- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-12-16
- Bylos Nr.
- 2-1044-471/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-23-3-00820-2014-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vidmantas Rudaitis
- Pareiškėjas
- E. Š.
- Suinteresuotas asmuo
- Nacionalinės žemės tarnybos Kelmės
- Advokatai
- Virginija Pluščiauskienė
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos E. Š. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Nacionalinės žemės tarnybos Kelmės žemėtvarkos skyriui ir G. D. dėl praleisto įstatymo nustatyto termino atnaujinimo ir juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja E. Š. kreipėsi į teismą su pareiškimu prašydama atnaujinti praleistą įstatymo nustatytą terminą nuosavybės dokumentams pateikti Nacionalinės žemės tarnybos Kelmės žemėtvarkos skyriui ir nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą nuosavybės atkūrimo tikslu, kad jos tėvas I. L. iki nacionalizavimo nuosavybės teise valdė iš savo tėvo L. L. 1931m. paveldėtą 82,0566 ha. žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) / iki nacionalizavimo buv. Katiliškės / kaime.
Atsiliepimas
Suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos Kelmės žemėtvarkos skyriaus atstovė prašo pareiškimo netenkinti.
Suinteresuotas asmuo G. D. ankstesniame teismo posėdyje prašė pareiškimą tenkinti.
Šalies argumentai
Pareiškėjos E. Š. atstovė teismo posėdžiuose paaiškino, kad pareiškėjos senelis L. L. nuosavybės teisėmis valdė apie 82 ha. ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Jam 1931m. mirus žemę paveldėjo tik jos tėvas I. L., kuris gyveno nurodomame žemės sklype esančioje sodyboje. I. brolis L. maždaug 1918m. išvyko gyventi į Lenkiją, kur įgijo savo ūkį, brolis Konstantas gyveno (duomenys neskelbtini), brolis P. – (duomenys neskelbtini), su seserimi G. jis taip pat atsiskaitė, todėl kiti broliai ir sesuo šio žemės sklypo nepaveldėjo. I. L. buvo stiprus ūkininkas, turėjo samdinių, todėl iki nacionalizavimo nei dalies šio sklypo tikrai niekam neperleido. Prasidėjus okupacijai žemė buvo nacionalizuota, o po karo šeima išvežta į Sibirą, todėl nuosavybės teises patvirtinantys dokumentai neišliko.
Atkūrus nepriklausomybę I. L. kreipėsi į žemėtvarkos tarnybą dėl jo nuosavybės teise valdytos žemės grąžinimo. 1993m. jam buvo atkurtos nuosavybės teisės į 62 ha. žemės sklypą, tačiau dėl likusios sklypo dalies sprendimas nebuvo priimtas. 1997m. I. L. mirė. Po mirties jo palikimą priėmė pareiškėja E. Š.. Dėl sveikatos būklės, eilės artimųjų netekčių ir ilgai trunkančio dokumentų ieškojimo ji dėl likusios žemės sklypo dalies – apie 20 ha. - grąžinimo į žemėtvarkos tarnybą iki 2014 metų nesikreipė. Tik po papildomo kreipimosi pareiškėja sužinojo, kad nepakanka nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų, todėl kreipėsi į teismą su šiuo pareiškimu.
I. L. valdyta žemė buvo viename sklype, tik per ją eina kelias (duomenys neskelbtini). Didžioji sklypo dalis su sodyba buvo kairėje kelio pusėje / važiuojant link Kelmės /, o žymiai mažesnė – dešinėje. Kaip atsitiko, kad pareiškime nurodomoje dešinėje kelio pusėje esančioje sklypo dalyje buvo atkurtos nuosavybės teisės natūra kitiems asmenims, paaiškinti negali, tačiau plane ./ 102 l. / nurodoma žemė tikrai priklauso I. L..
Surinkti rašytiniai įrodymai ir liudytojų parodymai patvirtina, kad I. L. iki nacionalizavimo nuosavybės teise priklausė 82 ha. ploto žemės sklypas, o nuosavybės teisė yra atkurtos tik į 62 ha. plotą, todėl prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą ir atnaujinti kaip praleistą dėl svarbių priežasčių terminą nuosavybės teisę patvirtinantiems dokumentams žemėtvarkos tarnybai pateikti.
