Kauno apygardos teismo nutartis

2020-03-24 · Civilinė byla Nr. e2S-453-480/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-03-24
Bylos Nr.
e2S-453-480/2020
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Albina Rimdeikaitė
Atsakovas
M. V.
Ieškovas
akcinei draudimo bendrovei „Gjensidige“
Trečiasis asmuo
V. V.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-453-480/2020Teisminio proceso Nr. 2-69-3-05254-2019-8Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.6.3; 3.3.2.3; 3.3.2.4; 3.3.2.5 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. kovo 24 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Rimdeikaitė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo M. V. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-31444-959/2019 pagal atsakovo M. V. pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ieškovei akcinei draudimo bendrovei „Gjensidige“, trečiasis asmuo byloje – V. V..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė akcinė draudimo bendrovė (toliau – ADB) „Gjensidige“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama regreso tvarka priteisti iš atsakovo M. V. 4 159,35 Eur sumokėtą draudimo išmoką, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą ir bylinėjimosi išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

2. Kauno apylinkės teismas 2019 m. spalio 17 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-10895-959/2019 ieškinį tenkino visiškai, priteisė iš atsakovo M. V. ieškovės ADB „Gjensidige“ naudai 4 159,35 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. balandžio 1 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 514,71 Eur bylinėjimosi išlaidas, priteisė iš atsakovo M. V. 10,74 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidas valstybei.

