Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. K. (A. K.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), faktiškai gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), vedęs, aukštesniojo išsilavinimo, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) įmonės vadovu, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. K. smurtaudamas nežymiai sutrikdė savo šeimos narės sveikatą ir sukėlė jai fizinį skausmą, t. y. jis, 2023 m. spalio 8 d., apie 21.50 val., namo, esančio (duomenys neskelbtini), svetainės kambaryje, konflikto metu panaudojo fizinį smurtą prieš savo šeimos narę – sutuoktinę J. K., tai yra, norėdamas iš J. K. paimti skutimosi mašinėlę, kurią ši sėdėdama ant sofos laikė kairėje rankoje, tyčia dešine ranka suėmęs už J. K. kairės rankos nykščio, šį suko, po to vieną kartą kairės rankos delnu sudavė jai į krūtinės sritį ir tokiais savo tyčiniais smurtiniais veiksmais ne mažiau kaip dviem trauminiais poveikiais padarė nukentėjusiajai J. K. poodines kraujosruvas krūtinės dešinėje pusėje ir kairėje plaštakoje, tai yra sužalojimus vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu bei sukėlė fizinį skausmą.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. 3205/2023 (01) užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad remiantis J. K., gim. (duomenys neskelbtini), apžiūros duomenimis, kuri buvo atlikta 2023 m. spalio 9 d., pateikiama tokia išvada: 1. J. K. padarytos poodinės kraujosruvos krūtinės dešinėje pusėje, kairėje plaštakoje, kietu buku daiktu (daiktais), prieš 1?2 parų laikotarpį iki apžiūros; 2. sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. J. K. sužalojimų jai padarymo metu galėjo jausti fizinį skausmą; 3. sužalojimai padaryti ne mažiau kaip dviejų trauminių epizodų metu. Neatmetama, kad nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti įvykio aplinkybėse nurodytu būdu ir laiku, t. y. 2023 m. spalio 8 d.; 4. nustatytų sužalojimų vietose pėdsakų, pagal kuriuos galima būtų spręsti apie žalojančio daikto individualias savybes, neužsifiksavo; 5. J. K. sužalojimų metu galėjo būti įvairiose padėtyse (b. t. 1, b. l. 48).

2024 m. kovo 13 d. parodymų patikrinimo vietoje metu nukentėjusioji J. K. patvirtino apklausos metu duotus parodymus. Parodymų patikrinimas nukentėjusiajai pageidaujant atliktas Vilniaus rajono policijos komisariato patalpose siekiant nustatyti smurtinių veiksmų eigą bei sužalojimų padarymo mechanizmą (b. l. 63?64) Pridėta fotolentelė (b. t. 1, b. l. 63–67)

