Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. e2A-198-883/2016Teisminio proceso Nr. 2-47-3-01534-2015-7Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.5.1.3.6; 2.5.1.5; 2.9.1.9; 3.3.1.14; 3.3.1.21.

2016 m. vasario 29 d.

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irena Stasiūnienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės asociacijos „Triušelių alėja“ apeliacinį skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2015-11-23 sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1857-339/2015 pagal ieškovės asociacijos „Triušelių alėja“ ieškinį atsakovams R. G. ir V. G. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė asociacija „Triušelių alėja“ ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovų R. G. ir V. G. solidariai 957,93 Eur skolą, 5 % metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad atsakovams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso žemės sklypas (duomenys neskelbtini). Šis žemės sklypas yra teritorijoje, kurioje esančių žemės sklypų savininkai 2008 metais įsteigė asociaci­ją „Triušelių alėja“. 2008-09-05 įsteigus minėtą asociaciją bendraturčių bendriems poreikiams tenkinti buvo nustatytas 165,08 Eur (570,00 Lt) dydžio metinis mokestis, kuris buvo pavadintas bendrijos mokesčiu (kai kuriuose dokumentuose vadinamas nario mokesčiu). 2013-05-16 visuotinio narių susirinkimo metu buvo nutarta nuo 2013-06-01 padidinti mokestį už vieną žemės sklypą iki 28,96 Eur (100,00 Lt) per mėnesį (347,54 Eur (1200 Lt) per metus). 2014-02-03 visuotinio narių susirinkimo metu buvo nuspręsta palikti 28,96 Eur (100,00 Lt) mokestį per mėnesį (347,54 Eur (1200 Lt) per metus) ir 2014 metams. Nors atsakovai nėra šios asociacijos nariai, jų žemės sklype nestovi pastatai, tačiau renkamos lėšos naudojamos administruojamos teritorijos tvarkymui, joje esančios in­frastruktūros remontui ir priežiūrai, bendrų šios teritorijos žemės sklypų savininkų poreikių tenkinimui, todėl visi bendraturčiai, nepriklausomai nuo to, jie yra asociacijos nariai, ar ne, turi pareigą prisidėti prie šių išlaidų kompensavimo. Atsakovai bendraturčių nustatyto mokesčio nemoka. Šiuo metu už laikotarpį nuo 2012-10-01 iki 2015-06-30 yra susidaręs 957,93 Eur (3307,54 Lt) dydžio atsakovų įsiskolinimas ieškovei. Atsakovai R. G. ir V. G. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad atsakovai kartu su ieškove nevaldo jokio nekilnojamojo ar kitokio turto kaip bendrasavininkiai, nėra asociacijos „Triušelių alėja“ nariai, jie nėra kelio, inžinerinių statinių bendrasavininkiai ir nėra sudarę jokių paslaugų teikimo sutarčių su tiekėjais ar ieškove. Jiems nuosavybės teise priklauso žemės sklypas (duomenys neskelbtini), tačiau tai nereiškia, kad jie kažkokiu teisiniu ar susitarimo pagrindu turėtų būti asociacijos nariais. Jie sklypą įsigijo 2011-12-22 sutarties pagrindu, buvęs savininkas taip pat nebuvo asociacijos narys.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Telšių rajono apylinkės teismas 2015-11-23 sprendimu ieškinį atmetė, iš ieškovės asociacijos „Triušelių alėja“ priteisė bylinėjimosi išlaidas.Teismas nustatęs, kad atsakovai nėra asociacijos „Triušelių alėja“ nariais, nėra įsipareigoję vykdyti asociacijos visuotinio narių susirinkimo sprendimų, nuosavybės teise yra įsigiję tik žemės sklypą, jiems nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype nėra jokių statinių, t.y. atsakovai gyvenamųjų namų kvartale negyveno ir šiuo metu negyvena, pripažino, kad ieškovė neįrodė aplinkybių, kuriomis grindžia savo pareikštą reikalavimą.Teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų apie tai, jog atsakovai su jiems priklausančiu žemės sklypu (duomenys neskelbtini), būtų įgiję ir dalį