Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vladislavo Lenčiko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Lauretos Ulbienės, Stasio Lemežio,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. B. apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 30 d. nuosprendžio, kuriuo A. B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta laisvės atėmimo 1 metams 8 mėnesiams bausmė, ją atliekant pataisos namuose.

Tuo pačiu nuosprendžiu S. L. nuteistas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį. Apeliacinio skundo jis nepadavė.

Nuosprendžiu nuspręsta priteisti solidariai iš A. B. ir S. L. civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai 105,25 Eur turtinės žalos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

A. B. ir S. L. apylinkės teismo nuosprendžiu nuteisti už tai, kad panaudodami fizinį smurtą pagrobė svetimą turtą, o būtent: 2016-10-23 apie 22.50 val., būdami apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini) veikdami bendrininkų grupėje vieninga tyčia panaudodami fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį A. M., t. y. bendrai suduodami kumščiais ir spirdami kojomis ne mažiau du smūgius į įvairias kūno vietas, tuo padarydami nukentėjusiajam A. M. nosies ir viršutinės lūpos sumušimą, pasireiškusį patinimu, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu, nuplėšė nuo A. M. liemenę, kurioje buvo piniginė su 760 eurų grynaisiais pinigais ir mobilaus ryšio telefonas "SAMSUNG". Šiais veiksmais A. B. ir S. L. nuteisti už tai, kad padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 str. 1 d.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Apeliaciniu skundu nuteistasis A. B. ginčija savo kaltę bei prašo jo atžvilgiu taikyti bausmės vykdymo atidėjimą. Skunde nurodo, kad nėra jokių įrodymų, kad nukentėjusysis su savimi įvykio metu būtų turėjęs 800 eurų. Į konfliktą tarp nukentėjusiojo ir kito nuteistojo jis įsivėlė atsitiktinai ir nieko neketino vogti. Pas jį (apeliantą) rasti pinigai buvo jo gauti kaip užmokestis už nuomą. Nukentėjusiojo liemenė jo rankose atsidūrė dėl to, kad šis ją paliko išsisukdamas iš apelianto gniaužtų.Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinio proceso paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (nutartys). Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės aktų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo ar nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.BPK 320 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas apeliacinio proceso metu patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nagrinėjamu atveju nuteistasis apeliacinio skundo rezoliucinėje dalyje prašo atidėti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, tačiau skundo motyvuojamojoje dalyje pateikia argumentų susijusių ir su jo kalte bei nukentėjusiajam padarytos žalos dydžiu. Neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, apygardos teismas patikrins skundžiamą nuosprendį tiek, kiek tai susiję su bausmės nuteistajam paskyrimu, o dėl kitų skundo argumentų pasisakys tiek, kiek tai yra tikslinga. A. B. apeliaciniame skunde teigia, kad smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu vartojo gindamas savo draugą, o nukentėjusiojo drabužiai pas jį pateko atsitiktinai, kai nukentėjusysis išsprūdo. Dėl šių apeliacinio skundo argumentų pakankamai išsamiai ir objektyviai pasisakė apylinkės teismas. Apklausiama apylinkės teismo posėdžio metu liudytoja A. B. parodė, kad kai nukentėjusysis pakrito ant žemės, A. B. nuvilko nuo jo liemenę ir nunešė į automobilį. Nukentėjusysis policijos pareigūnams iškart sakė, kad piniginėje nėra pinigų – maždaug 800 Eur. Nukentėjusiojo motina L. M. parodė, kad prieš keletą dienų jos sūnus bankomate išsiėmė 800 Eur. Šią aplinkybę patvirtina ir 2016 m. spalio 26 d. Swedbank banko išrašas, pridėtas prie ikiteisminio tyrimo medžiagos, iš kurio matyti, kad 2016 m. spalio 19 d. bankomate, esančiame Vytauto g., Trakuose, išgryninta 800 Eur. Policijos pareigūnas A. M. parodė, kad nukentėjusysis parodė A. B. kaip asmenį, kuris jį sumušė bei parodė, kad piniginėje turėjo būti apie 800 Eur ir mobilaus ryšio telefonas. Policijos pareigūnams apžiūrėjus automobilį jame po kilimėliu kojoms buvo rasta 180 Eur ir 60 Eur nuteistojo kelnių kišenėje, tačiau pats A. B. negalėjo nei paaiškinti iš kur pas jį atsirado šie pinigai, negalėjo nurodyti, kokia suma pinigų turi būti. Liudytojas S. Š. ikiteisminio tyrimo metu buvo nurodęs, kad A. B. naudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį, vėliau nuėmė jo liemenę ir nuėjo link automobilio. Šie duomenys patvirtina, kad A. B. kartu su kitu nuteistuoju S. L., panaudodami fizinį smurtą – suduodami smūgius nukentėjusiajam, užvaldė jam priklausantį turtą, todėl darytina išvada, kad A. B. pagrįstai pripažintas kaltu padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje. Jo apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai jau buvo įvertinti ir paneigti apylinkės teismo nuosprendyje.Nuteistasis prašo atidėti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Pagal BK 75 straipsnį, asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Visų pirma, pabrėžtina, kad bausmės vykdymo atidėjimas tikslingas tik tada, kai yra pagrindas manyti jog bausmės tikslai bus pasiekti nepaskyrus realios laisvės atėmimo bausmės. Šiuo konkrečiu atveju apygardos teismo teisėjų kolegija vertina, jog tokios galimybės nėra. Nuteistasis nepripažįsta savo kaltės, yra linkęs teisinti save ir savo veiksmus, nuvertina savo nusikalstamo elgesio pavojingumą, todėl nėra pagrindo teigti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti neatliekant realios bausmės. Nors A. B. yra jauno amžiaus, tačiau praeityje ne kartą teistas (čia svarbu pažymėti, jog darydamas nusikalstamą veiką A. B. nebuvo teistas), vienas teistumų – už vagystę, daug kartų baustas administracine tvarka, daugiausia – už viešosios rimties trikdymą (t. 2, b. l. 24-33). Skiriant bausmę buvo atsižvelgta į tai, kad buvo nustatytos dvi jo (kaip ir kito nuteistojo) baudžiamąją atsakomybę sunkinančios aplinkybės, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos jo nusikalstamiems veiksmams, bei ta, kad jis veikė bendrininkų grupėje. Šių aplinkybių kontekste atsižvelgtina, jog A. B. daug kartų baustas administracine tvarka už viešosios rimties trikdymą esant neblaiviam, taigi, tikėtina, kad jis turi problemų dėl alkoholio vartojimo, dėl ko vėliau kelia pavojų aplinkiniams, pažeidinėja įstatymus. Apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, kad tik paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę galima užtikrinti, kad A. B. toliau nekels pavojaus visuomenei. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad taikant bausmės vykdymo atidėjimą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų, kad iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2016 m. balandžio 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-132-942/2016). Iš visumos byloje esančių duomenų matyti, kad A. B. sistemingai pažeidinėja įstatymus, galimai turi susiformavusį nebaudžiamumo pojūtį, dėl to laikytina, kad kelia pavojų visuomenei. Apeliantui buvo paskirta žymiai švelnesnė nei BK 180 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos bausmės vidurkis, bausmė. Atsižvelgiant į nuteistojo asmenybę, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, jos padarymo aplinkybes, darytina išvada, kad jokia kita švelnesnė bausmė nepasieks kriminalinei bausmei keliamų tikslų.Remiantis aukščiau išdėstytais argumentais darytina išvada, kad apylinkės teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti nuteistojo apeliacinio skundo motyvais nėra objektyvaus teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo A. B. apeliacinį skundą atmesti.