2023 m. spalio 17 d. akistatos tarp nukentėjusiosios J. K. ir įtariamojo A. K., metu prieštaravimų pašalinti nepavyko. J. K. patvirtino savo parodymus, duotus apklausų metu bei atsakydama į klausimus parodė, kad 2023 m. spalio 8 d. buvo namuose, namuose taip pat buvo visi vaikai ir sutuoktinis A., jis tuo metu buvo vonios kambaryje. Kai A. buvo vonios kambaryje, ji užėjo į vonios kambarį, norėdama pasiimti jai priklausančią kirpimo mašinėlę. Prieš tai A. šią mašinėlę laikė užsirakinęs savo kambaryje, pamatė, kad jis su ja nuėjo į vonią. Nuėjusi į vonios kambarį, pamatė, kad ant skalbimo mašinos yra padėta kirpimo mašinėlė, tad be jokių kalbų ją paėmė ir išėjo iš vonios kambario. Tuo metu A. buvo vonioje prie veidrodžio, jai nieko nespėjo pasakyti. Nuėjusi į svetainę J. K. atsisėdo ant sofos. A. iš karto išėjo iš vonios kambario ir pribėgo šalia jos, ji liko sėdėti ant sofos. Sėdėdama ant sofos, ji kairėje rankoje laikė kirpimo mašinėlę. Ar pribėgęs prie jos A., ką nors sakė, ji neatsimena. A. viena ranka, kuria, neatsimena, suspaudė jos kairės rankos riešą, o su kita ranka paėmė už jos kairės rankos nykščio ir jį suko, kad ji paleistų kirpimo mašinėlę. Tai truko apie vieną minutę, ir ji paleido kirpimo mašinėlę iš rankos, o A. tuo metu ją paėmė. Tuo metu, kai jis paėmė mašinėlę, iš karto delnu, kuriuo, neatsimena, trenkė jai vieną smūgį į krūtinės sritį. Tada A. kažkur išėjo, o ji nusileido į pirmą aukštą kviesti policijos. Iki policijos atvykimo jokių konfliktų su juo nebuvo, ji laukė apačioje, o jis, kaip suprato, buvo antrame aukšte. Nori pažymėti, kad tuo metu, kai vyras prieš ją smurtavo, ant sofos taip pat sėdėjo sūnus R., kambaryje už A. stovėjo sūnus K.. Smurto metu vaikai nieko nesakė, prie tėvo nėjo. Trečias vaikas E. buvo kitame kambaryje, žaidė kompiuteriu, buvo su ausinėmis, todėl nieko negirdėjo. A. K. nurodė nesutinkantis su J. K. parodymais, kadangi ši meluoja ir parodė, kad minėtą dieną buvo savo namuose, kuriuose taip pat buvo žmona J. ir jų vaikai. Buvo vonios kambaryje – skutosi, prausėsi ir panašiai. Turėjo su savimi kirpimo mašinėlę. Į vonios kambarį atėjo J., kuri iš karto paėmė kirpimo mašinėle. Jam paklausus kodėl ją paima, J. atsakė, kad mašinėlė ne jo, o jos brolio, išvadino jį necenzūriniais žodžiais. J. pasakė, kad mašinėlė jo, broliui sumokėjo pinigus. J. paėmė kirpimo mašinėlę ir išėjo iš vonios kambario. Jam išėjus iš vonios kambario, svetainėje ant sofos sėdėjo žmona, šalia buvo sūnus R.. Matė ant stalo padėtą kirpimo mašinėlę, paprašė jos ją atiduoti, tačiau J. iš karto paėmė mašinėlę į rankas ir abiem rankomis prispaudė mašinėle prie krūtinės, sakė, kad mašinėlės jam neatiduos. Jis priėjo prie J. ir dešinės rankos pirštais ištraukė tą mašinėlę jai iš rankų – ėmė tiesiai už mašinėlės, už pirštų jai neėmė. Mašinėlę iš karto ištraukė, nebuvo jokių grumtynių. Ištraukęs mašinėlę, nuėjo į vonios kambarį. Žmona jam nieko nesakė. Vaikai taip pat nieko nesakė, matė, kad į kambarį buvo užėjęs ir K.. Po kiek laiko išėjęs iš vonios pamatė, kad žmona sėdi pirmame aukšte, todėl suprato, kad ji iškvietė policiją. Žmonos jis nemušė, jos