Šalies argumentai

3. Atsakovas M. V. 2019 m. lapkričio 6 d. pateikė pareiškimą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 17 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo, prašydamas panaikinti 2019 m. spalio 17 d. Kauno apylinkės teismo sprendimą už akių ir atnaujinti civilinės bylos nagrinėjimą iš esmės. Pareiškime nurodė, kad sprendimas už akių buvo priimtas dėl to, kad atsakovas neatvyko į teismo posėdį, nustatyta tvarka nepateikė prašymo atidėti bylos nagrinėjimą, svarbių neatvykimo priežasčių nenurodė ir nepridėjo tai patvirtinančių įrodymų, tačiau atvykti į teismo posėdį ar pranešti teismui priežasčių dėl ko negali atvykti į teismo posėdį neturėjo galimybės, nes tuo metu gulėjo ligoninėje dėl traumos darbe. Apie tai teismo posėdžio metu teismą informavo trečiasis asmuo ir jo atstovas, todėl nebuvo pagrindo priimti sprendimą už akių. Šiuo atveju atsakovas nebuvo pasyvus. Priešingai, pateikė atsiliepimą į ieškinį, tačiau į posėdį neatvyko dėl pateisinamos priežasties, t. y. nelaimingo atsitikimo darbe. Tai patvirtina pridėdama viešosios įstaigos (toliau –VšĮ) (duomenys neskelbtini) ligoninės epikrizė, todėl nebuvo pagrindo priimti sprendimą už akių. Iš epikrizės matyti, kad atsakovas turėjo nedarbingumą nuo 2019 m. spalio 9 d. iki 2019 m. spalio 31 d. Jam darbo metu lūžo kulnikaulis, taip pat buvo sutrikusi kairės kojos funkcija. Jis niekaip negalėjo atvykti į 2019 m. spalio 10 d. vykusį teismo posėdį, nes buvo stipriai susitraumavęs ir gulėjo ligoninėje. Akivaizdu, kad neatvykimo į teismo posėdį priežastis svarbi – sunki trauma dėl, kurios negalėjo judėti bei gulėjo ligoninėje. Teismui priėmus sprendimą už akių iš atsakovo buvo atimta prieinama teisinės gynybos priemonė, teisė į teisingą, išsamų civilinės bylos išnagrinėjimą ir tokiu būdu buvo pažeista jo teisė į teismą, tiek teisė būti išklausytam teisme. Teismas sprendime už akių netinkamai taikė materialines teisės normas. 2019 m. liepos 11 d. teismo posėdyje (garso įrašo 59 min. 30 s.) teisėjas nurodė, kad „ieškovas privalo įrodyti šioje byloje ne tik ieškinyje nurodytas aplinkybes, bet ir tai, kad atsakovams gali būti taikoma deliktinė atsakomybė, o tai reiškia, kad ieškovas turi įrodyti deliktinės atsakomybės sąlygas, tame tarpe neteisėtus veiksmus. Nagrinėjamu atveju abiejų atsakovų veiksmų neteisėtumas turi būti nustatomas pagal Vokietijos teisės aktus, t. y. jų veiksmų prieštaravimas Vokietijos teisės aktams. Kas liečia Vokietijos teisės aktų nuostatas tokių įrodymų byloje nėra arba jų galbūt yra nepakankamai, teismas turi teisę siūlyti šalims pateikti papildomus įrodymus. Teismas siūlo ieškovui pateikti įrodymus pagrindžiančius tai, kad atsakovų veiksmai ar neveikimas pagal Vokietijos teisės aktus buvo neteisėti“. Ieškovė sutiko pasinaudoti teismo siūlymu ir įsipareigojo pateikti dokumentus per vieną darbo dieną. Teismas žodine nutartimi įpareigojo ieškovę pateikti minėtus dokumentus – Vokietijos teisės aktus – per vieną darbo dieną. Ieškovė teismo žodinės nutarties neįvykdė ir nepateikė Vokietijos teisės aktų. Neturėdama Vokietijos teisės aktų normų turinio, teismas sprendime už akių nesivadovavo Vokietijos teisės aktų normomis, todėl neturėjo teisinio pagrindo nustatyti atsakingą už žalos padarymą asmenį, todėl nesant Vokietijos teisės aktų normų turinio ir nenustačius atsakingo už žalos padarymą asmens, sprendimas už akių yra nepagrįstas ir neteisėtas. Kad atsakovas pagal Vokietijos įstatymus nėra atsakingas už autoįvykio metu padarytą žalą, patvirtina pridedamas Kelno prokuratūros prokuroro Kunkel raštas. Kadangi negalėjo atvykti į teismo posėdį dėl svarbios priežasties (tuo metu gulėjo ligoninėje), todėl negalėjo pateikti minėto rašto. Teismas negalėjo priimti sprendimo už akių, nes priimant sprendimą už akių nenustatytos esminės reikšmės sprendimo priėmimui turinčios aplinkybės. Sprendimą už akių priėmęs teismas tinkamai neištyrė byloje esančių įrodymų, o priimtą sprendimą už akių grindė išimtinai vien tik ieškovės išdėstytais argumentais. Teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovas vairavo automobilį, sukėlė eismo įvykį ir pasišalino iš eismo įvykio vietos. Ieškovės pateikta Vokietijos policijos medžiaga nepatvirtina ieškovės nurodytų aplinkybių, o tik patvirtina faktą, kad atsakovas buvo apklaustas policijos įstaigoje kaip liudytojas, o ne kaip galimai vairavęs automobilį ir sukėlęs eismo įvykį, ir pabėgęs iš eismo įvykio vietos. Taip pat teismas neatsižvelgė į aplinkybes, kad Vokietijos policijos apklausti liudytojai – atsakovo kaimynai patvirtino, kad ne jis vairavo automobilį. Atsakovo pateikta pažyma, kad jis laikotarpiu nuo 2018 m. liepos 14 d. iki 2018 m. liepos 18 d. buvo gydomas Vokietijos ligoninėje dėl patirtos anafilaksinės reakcijos, Vokietijos policijos apklausti liudytojai bei Kelno prokuratūros prokuroro Kunkel raštas leidžia daryti išvadą, kad eismo įvykio metu atsakovas gulėjo ligoninėje ir apie eismo įvykį sužinojo tik atgavęs sąmonę. Visos šios aplinkybės lėmė nepagrįsto ir neteisingo sprendimo priėmimą ir sudaro savarankišką pagrindą jį peržiūrėti.