Šalies argumentai
Pareiškėjos atstovė advokatė papildomai nurodė, kad nuosavybės teisės turi būti atkuriamos pagal paskutinius nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus. Toks dokumentas šiuo atveju yra 1933-02-11 Adošiškės seniūnijos ... žemių sąrašas, kuriame nurodoma, jog L. L. priklausė 82,0566 ha. dydžio žemės sklypas. Vadovautis sovietų valdžios išduotu 1940-12-27 nutarimu negalima, nes tai buvo okupacinės valdžios dokumentas. Be to, nėra jokių duomenų, kad nuo 1933m. iki nacionalizavimo I. L. priklausęs žemės sklypas būtų sumažėjęs / parduotas ir kt. /, ką patvirtina kiti rašytiniai įrodymai ir liudytojų parodymai.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo G. D. ankstesniame teismo posėdyje paaiškino, kad visas bylai reikšmingas aplinkybe teisingai nurodė jos sesers pareiškėjos E. Š. atstovė B. R.. Papildomai paaiškino, kad jos tėvas I. L. apie turėtą apie 82 ha. ploto žemės sklypą jai buvo pasakojęs ir rodė jo ribas. Žino, kad tėvo brolis L. į Lenkiją išvyko, kai ji dar buvo maža, todėl visas senelio turėtas žemės sklypas atiteko jos tėvui. Kodėl 1999m. teismo posėdyje nurodė, jog tėvas turėjo 62 ha. žemės, paaiškinti tiksliai negali, gal suklydo arba buvo užmiršusi.
Suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos Kelmės žemėtvarkos skyriaus atstovė teismo posėdžiuose paaiškino, kad 1993m. I. L. pagal pateiktus dokumentus buvo atkurtos nuosavybės teisės į 62,30 ha. žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), ir dėl tokio sprendimo jis iki pat mirties jokių pretenzijų nereiškė. Pagal nustatytą tvarką esant skirtingiems dokumentams pirmenybė turi būti teikiama paskutiniam iki nacionalizavimo / o šiuo atveju – nacionalizavimo metu / išduotam dokumentui, t.y. žemės ūkio komisijos 940-12-27 nutarimui, kuriame įrašyta, kad I. L. turėjo 60,23 ha. žemės sklypą. Jam nuosavybės teisės kažkodėl buvo atkurtos į 62,30 ha. plotą, t.y. 2,07 ha. didesnį, nei priklausė, ką patikrinimo metu nustatė nacionalinės žemės tarnybos specialistai. Tik po to pareiškėja kreipėsi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, todėl terminas nuosavybės teises patvirtinantiems dokumentams pateikti NŽT yra praleistas labai daug metų akivaizdžiai be svarbios priežasties. Be to, patikrinus ribas nustatyta, kad pareiškėja kaip I. L. priklausiusią sklypo dalį nurodo žemę, kuri yra natūra grąžinta kitų savininkų įpėdiniams. Todėl patenkinus pareiškimą išeitų, kad nacionalizavimo metu tą pačią žemę nuosavybės teise valdė skirtingi savininkai. Atsiliepime nurodyto motyvo, jog žemės sklypo savininku galėjo būti I. L. brolis L. atsisako, nes bylos nagrinėjimo metu pateikti dokumentai įrodo, jog šis asmuo gyveno Lenkijoje. Dėl šių motyvų prašo pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo netenkinti ir praleisto termino neatnaujinti.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo netenkintinas ir praleistas įstatymo nustatytas terminas nuosavybės teisę patvirtinantiems dokumentams pateikti neatnaujintinas.
Liudytoja T. M. parodė, kad ji yra pareiškėjos pusseserė, P. L. duktė. Jos tėvas išėjo tarnauti į armiją savanoriu ir į I. L. paveldėtą žemę nepretendavo. Tėvas jai sakė, kad I. turėjo apie 80 ha. žemės, sklypo ribų ji nežino.
Liudytojas K. L. parodė, kad jo tėvai buvo L. kaimynai. Tėvas jam yra sakęs, kad I. L. turėjo 80 ha. žemės, o buvo grąžinta tik 60 ha.
Liudytoja A. V. parodė, kad maždaug 1944m. su tėvais važiuojant buvo sustoję pas L. pailsinti arklių. Besikalbant ji girdėjo, kad I. L. turi 80 ha. žemės – 60 ha. kairėje kelio pusėje / važiuojant link Kražių / ir 20 ha. – dešinėje kelio pusėje.