susisiekimo, inžinerinių tinklų, ar kartu su kitais tame kvartale žemės sklypus turinčiais asmenimis nuosavybės teise turėtų kokį nors bendrą žemės sklypą, kad atsakovai turi bendrosios dalinės nuosavybės objektų – bendro turto, kurio atžvilgiu būtų galima taikyti CK 4.76 str. įtvirtintas normas, kad ieškovė atsakovų sutikimu teikė jiems kokias nors paslaugas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė asociacija „Triušelių alėja“ prašo panaikinti Telšių rajono apylinkės teismo 2015-11-23 sprendimą ir priimti naują sprendimą – asociacijos „Triušelių alėja“ ieškinį tenkinti bei priteisti iš atsakovų visas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:Dėl ieškovo renkamo mokesčio bendro naudojimo objektų naudojimui, priežiūrai ir remontui nustatymo, sprendžia savininkai ir toks mokesti įvestas esant kvartale esančių žemės sklypų savininkų daugumos sprendimui. Atsakovai turėjo visas galimybes ginčyti susirinkimų sprendimus, mokesčio dydį, jo panaudojimą, rinkimo tikslus, tačiau to nepadarė, todėl šie sprendimai yra įsigalioję, teisėti ir vykdytini. Esminę reikšmę atsakovų pareigai mokėti ieškovo nustatytą mokestį turi ne jo pavadinimas, o šio mokesčio rinkimo tikslas ir panaudojimo paskirtis (iš šio mokesčio yra tvarkoma bendrai naudojamo kvartalo infrastruktūra bei dengiamos kitos kvartalo naudotojų naudai daromos išlaidos).Kam faktiškai panaudotos surinktos lėšos kiekvienais metais detalizuojama pateiktų savininkų susirinkimų protokoluose, taip pat sąskaitose ir sutartyse su tam tikrų paslaugų teikėjais, todėl teismui turint nemažą dalį faktines ieškovo išlaidas patvirtinančių dokumentų bei protokolų, kuriuose nurodoma, kam lėšos panaudotos, teismas turėjo nurodyti konkrečiai, kurios ieškovo patirtos išlaidos yra tik narių pareiga, o kurias turi pareigą mokėti ir savininkai.Tai, kokiu būdu atsakovai, nebūdami asociacijos nariais, buvo informuoti apie pasikeitusį mokesčio dydį ir priimtus sprendimus, neturi reikšmės pareigos mokėti mokesčius buvimui ar nebuvimui. Teismas, konstatavęs, kad tik elektros tiekimas yra tinkamai įformintas, turėjo priteisti išlaidas patiriamas bendrų kvartalo gatvių apšvietimui bei valymo įrenginių sunaudojamai elektros energijai apmokėti.Ta aplinkybė, kam nuosavybės teise priklauso patys inžinerinės paskirties žemės sklypai ir juose esantys tinklai, jokios teisinės reikšmės šiuo atveju neturi, esminę reikšmę turi tai, kieno naudai ir interesų tenkinimui šie inžineriniai sklypai ir tinklai yra įrengti.Teismas nepagrįstai atmetė ieškinį, nes tokiu būdu atsakovams iš esmės buvo sudarytos galimybės gauti naudą ieškovo bei kitų kvartalo naudotojų sąskaita be jokių įsipareigojimų. Jokios teisinės reikšmės atsakovų pareigai mokėti mokestį ieškovui neturi ta aplinkybė, ar kai kurie tinklai yra įregistruoti, ar ne, kadangi daikto įregistravimas viešame registre nereiškia daikto sukūrimo ir nereiškia, kad tik nuo daikto įregistravimo viešame registre atsiranda pareiga šiuos daiktus prižiūrėti – daikto įregistravimas viešame registre atlieka tik šio teisinio fakto išviešinimo funkciją.Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą atsakovai R. G. ir V. G. prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti, priteisti iš ieškovės atsakovams visas turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į ieškovės apeliacinį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:Ieškovė neįrodė, kad atsakovai turi pareigą mokėti nario mokestį asociacijai „Triušelių alėja“.Ieškovė ir atsakovai neturi absoliučiai nei vieno bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo turto objekto, o visas reikalavimas kyla iš turto, kurį ieškovė tvarko savo nuožiūra be tiesioginių to turto savininkų