Atsiliepimas

4. Ieškovė ADB „Gjensidige“ atsiliepimu į pareiškimą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 17 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo prašė pareiškimo netenkinti. Nurodė, kad ieškovė nesutinka su atsakovo pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodytais teiginiais, kad jo nurodytos priežastis yra laikytinos svarbiomis remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 287 straipsnio 1 dalimi. Pažymėjo, kad atsakovas negana to, jog jau buvo išdėstęs savo poziciją dėl pareikšto ieškinio atsiliepime, papildomai be svarbių priežasčių neatvyko ir į 2019 m. liepos 11 d. teismo posėdį. Atsakovas kartu su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikė 2019 m. liepos 23 d. pranešimą iš Kelno prokuratūros, kuris neva patvirtina, kad atsakovas nėra atsakingas už autoįvykio metu padarytą žalą. Iš pranešimo turinio visiškai nėra aišku apie kokį įvykį ir apie kokį procesą eina kalba, t. y. pateiktas dokumentas nekaip nepatvirtina to fakto, kad atsakovas nėra atsakingas už eismo įvykį. Taip pat akcentavo, kad atsakovas prieštarauja patiems savo atsiliepime išdėstytiems teiginiams. Atsiliepime atsakovas buvo nurodęs, kad buvo apklaustas kaip liudytojas, o ne kaip galimai vairavęs automobilį ir sukėlęs eismo įvykį, ir pabėgęs iš eismo įvykio, kai tuo tarpu minėtame Kelno prokuratūros pranešime yra nurodyta, jog „nutraukiau prieš jus preliminarų procesą‘‘. Tai yra, netgi ir darant prielaidą, kad atsakovo pateiktas dokumentas yra susijęs su 2018 m. liepos 14 d. eismo įvykiu, jame yra nurodyta, jog atsakovas procese dalyvavo ne kaip liudytojas, o kaip galimas įtariamasis. Nesutiko su atsakovo pareiškime nurodytais klaidingais teiginiais, kad ieškovė nepasinaudojo 2019 m. liepos 11 d. teismo posėdyje nurodytu siūlymu pateikti įrodymus, pagrindžiančius tai, jog atsakovų veiksmai ar neveikimas pagal Vokietijos aktus buvo neteisėti. Ieškovė dar 2019 m. liepos 12 d. įvykdė minėtą pasiūlymą bei pateikė į bylą Vokietijos kelių eismo kodekso straipsnių vertimus, kuriais remiantis transporto priemonės savininkas (valdytojas) pagal Vokietijos Federacinės Respublikos (įvykio vietos valstybės) teisės aktus yra atsakingas už žalos padarymą asmuo. Atsakovas su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nepateikė jokių naujų svarių įrodymų, kurie galėtų turėti įtakos sprendimo teisėtumui. Visas pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo yra paremtas deklaratyviais pasisakymais ir teiginiais, iš esmės nieko nesiskiriančiais nuo atsiliepime išdėstytų, nepagrindžiant jų jokiais teisinę reikšmę turinčiais įrodymais. Pabrėžė, kad teismas, priimdamas sprendimą už akių, įvertino atsakovo atsiliepime išdėstytą poziciją. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, kurie gali įtakoti sprendimo teisėtumą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Kauno apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 13 d. nutartimi netenkino atsakovo M. V. pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Atsiliepimas

6. Teismas, iš bylos duomenų nustatęs, kad atsakovui M. V. 2019 m. gegužės 24 d. jo paties atsiliepime į ieškinį nurodytu gyvenamosios vietos adresu buvo išsiųstas pranešimas dėl tripliko pateikimo, kuris buvo laikomas įteiktu atsakovui, vadovaujantis CPK 121 straipsnio 2 dalimi, o per teismo nustatytą terminą dėl nežinomų priežasčių atsakovas nepateikė tripliko, bei kad atsakovui CPK nustatyta tvarka siunčiamu pranešimu buvo pranešta apie 2019 m. spalio 10 d. teismo posėdį, į kurį atsakovas neatvyko, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė, iki teismo posėdžio pradžios nepateikė dokumentų, pateisinančių savo neatvykimą, o ieškovės atstovas posėdyje prašė priimti sprendimą atsakovui už akių, konstatavo, kad byloje galėjo būti priimtas sprendimas už akių.

Žemesnės instancijos teismas

7. Teismas sprendė, kad CPK 288 straipsnio 4 dalies 2 punkte numatytas sprendimo už akių panaikinimo ir bylos nagrinėjimo iš esmės atnaujinimo pagrindas byloje nenustatytas.

8. Teismas konstatavo, kad nustatant, ar atsakingiems asmenims valdant ar naudojant transporto priemonę atsiranda civilinė atsakomybė, ar draudikui kyla prievolė atlyginti žalą nukentėjusiajam bei šios prievolės apimtį, nagrinėjamu atveju taikoma Vokietijos teisė, o tuo tarpu Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) neįtvirtina specialiųjų kolizinių taisyklių dėl atgręžtinių reikalavimų, todėl draudiko atgręžtiniams reikalavimams dėl nukentėjusiesiems išmokėtų sumų grąžinimo taikoma Lietuvos teisė.

9. Teismui nustačius, kad atsakovas M. V. vairavo transporto priemonę ir pasišalino iš eismo įvykio vietos, teismas padarė išvadą, jog regresinis reikalavimas pareikštas tinkamam atsakovui ir sprendimu už akių buvo patenkintas pagrįstai.