piršto nesuko, riešo nespaudė, į krūtinę netrenkė ir nenaudojo jokių kitų fizinių veiksmų jos atžvilgiu. J. K. atsakydama į klausimą, kokie jai nustatyti sužalojimai, nurodė, kad fizinis skausmas jai buvo sukeltas būtent tuo metu, kai vyras suko jos kairės rankos nykštį, kuomet buvo paėmęs už riešo – jai fizinio skausmo nesukėlė. Kuomet vyras trenkė delnu į krūtinės sritį, jai taip pat buvo sukeltas stiprus fizinis skausmas. Į įvykio vietą buvo atvykusi greitoji medicinos pagalba. Medikai apžiūrėjo pirštą, bet nurodė, kad reikia važiuoti į ligoninę, kadangi jie negali pasakyti kokie yra vidiniai piršto sužalojimai. Medikai jai davė vaistų nuo skausmo. J. K. su jais nevyko į ligoninę, nes neturėjo kur palikti vaikų. Sekančią dieną nuvažiavo į Lazdynų ligoninę, jai peršvietė pirštą ir krūtinę. Jokių lūžių nenustatė, atsimena, kad sakė, jog kažkas su raiščiais, tačiau tikslios diagnozės neatsimena. Daugiau į gydymo įstaigą nesikreipė, skausmą malšino namuose tepalais, nedarbingumas jai nebuvo išduotas. Ties nykščio sritimi buvo ir dabar dar yra hematoma, taip pat hematoma buvo ir ant krūtinės. Važiavo pas teismo medicinos ekspertus pagal pareigūnų išduotą užduotį. A. K. nurodė nesutinkantis, lieka prie savo parodymų – prieš žmoną fizinių veiksmų nenaudojo, jos tyčia už nykščio, riešo neėmė ir nesuko, į krūtinės sritį netrenkė. Iš kur pas ją atsirado sužalojimai, nežino, galimai gal kai ėmė už kirpimo mašinėlės, galėjo paliesti jos ranką, tačiau tyčia jos rankos, pirštų nesuko. Daugiau su ja jokio fizinio kontakto neturėjo. J. K. paklausta apie mašinėlės savininką, taip pat ar jos vyras yra smurtavęs prieš vaikus, prašant nurodyti aplinkybes, parodė, kad kirpimo mašinėlė yra oficialiai jos brolio, kuris davė mašinėlę jos tėvams, o tėvai galimai prieš dešimt metų davė naudotis jai. A. ta mašinėle naudodavosi, ji leido jam šia naudotis. Prasidėjus skyrybų procesui, ji nusprendė tą mašinėlę atsiimti, tačiau vyras ją laikė užrakinęs savo kambaryje ir jos neatidavė. Kuomet pasitaikė proga (vyras ją išnešė iš kambario į vonios kambarį), ji mašinėlę ir pasiėmė, nes jos A. nebeduos naudotis. Atsakydama į klausimą dėl smurto prieš vaikus parodė, kad 2023 m. pavasarį buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl to, kad vyras smurtavo prieš ją, o taip pat tyrimo metu buvo nustatyta, kad vyras smurtavo ir prieš sūnų, tačiau byla buvo nutraukta, kadangi buvo surinkta per mažai įrodymų, pagrindžiančių vyro kaltę. Po bylos nutraukimo iki šio atvejo vyras prieš ją nesmurtavo, taip pat nesmurtavo ir prieš vaikus. Paklausta kodėl A. K. meluoja apie įvykio aplinkybes nurodė nežinanti, mano, kad bijo susigadinti reputaciją, bijo būti nubaustas. A. K. nurodė nesutinkantis su žmonos atsakymais. Atsimena, kad prieš dešimt metų žmonos brolis atvežė tą mašinėlę, nes jam netiko, už ją žmonos broliui kažkiek sumokėjo, neatsimena kiek. Mašinėlę naudodavo tik jis. Prieš vaikus jis nesmurtavo. Paklaustas kodėl žmona meluoja apie įvykio aplinkybes atsakė nežinantis, mano, kad galimai nori jį išvaryti iš jo tėvų namų ir ten gyventi, tarp jų vyksta skyrybos (b. t. 1, b. l. 54–59).