sutikimų, be to, turtas nėra pripažintas tinkamu naudoti, neregistruotas viešame registre.Narystė asociacijoje nėra privaloma, todėl kiekvienas asmuo savarankiškai sprendžia dalyvauti asociacijos veikloje ar ne.Asociacija yra laisva savo valia naudoti sukauptas lėšas pagal visuotiniame susirinkime nuspręstą tvarką, tačiau tai negali būti privaloma ne asociacijos nariams.Iš visų susirinkimų protokolų, sąskaitų – faktūrų negalima detalizuoti, kiek iš surinktų lėšų tenkinami asociacijos narių poreikiai, kiek jų skiriama kitoms reikmėms. Nustatytas mokestis vienodas asociacijos nariams ir ne nariams, todėl nėra galimybės identifikuoti kuo skiriasi skirtingų subjektų teisės ir pareigos asociacijos ir vienos kitų atžvilgiu.Atsakovai nenaudoja jokių komunikacijų ar įrenginių dėl kurių asociacija galėtų patirti išlaidų.Nuotekų šalinimo įrenginiams ir jų eksploatavimui yra keliami griežti reikalavimai, kol jie nėra priduoti valstybinei komisijai, nėra paruoštos išpildomosios nuotraukos, neįregistruoti viešame registre, jų negalima eksploatuoti, todėl ieškovo apeliacinio skundo argumentai, jog daikto registracija negali turėti esminės reikšmės ieškinio netenkinimui, atmestini.Ieškovė neįrodė ieškinio pagrindo. Elektros energija yra naudojama ne tik gatvių apšvietimui, bet ir valymo įrenginių siurblinės darbui, todėl nėra galimybės atsakovams išskirti kokia elektros dalis kam sunaudota, o ieškovas detalių ataskaitų teismui nepateikė. Atsakovai absoliučiai jokios naudos ieškovės sąskaita negauna, nes jų turimas žemės sklypas neužstatytas, jame nėra jokių inžinerinių tinklų, nėra pastatų, todėl atsakovai niekuo nesinaudoja, priešingai, savo reikalavimu ieškovas siekia gauti naudos – atsakovų sumokėtas pinigines lėšas paskirti turto, kuriuo atsakovai nesinaudoja, priežiūrai ir išlaikymui.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Nagrinėjamoje byloje ginčas yra kilęs dėl atsakovų, kaip asociacijos „Triušelių alėja“ administruojamoje teritorijoje esančio žemės sklypo savininkų, pareigos mokėti asociacijos valdymo organų sprendimais nustatyto dydžio mokesčius bendro naudojimo objektų tvarkymui ir administravimui.Byloje nustatyta, kad 2008-09-05 Juridinių asmenų registre įregistruota asociacija „Triušelių alėja“. Asociacijos „Triušelių alėja“ administruojamą teritoriją sudaro Lazdynų, Šermukšnių, Kaštonų, Beržų gatvės ir jose esantys žemės sklypai. Atsakovui R. G. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso žemės sklypas (duomenys neskelbtini), kuris įeina į ieškovo administruojamo kvartalo (uždaros ir savo infrastuktūrą turinčios teritorijos) ribas. Asociacijos „Triušelių alėja“ administruojamame kvartale yra šeši kitos paskirties, susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos naudojimo būdo žemės sklypai, nuosavybės teise priklausantys UAB „Litectus“ (duomenys neskelbtini), kuriuose įrengtos Lazdynų, Šermukšnių, Kaštonų, Beržų gatvių, priešgaisriniai vandens telkiniai, nuotekų valymo įrenginiai, elektros pastotė ir kiti kvartale naudojami susisiekimo ir inžineriniai tinklai. Kvartale esančios vandentiekio, nuotekų šalinimo sistemos priklauso fiziniam asmeniui K. J., elektros, lietaus nuotekų sistemos, bendrojo naudojimo patalpų, kiemo ir kitų objektų apšvietimo įrenginiai priklauso UAB „Litectus“. 2009-02-13, 2009-05-03 įgaliojimų pagrindu asociacija „Triušelių alėja“ atlieka šiuose žemės sklypuose jau esančių įrengtų inžinerinių tinklų statybą, priežiūrą, valdymą ir naudojimą. Asociacija „Triušelių alėja“ su UAB „Gargždų būstas“ 2015-08-24 yra pasirašiusi aptarnavimo sutartį dėl biologinio nuotekų valymo įrenginių techninės priežiūros paslaugų teikimo. Iš PVM sąskaitų faktūrų matyti, kad ieškovė moka UAB „Gargždų būstas“ už pagal sutartį suteiktas paslaugas. Iš sutarties, sąskaitos išrašų matyti, kad ieškovė yra sudariusi sutartį su AB „Lesto“ dėl elektros energijos tiekimo, apmoka už suvartotą elektros energiją. Iš asociacijos „Triušelių alėja“ visuotinio narių 2015-10-23 susirinkimo protokolo matyti, kad ieškovė veda derybas su UAB „Litectus“ dėl infrastruktūros įsigijimo, tačiau joks susitarimas dar nėra pasiektas. 