Liudytojas E. D. parodė, kad jis gyveno Kražiuose, maždaug už 2 km. nuo I. L. ūkio, mokėsi kartu su E. Š.. Žino, kad I. L. turėjo apie 80 ha. žemės. Sklypo ribų tiksliai neprisimena. Sudarant planą / 102 l. / jis dalyvavo, ribas rodė savininkė, o jis „praėjo kartu“. Kitame plane / 121 l. / savininkų žemės sklypų ribos taip pat yra nurodytos teisingai.
Iš I. L. nuosavybės teisių atkūrimo bylose esančių rašytinių įrodymų matyti, kad I. L. Kelmės r. Kražių apyl. ART 1991m. gruodžio 13d. pateikė pranešimą grąžinti apie 70 ha. žemės plotą, iki 1940-07-22 buvusį Raseinių ap., Kražių valsčiuje, Katiliškės kaime. Pranešime skaičius 70 yra perbrauktas, užrašyta 82,06, šis skaičius pieštuku taip pat perbrauktas, užrašyta 60,23 / 4 l. /, tačiau antroje prašymo pusėje įrašytas plotas „70 ha.“ nėra taisytas. Tai, kad pirminis įrašas „70“ yra ištaisytas vėliau, neginčijamai patvirtina byloje Nr. 18 esantis Kražių ART pirmininko A. B. / pareigos nurodomos kituose dokumentuose - pvz., bylos Nr. 18 10 l. / 2001-12-31 surašytas prašymų registracijos dokumentas, iš kurio matyti, jog I. L. pateikė prašymą dėl apie 70 ha. žemės sklypo / reg. Nr. BK-347 / ir to paties A. B. sudarytas Katiliškės kaimo asmenų sąrašas, iš kurio matyti, kad I. L. pretendavo į tą patį 70 ha. sklypą. Kada ir kokiu pagrindu pranešime padarytas įrašas dėl pretendavimo į 82,06 ha. sklypą, duomenų nėra.
Iš Lietuvos valstybinio archyvo 1992-12-08 pažymėjimo Nr. 09-335-L / 1 l. / matyti, kad Vyriausiosios žemės rūšiavimo komisijos archyviniame fonde, Raseinių apskrities, Kražių valsčiaus, Adošiškės seniūnijos rūšimis paskirstytų žemių 1933-02-11 sąraše įrašytas savininkas L. L., Katiliškės kaime turėjęs 82,0556 ha. žemės / šio dokumento kopija yra byloje Nr. 18 /. LTSR ŽŪLK žemės ūkio komisijos 1940-12-27 nutarime įrašytas Kražių valsčiaus Katiliškės kaimo 60,23 ha. žemės savininkas L. I., iš kurio į valstybinį žemės fondą paimta 30,23 ha. žemės / šio dokumento kopija taip pat yra byloje Nr. 18 /. Žemės komisijos prie LTSR Ministrų Tarybos 1944-1948m. Raseinių apskrities Kražių valsčiaus ūkių, viršijančių nustatytą normą, sąraše be datos įrašytas L. I.., Katiliškės kaime valdęs 59 ha. žemės, į valstybinį žemės fondą paimta 39 ha. žemės.
Remiantis šiais dokumentais Kražių apylinkės ART darbuotoja, dalyvaujant Šiaulių projektavimo instituto inžinieriui, savininkui I. L. bei kviestiniams J. L. ir Sakalauskaitei 1992-09-23 surašė 62,30 ha. ploto žemės sklypo ribų parodymo ir paženklinimo vietoje aktą / bylos Nr. 18 22 l. / ir buvo sudarytas planas / 19 l. /. Iš pažymų matyti, kad Šiaulių projektavimo instituto darbuotoja 1993-01-07 parengė pažymas, kuriose buvo apskaičiuota 7,80 ha. miško / 18 l. / ir 54,50 ha. žemės / 19 l. /, viso 62,30 ha. grąžinamo sklypo, vertė, o kaip turėtas nurodomas 82,06 ha. plotas / 16 l. /. Analogiški duomenys yra ir žemės kainos skaičiavimo žiniaraščiuose / bylos Nr. 18 13-15 l. /, pažymoje / bylos Nr. 18 10 l. /, išvadoje / bylos Nr. 8 8 l. /. Todėl darytina išvada, kad taisymas I. L. 1991-12-13 pranešime iš apie 70 ha. į 82,06 ha. turėjo būti padarytas iki 1993-01-07.
