- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-06-11
- Bylos Nr.
- e2S-877-340/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-05842-2020-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tatjana Žukauskienė
- Ieškovas
- L. L.
- Atsakovas
- A. L.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Tatjana Žukauskienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės L. L. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 24 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės L. L. ieškinį atsakovui A. L. dėl santuokos nutraukimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė L. L. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui A. L. dėl santuokos nutraukimo, prašydama: 1) nutraukti ieškovės L. L. ir atsakovo A. L. santuoką dėl atsakovo kaltės (arba teismui nusprendus, dėl abiejų sutuoktinių kaltės); 2) įteikti atsakovui dokumentus viešo paskelbimo būdu.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 6 d. nutartimi ieškovei nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, t. y. ieškovė įpareigota pateikti teismui duomenis, patvirtinančius, kad ji ėmėsi aktyvių veiksmų atsakovo gyvenamajai ar kitai procesinių dokumentų įteikimo vietai nustatyti, pateikti Gyventojų registro pažymas apie šeimos sudėtį, kurios pagrįstų, ar ieškovė ir atsakovas turi nepilnamečių vaikų, ar jų nėra, įpareigota pateikti VĮ „Registrų centras“ ir VĮ „Regitra“ pažymas, patvirtinančias apie nekilnojamojo / kilnojamojo turto buvimą / nebuvimą, įpareigota pateikti teismui dokumentų vertimus į atsakovui suprantamą kalbą, sumokėti žyminį mokestį.
3. 2020 m. kovo 19 d. ieškovė pateikė teismui lydraštį ir paaiškinimą dėl trūkumų šalinimo.
Žemesnės instancijos teismas
4. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 30 d. nutartimi pakartotinai ieškovei nustatytas terminas trūkumams pašalinti, t. y. ieškovė įpareigota pateikti įrodymus apie transporto priemonių BMW 730, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) BMW 530, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Mercedes Benz 260, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) SAAB 9000, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Volvo 440, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Opel Omega, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pardavimą, utilizavimą ar kitokią teisių į nuosavybę pabaigą arba tikslinti ieškinį ir aptarti transporto priemonių pasidalijimo klausimą, kadangi VĮ „Regitra“ Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro išraše Transporto priemonės būsena „Išregistruota“ nepatvirtina nuosavybės teisių į transporto priemonę pabaigos.
5. 2020 m. balandžio 14 d. teisme gautas ieškovės lydraštis ir paaiškinimai dėl trūkumų šalinimo. Ieškovė nurodė, kad 2020 m. kovo 20 d. pažyma nėra pagrindas išvadai, kad joje nurodyti automobiliai nebepriklauso atsakovui, nes galėjo būti parduoti tiek iki registracijos panaikinimo (neišviešinant nuosavybės pasikeitimo), tiek po jos. Taip pat nurodė, kad šie automobiliai ieškovei bendrosios nuosavybės teise niekada nepriklausė, o šiuo metu nepriklauso ir atsakovui, ir galimai net neegzistuoja. Pažymėjo, kad ieškovė negali prašyti padalinti tai, kas jai niekada nepriklausė, be to, automobiliai nebepriklauso pačiam atsakovui, todėl teismo sprendimu atsakovui negali būti priskirti daiktai, kurie jam nepriklauso.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. balandžio 24 d. nutartimi ieškovės L. L. ieškinį atsakovui A. L. dėl santuokos nutraukimo laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui.
7. Teismas nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 30 d. nutartimi, ieškovė buvo įpareigota pateikti įrodymus apie transporto priemonių BMW 730, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) BMW 530, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Mercedes Benz 260, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) SAAB 9000, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Volvo 440, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Opel Omega, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurios registruotos atsakovo A. L. vardu, pardavimą, utilizavimą ar kitokią teisių į nuosavybę pabaigą arba tikslinti ieškinį ir aptarti transporto priemonių pasidalijimo klausimą. Ieškovė pateikė teismui lydraštį ir paaiškinimus dėl trūkumų šalinimo.