2008-09-05 įsteigus asociaciją „Triušelių alėja“ bendraturčių bendriems poreikiams tenkinti buvo nustatytas 165,08 Eur (570,00 Lt) dydžio metinis mokestis, 2013-05-16 visuotinio narių susirinkimo metu buvo nutarta nuo 2013-06-01 padidinti mokestį už vieną žemės sklypą iki 28,96 Eur (100,00 Lt) per mėnesį (347,54 Eur (1200 Lt) per metus). 2014-02-03 visuotinio narių susirinkimo metu buvo nuspręsta palikti 28,96 Eur (100,00 Lt) mokestį per mėnesį (347,54 Eur (1200 Lt) per metus) ir 2014 metams. Atsakovai ieškovės nustatytų mokesčių nemokėjo, iš mokėjimo pranešimų matyti, kad atsakovui R. G. laikotarpiu nuo 2012-10-01 iki 2015-04-10 teikti pranešimai bendrijos mokesčio apmokėjimui. Paskutinė mokėtina suma nurodyta 957,93 Eur (2015-04-10 mokėjimo pranešimas Nr. 85). Asociacijos veiklą reguliuoja įstatai (Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo 12 str. 1 d.), todėl sprendžiant byloje kilusį kvartalo žemės sklypų savininkų asociacijos ir žemės sklypo savininkų, kurie nėra asociacijos nariais, ginčą dėl turtinių prievolių vykdymo, atsižvelgtina į asociacijos „Triušelių alėja“ įstatuose nustatytą šios asociacijos steigimo tikslą, jos ir žemės sklypų savininkų teises ir pareigas. Asociacijos „Triušelių alėja“ veiklos tikslas – suvienijant fizinius ir juridinius asmenis ir juos atstovaujant įrengti asociacijos nariams inžinerinius įrenginius, organizuoti įvairaus pobūdžio statybą, objektų valymą ir priežiūrą, atstovauti žemės sklypų bei jų priklausinių savininkų interesus (Įstatų 12 p.). Asociacijos „Triušelių alėja“ įstatuose numatytas savanoriškas įstojimas į asociaciją. Asociacijos „Triušelių alėja“ įstatų 21 p. nustatyta, kad nauji nariai į asociaciją priimami, pateikus raštišką prašymą asociacijos pirmininkui, suderinus su valdyba ir sumokėjus stojamąjį mokestį, o įstatų 22 p. numatytas nario išstojimas iš asociacijos, 23 p. numatytas nario pašalinimas iš asociacijos. Asociacijos nariai privalo laikytis asociacijos įstatų, mokėti nario mokestį (Įstatų 20 p.), įsipareigoja lygiomis dalimis nuo kiekvieno nuosavybės teise valdomo žemės sklypo vykdyti asociacijos visuotinio narių susirinkimo sprendimus (23.1 p.). Byloje nustatyta, kad atsakovai nėra asociacijos „Triušelių alėja“ nariais, jie nėra įsipareigoję mokėti nario mokestį, vykdyti asociacijos visuotinio narių susirinkimo sprendimus. Kartu pabrėžtina, kad narystės asociacijoje savanoriškumo principas reiškia, jog žemės sklypo savininkas gali nestoti į asociaciją, t. y. nesusieti savęs narystės asociacijoje ryšiais, tačiau ir tokiu atveju jis yra teisinių santykių, susijusių su bendrosios dalinės nuosavybės teisių įgyvendinimu, subjektas, todėl šiuo atveju būtina nustatyti, ar šalių ginčui taikytinos bendrosios nuosavybės teisę ir įstatyminį bendraturčių tarpusavio santykių sureguliavimo režimą reglamentuojančios teisės normos.Pažymėtina, kad bendrosios nuosavybės teisę ir įstatyminį bendraturčių tarpusavio santykių sureguliavimo režimą reglamentuoja CK IV knygos V skyriaus IV skirsnio normos. CK 4.76 straipsnyje įtvirtinta norma, jog kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Iš byloje esančio VĮ „Registrų centras“ nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, jog atsakovui R. G. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, (duomenys neskelbtini). Šis žemės sklypas yra teritorijoje, kurioje esančių žemės sklypų savininkai 2008 metais įsteigė asociaci­ją „Triušelių alėja“. Pažymėtina, kad byloje nėra jokių įrodymų, kad ieškovas ir atsakovai turi bendrosios dalinės nuosavybės objektų; nėra įrodymų, kad gyvenvietės keliai, gatvės apšvietimo įrenginiai yra bendroji ar kurios nors šalių asmeninė nuosavybė. Priešingai, byloje nustatyta, kad kvartale esančios vandentiekio, nuotekų šalinimo sistemos priklauso fiziniam asmeniui K. J., elektros, lietaus nuotekų sistemos, bendrojo naudojimo patalpų, kiemo ir kitų objektų apšvietimo įrenginiai priklauso UAB „Litectus“. Be to, byloje nėra įrodymų, kad atsakovai ar žemės sklypų savininkai kelius ir kitus inžinierinius įrenginius, kurie yra asociacijos „Triušelių alėja“ administruojamoje teritorijoje, privalo prižiūrėti ir išlaikyti savo sąskaita (CPK 178 str.). Teismas šioje byloje nenustatė, jog šalys turi bendro turto, kurio atžvilgiu būtų galima taikyti CK 4.76 straipsnyje įtvirtintas normas. Teismas taip pat nenustatė, kad ieškovė su atsakovų sutikimu teikė jiems kokias nors paslaugas. Todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, kad ieškovė neįrodė aplinkybių, kuriomis grindžia savo pareikštą reikalavimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimai taikytini tik teismams nagrinėjant panašias savo faktinėmis aplinkybėmis bylas į tą bylą, kurią nagrinėdamas Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino atitinkamą teisės normą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Kaišiadorių rajono vyriausiasis prokuroras, ginantis viešąjį interesą, v. AB „VST“, bylos Nr. 3K-186/2009; ir kt.). Apeliaciniame skunde minimų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarčių Nr. 3K-7-515/2009 ir Nr. 3K-3-139/2013 ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės nesutampa, todėl apelianto nurodyti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimai nagrinėjamu atveju netaikyti. Tuo pačiu apeliacinės instancijos teismas atmeta ieškovės apeliacinio skundo argumentą, kad pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, jog tik elektros tiekimas yra tinkamai įformintas, turėjo priteisti išlaidas, patiriamas bendrų kvartalo gatvių apšvietimui bei valymo įrenginių sunaudojamai elektros energijai apmokėti. Iš byloje pateiktų įrodymų negalima nustatyti, kokia elektros energijos dalis sunaudota konkrečiam tikslui, be to, ieškovė nėra sudariusi su atsakovais ir jokių paslaugų teikimo sutarčių, todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsakovų argumentais, kad jie neprivalo ieškovei mokėti nei už gatvių apšvietimą, nei už kelių valymą. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimu ir padaryta išvada, kad ieškovė neįrodė buvusios atsakovų skolos, todėl nėra pagrindo jos priteisti. Kiti ieškovo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų atskirai nepasisako.Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovės ieškinį dėl skolos priteisimo. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas galioti nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Byloje yra dokumentai, patvirtinantys, kad atsakovai už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą sumokėjo 150 Eur. Atsakovai prašo priteisti iš ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Kadangi ieškovės apeliacinis skundas atmetamas, šis atsakovų prašymas tenkinamas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Telšių rajono apylinkės teismo 2015-11-23 sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovui R. G., a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovės asociacijos „Triušelių alėja“, į. k. 30846771, 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.