1993m. spalio 14d. ŽŪM sprendimu I. L. / pavardė patikslinta Šiaulių apskrities viršininko 2000-02-28 įsakymu Nr. 380 – bylos Nr. 18 2 l. / buvo atstatytos nuosavybės teisės natūra į 62,30 ha. ploto žemės sklypą, esantį Kelmės r., Katiliškės kaime / bylos Nr. 18 4 l. /.
I. L. mirė 1997-11-26 / 30 l. /, paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymą buvo išduotas jo vaikams I. L., pareiškėjai E. Š. ir suinteresuotam asmeniui G. D. / bylos Nr. 18 1 l. /, nes 1999-11-02 Kelmės apylinkės teismo sprendimu buvo nustatytas juridinę reikšmę turintis palikimo priėmimo faktas / 30 l. /. Šioje byloje teismo posėdyje dalyvavę asmenys – visi trys įpėdiniai – nurodė, kad I. L. turėjo 62 ha. žemės sklypą / 91-93 l. /.
Pareiškėja E. Š. 2013-10-18 kreipėsi į NŽT Kelmės skyrių su prašymu / reg. Nr. 28FP-3188, saugomas byloje Nr. 18 / išduoti I. L. nuosavybės teisių atkūrimo bylos dokumentų kopijas, o 2014-01-22 – su raštu / reg. Nr. 28FP-34, saugomas toje pačioje byloje / dėl informacijos pateikimo. NŽT Kelmės skyriaus vedėjas 2014-02-11 raštu Nr. 28SD-(4.28.104)-591 informavo pareiškėją apie nuosavybės teisių atkūrimo pagrindą / 9 l. /, o Nacionalinė žemės tarnyba 2014-04-25 raštu Nr. 1SS-(7.5)-1053 / 13-15 l. / netenkino pareiškėjos 2014-03-03 skundo / 63-67 l. /. 2014-09-18 pareiškėja dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo kreipėsi į Kelmės apylinkės teismą.
2014m. rugsėjo 05d. UAB „Šiaulių hidroprojektas“ darbuotojas, dalyvaujant E. Š., E. P., E. D. ir A. V. surašė aktą / 39 l. / ir sudarė kaip I. L. nuosavybės teise valdyto 82, ha. ploto žemės sklypo planą / originalas - 102 l. /. Iš NŽT Kelmės skyriaus atstovės pateikto plano / 121 l. / ir kitų dokumentų / 101, 114-120 l. / matyti / ir visi dalyvaujantys asmenys tai pripažįsta – Lietuvos CPK 187str. 1d. /, kad 2014-09-05 sudarytame plane pažymėta kaip priklausiusi I. L. ir iki šiol negrąžinta sklypo dalis yra grąžinta natūra kitiems savininkams ir jų įpėdiniams.
Kiti rašytiniai įrodymai nurodo, jog L. L., gim. 1851m., mirė 1931-02-08 / 34 l. /. Lietuvos Centrinio valstybės archyvo 2014-06-05 pažymoje / 53-54 l. / nurodoma, jog „Pienocentro“ Kražių pieno perdirbimo bendrovės veiklos stebėjimo byloje 1937-03-01 narių sąraše įrašytas L. I.; skiltyje „kiek turi žemės“ įrašyta „40“. 1938-05-01 ir 1939-05-01 narių sąrašuose įrašytas L. I..; skiltyje „kiek turi žemės“ įrašyta „96“ / 53-54 l. /. Ypatingojo archyvo 2014-06-10 pažymoje Nr. P2-2403 nurodyta, kad L. šeimos tremties byloje esančiuose LTSR MGB 1949-02-28 pažymoje ir 1949-02-26 išraše įrašyta, kad I. L. / kitur – L., L. /, g. 1904m., gyvenęs (duomenys neskelbtini) / kitur – (duomenys neskelbtini) / k., iki žemės reformos turėjo 60,42 ha. žemės / 57 l. /.
Pagal „LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo“ / 1997-07-01 įstatymo Nr. VIII-359 redakcija / nuostatas nuosavybės teisės atkuriamos piliečiams, kurių prašymai atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą pateikti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ nustatytais terminais ir šio įstatymo nustatyta tvarka iki 2001m. gruodžio 31d. Piliečiams, praleidusiems nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas / 10str. 1d. /. Kartu su prašymu atkurti nuosavybės teises ... pridedami nuosavybės teises patvirtinantys dokumentai. Piliečiai, padavę prašymus atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, bet nepateikę nuosavybės teises ... patvirtinančių dokumentų, šiuos dokumentus iki 2003m. gruodžio 31d. turi pateikti šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytoms institucijoms. Piliečiams, praleidusiems nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas / 10str. 4d. /.
