Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. S., a.k(duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) d. Biržų r. sav., (duomenys neskelbtini) mstl., lietuvis, LR pilietis, nevedęs, aukštojo universitetinio išsilavinimo, dirbantis tėvo ūkyje, gyv. Biržų r. sav., (duomenys neskelbtini) mstl., (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 5 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis D. S. 2018 m. sausio 16 d. apie 14.41 val. Biržų rajone, Vabalninko mstl., Žolinės aikštėje, ties pastatu Nr.12, vairuodamas automobilį “Audi A6”, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) dėl nusikalstamo nerūpestingumo pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 ir 127 punktų reikalavimus – privalėdamas laikytis visų būtinų atsargumo priemonių nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui ir pasirinkti važiavimo greitį, atsižvelgdamas į važiavimo sąlygas, kad galėtų sustabdyti transport priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, to nepadarė, esant geroms važiavimo ir meteorologinėms sąlygoms, būdamas neatidus, nepastebėjo važiuojamąją dalį jam iš kairės pusės kerančios pėsčiosios A. K., kai pamatyti pėsčiąją turėjo galimybę ne mažiau kaip prieš 33 metrus, greičio nesulėtino, automobilio nestabdė ir pėsčiąją partrenkė, dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu žuvo pėsčioji A. K., - ji mirė nuo galvos sumušimo, pasireiškusio muštine plėštine žaizda kairio momens srityje, muštine žaizda kaktos dešinėje, odos nubrozdinimu dešiniame antakyje, kaukolės skliauto kairės pusės linijiniu lūžiu, nusitęsiančiu į pamatą, kraujo patekėjimais po kietuoju ir minkštaisiais galvos smegenų dangalais, į skilvelius, galvos smegenų sunušimu.

Motyvuojamoji dalis

Ši veika atitinka Lietuvos Respublikos BK 281 str. 5 d.

Sutinkamai su LR BPK 273 str., byloje atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas.

Pirmasis fiksuotas vaizdo epizodas, užfiksuotas vaizdo stebėjimo kamera, filmuojančia dalį Žolinės a. Vaizdo stebėjimo kameros filmuojamoje atkarpoje pasimato šalia Žolinės a. esančiame skvere, lygiagrečiai Žolinės a. pastatui Nr. 9, einanti pėsčioji, kuri eina skvere esančiu taku link Žolinės a. važiuojamosios dalies, esančios ties namu Nr. 12.