8. Teismas pažymėjo, jog tiek 2020 m. kovo 10 d. VĮ „Regitra“ pažymoje, tiek ieškovės pateiktoje VĮ „Regitra“ 2020 m. balandžio 7 d. pažymoje Nr. (1.13E)-S-3829 nėra duomenų, patvirtinančių, kad nurodytos transporto priemonės nepriklauso atsakovui, priešingai 2020 m. kovo 10 d. VĮ „Regitra“ pažymoje nurodoma, kad atsakovas A. L. yra transporto priemonių savininkas (transporto priemonės valdymo teisė), o 2020 m. balandžio 7 d. VĮ „Regitra“ pažymoje nurodoma, kad minimos transporto priemonės 2014 metais rugsėjo ir spalio mėnesiais buvo automatiškai išregistruotos po 90 dienų negavus duomenų apie atliktą privalomąją techninę apžiūrą ir / arba transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą. Taip pat pažymėta, kad transporto priemonių registracijos duomenys nuo išregistravimo datų (2014 m. rugsėjo 29 d. ir 2014 m. spalio 1 d.) iki šios dienos nesikeitė. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas sprendė, jog ieškovė neištaisė 2020 m. kovo 30 d. nutartyje nurodytų trūkumų, t. y. nepateikė įrodymų apie transporto priemonių pardavimą, utilizavimą ar kitokią teisių į nuosavybę pabaigą, netikslino ieškinio reikalavimų, aptariant transporto priemonių pasidalijimo klausimą. Teismas nurodė, kad dalinis ieškovės pateikto ieškinio trūkumų ištaisymas nelaikytinas tinkamu ir leidžiančiu priimti ieškovės pateiktą ieškinį. Teismas, vadovaudamasis CPK 115 straipsnio 3 dalimi, ieškovės ieškinį laikė nepaduotu ir grąžintino ieškovei.
III. Atskirojo skundo argumentai
9. Atskiruoju skundu ieškovė L. L. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 24 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; arba nustatyti ieškovei naują 14 dienų terminą, skaičiuojamą nuo apeliacinės instancijos teismo nutarties įteikimo ieškovei dienos, atsižvelgiant į apeliacinės instancijos teismo išaiškinimus, pašalinti ieškinio trūkumus. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Ieškovė rašytiniu pareiškimu pareiškė, kad jai bendrosios nuosavybės teise automobiliai niekada nepriklausė. Jie buvo įsigyti iš sutuoktinio A. L. asmenių lėšų jo asmeninės nuosavybės teise. Patvirtino, kad ieškovė neturi ir niekada neturėjo jokių teisių į automobilius ir visais atvejais kategoriškai jų atsisakė. Pranešė teismui, kad automobiliai nebepriklauso ir pačiam atsakovui, nes buvo seniai jo parduoti (tikėtina, atsarginėms dalims, sunaikinimui ar pan.).
9.2. Turto priklausymas asmeninės nuosavybės teise yra fakto klausimas. Teismas neturėjo pagrindo abejoti ieškovės pareiškimu, nes jis įtvirtina atsakovui palankų faktą.
9.3. Ieškovė dėl objektyvių priežasčių negalėjo, negali ir negalės pateikti jokių įrodymų dėl automobilių pardavimo ar utilizacijos. Sandorius savo veikloje vykdė atsakovas, jo buvimo vieta nežinoma, jo gyvenimo būdas neleidžia tikėtis, kad jis saugo archyvą, VĮ „Regitra“ neturi jokių kitų duomenų dėl automobilių. Nėra jokio asmens ar institucijos, kuriems galima būtų pateikti papildomus paklausimus dėl informacijos apie automobilius. Taigi, pirmas teismo pasiūlytas būdas nurodytomis aplinkybėmis yra praktiškai neįgyvendinamas. Pašalinti tariamus ieškinio trūkumus kitu teismo nurodytu būdu – tikslinant ieškinį nurodant dalintiną turtą – ieškovės pateiktos informacijos pagrindu taip pat būtų neleistina, nes reikštų turto, kuris, ieškovės duomenimis, nebepriklauso net atsakovui (juolab – ieškovei), dalinimą, kas neatitiktų teismo sprendimui keliamų reikalavimų.
9.4. Ieškovė pasiūlė geriausią jos nuomone sprendimą – santuokos nutraukimo metu nesant įrodymų dėl automobilių priklausymo bendrosios nuosavybės teise sutuoktiniams ar vienam iš jų, ir netgi esant priešingą faktą patvirtinančiam ieškovės pareiškimui, automobilių apskritai nedalinti ar laikyti, kad jie priklauso atsakovui asmeninės nuosavybės teise, jeigu teismas laikytų neįrodytais ieškovės nurodomus faktus, o VĮ „Regitra“ pažymą apie automobilių automatinį išregistravimą 2014 metais laikytų patikimu įrodymu, kad automobiliai iki šiol nebepriklauso atsakovui.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkinamas.
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
11. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovės L. L. ieškinys laikytas nepaduotu ir grąžintas ieškovei, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
12. Asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos realizuojama įstatymų nustatyta tvarka (CPK 5 straipsnis). Tačiau ši teisė negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu, nes, siekiant įgyvendinti visų asmenų vienodą teisę naudotis teismine gynyba, proceso ekonomiškumo, koncentruotumo ir kitus principus, įstatymai nustato tvarką, kaip asmenys gali įgyvendinti teisę į teisminę gynybą. Dėl paminėtų priežasčių ieškinio pareiškimui, kaip specialiam šalies procesiniam dokumentui, kuriuo inicijuojama civilinė byla, keliami imperatyvūs turinio ir formos reikalavimai (CPK 111, 135 straipsniai), kurių privalo laikytis kiekvienas teismui ieškinį paduodantis asmuo.
13. Teismas, gavęs ieškinį patikrina, ar egzistuoja atsisakymo priimti ieškinį pagrindai, nurodyti CPK 137 straipsnio 2 dalyje. Nesant pagrindo atsisakyti priimti ieškinį, teismas patikrina, ar nėra ieškinio (pareiškimo) formos ir turinio trūkumų, o juos nustatęs, paskiria terminą trūkumams pašalinti (CPK 115, 138 straipsniai). CPK 115 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną. Priešingu atveju procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo termino trūkumams pašalinti pabaigos dienos teisėjo nutartimi kartu su priedais grąžinamas jį padavusiam asmeniui.
14. Remiantis teismų praktika, įpareigojimas šalinti ieškinio trūkumus tuo atveju, kada pateiktas ieškinys yra pakankamai aiškus, reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos suprantami, o tam tikrų šiais klausimais ieškinyje esančių netikslumų pašalinimas iš esmės nieko nekeistų ir nebūtų staigmena atsakovui, neatitiktų šio instituto paskirties. Tokio pobūdžio klausimai turėtų būti sprendžiami ne per trūkumų šalinimo institutą (CPK 115 straipsnio 4 dalis), bet parengiamojo teismo posėdžio metu (CPK 230 straipsnio 1 dalis). Tuo tikslu įtvirtinta galimybė parengiamojo teismo posėdžio metu, iškvietus šalis, jas apklausti, siekiant išsiaiškinti ginčo esmę, visiškai suformuluoti šalių reikalavimus ir atsikirtimų turinį. Taigi iš esmės ieškinio trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tada, kai, netinkamai suformulavus ieškinio dalyką ar pagrindą, apskritai iš pareikšto ieškinio neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas apskritai negali būti pradėtas. Formaliai taikant trūkumų ištaisymo institutą ir atsisakant priimti procesinį dokumentą dėl neesminių trūkumų, gali būti apribota asmens teisė į teisminę gynybą, vilkinamas procesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20-313/2016).
15. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, 2020 m. kovo 30 d. nutartimi pakartotinai nustatė ieškovei terminą ieškinio trūkumams pašalinti, t. y. įpareigojo ieškovę pateikti įrodymus apie transporto priemonių BMW 730, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) BMW 530, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Mercedes Benz 260, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) SAAB 9000, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Volvo 440, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Opel Omega, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurios registruotos atsakovo A. L. vardu, pardavimą, utilizavimą ar kitokią teisių į nuosavybę pabaigą arba tikslinti ieškinį ir aptarti transporto priemonių pasidalijimo klausimą. Ieškovė, šalindama minėtoje nutartyje nurodytus ieškinio trūkumus, 2020 m. balandžio 14 d. pateikė teismui lydraštį ir rašytinius paaiškinimus dėl trūkumų šalinimo. Skundžiama 2020 m. balandžio 24 d. nutartimi teismas, konstatavęs, kad ieškovė neištaisė 2020 m. kovo 30 d. nutartyje nurodytų trūkumų, t. y. nepateikė įrodymų apie transporto priemonių pardavimą, utilizavimą ar kitokią teisių į nuosavybę pabaigą, netikslino ieškinio reikalavimų, aptariant transporto priemonių pasidalijimo klausimą, ieškovės L. L. ieškinį atsakovui A. L. dėl santuokos nutraukimo laikė nepaduotu ir grąžino ieškovei. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, ieškovės pateikto ieškinio ir kitų procesinių dokumentų turinį bei pateiktus įrodymus, su tokiu pirmosios instancijos teismo priimtu procesiniu sprendimu sutikti neturi pagrindo.
