Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Audronės Jarackaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danutės Milašienės ir Donato Šerno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo M. F. (M. F.) atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. gruodžio 31 d. nutarties, kuria atmestas nurodyto pareiškėjo prašymas dėl jo finansinio reikalavimo patvirtinimo bankrutavusios ir likviduojamos uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos grupė“ bankroto byloje Nr. B2-547-163/2014,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. birželio 7 d. nutartimi iškelta atsakovo UAB „Baltijos grupė“ bankroto byla, o bankroto administratoriumi paskirtas UAB „Klaipėdos administratorių biuras“; Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi, panaikinus Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. birželio 7 d. nutarties dalį, kuria atsakovo bankroto administratoriumi paskirtas UAB „Klaipėdos administratorių biuras“, atsakovo bankroto administratoriumi paskirtas UAB „Tamtamas“. 2013 m. lapkričio 13 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi patvirtinti neginčijami atsakovo kreditorių finansiniai reikalavimai, o ginčytini kreditorių reikalavimai (tarp jų ir pareiškėjo M. F. 3359,81 EUR bei 7407,05 USD dydžio finansiniai reikalavimai) išskirti į atskiras bylas (2 – 4 b. l.). 2014 m. kovo 10 d. apygardos teismo nutartimi atsakovas pripažintas bankrutavusiu ir likviduojamu dėl bankroto.

Atsakovo bankroto administratorius UAB „Tamtamas“ pateikė apygardos teismui prieštaravimus dėl pareiškėjo reikalavimų atsakovo bankroto byloje, prašydamas netvirtinti pareiškėjo M. F. finansinio reikalavimo (30 b. l.). Nurodė, kad pareiškėjas nebuvo sudaręs darbo sutarties su atsakovu, o pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 12 d. sprendimą Nr. 2-935-889/2013 pareiškėjo darbo užmokestis turi būti išieškomas iš darbdavio „Inter-Global Shipping“ Ltd.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str. 2, 3 d., 338 str.).

Pagal Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 3 straipsnį, bankrutuojančios įmonės kreditoriai – tai turintys teisę reikalauti iš įmonės įvykdyti prievoles ir įsipareigojimus fiziniai ir juridiniai asmenys, tarp jų – bankrutuojančios įmonės darbuotojai (dėl darbo užmokesčio ir su darbo santykiais susijusių išmokų nemokėjimo; ĮBĮ 3 str. 2 p., 35 str. 2 d.).

ĮBĮ 21 straipsnio 1 dalis nustato, kad, teisme iškėlus įmonės bankroto bylą, bankrutuojančios įmonės kreditoriai turi teisę per teismo nustatytą laikotarpį perduoti bankroto administratoriui savo reikalavimus ir kartu pateikti juos pagrindžiančius dokumentus, taip pat nurodyti, kaip įmonė yra užtikrinusi šių reikalavimų vykdymą. ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 10 punktas nustato, kad įmonės bankroto administratorius pagal kreditorių pareikštus reikalavimus, patikslintus pagal įmonės apskaitos dokumentus, sudaro šių įmonės kreditorių bei jų reikalavimų sąrašą, pateikia jį teismui tvirtinti, kreditorių susirinkime ir teisme ginčija nepagrįstus kreditorių reikalavimus.

PLĮ 5 straipsnio 18 dalis nuostatomis, darbo laive santykiams, kylantiems iš prekybinės laivybos ir nereguliuojamiems šio įstatymo, taikomos Lietuvos Respublikos darbo ir kitų įstatymų normos, o PLĮ 84 straipsnio 1 dalis nustato, kad darbo sutartis su jūrininku sudaroma Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka raštu pagal pavyzdinę formą, kurią tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

Pagal Lietuvos Respublikos Darbo kodekso (toliau – DK) 93 straipsnį darbo sutartis yra darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas, paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatytą darbą, mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarimu. Be to, konkretūs valandiniai tarifiniai atlygiai, mėnesinės algos, kitos darbo apmokėjimo formos ir sąlygos, darbo normos (išdirbio, laiko, aptarnavimo ir kt.) nustatomos kolektyvinėse ir darbo sutartyse (DK 188 str. 2 d.).

Apygardos teismas teisingai konstatavo, kad darbo teisiniai santykiai susiklostė tarp pareiškėjo M. F. (darbuotojo) ir įmonės „Inter Globe Shipping“ Ltd (darbdavio), kuri turi sutartinę pareigą atsiskaityti su darbuotoju už darbą, o atsakovas BUAB „Baltijos grupė“ neturi tokios pareigos, pareiškėjas nėra BUAB „Baltijos grupė“ kreditorius, dėl ko teismas neturėjo pagrindo patvirtinti jo pareikšto finansinio reikalavimo atsakovo bankroto byloje.

