nuosprendžiu R. K. (Martanui) paskirtą bausmę – baudą 4 MGL baudą, t.y. 150,60 Eur.

Nutraukti paiešką nuteistajam R. K. (Martanui), a.k. (duomenys neskelbtini) apie tai pranešant Kauno AVPK.

Nutartis per 7 (septynias) dienas gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.