10. Teismas nustatė, kad iš atsakovo pateikto Vokietijos Kelno prokuratūros pranešimo turinio neaišku, kas sudarė pagrindą nutraukti baudžiamąjį procesą atsakovo atžvilgiu, jame nekonstatuota, jog atsakovas transporto priemonės nevairavo.

11. Teismas sprendė, kad byloje pakanka įrodymų tikėtinai išvadai, jog atsakovas M. V. vairuodamas transporto priemonę sukėlė eismo įvykį bei neteisėtai pasišalino iš eismo įvykio vietos. Jo su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikti įrodymai šios išvados nepaneigia. Taigi nenustatyta, kad atsakovo pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui.

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

12. Atskirajame skunde atsakovas M. V. prašo Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 13 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – patenkinti atsakovo pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo – panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 17 d. sprendimą už akių ir atnaujinti civilinės bylos nagrinėjimą iš esmės. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

12.1. Teismas skundžiamoje nutartyje nurodė papildomą priežastį sprendimo už akių priėmimui (tripliko nepateikimą), kuri nebuvo nurodyta sprendime už akių. Kadangi tripliko nepateikimas nebuvo nurodytas priežastimi priimti sprendimą už akių, teismas neturėjo teisės papildyti sprendimo už akių.

12.2. Teismas nutartyje visiškai nepasisakė dėl pareiškime nurodytų neatvykimo į teismo posėdį ir nepranešimo apie neatvykimą į teismo posėdį priežasčių ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos.

12.3. Aplinkybę, kad teismo posėdžio metu atsakovas gulėjo ligoninėje dėl traumos darbe patvirtina prie pareiškimo pridėta VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės epikrizė, dėl kurios teismas skundžiamoje nutartyje nepasisakė.

12.4. Nutartyje minima ieškovės pateikta Vokietijos teisės aktų norma yra siųsta ieškovei elektroniniu paštu. Siuntėjas yra ieškovės partneris, elektroniniame laiške net nenurodęs Vokietijos teisės normų šaltinio (tą nesunku padaryti nurodžius nuorodą į valstybinės įstaigos svetainėje publikuotą teisės normą), todėl neesant patikimo šaltinio, neaišku ar ieškovės pateiktas Vokietijos teisės akto normos turinys atitinką tikrųjų Vokietijos teisės normų turinį. Teismas neturėjo pagrindo vadovautis iš nepatikimo šaltinio gautomis Vokietijos teisės aktų normomis.

12.5. Nutartyje teismas įrodymus vertino selektyviai – tyrė tik ieškovei palankius įrodymus, o dėl atsakovui palankių įrodymų nepasisakė visiškai, netgi kai tų įrodymų šaltinis tas pats, pavyzdžiui, Vokietijos policijos surinkta medžiaga.

12.6. Teismo nurodyta aplinkybė apie tai, kad nėra aišku, kas sudarė pagrindą nutraukti baudžiamąją bylą, nėra svarbi, nes nutrauktas procesas prieš atsakovą akivaizdžiai parodo, kad jis nėra atsakingas už autoįvykį, o tuo labiau nepasišalino iš eismo įvykio vietos.

12.7. Reikšmingos aplinkybės galėjo būti nustatytos tik bylą nagrinėjant iš esmės. Teismui kilo abejonių dėl įrodymų byloje ir teismas jas išsakė, taip pat teismo posėdyje atsakovas nedalyvavo dėl svarbių priežasčių, todėl teismas negalėjo priimti sprendimo už akių.

Atsiliepimas

13. Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė ADB „Gjensidige“ prašo atskirąjį skundą atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 13 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo:

13.1. Teisminis procesas trūko nuo 2019 m. kovo 26 d. (atsakovas apie ji sužinojo 2019 m. balandžio 10 d. (įteikimo pažyma)) iki 2019 m. spalio 17 d. (sprendimas už akių), t. y. atsakovas turėjo maždaug 7 mėnesius įrodymams teikti, tačiau juos pradėjo teikti tik gavęs sprendimą už akių. Akivaizdu, kad atsakovo elgesys yra akivaizdus piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pavyzdys.

13.2. Pareiškėjas kartu su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikė 2019 m. spalio 23 d. pranešimą iš Kelno prokuratūros, kuris neva patvirtina, kad atsakovas nėra atsakingas už autoįvykio metu padarytą žalą. Visiškai sutiktina su teismo skundžiamoje nutartyje išdėstytais teiginiais, kad iš pranešimo turinio visiškai nėra aišku apie kokį įvykį ir apie kokį procesą eina kalba, t. y. pateiktas dokumentas nekaip nepatvirtina to fakto, kad atsakovas nėra atsakingas už eismo įvykį.