Nuosavybės teises patvirtinančiais dokumentais yra laikomi išrašai iš hipotekos knygų, jei šių nėra - turto perleidimo sutartys, teismų sprendimai, turto nacionalizavimo aktai, taip pat valstybinių archyvų išduoti pažymėjimai, testamentai ar kiti Vyriausybės nustatyti dokumentai / 9str. 1d. /. Piliečiai, kurių dokumentai, patvirtinantys nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą bei patvirtinantys giminystės ryšį, neišliko, turi teisę dėl nuosavybės teisių bei giminystės ryšio nustatymo kreiptis į teismą Lietuvos CPK nustatyta tvarka / 9str. 2d. /.
Analogiškai pagal LR Vyriausybės 1997-09-29 nutarimu Nr. 1057 / 1999-11-11 nutarimo Nr. 1274 redakcija / patvirtintos „LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos“ reikalavimus kartu su prašymu atkurti nuosavybės teises turėjo būti pateikiami ... nuosavybės teises ... patvirtinantys dokumentai. Piliečiai, padavę prašymus atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, bet nepateikę nuosavybės teises ... patvirtinančių dokumentų, šiuos dokumentus iki 2003m. gruodžio 31d. turėjo pateikti minėtos tvarkos 98, 100 ir 101 punktuose nurodytoms sprendimus priimančioms institucijoms. Piliečiai, praleidę nustatytąjį šių dokumentų pateikimo terminą, netenka teisės į nuosavybės teisių atkūrimą pagal šį įstatymą, išskyrus atvejus, kai praleistas terminas atnaujinamas teismo nutartimi. Teismui atnaujinus praleistą terminą, šios tvarkos 98, 100 ir 101 punktuose nurodytoms institucijoms pateikiama įsiteisėjusi teismo nutartis dėl termino atnaujinimo ir nuosavybės teises ... patvirtinantys dokumentai / 11p. /.
Žemesnės instancijos teismas
Nuosavybės teises patvirtinantys dokumentai yra išrašai iš hipotekos knygų, o jeigu šių nėra – turto perleidimo sutartys, teismų sprendimai, turto nacionalizavimo aktai, taip pat valstybinių archyvų išduoti pažymėjimai ir piliečių turimi dokumentai, nurodantys savininko nuosavybės teisėmis turėtą turtą.
Nuosavybės teises patvirtinantys dokumentai nepriklausomai nuo jų išdavimo / sudarymo / datos gali būti : žemės perleidimo aktai ar sutartys, ištraukos iš kaimų ir dvarų žemės išskirstymo viensėdžiais projektų planų, Kauno notarinio archyvo apskričių notarų pripažinimo aktų knygų ankstesnieji įrašai, hipotekos įstaigų pripažinimo aktų knygų ankstesnieji išrašai, teismų sprendimai, notarų patvirtinti testamentai, išrašai iš notarų aktų knygų ir kiti piliečių išsaugoti dokumentai, jeigu juos išdavė Lietuvos Respublikos įstaigos, tvarkiusios žemės reformos, turto apskaitos ir padalijimo reikalus, taip pat valstybinių archyvų pažymėjimai, nuorašai bei išrašai. Valstybinių archyvų pažymėjimams prilyginami ir iš valstybinių archyvų gauti bei buvusioms agrarinės reformos tarnyboms ir kitoms žemės reformą vykdančioms institucijoms pateikti įvairių dokumentų – kaimų skirstymo viensėdžiais, dvarų parceliavimo, žemės dalijimo ir kitų žemės nuosavybę patvirtinančių planų, apskričių žemės rūšiavimo komisijų sudarytų sąrašų, kurių reikia žemei apmokestinti pagal rūšis, arba žemės tyrimo žiniaraščių, Žemės tvarkymo departamento kaimų skirstymo viensėdžiais, žemės tvarkymo projektų pateikimo protokolų, apskričių žemės ūkio komisijų nutarimų arba suvestinių apie žemės paėmimą 1940 metais į valstybinį žemės fondą, valsčių savivaldybių pateiktų apskričių žemės ūkio komisijoms ūkių sąrašų, turto nacionalizavimo aktų nuorašai bei išrašai; dokumentai, nurodyti LR Vyriausybės 1993m. gegužės 20d. nutarime Nr. 349 "Dėl kai kurių dokumentų, patvirtinančių nuosavybės teisę į išlikusį nekilnojamąjį turtą", taip pat dokumentai, nurodyti LR Vyriausybės 1993m. birželio 10d. nutarime Nr. 407 "Dėl žemės valdymo nuosavybės teise faktą įrodančių papildomų dokumentų" / 12p. /.
Piliečių pateiktus dokumentus išnagrinėję tuometiniai žemėtvarkos skyriai Žemės ūkio ministerijos nustatyta tvarka turėjo teisę siūlyti institucijai, priimančiai sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, atkurti piliečiams nuosavybės teises pagal šiuos dokumentus arba pripažinti, kad pateiktų dokumentų nepakanka, ir siūlyti piliečiui kreiptis į teismą dėl žemės valdymo nuosavybės teisėmis fakto įrodymo / 13p. 1d. /.
Jeigu yra keli nuosavybės teises patvirtinantys dokumentai, nuosavybės teisės atkuriamos pagal vėliausiai išduotą dokumentą / 13p. 2d. /.
Šioje byloje yra du dokumentai, patvirtinantys nuosavybės teises – 1. Vyriausiosios žemės rūšiavimo komisijos archyvinio fondo Raseinių apskrities, Kražių valsčiaus, Adošiškės seniūnijos rūšimis paskirstytų žemių 1933-02-11 sąrašas, kuriame įrašytas savininkas L. L., Katiliškės kaime turėjęs 82,0556 ha. žemės, ir 2. LTSR žemės ūkio liaudies komisariato Raseinių apskrities žemės ūkio komisijos 1940-12-27 nutarimas, kuriame įrašytas Kražių valsčiaus Katiliškės kaimo buvęs 60,23 ha. žemės savininkas L. I., iš kurio į valstybinį žemės fondą paimta 30,23 ha. žemės. Visi kiti dokumentai vertintini tik kaip rašytiniai įrodymai, t.y. oficialūs / aukščiau nurodyti „Pienocentro“ ir MGB dokumentai, duomenys apie I. L. žemę kitų asmenų nuosavybės teisių atkūrimo dokumentuose – 115, 118 l., kt., Lietuvos CPK 197str. 2d. / ar prilygintini privatiems / sklypų planai – 102, 114 l., kt. /.
Nors rūšimis paskirstytų žemių 1933-02-11 sąraše įrašytas savininkas L. L., surinkti įrodymai patvirtina, kad I. L. tėvas L. L. / 33 l. /, gim. 1851m., mirė 1931-02-08 / 34 l. /, jo brolis Liudvikas gyveno Lenkijoje / 22-24, 109-112 l. / ir tik vokiečių okupacijos metais laikinai gyveno I. L. ūkyje / 35-37 l. /, todėl neginčijama / suinteresuoto asmens atstovė paskutiniame teismo posėdyje tokio atsiliepime nurodyto argumento atsisakė – Lietuvos CPK 187str. 1d. /, kad Katiliškės kaimo L. / kai kuriuose dokumentuose pavardė nežymiai pakeista / vardu esantis ūkis priklausė pareiškėjos E. Š. tėvui / 29 l. / I. L..
Esant skirtingiems duomenims apie žemės sklypo plotą, tiek pagal norminių aktų reikalavimus / LR Vyriausybės 1997-09-29 nutarimu Nr. 1057 patvirtintos „Nuosavybės teisių ... atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos“ 13p. 2d. /, tiek pagal formaliosios logikos taisykles, tiek taikant protingumo principą / Lietuvos CK 1.5str. / turi būti vadovaujamasi vėliausiai išduoto dokumento - žemės ūkio komisijos 1940-12-27 nutarimo dėl nacionalizavimo, t.y. sudaryto nacionalizavimo momentu – duomenimis. Todėl teismas sutinka su suinteresuoto asmens išsakyta atsiliepime ir teismo posėdžiuose bei nurodyta Nacionalinės žemės tarnybos 2014-04-25 sprendime išvada, kad remiantis aukščiau minėtu archyviniu dokumentu I. L. nuosavybės teisės galėjo būti atkuriamos į 60,23 ha. ploto žemės sklypą. Klausimas, ar pagrįstai jam nuosavybės teisės buvo atkurtos į 62,30 ha. plotą, šioje byloje nesprendžiamas.
Vėliausiai išduotas dokumentas patvirtina, kad nacionalizavimo metu I. L. priklausė 60,23 ha. ploto žemės sklypas, todėl šioje byloje pareiškėja privalėjo įrodyti / Lietuvos CPK 178str. /, kad jis faktiškai valdė kitokio ploto / kaip teigiama pareiškime – 82,0566 ha. / sklypą. Teismo vertinimu, tam pakankamų įrodymų nepateikta.