16. Pažymėtina, jog ieškovė, šalindama teismo 2020 m. kovo 30 d. nutartyje nurodytus trūkumus, pateikė lydraštį ir rašytinius paaiškinimus, kuriuose aiškiai išdėstė savo poziciją dėl minėtų transporto priemonių, t. y. ieškovė nurodė, kad automobiliai, kurie nurodyti VĮ „Regitra“ 2020 m. kovo 10 d. pažymoje, ieškovei bendrosios nuosavybės teise niekada nepriklausė; automobiliai buvo įsigyti iš atsakovo A. L. asmeninių lėšų jo asmeninės nuosavybės teise; ieškovė patvirtino ir pareiškė, kad ji neturi ir niekada neturėjo jokių teisių į šiuos daiktus ir visais atvejais kategoriškai jų atsisako. Iš byloje esančios 2020 m. balandžio 7 d. VĮ „Regitra“ pažymos matyti, jog transporto priemonės automatiškai išregistruotos dar 2014 m. rugsėjo ir spalio mėnesiais (t. y. beveik prieš 6 metus). Ieškovė nurodė, kad sandorius savo veikloje vykdė atsakovas, kurio vardu ir registruotos transporto priemonės. Ieškovei nėra žinoma atsakovo buvimo ir gyvenamoji vieta, tačiau ji pažymi, jog atsakovo gyvenimo būdas neleidžia tikėtis, kad jis turės teismo reikalaujamus dokumentus apie transporto priemonių pardavimą, utilizavimą ar kitokią teisių į nuosavybę pabaigą; nėra jokio asmens ar institucijos, kuriems galima būtų pateikti papildomus paklausimus dėl informacijos apie automobilius; pati ieškovė tokių dokumentų niekada neturėjo, todėl pateikti neturi galimybės. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti ieškovės nurodytomis aplinkybėmis. Šiuo atveju konstatuotina, jog ieškovė teismo įpareigojimo pateikti įrodymus apie transporto priemonių pardavimą, utilizavimą ar kitokią teisių į nuosavybę pabaigą negali įvykdyti dėl objektyvių priežasčių, t. y. ieškovė negali pateikti teismo prašomų dokumentų, nes ji jais nedisponuoja, o jų gauti kitais būdais ieškovė neturi galimybės.
17. Taip pat ieškovė nurodė, kad transporto priemones atsakovas įsigijo iš savo asmeninių lėšų ir jos yra asmeninė jo nuosavybė, ieškovė jokių pretenzijų į minėtas transporto priemones nereiškia bei sutinka, kad jos būtų pripažintos asmenine atsakovo nuosavybe. Taigi iš esmės, ieškovės pozicija dėl transporto priemonių padalinimo yra aiški, todėl šiuo konkrečiu atveju nebuvo pagrindo pripažinti, kad ieškovė nepašalino teismo 2020 m. kovo 30 d. nutartyje nurodytų ieškinio trūkumų. Be to, įstatymas numato, kad viena iš šalių pareigų pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu yra galutinai suformuoti savo reikalavimus ir atsikirtimus (CPK 226 straipsnis), todėl šalys pareigą galutinai suformuluoti savo reikalavimus, tame tarpe ir reikalavimą dėl transporto priemonių pasidalijimo, galės įgyvendinti pasirengimo bylą nagrinėti teisme stadijoje (CPK 226 straipsnis, 230 straipsnio 1 dalis).
18. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog šiuo konkrečiu atveju skundžiamoje nutartyje teismo nurodyti ieškovės nepašalinti ieškinio trūkumai nėra kliūtis spręsti ieškinio priėmimo klausimą.
19. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškovės L. L. pateikto ieškinio priėmimo klausimą, netinkamai taikė su ieškinio priėmimu bei trūkumų šalinimu susijusias teisės normas, todėl nepagrįstai ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį ieškovei. Dėl šių priežasčių yra pagrindas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 24 d. nutartį panaikinti.
20. Ieškinio atitikimo įstatymų reikalavimams visa apimtimi vertinimas ir jo (ne)priėmimas yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva. Apeliacine tvarka tikrinamas tik atskirais klausimais priimtų pirmosios instancijos teismo procesinių sprendimų teisėtumas ir pagrįstumas, bet netikrinamas ieškinio atitikimas įstatymo reikalavimams apskritai (turinio ir formos prasme), o tai taip pat reikšminga ieškinio (ne)priėmimo klausimui išspręsti. Remiantis išdėstytais motyvais, ieškinio priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 137 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338-339 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 24 d. nutartį panaikinti ir ieškovės L. L. ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.