13.3. Vokietijos teisės aktų turinys yra identiškas lietuviškajam, todėl atsakovo teiginiai, kad teismas nesivadovavo teisės aktų turiniu yra nepagrįsti.

13.4. 2018 m. lapkričio 29 d. ADB „Gjensidige“ gavo trečiojo asmens V. V. pranešimą, kuriame jis nurodė, kad eismo įvykio metu buvo Lietuvoje, todėl minėto automobilio nevairavo ir negalėjo vairuoti. Nurodė, kad automobilį buvo perdavęs sūnui M. V., t. y. byloje buvo įrodyta, kad transporto priemonę eismo įvykio metu valdė atsakovas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

15. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

16. Sprendimo už akių priėmimo pagrindai ir sąlygos įtvirtinti CPK 285 straipsnyje. Sprendimas už akių gali būti priimtas tais atvejais, kai neatvyksta į parengiamąjį ar teismo posėdį viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie posėdžio laiką ir vietą, ir iš jos negautas prašymas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, o atvykusi šalis prašo priimti sprendimą už akių, taip pat kai šalis per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento ir kita šalis savo atsiliepime į ieškinį ar paruošiamajame dokumente prašė priimti sprendimą už akių. Be to, sprendimas už akių gali būti priimtas dėl vieno ar kelių ieškovų ar atsakovų, kai šie, esant šioje dalyje nurodytoms sąlygoms, neatvyksta į parengiamąjį ar teismo posėdį arba per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį ar paruošiamojo dokumento byloje, kurioje yra keli ieškovai ar atsakovai (CPK 285 straipsnio 1 dalis). Taigi sprendimas už akių gali būti priimtas, kai atsakovas, būdamas tinkamai informuotas apie bylos nagrinėjimą, nevykdo procesinės pareigos rūpintis proceso operatyvumu ir ekonomiškumu arba piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, siekdamas vilkinti bylos nagrinėjimą.

17. Sprendimas už akių nėra klasikinė ir įprasta teisingumo įgyvendinimo forma, tai vienos iš ginčo šalių netinkamo, pasyvaus procesinio elgesio padarinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210-219/2017). Tuo siekiama skatinti šalis rūpintis proceso eiga, greitu ir ekonomišku bylos išnagrinėjimu, laiku ir rūpestingai pateikti savo poziciją teismui, sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis, nevilkinti proceso (CPK 7 straipsnis).

18. Įstatymas numato, kad sprendimas už akių gali būti priimamas, jeigu į teismo posėdį neatvyksta atsakovas, ieškovo prašymu ir CPK nustatyta tvarka priima sprendimą už akių (CPK 246 straipsnio 2 dalis). Tačiau pažymėtina, kad teismo sprendimo už akių priėmimas nėra teisinė sankcija atitinkamo procesinio dokumento nepateikusiai, ar teismo posėdyje nedalyvaujančiai šaliai, o yra tik viena iš priemonių proceso koncentruotumo principui įgyvendinti, todėl ji turi būti suderinama su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu bylos išnagrinėjimu. Siekiant užtikrinti, kad nebūtų pažeisti pasyviosios šalies teisės ir teisėti interesai ir kad byla būtų išnagrinėta teisingai, CPK 287 straipsnyje nustatyta teisė šaliai, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, paduoti pareiškimą dėl šio sprendimo peržiūrėjimo. Pareiškimo peržiūrėti sprendimą už akių padavimas yra vienintelis būdas pasyviajai šaliai pašalinti savo neatvykimo į teismo posėdį ar kitokio pasyvumo padarinius, nes ji negali sprendimo už akių skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka (CPK 285 straipsnio 5 dalis).

19. CPK 288 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos dvi sąlygos, iš kurių nors vienai esant nustatytai, sprendimas už akių turi būti panaikinamas ir bylos nagrinėjamas atnaujinamas: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių.

20. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino atsakovo pareiškimo dėl priimto sprendimo už akių peržiūrėjimo, kadangi priimtas sprendimas už akių yra iš esmės neteisėtas ir nepagrįstas.

21. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Kauno apylinkės teismas 2019 m. balandžio 1 d. priėmė ieškovės ADB „Gjensidige“ ieškinį atsakovams V. V. ir M. V. dėl regreso tvarka sumokėtos 4 159,35 Eur draudimo išmokos, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo. 2019 m. balandžio 25 d. atsakovas M. V. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad nesutinka su ieškiniu, ir prašė ieškinį atmesti. 2019 m. balandžio 25 d. atsakovas V. V. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškovės reikalavimais nesutinka, ir prašė ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Bylą nagrinėjančio teisėjo priimta rezoliucija buvo nutarta bylą nagrinėti paruošiamųjų dokumentų būdu.

22. 2019 m. gegužės 21 d. ieškovė pateikė dubliką, kuriuo prašė ieškinį tenkinti visa apimtimi bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas V. V. 2019 m. birželio 10 d. pateikė tripliką, kuriuo prašė ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas M. V. tripliko nepateikė. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad M. V. siųstas dublikas su pranešimu dėl tripliko pateikimo į teismą 2019 m. birželio 8 d. grįžo neįteiktas, pakartotinai siųstas nebuvo.

23. Kauno apylinkės teismo 2019 m. birželio 17 d. nutartimi byla buvo paskirta nagrinėti teismo posėdyje 2019 m. liepos 11 d. Teismo šaukimai į šį posėdį ieškovei, atsakovui V. V. ir jo atstovui advokatui L. J. išsiųsti naudojantis Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau – LITEKO) Viešųjų elektroninių paslaugų posistemiu (toliau – VEP posistemis). Atsakovui M. V. teismo šaukimas buvo siųstas adresu – (duomenys neskelbtini), grįžo neįteiktas, pakartotinai siųstas nebuvo.

24. Teismas 2019 m. liepos 11 d. teismo posėdyje protokoline nutartimi laikė, kad teismo šaukimas pagal CPK nuostatas atsakovui M. V. yra laikomas įteiktu tinkamai, kadangi atsakovas neįvykdė savo pareigos pranešti teismui apie gyvenamosios vietos, t. y. korespondencijos įteikimo adreso pasikeitimą (2019 m. liepos 11 d. teismo posėdžio civilinėje byloje Nr. e2-10895-959/2019 garso įrašas: 37 sek. – 1 min. 21 sek.). 2019 m. liepos 11 d. teismo posėdis buvo atidėtas ieškovui sutikus pasinaudoti teismo siūlymu pateikti papildomus įrodymus (2019 m. liepos 11 d. teismo posėdžio civilinėje byloje Nr. e2-10895-959/2019 garso įrašas: 1 val. 0 min. 30 sek. – 1 val. 1 min. 2 sek.). Kitas teismo posėdis byloje buvo paskirtas 2019 m. spalio 10 d. Atsakovui M. V. 2019 m. liepos 12 d. buvo išsiųstas teismo pranešimas. Duomenų, kam šis teismo pranešimas buvo įteiktas, byloje nėra.

25. 2019 m. spalio 10 d. nutartimi buvo priimtas ieškovės ieškinio dalies dėl žalos priteisimo iš atsakovo V. V. atsisakymas ir šioje dalyje civilinė byla buvo nutraukta, buvo nutarta V. V. byloje laikyti trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų. 2019 m. spalio 10 d. vykusiame teismo posėdyje atsakovas M. V. taip pat nedalyvavo. Buvo pagarsinta, kad atsakovas guli ligoninėje (2019 m. spalio 10 d. teismo posėdžio civilinėje byloje Nr. e2-10895-959/2019 garso įrašas: 33 sek. – 34 sek.), tačiau teismas nurodė, jog byloje nėra gautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą, duomenų, kad atsakovas guli ligoninėje teismas taip pat neturi, teismo pranešimas išsiųstas jo paties nurodytų adresu, todėl, vadovaudamasis CPK 121 straipsnio 2 dalies nuostata, laikė, kad atsakovui yra tinkamai pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, todėl nutarė bylą nagrinėti atsakovui M. V. nedalyvaujant (2019 m. spalio 10 d. teismo posėdžio civilinėje byloje Nr. e2-10895-959/2019 garso įrašas: 37 sek. – 1 min. 57 sek.). Šiame posėdyje ieškovės atstovui pareiškus prašymą byloje priimti sprendimą už akių, teismas, laikydamas, kad yra visos sąlygos priimti sprendimui už akių, ir vadovaudamasis CPK 246 straipsnio 2 dalies nuostatomis, šį prašymą tenkino, sprendimo už akių priėmimą ir paskelbimą atidėjo 2019 m. spalio 17 d. (2019 m. spalio 10 d. teismo posėdžio civilinėje byloje Nr. e2-10895-959/2019 garso įrašas: 8 min. 44 sek. – 9 min. 02 sek.; 10 min. 52 sek. – 11 min. 56 sek.).

26. 2019 m. spalio 17 d. buvo priimtas sprendimas už akių, kuriuo ieškinys buvo patenkintas visiškai. Atsakovui M. V. sprendimas už akių buvo išsiųstas 2019 m. spalio 18 d., tačiau vokas grįžo neįteiktas, duomenų apie sprendimo už akių įteikimą atsakovui byloje nėra. Atsakovas 2019 m. lapkričio 6 d. pateikė pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

27. Įvertinus nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo nuomone, yra pagrindas sutikti su atskirojo skundo argumentais, kad nebuvo pagrindo priimti sprendimo už akių, o teismui priėmus sprendimą už akių iš atsakovo buvo atimta teisė į teisingą, išsamų civilinės bylos išnagrinėjimą, teisė būti išklausytam teisme.

28. Nors atsakovas atskirajame skunde nenurodo šių aplinkybių, tačiau apeliacinės instancijos teismas, nustatęs padarytus procesinių dokumentų siuntimo ir įteikimo atsakovui pažeidimus, konstatuoja, kad šiuo atveju sprendimas už akių negalėjo būti priimtas, nes atsakovas nebuvo tinkamai informuotas nei apie pareigą pateikti tripliką, nei apie 2019 m. liepos 11 d. ar 2019 m. spalio 10 d. vykusius teismo posėdžius, o 2019 m. spalio 10 d. nutartis visai nebuvo išsiųsta atsakovui M. V..

29. CPK įtvirtintas procesinių dokumentų įteikimo institutas (CPK 117–132 straipsniai) yra skirtas asmens teisei būti informuotam apie teismo procesą ir būti išklausytam – pateikti bylą nagrinėjančiam teismui argumentus savo interesų gynybai – užtikrinti; tai viena iš asmens teisės į teisingą teismą garantijų. Teisė į teisingą teismą – ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos (toliau – Konvencija) saugoma vertybė, todėl kasacinio teismo praktikoje dėl procesinių dokumentų įteikimo instituto nuosekliai remiamasi Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudencija. Į šias principines nuostatas turi būti atsižvelgiama teismui konkrečioje byloje taikant civilinio proceso teisės normas, nustatančias procesinių dokumentų įteikimo taisykles.

30. EŽTT praktikoje pažymima, kad Konvencijos 6 straipsnio 1 dalis nenustato konkretaus procesinių dokumentų įteikimo būdo (žr., pvz., 2017 m. vasario 16 d. sprendimo byloje Karakutsya prieš Ukrainą, peticijos Nr. 18986/06, par. 53). Tačiau bendrasis teisės į teisingą teismą principas, apimantis taip pat esminį proceso rungimosi principą, reikalauja, kad visos šalys civiliniame procese turėtų galimybę susipažinti su pastabomis ar pateiktais įrodymais bei juos komentuoti, taip siekdamos daryti įtaką teismo sprendimui. Visa tai suponuoja, kad asmuo, prieš kurį yra pradėtas teismo procesas, turi būti informuotas apie šį faktą (žr., pvz., 2014 m. kovo 4 d. sprendimo byloje Dilipak ir Karakaya prieš Turkiją, peticijų Nr. 7942/05, 24838/05, par. 77; 2015 m. gegužės 21 d. sprendimo byloje Zavodnik prieš Slovėniją, peticijos Nr. 53723/13, par. 70; 2016 m. birželio 9 d. sprendimo byloje Gyuleva prieš Bulgariją, peticijos Nr. 38840/08, par. 35). Jeigu teismo dokumentai, įskaitant teismo šaukimus, nėra įteikiami asmeniškai, asmeniui gali būti užkertamas kelias ginti save teismo proceso metu (žr. 2015 m. spalio 8 d. sprendimo byloje Aždajić prieš Slovėniją, peticijos Nr. 71872/12, par. 48).

31. Pagal CPK 285 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyta, kad teismas netenkina šalies prašymo priimti sprendimą už akių, kai neatvykusiai ar procesinio dokumento nepateikusiai šaliai nebuvo tinkamai pranešta apie parengiamojo ar teismo posėdžio laiką ir vietą arba nebuvo tinkamai įteikti procesiniai dokumentai, kuriuose nurodyta per nustatytus terminus pateikti atsiliepimą į ieškinį, paruošiamąjį dokumentą.

32. CPK 123 straipsnyje nustatyta, kad jeigu dalyvaujantis byloje asmuo yra fizinis asmuo, procesiniai dokumentai įteikiami jam asmeniškai, o jeigu jis neturi civilinio procesinio veiksnumo, – atstovui pagal įstatymą (CPK 123 straipsnio 1 dalis). Kai procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato jo gyvenamosios vietos ar kitu nurodytu procesinių dokumentų įteikimo adresu ar darbo vietoje, procesinis dokumentas yra įteikiamas kuriam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių šeimos narių (vaikams (įvaikiams), tėvams (įtėviams), sutuoktiniui ir pan.), išskyrus atvejus, kai byloje šeimos nariai turi priešingą teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, o jeigu ir jų nėra, – darbovietės administracijai; jeigu procesinis dokumentas negali būti fiziniam asmeniui įteiktas jo nurodytos gyvenamosios vietos ar kitu jo nurodytu procesinių dokumentų įteikimo adresu, procesinį dokumentą pristatantis asmuo jį įteikia fizinio asmens deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. Tais atvejais, kai fizinio asmens gyvenamosios vietos ar kitas nurodytas procesinių dokumentų įteikimo adresas sutampa su fizinio asmens deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, procesiniai dokumentai įteikiami vieną kartą. Jeigu procesinis dokumentas negali būti fiziniam asmeniui įteiktas šioje dalyje nustatyta tvarka, jį pristatantis asmuo pranešimą apie įteiktinus procesinius dokumentus palieka adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje ir tai nurodo teismui grąžintinoje pažymoje. Procesinis dokumentas šiuo atveju laikomas įteiktu praėjus trisdešimt dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. Vyriausybė nustato procesinių dokumentų įteikimo tvarką ir pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato gyvenamojoje vietoje tvarką, ir pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus formą (CPK 123 straipsnio 3 dalis).

33. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovui procesinius dokumentus buvo bandoma įteikti juos siunčiant vieną kartą atsiliepime į ieškinį nurodytu adresu – (duomenys neskelbtini), ir, remiantis CPK 121 straipsnio 2 dalies nuostatomis, laikoma tinkamai įteiktais, tačiau nemėginama jų įteikti CPK 123 straipsnyje nurodyta tvarka, pavyzdžiui, per darbovietę ar pasinaudojant dokumentų įteikimo fikcija, kai procesiniai dokumentai, palikti asmens deklaruotoje gyvenamojoje vietoje, laikomi įteiktais pagal įstatymą praėjus trisdešimt dienų nuo jų palikimo dienos, nepaisant to, kad asmuo faktiškai procesinių dokumentų neatsiėmė ir jie buvo grąžinti teismui. Atkreiptinas dėmesys, kad iš viešų registro duomenų matyti, jog atsakovas nuo 2019 m. balandžio 3 d. iki 2019 m. gegužės 23 d. bei nuo 2019 m. birželio 25 d. iki šiol dirba, todėl teismo siunčiamus procesinius dokumentus buvo galima bandyti įteikti per asmens darbovietę, o neįteiktus per darbovietę vadovautis CPK 123 straipsnio 3 dalies nuostatomis, tačiau pirmosios instancijos teismas šiomis galimybės nepasinaudojo.

34. Išdėstytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad procesinių dokumentų – dubliko su teismo pranešimu dėl tripliko pateikimo, teismo šaukimo į 2019 m. liepos 11 d. teismo posėdį – nebuvo tinkamai įteikti, todėl pirmosios instancijos teismas negalėjo tenkinti ieškovės prašymo dėl sprendimo už akių priėmimo (CPK 285 straipsnio 3 dalies 1 punktas).

35. Padarius paminėtą išvadą, kiti atskirojo skundo ir atsiliepimo argumentai nebeturi esminės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

36. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė proceso teisės normas ir byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių (CPK 288 straipsnio 4 dalies 2 punktas), skundžiama nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo tenkintinas (CPK 288 straipsnio 3 dalies 2 punktas), panaikinant Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 17 d. sprendimą už akių bei atnaujinant bylos nagrinėjimą (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338–339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 13 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo tenkinti.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 17 d. sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą, bylą perduodant nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Albina Rimdeikaitė