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas savo finansinį reikalavimą atsakovui BUAB „Baltijos grupė“ kildina iš darbo santykių, susijusių su jo pareigų vykdymu atsakovui priklausančiame laive „Global 1“. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas M. F. 2012 m. balandžio 20 d. ir 2012 m. lapkričio 29 d. sudarė terminuotas jūreivio darbo sutartis su įmone „Inter Globe Shipping“ LTD, kuriose nurodytas darbdavys - „Inter – Globe Shipping“ LTD, sutarčių sąlygos, tarp kurių mėnesio atlyginimas – 3 350 EUR ir 4 500 USD (8, 19 b. l.; toliau - Darbo sutartys). Nors Darbo sutartyse nurodytas laivas „Global 1“ (kuriame pareiškėjas turėjo vykdyti (ir vykdė) sutartyje numatytas vyriausiojo kapitono padėjėjo pareigas), tačiau nagrinėjamu atveju tai nepatvirtina, jog nurodyto laivo savininkas atsakovas BUAB „Baltijos grupė“ buvo pareiškėjo darbdavys, ar turėjo pareigą kitu (ne darbo sutarties) teisiniu pagrindu mokėti pareiškėjui atlyginimą už darbą paminėtame laive, kurį iš atsakovo nuomojo pareiškėjo darbdavys „Inter – Globe Shipping“ LTD pagal 2008-05-05 laivo nuomos be įgulos sutartį.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjo darbo santykiams, atsiskaitymui už darbą laive „Global 1“ pagal minėtas Darbo sutartis taikytinos ne jo atskirajame skunde nurodomos PLĮ 62, 63 straipsnių nuostatos, numatančios, kad laivo valdytojo darbuotojų reikalavimai, susiję su darbo santykiais, turi būti tenkinami iš laivo vertės, tačiau DK normos (DK 93 str., 188 str.; PLĮ 5 str. 18 d., 84 str. 1 d.). Beje, iš pareiškėjo M. F. banko AB „Swedbank“ sąskaitos 2012-11-01-2013-08-09 išrašo matyti, kad įmonė „Inter – Globe Shipping“ LTD sumokėjo pareiškėjui atlyginimą už darbą laive „Global 1“ 2013 m vasario, kovo, gegužės bei liepos mėn. (11, 12 l.). Be to, pareiškėjo nurodytas PLĮ 62 straipsnio 2 dalies 1 punktas, tarp kitų nuostatų, numato, kad turi būti patenkinami laivo valdytojo darbuotojų reikalavimai, susiję su darbo santykiais, ir nenustato laivo savininko pareigos mokėti darbo užmokestį laivo įgulos nariams, kurių darbdavys yra laivo nuomininkas. Taigi nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo teigti, kad bankrutuojantis laivo savininkas turi mokėti darbo užmokestį jo laivo nuomininko pasamdytam darbuotojui – pareiškėjui, kurio darbdavys - „Inter Global Shipping“ LTD turi pareigą sumokėti pareiškėjui darbo užmokestį pagal 2012 m. balandžio 20 d. ir 2012 m. lapkričio 29 d. darbo sutartis (dėl jo darbo laive „Global 1“).

Neturi pagrindo ir atskirojo skundo argumentas, kad teismas neatsižvelgė į tai, jog pagal 2008 m. gegužės 5 d. laivo nuomos bei menedžmento sutartis „Inter – Globe – Shipping LTD“ sumokėjo BUAB „Baltijos grupė“ pinigines lėšas, t. y. jog BUAB „Baltijos grupė“ turi pareiškėjui priklausančias lėšas. Dėl aukščiau nurodytų motyvų atsakovas, nebūdamas pareiškėjo darbdaviu, neturėjo pareigos atsiskaityti su pareiškėju už darbą atsakovo laive, kadangi ši pareiga priklauso pareiškėjo darbdaviui „Inter – Globe – Shipping LTD“ (DK 93 str., 188 str. 2 d.). Be to, byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas iš laivo nuomininko „Inter – Globe – Shipping LTD“ būtų gavęs piniginių lėšų, skirtų atsiskaitymui su laivo darbuotojais, ar kad atsakovo gautas iš įmonės „Inter – Globe – Shipping LTD“ nuomos ir menedžmento mokestis buvo skirtas ir atsiskaitymui su laive dirbusiais laivo nuomininko darbuotojais. Juolab kad byloje esančioje 2008 m. gegužės 5 d. Laivo menedžmento sutarties, sudarytos tarp įmonės „Inter – Globe Shipping Ltd“ ir atsakovo, dalies kopijoje nurodyta, jog menedžeris (atsakovas) nėra atsakingas už laivo įgulos priėmimą į darbą bei apskaitos paslaugas (78, 79 b. l.), o teismas teisingai nurodė, jog pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad atsakovas būtų sudaręs su pareiškėju susitarimus dėl darbo funkcijų atlikimo ar buvo įsipareigojęs mokėti bei mokėjo pareiškėjui darbo užmokestį, arba, kad buvo sudaręs susitarimus su pareiškėjo darbdaviu „Inter-Globe Shipping“ Ltd, kurių pagrindu būtų perėmęs jo pareigą mokėti pareiškėjui darbo užmokestį. Tokių įrodymų apeliantas nepateikė ir apeliacinės instancijos teisme (CPK 314 str., 185 str.).

Dėl pasakyto nėra pagrindo atskirojo skundo argumentais panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį (CPK 329 str., 338 str.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Palikti nepakeistą Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. gruodžio 31 d. nutartį.