Visų pirma, iš I. L. 1991-12-13 pranešimo / originalas yra bylos Nr. 455 4 l. / aiškiai matyti, kad jis iš pradžių nurodė turėtos žemės plotą apie 70 ha.; šis įrašas perbrauktas ir viršuje užrašyta 82,06. Naujo įrašo turinys / 82,06 – t.y. iš pradžių tik apytiksliai, dešimtimis hektarų, nurodytas plotas patikslinamas iki šimtųjų hektaro dalių / leidžia daryti išvadą, kad plotas pranešime buvo patikslintas po 1992-12-08 Lietuvos valstybinio archyvo pažymėjimo / originalas tos pačios bylos 1 l. /, kuriame vieninteliame yra duomenys apie 82,0556 ha. sklypą, gavimo. Atsižvelgtina, kad šį pranešimą rašė žemės sklypo savininkas / o ne jo įpėdinis /, kuriam neabejotinai turėjo būti žinomas sklypo dydis. Todėl kyla pagrįstų abejonių, kaip jis galėtų taip ženkliai suklysti / skirtumas sudaro 12 ha., t.y. atitinka vidutinio dydžio ūkininko ūkio plotą /. Todėl teismas daro išvadą, kad 1991-12-13 rašydamas pranešimą I. L. apytiksliai nurodė turėto žemės sklypo dydį, o pateikus 1992-12-08 Lietuvos valstybinio archyvo pažymėjimą sklypo plotą patikslino / padidino / pagal jam palankius 1933m. archyvinius duomenis.
Pareiškėjos atstovės argumentą, jog „žemė yra ne ledo gabalas ir išgaruoti negalėjo“ teismas vertina kritiškai, nes jis pažeidžia įrodinėjimo naštos taisykles – pareiškėjos pareigą įrodyti faktą / jog asmuo nacionalizavimo metu valdė 82 ha. / perkelia kitiems asmenims ar teismui kaip pareigą nuginčyti ankstesnį faktą / įrodyti, kad 1933m. turėto sklypo dydis iki nacionalizavimo sumažėjo /. Ieškinio argumentus, jog archyviniai dokumentai patvirtina apie 80-90 ha. sklypo valdymą / nes prie valdytų 60 ha. pridėjus nacionalizuotus 30 ha. gausis apie 90 ha., t.y. paskutiniai archyviniai duomenys faktiškai sutampa su okupacinės valdžios įrašais – 5 l. / teismas vertina kaip įrodomosios reikšmės neturintį pageidaujamą skaičių interpretavimą.
I. L. 1991-12-13 kreipėsi dėl maždaug 70 ha. ploto žemės grąžinimo, jam dalyvaujant 1992-09-23 buvo surašytas 62,30 ha. sklypo ribų paženklinimo aktas / kuriame jis pasirašė neturintis pastabų - bylos Nr. 18 22 l. / ir sudarytas sklypo planas / bylos Nr. 18 19 l. /, kurio ribos akivaizdžiai esmingai nesiskiria nuo pateiktame tiksliame plane / 121 l. / esančių I. L. ir kitų asmenų sklypų ribų. Ir tik po 1992-12-08 Lietuvos valstybinio archyvo pažymėjimo / bylos Nr. 455 1 l. / pateikimo Kražių ART vėlesniuose dokumentuose / 1993-01-07 pažymose – bylos Nr. 18 13, 16-18 l., kt. / jau buvo nurodomas 82,06 ha. turėtos žemės plotas. Nors vienas dokumentas – išvada / bylos Nr. 18 8 l. /, kurioje sklypo plotas jau nurodomas 82,06 ha. - yra surašytas 1992-11-06, jame visų skaičių / 82,06 ir 62,30 / įrašai akivaizdžiai neatitinka kito ranka rašyto teksto, todėl darytina išvada, kad šie skaičiai įrašyti vėliau. Šie įrodymai taip pat patvirtina, kad I. L. savo reikalavimus padidino tik gavus jam palankius 1933m. archyvinius duomenis, kas savaime kelia rimtų abejonių dėl patikslintų duomenų apie sklypo dydį pagrįstumo / sunku įsivaizduoti, kaip savininkas savo žemės sklypo plotą galėtų sužinoti tik iš archyvinių dokumentų /.