Papildomos įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad parduotuvės "Meldynas" vaizdo stebėjimo kamera užfiksuotame vaizdo įrašo kadre, vaizdo įrašo apžiūros protokolo foto lentelėje pažymėto numeriu 3, matoma 2018-01-16, apie 14.41 val., Biržų r., Vabalninko mstl., Žolinės a., ties namu Nr. 12, įvykusio eismo įvykio vieta ir dalis Žolinės a. važiuojamosios dalies, esančios tarp įvykio vietos ir Žolinės a. pastato Nr. 9, kuria prieš eismo įvykį važiavo D. S. vairuojamas automobilis "Audi A6", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei dalis Žolinė a. šaligatvio, kuriuo prieš eismo įvykį ėjo pėsčioji A. K.. Apžiūrima vaizdo įrašo kadre matoma Žolinės a. važiuojamoji dalis yra 8,80 metro pločio, be jokių kelio ženklinimo linijų, skirta važiuoti transporto priemonėms viena kryptimi nuo B. S. gatvės pusės link Paryžiaus gatvės pusės. Žiūrint nuo B. S. gatvės pusės, Žolinės a. važiuojamosios dalies dešinėje yra 3,10 m pločio šaligatvis, už kurio lygiagrečiai kelio vienas šalia kito stovi gyvenamieji namai, pažymėti numeriais 10, 11 ir 12. Ties Žolinės a. namu Nr. 10, Žolinės a. važiuojamosios dalies kairėje yra šiai važiuojamajai daliai statmena 13,50 m pločio gatvė, vedanti link Pirties g. pusės, kurios pavadinimas yra taip pat Žolinės a. Šių važiuojamųjų dalių susikirtimo kairiajame kampe (žiūrint nuo B. S. gatvės pusės), už toje vietoje esančio šaligatvio ir kelkraščio, stovi Žolinės a. pastatas Nr. 9, ant kurio įrengta minėta vaizdo stebėjimo kamera. Už 4,30 m atstumo nuo Žolinės a. namui Nr. 10 statmenos važiuojamosios dalies, vedančios link Pirties gatvės pusės, pradžios, šios gatvės važiuojamosios dalies plotis yra 14,90 m. Minėtame važiuojamųjų dalių susikirtimo kairiajame kampe yra įrengti kelio ženklai Nr. 203 (Duoti kelią) ir Nr. 506 (Įvažiavimas į vienpusio eismo kelią), kurie matomi transporto priemonių vairuotojams, važiuojantiems važiuojant nuo Pirties gatvės pusės (schem. padėtis Nr. 2). Žiūrint nuo B. S. gatvės pusės, už minėtos kairėje Žolinės a. važiuojamosios dalies pusėje esančios jai statmenos važiuojamosios dalies, yra vejos plotas (apžiūros metu apsnigtas), kuriame iš karto nuo važiuojamųjų dalių susikirtimo dešiniojo kampo (žiūrint nuo B. S. gatvės pusės) įstrižai į kairę prasideda 2,20 m pločio šaligatvis. 16,10 m atstumu nuo Žolinės a. namui Nr. 10 statmenos važiojamosios dalies krašto yra taip pat Žolinės a. važiuojamajai daliai statmenas 2,20 m pločio šaligatvis, vedantis skersai per visą Žolinės a. viduryje esančią veją į kitą jos pusę, kuriuo prieš eismo įvykį ėjo pėsčioji A. K., jis už 3,90 m atstumu nuo važiuojamosios dalies kairiojo krašto susikerta su prieš tai minėtu įstrižai į kairę vedančiu šaligatviu. Kitoje važiuojamosios dalies pusėje, ties šiuo šaligatviu yra 6,60 m pločio įvažiavimas į Žolinės a. namų Nr. 11 ir Nr. 12 kiemus, jo važiuojamosios dalies pradžia (žiūrint nuo B. S. gatvės pusės) yra 2,60 m atstumu prieš kitoje kelio pusėje esančio šaligatvio pradžią. Iš karto už šio įvažiavimo į kiemus ant šaligatvio yra elektros stulpas Nr. 200/6, kuris nuo Žolinės a. važiuojamosios dalies dešinės pusės nutolęs 0,20 m atstumu į dešinę (schem. padėtis Nr. 5).

Apžiūrėjus įvykio vietą, matyti, kad D. S. vairuojamas automobilis Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuotas ant parduotuvės "Meldynas pastato įrengta vaizdo stebėjimo kamera, važiuojantis Žolinės a. nuo B. S. gatvės pusės, jam esant ties Žolinės a. pastatu Nr. 9, buvo 32,90 m atstumu nutolęs iki šaligatvio, nuo kurio į Žolinės a. važiuojamąją dalį įžengė pėsčioji A. K.. (b. l. 115-117).

Įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijime Nr. (duomenys neskelbtini), išduotame AB „Lietuvos draudimas“, nurodyta, kad automobilio Audi A6, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinė atsakomybė buvo drausta, draudimas galioja iki 2018-11-29 (b. l. 36).

Kaltinamojo padaryta veika yra neatsargus nusikaltimas (LR BK 16 str.).

Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, o lengvina tai, kad jis visiškai prisipažino nusikaltęs ir dėl to nuoširdžiai gailisi.

D. S. praeityje neteistas, galiojančių administracijų nuobaudų neturi, dirba tėvo ūkyje.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis ir jo mama D. S. pateikė teismui prašymą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant pagal laidavimą D. S. atsakomybei.

BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalyje yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas taiko BK 40 straipsnį tik esant visų šio straipsnio 2 dalyje išvardytų sąlygų visumai. Be to, BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse yra įtvirtinta dar viena savarankiška atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, kad laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo ir galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo.

Teisiamojo posėdžio metu laiduotoja savo prašymą palaikė nurodydama, kad sutinka būti savo sūnaus laiduotoja, yra verta teismo pasitikėjimo, kadangi yra neteista, nebausta, dirba, aktyviai dalyvauja visuomeninėje veikloje, santykiai su sūnumi yra geri, jis gyvena kartu ir dirba šeimos ūkyje, vertina jos nuomonę, ji gali jam daryti įtaką.

Kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai ir gailisi padaręs šią nusikalstamą veiką, anksčiau neteistas, nusikalto pirmą kartą, įvykdė neatsargų nusikaltimą, ikiteisminio tyrimo metu iš dalies atlygino neturtinę žalą (b.l.120), be to, teismo posėdyje patvirtino, kad įsipareigoja atlyginti visą likusią neatlygintą neturtinę žalą tokią, kokią ją nustatys teismas. Išnagrinėjus bylą, teismas daro išvadą, kad yra pagrindas manyti, jog jis visiškai atlygins padarytą žalą, nes yra jaunas, darbingas, baigė aukštuosius mokslus ir pradėjo dirbti tėvo ūkyje, motina patvirtino, kad ir šeima prisidės, kad būtų kuo greičiau nukentėjusiajai atlyginta padaryta neturtinė žala, taip pat ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, nes nėra teistas, vieną kartą baustas už KET pažeidimą (b.l.82), kuris nepriskiriamas prie šiurkščių, baudą sumokėjęs, nuobaudos galiojimas išnykęs, visur: rajono ūkininkų sąjungos, seniūnijos, universiteto išduotose charakteristikose charakterizuojamas išskirtinai teigiamai (b.l.127-129), už aktyvią visuomeninę veiklą jam yra pareikštos padėkos (b.l.121-123), kelia savo kvalifikaciją (b.l.124-126). Įvykus eismo įvykiui, iš karto kvietė pagalbą, dalyvavo nukentėjusiosios laidotuvių apsėduose, atsiprašė žuvusiosios artimųjų.

Teismas sprendžia, kad D. S. galima pasitikėti kaip laiduotoja, kadangi ji dirba, neteista, nebausta administracine tvarka, aktyviai dalyvauja visuomeninėje veikloje, yra bendruomenės pirmininkė, aktyviai talkina seniūnijai sprendžiant įvairias problemas, yra kelių komisijų narė. Teismui pateikti duomenys duoda pagrindo išvadai, kad ji objektyviai gali daryti kaltinamajam teigiamą įtaką. Duomenų, leidžiančių abejoti ir nepasitikėti D. S., kaip laiduotoja, byloje nėra.

Atsižvelgdamas į visas šias byloje nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje, įvertinus tai, jog kaltinamasis padarė neatsargų nusikaltimą, nusikalto pirmą kartą, savo kaltę pripažino visiškai nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios, nuoširdžiai gailisi, nebuvo ankščiau atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, iš dalies atlygino padarytą žalą ir įsipareigojo atlyginti visą likusią neatlygintą žalą, yra pagrindo manyti, jog kaltinamasis D. S. visiškai atlygins padarytą neturtinę žalą bei ateityje laikysis įstatymų ir daugiau nedarys nusikalstamų veikų, laiduotoja D. S. sutinka laiduoti už kaltinamąjį, todėl galima jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281 straipsnio 5 dalį, perduodant pagal laidavimą laiduotojos D. S. atsakomybei dvejų metų laikotarpiui be užstato ir baudžiamąją bylą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 5 dalyje, nutraukti (BK 40 straipsnio 1 dalis).

Įstatymas numato, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės, gali būti taikomos baudžiamojo poveikio priemonės (LR BK 67 str.). Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs KET. Kelių eismo saugumo bylose šio klausimo sprendimas didele dalimi priklauso nuo teismo išvados dėl KET pažeidimo pobūdžio, ar asmuo sąmoningai šiurkščiai pažeidė eismo taisykles, lengvabūdiškai tikėdamasis išvengti baudžiamajame įstatyme numatytų padarinių, ar eismo įvykis kilo dėl nusikalstamo nerūpestingumo, dėl kažkokių aplinkybių kaltininkui nesuvokiant rizikingo elgesio pobūdžio ir nenumatant galimų padarinių. Šioje byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad kaltinamasis eismo įvykį padarė dėl nusikalstamo nerūpestingumo, anksčiau jokių eismo įvykių nėra padaręs, nėra baustas ir už šiurkščius KET nusižengimus, dirba tėvo ūkyje vairuodamas įvairią žemės ūkio techniką, todėl, atsižvelgiant į visas šias byloje nustatytas aplinkybes, ši baudžiamojo poveikio priemonė neskirtina. Tačiau skirtina kita baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą – 30 MGL (1500 eurų) dydžio, ją sumokan per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (LR BK 67 str. 2 d. 6 p., 71 str.).

Nukentėjusiosios civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos padarymo tenkinamas iš dalies.

Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. CK nuostatos nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą turi teismas, vadovaudamasis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodytais kriterijais. CK 6.250 straipsnio išvardytų kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vadovautis ir kitais kriterijais, nustatydamas neturtinės žalos dydį. Teisę į neturtinės žalos atlyginimą paprastai turi asmuo, tiesiogiai nukentėjęs nuo neteisėto veiksmo (CK 6.263 straipsnio 2 dalis, 6.283 straipsnio 1 dalis). Asmens gyvybės atėmimo atveju teisę gauti neturtinės žalos atlyginimą turi tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo asmuo bendrai gyveno neįregistravęs santuokos (partnerystė).

Sprendžiant klausimą dėl žalos dydžio šioje byloje neabejotina, kad E. K. dėl motinos žūties patyrė stiprius dvasinius išgyvenimus ir skausmą. Sutiktina su tuo, kad, kaip nurodoma ieškinyje, motinos žūtis sukėlė jai emocinį šoką, didelį dvasinį sukrėtimą, neigiamus dvasinius išgyvenimus dėl mamos ankstyvos ir staigios mirties, nes tarp jų visą laiką buvo glaudus emocinis ryšys. Taigi vieno iš artimiausio žmogaus – motinos netektis, su kuriuo E. K. buvo saistoma stipraus emocinio ir dvasinio ryšio, be jokios abejonės, stipriai paveikė jos gyvenimą, tačiau atsižvelgtina ir į tai, kad ji yra suaugusi ir gyveno savarankišką gyvenimą atskirai nuo savo motinos, kuri jau buvo garbaus amžiaus. Nustatant neturtinės žalos dydį svarbu atsižvelgti ir į tai, kad kaltinamasis automobilį vairavo blaivus, eismo taisykles pažeidė dėl nusikalstamo nerūpestingumo, nebėgo iš įvykio vietos, o iškvietė pagalbą, savo kaltę pripažino, buvo nuvykęs į žuvusiosios laidotuvių apsėdus, atsiprašė jos artimųjų, atlygino dalį žalos ir labai gailisi dėl savo padaryto nusikaltimo. Kaltininkas yra jaunas, darbingas, išsilavinęs, nes šiemet baigė universitetą, šiuo metu dirba tėvo ūkyje. Teismų praktikoje nukentėjusiesiems kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimo bylose dėl artimo žmogaus mirties paprastai priteisiama iš viso nuo 10 000 iki 90 000 Eur neturtinės žalos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje 2K-143-696/2017). Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, vadovaudamasis kriterijais, nurodytais CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, jos pasekmes, ją padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kuri yra atlyginta visiškai, bei kitas virš aptartas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat atsižvelgdamas į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, be to, į teismų praktiką panašiose bylose, nukentėjusiosios prašomą neturtinės žalos sumą mažina ir nustato ją tokią – 13 000 Eur, į nukentėjusiajai E. K. priteistiną sumą įskaičiuotina 5000 Eur, kuriuos kaip neturtinės žalos atlyginimą pervedė nukentėjusiajai draudimo bendrovė.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Nukentėjusioji viso proceso metu patyrė 400 Eur išlaidų advokato pagalbai. Jos išlaidos advokato pagalbai apmokėti pripažįstamos pagrįstomis ir priteistinos iš kaltinamojo.

Vadovaujantis BPK 103 straipsnio 6 punktu, 105 straipsnio 1 dalimi, iš kaltinamojo išieškotinos teismo patirtos 5,11 Eur dydžio proceso išlaidos teismo procesiniams dokumentams įteikti į valstybės pajamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 301-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

D. S., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 5 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant jį laiduotojos D. S. atsakomybėn Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio pagrindais ir tvarka 2 (dvejiems) metams be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Paskirti D. S. baudžiamojo poveikio priemonę - įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą – 30 MGL (1500 eurų) dydžio, ją sumokan per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Išaiškinti D. S., kad tuo atveju, jeigu jis, būdamas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės šioje byloje ir spręsti dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. O jeigu jis per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės šioje byloje nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Išaiškinti laiduotojai D. S., kad laiduotoja turi teisę atsisakyti laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nukentėjusiosios E. K. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies, priteisiant jai iš kaltinamojo D. S. 8000 eurų (aštuonis tūkstančius eurų) neatlygintai neturtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš D. S. E. K. 400 Eur (keturis šimtus eurų) atstovavimo išlaidų.

Išieškoti iš D. S. 5,11 Eur (penkis eurus 11 ct) proceso išlaidų į valstybės pajamas.

Daiktinį įrodymą – kompaktinį diską, kuriame yra vaizdo įrašas, palikti saugoti byloje visą jos saugojimo laiką.

Nuosprendis per 20 d. gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmuose.