- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-06-09
- Bylos Nr.
- e2A-420-368/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-23-3-00820-2014-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidijus Mockevičius
- Pareiškėjas
- E. Š.
- Suinteresuotas asmuo
- Nacionalinės žemės tarnybos Kelmės
- Kategorijos
- 94.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 128.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 128.19pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Mockevičius teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos E. Š. apeliacinį skundą dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1044-471/2014, iškeltoje pagal E. Š. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Nacionalinės žemės tarnybos Kelmės žemėtvarkos skyriui ir G. D. dėl praleisto įstatymo nustatyto termino atnaujinimo ir juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėja E. Š. kreipėsi į Kelmės rajono apylinkės teismą, prašydama: 1) atnaujinti praleistą įstatymo nustatytą terminą nuosavybės dokumentams pateikti Nacionalinės žemės tarnybos Kelmės žemėtvarkos skyriui; 2) nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą siekiant nuosavybės atkūrimo, kad jos tėvas I. L. iki 1940 m. liepos 21 d. nacionalizacijos nuosavybės teise valdė iš savo tėvo L. L. 1931 m. paveldėtą 82,0566 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (iki nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) kaimas). Nurodė, kad jos tėvas 1991 m. kreipėsi į Kelmės rajono Kražių agrarinės reformos tarnybą, prašydamas atkurti jam žemės nuosavybės teisės į 70–80 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) kaime. Teigia, kad tėvui buvo atkurta nuosavybės teisė į 62,30 ha žemės sklypą, turėtą iki nacionalizacijos. Tvirtina, kad su seserimi paveldėjo tėvo palikimą ir siekia grąžinti visą tėvo turėtą žemę – 82,06 ha. Atkreipė dėmesį į tai, kad archyvinius duomenis gavo tik 2014 m., todėl prašo atnaujinti terminą žemės nuosavybės teises įrodantiems dokumentams pateikti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kelmės rajono apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 16 d. sprendimu netenkino pareiškėjos E. Š. pareiškimo ir prašymo atnaujinti praleistą įstatymo nustatyto terminą. Nurodė, kad esant skirtingiems duomenims apie žemės sklypo plotą, turi būti vadovaujamasi vėliausiai išduoto dokumento – Žemės ūkio komisijos 1940-12-27 nutarimo dėl nacionalizavimo duomenimis ir pagal šį archyvinį dokumentą I. L. nuosavybės teisės galėjo būti atkuriamos tik į 60,23 ha ploto žemės sklypą. Sprendė, kad pareiškėja privalėjo įrodyti, kad I. L. faktiškai valdė kitokio ploto žemės sklypą, tačiau to neįrodė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Skųsdama Kelmės rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 16 d. sprendimą, apeliantė (pareiškėja) E. Š. prašo teismo sprendimą panaikinti ir patenkinti jos pareiškimą. Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismo sprendimas yra neaiškus, motyvai prieštaringi. Tvirtinama, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė procesinės teisės normas ir įrodymų vertinimo taisykles ir netinkamai įvertino liudytojų parodymus.
Atsiliepimas
Atsiliepdamas į apeliantės apeliacinį skundą, suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnybos Kelmės žemėtvarkos skyrius prašo apeliacinį skundą atmesti ir Kelmės rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo, kad vėliausias dokumentas, įrodantis I. L. žemės valdymo faktą ir valdytos žemės plotą yra Raseinių apskrities Kražių valsčiaus Žemės ūkio komisijos 1940-12-27 nutarimas. Pabrėžia, kad žemės sklypo savininkas dėl sklypo ribų jokių pretenzijų nepareiškė.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
Motyvuojamoji dalis
teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Apeliantės (pareiškėjos) E. Š. apeliacinis skundas netenkintinas.
Byloje nustatyta, kad Lietuvos žemės ūkio ministerijos 1993-10-14 sprendimu I. L. buvo atkurta nuosavybės teisė natūra į 62,30 ha žemės (48 b. l.) ir šis administracinis aktas nebuvo skundžiamas. Palikėja su seserimi 2000 m. paveldėjo palikėjo – savo tėvo palikimą (52 b. l.), ir pareiškimu siekė, kad būtų nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, jog jos tėvas iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 82,0566 ha žemės sklypą.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegija 2008 m. vasario 25 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2008, išaiškino, kad 2001 m. rugpjūčio 3 d. priimto Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo padarytais 1997 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalių pakeitimais buvo išskirtos dvi atskiros prielaidos, turinčios reikšmės atkuriant nuosavybės teises. Šių prielaidų įgyvendinimo teisė buvo apibrėžta atitinkamais terminais. Viena jų – Lietuvos Respublikos piliečio prašymo atitinkamai institucijai padavimas iki 2001 m. gruodžio 31 d., kita – nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų pateikimas iki 2003 m. gruodžio 31 d.
Pažymėtina, kad 2004 m. spalio 12 d. priimtame Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo 10 straipsnio pakeitimo įstatyme taip pat buvo nustatyta galimybė teismine tvarka šiuos abu įstatymo nustatytus terminus atnaujinti.
Savo pareiškime pareiškėja nurodė, kad tik 2014 m. gavo archyvinius duomenis, todėl prašė teismo atnaujinti terminą žemės nuosavybės teises įrodantiems dokumentams pateikti.
Pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (aktuali redakcija nuo 2014-05-01) 17 straipsnio 1 dalį piliečių prašymus atkurti nuosavybės teises į žemę, mišką ir vandens telkinius nagrinėja Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.
Tik tada, kai po 2001 m. gruodžio 31 d. buvo kreiptasi su prašymu į atitinkamą valstybės instituciją, piliečiui atsiranda teisė kreiptis į teismą su pareiškimu atnaujinti praleistą terminą nuosavybės teisėms atkurti ir tik tada, kai po 2003 m. gruodžio 31 d. pateikus dokumentus, patvirtinančius nuosavybės teises bei giminystės ryšius, piliečiui atsiranda teisė kreiptis į teismą dėl termino dokumentams pateikti atnaujinimo.
Pažymėtina, kad nuosavybės teisių atkūrimo procesas yra reglamentuojamas viešosios teisės normų, o valstybės ir jos institucijų veikla, susijusi su nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimu ir nacionalizuoto turto grąžinimu, yra viešojo administravimo sritis (Administracinių bylų teisenos įstatymo 2 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 25 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-7-24/2008).
Esant prieš tai minėtoms aplinkybėms, akivaizdu, kad tik tada, jeigu asmuo po 2001 m. gruodžio 31 d. kreipėsi su prašymu į atitinkamą valstybės instituciją dėl termino atnaujinimo ir jeigu po 2003 m. gruodžio 31 d. – su prašymu atnaujinti terminą pateikti dokumentus, patvirtinančius nuosavybės teises ir giminystės ryšius, tokiam piliečiui atsiranda teisė kreiptis į teismą dėl šių praleistų terminų atnaujinimo.
Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėja 2014-01-22 pateikė Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dokumentą dėl informacijos suteikimo ir prašė suteikti informaciją, susijusią su nuosavybės teisės atkūrimu: „...kodėl nuosavybės teisės buvo atkurtos tik į 62,30 ha žemės?..., „... informuoti, ar kita negrąžinta 19,76 ha žemė šiuo metu kam nors priklauso?...“ (10–11 b. l.).
Taigi šis pareiškėjos paklausimas negali būti tapatinamas su prašymu atkurti nuosavybės teises į žemę, kadangi minėtam prašymui įstatymas kelia konkrečius formos ir turinio reikalavimus. Pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalį prašyme atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą nurodoma piliečio, turinčio teisę į nuosavybės teisių atkūrimą, vardas, pavardė, gyvenamoji vieta, išlikusio nekilnojamojo turto savininko vardas, pavardė ir to turto rūšis, dydis, buvimo vieta, nuosavybės teisių į šį turtą pagrindas, dabartinis turto valdytojas, nuosavybės teisių netekimo laikas ir būdas.
Bendrosios kompetencijos teismui paduotas pareiškimas atnaujinti praleistą terminą prašymams atkurti nuosavybės teises ir pateikti dokumentus šiame teisme nenagrinėtinas (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), nes šiuo atveju nėra vienos iš procesinės teisės kreiptis į teismą teigiamų prielaidų – ieškinio priskyrimui nagrinėti teisme civilinio proceso tvarka. CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu būtina atsisakyti priimti ieškinį, o jį priėmus ir iškėlus bylą, tokia byla turi būti nutraukta pagal CPK 293 straipsnio 1 punktą.
Minėta, kad asmuo, kai jis mano, kad jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti dėl institucijų, sprendžiančių nuosavybės atkūrimo klausimus veikimo (neveikimo), turi teisę paduoti skundą (prašymą) administraciniam teismui (Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 1 punktas, 22 straipsnio 1 dalis). Taigi, šiame procese kylantys ginčai dėl praleistų terminų atnaujinimo nenagrinėtini civilinio proceso tvarka bendrosios kompetencijos teisme, o nagrinėtini administraciniame teisme administracinės teisenos tvarka.
Kadangi byloje nustatyta, kad pareiškėja nesikreipė į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos su prašymu atnaujinti terminą nuosavybės teisėms atkurti ir pateikti dokumentus ir šiai tarnybai neišsprendus šių klausimų dėl terminų atnaujinimo ir pan., pareiškėjos pareiškimo reikalavimai negalėjo būti nagrinėjami civilinio proceso tvarka (CPK 293 straipsnio 1 punktas).
Esant minėtomis aplinkybėms, Šiaulių apygardos teismas panaikina skundžiamą sprendimą ir priima naują sprendimą – nutraukia šią civilinę bylą.
Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 293 straipsnio 1 punktu, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panaikinti Kelmės rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 16 d. sprendimą ir nutraukti civilinę bylą pagal pareiškėjos E. Š. pareiškimą dėl praleisto įstatymo nustatyto termino atnaujinimo ir juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.