Suinteresuoto asmens atstovės pateiktas planas / 121 l. / neginčijamai įrodo, kad pareiškėjos nurodomoje kaip I. L. priklausiusioje sklypo dalyje / planas – 102 l. / yra natūroje / t.y. toje pačioje vietoje / atkurtos nuosavybės teisės kitiems savininkams ir jų įpėdiniams, kurių teises patvirtina archyviniai dokumentai / 115, 118 l., kt. / . Todėl nustačius prašomą faktą išeitų, kad nacionalizavimo metu tą pačią žemę valdė skirtingi savininkai, kas yra neįmanoma / Lietuvos CPK 182str. 1d. 1p. /. Įvertintina, kad atkuriant nuosavybės teises visiems šiems asmenims nei pats I. L., nei jo įpėdiniai pretenzijų nepareiškė ir iki pat I. L. mirties patikslinto dydžio sklypo planas nebuvo sudarytas, o sudarytas tik 2014m. pareiškėjos E. Š., kuriai nacionalizavimo metu tebuvo 8 metai / 29 l. /, pageidavimu.
„Pienocentro“ dokumentai / 53-54 l. / yra visiškai prieštaringi - pagal juos išeitų, kad 1937m. I. L. turėjo 40 ha. žemės, o 1938m. ir 1939m. – jau 96 ha. Tai akivaizdžiai prieštarauja visiems kitiems įrodymams, todėl juos teismas vertina kritiškai. Tačiau LTSR MGB 1949m. dokumentai / kad I. L. iki žemės reformos turėjo 60,42 ha. žemės - 57 l. / visiškai atitinka žemės ūkio komisijos 1940-12-27 nutarimo duomenis.
Liudytojas E. D. yra gimęs 1932m., T. M. - 1939m., K. L. – 1962m., todėl neabejotinai negali žinoti žemės nacionalizavimo metu / 1940m. / buvusių aplinkybių. Liudytoja A. V. yra gimusi 1926m., tačiau pripažino apie žemę sužinojusi tik važiuojant su tėvais sustojus pas L. pailsinti arklių. Liudytojas E. D. pripažino, kad sudarant planą / 102 l. / jis dalyvavo, tačiau rodant šeimininkei žymėjo matininkas, o jis tik „maždaug praėjo kartu“ / cituojama /. Tikslių sklypo jis ribų nežino, tačiau tiek minėtas planas / 102 l. / , tiek posėdyje jam parodytas planas / 121 l. / yra teisingi / nors iš tiesų šių planų duomenys visiškai prieštarauja vieni kitiems /. Teismas laiko, kad šie liudytojai dėl tam tikrų ypatybių / tuometinio amžiaus, gyvenamosios vietos ir t.t. / negalėjo žinoti I. L. sklypo dydžio bei ribų, ką patvirtina jų parodymų turinys / iš esmės grindžiamas teiginiu, jog sklypas buvo 80 ha. dydžio, tačiau šio teiginio niekaip nepatvirtinant konkrečiomis detalėmis /, todėl šie parodymai negali būti laikomi patikimai įrodymais, paneigiančiais aukščiau aptartus rašytinius įrodymus ir nustatytus faktus / jog nuosavybės teisės toje vietoje atkurtos natūra kitiems asmenims, jog pats I. L. iki mirties neparodė 82 ha. ploto sklypo ribų ir t.t. /. Todėl pripažįstama, kad pareiškėja nepateikė prašomą nustatyti faktą patvirtinančių įrodymų, dėl ko pareiškimas netenkintinas / Lietuvos CPK 444str. 2d. 5p., 448str. /.
Netenkinant pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nėra pagrindo atnaujinti praleistą terminą nuosavybės teisę patvirtinantiems dokumentams pateikti įgaliotai institucijai / nes tokių dokumentų po teismo sprendimo neatsiranda /, todėl šis terminas neatnaujintinas, prašymas netenkintinas / Lietuvos CPK 578str. / ir dėl jo iš esmės / žemės reformą vykdančios institucijos atstovų veiksmų bei sprendimų nuosavybės teisių atkūrimo procese, termino praleidimo trukmės, pareiškėjos nurodomų priežasčių vertinimo, kt. / teismas plačiau nepasisako.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Pareiškėjos E. Š. pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo netenkinti.
Pareiškėjos E. Š. prašymo dėl praleisto įstatymo nustatyto termino atnaujinimo netenkinti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Kelmės apylinkės teismą.