2023 m. spalio 8 d. savanorišku daiktų dokumentų pateikimo protokole užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad J. K. tyrimui pateikė skutimosi mašinėlę (b. t. 1, b. l. 49–51).

Daiktų apžiūros protokole ir pridėtoje fotolentelėje užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad apžiūrima nukentėjusiosios J. K. pateikta skutimosi-kirpimo mašinėlė. Mašinėlė įpakuota į baltos spalvos popierinį voką. Skutimosi-kirpimo mašinėlė juodos spalvos, matosi sidabrinės spalvos detalės. Ant mašinėlės matosi užrašas: „Babylissformen“. Ant apžiūrimos mašinėlės jokių tyrimui reikšmingų objektų nerasta ir nepaimta (b. t. 1, b. l. 24–27).

2023 m. gruodžio 8 d. perkalusius bendrojo pagalbos centro (toliau ir – BPC) pateiktą garso įrašą, nustatyta, kad 2023 m. spalio 8 d. į BPC paskambino moteris prisistačiusi kaip J. K.. Prašo iškviesti policiją adresu (duomenys neskelbtini), nurodo, kad vyras vos nesulaužė piršto, skauda, bijo jį pajudinti, greitoji medicinos pagalba reikalinga. Namuose yra trys vaikai, vyras pasišalino į tualetą (b. t. 1, b. l. 29–30).

2023 m. lapkričio 17 d. peržiūrėjus policijos pareigūnų mobiliosiomis kūno kameromis darytus vaizdo įrašus, nustatyta, kad pareigūnus, atvykusius į įvykio vietą, kieme pasitinka vyras, tyrimo metu nustatyta, kad tai A. K.. Pareigūnas vyro klausia kas atsitiko. Vyras pradeda pasakoti, kad su žmona skiriasi, prieš tai ji irgi buvo iškvietusi policija dėl smurto šeimoje, tačiau tyrimas buvo nutrauktas, kadangi jis žmonos nemušė. Kita pareigūnė nueina į namus, pasikalbėti su moterimi. Vyras pasakojo, kad dabar vonioje skutosi, žmona atėjo, atėmė skustuvą ir išbėgo. Vyras teigia, kad prašė žmonos atiduoti, tačiau ji atsisakė atiduoti, tada jis pradėjo atiminėti ir viskas, atėmė tą skustuvą, moteris teigė, kad iškvies policiją. Vyras pasakoja, kad „už piršto užkabino jai su skustuvu, ištraukė ir viskas, bet jis jos tikrai nemušė“. Grįžusi pareigūnė nurodo, kad moteris teigia, kad vyras ją mušė, o būtent į krūtinę ir į ranką. Vyras nurodo: „ Aš bandžiau atimti šitą savo skustuvą, ji su pirštu laikė, oj ... su ranka, aš ją su pirštu užkabinau ir viskas“. Pareigūnas paaiškina, kad jeigu žmona juto fizinį skausmą, bus pradėtas ikiteisminis tyrimas ir vyras bus sulaikytas. Vėliau į įvykio vietą atvyko greitoji medicinos pagalba, kurie nueina į namus. Vyras užeina į namus, pasiima daiktus, asmuo sulaikomas. Kitame vaizdo įraše matyti, kaip pareigūnas, užeina į namus, kartu su moterimi (tyrimo metu nustatyta, kad tai J. K.) ir vaikais eina į antrą aukštą. Antrame aukšte sėdi pareigūnė, kuri pradeda pildyti procesinius dokumentus. Pareigūnas padeda kūno kamerą ant sofos šalia pareigūnės, kuri dirba kompiuteriu, matomos filmuojamos lubos, dalis kambario. Girdima, kad yra atliekama J. K. apklausa. Vėliau pareigūnė išeina iš namo ir prieina prie kieme stovinčio kito pareigūno, kuris bendravo su A. K.. Pareigūnė, priėjusi prie pareigūno ir A. K., teigia, jog moteris sakė, kad mušė, tai yra į krūtinę ir ranką. Pareigūnė vėl užeina į namus, prieškambaryje sėdi J. K., šalia stovi du vaikai. Matosi, kad J. K. ant kaklo yra užsidėjusi galimai šaliką, todėl kūno sužalojimų nesimato. Pareigūnė moters paklausia kokie buvo ankstesni smurto atvejai, moteris pasakoja, kad ji nusileido laiptais į apačią, vyrui kažkas nepatiko ir jis „mane smogė tiesiai į šitas“, rodo rankomis galimai į laiptų sritį. Moteris aiškina, kad tyrimas buvo nutrauktas, nes ji per vėlai pasidarė „abdukciją“. Pareigūnė tikslina šiandienos įvykį, moteris nurodo, kad ji paėmė kirpimo mašinėlę, „jis pradėjo iš manęs atiminėti ir sulaužė, realiai šitą pirštą ir sudraskė ir trenkė, kai atiminėjo, viską jie matė“ (moteris žiūri į vaikus). Moteris nurodo, kad viskas vyko viršuje. Pareigūnė grįžta prie kito pareigūno ir A. K.. Atvykus greitosios medicinos pagalbai, pareigūnė klausia medikų, ar veš moterį į ligoninę, medikai nurodo, kad moteris nenori važiuoti, teigia, kad pati nuvažiuos rytoj, nes neturi kur palikti vaikų. Vaizdo įraše moters išorinių sužalojimų nėra užfiksuota. Daugiau vaizdo įraše tyrimui reikšmingų duomenų nėra (b. t. 1, b. l. 22–23). Pirmiau nurodytos aplinkybės pasitvirtino ištyrus vaizdo įrašus teisiamojo posėdžio metu.

Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje užfiksuoti duomenys patvirtina, kad, atvykus medikams, nukentėjusioji nurodė, kad jos kairės rankos nykštys buvo užlenktas į kitą pusę, jai skaida jį judinant, taip pat skausminga dešinės pusės krūtinės ląsta (b. t. 1, b. l. 183?184).

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3 ir 6 skyrių prokurorų nutarimais nustatyta, kad buvo nutraukti ikiteisminiai tyrimai, pradėti A. K. pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (b. t. 1, b. l. 152?165).

Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas, sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. BK 140 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė tam, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Pagal BK 248 straipsnio 1 dalį artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai Pagal BK 141 straipsnio 2 dalį nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai, taip pat nusikalstamą veiką padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikalstamą veiką padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio arba partnerio tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai. Byloje nustatyta, kad nukentėjusioji J. K. nusikaltimo padarymo metu buvo kaltinamojo sutuoktinė, tarp jų vyksta skyrybų procesas.

Ištyręs byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs juos tiek kiekvieną atskirai, tiek kaip visumą, teismas daro išvadą, kad A. K. kaltė dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos yra įrodyta.

Kaltinamasis A. K. savo kaltę tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu neigė, nurodydamas, kad nukentėjusiosios nemušė, nenaudojo jokio fizinio smurto jos atžvilgiu. Tačiau šie kaltinamojo paaiškinimai neatitinka byloje surinktų įrodymų, todėl laikytini gynybine versija ir atmestini.

Pripažindamas A. K. kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, teismas remiasi byloje surinktų įrodymų visuma: nukentėjusiosios viso proceso metu duotais nuosekliais parodymais, kuriuos patvirtina rašytiniai bylos duomenys; specialisto išvada; specialistės ir greitosios pagalbos medicinos darbuotojos teisiamojo posėdžio metu duotais paaiškinimais; BPC garso įraše užfiksuotais duomenimis; policijos pareigūnų kūno kameromis darytuose vaizdo įrašuose užfiksuotais duomenimis; greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje užfiksuotais duomenimis; tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios atliktos akistatos protokole užfiksuotais jų paaiškinimais.

Teismo vertinimu, šiais įrodymais byloje nustatyta, kad, priešingai nei tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu teigė kaltinamasis, jis, siekdamas atimti skutimosi mašinėlę iš nukentėjusiosios, suėmė jai už kairės rankos nykščio ir jį suko bei sudavė jai į dešinę krūtinės pusę. Pažymėtina, kad kaltinamojo nurodytos įvykio aplinkybės, kuomet jis neigė atlikęs pastaruosius veiksmus, nebuvo visiškai nuoseklūs. Antai A. K., atvykus pareigūnams į įvykio vietą, iš karto po įvykio nurodė, kad jis buvo užkabinęs J. K. pirštą su mašinėle-skustuvu, kai bandė ją atimti („Už piršto užkabinau jai su skustuvu, ištraukiau ir viskas, bet aš jos tikrai nemušiau“; „ aš bandžiau atimti šitą savo skustuvą, ji su pirštu laikė, oj ... su ranka, aš ją su pirštu užkabinau ir viskas“ (b. t. 1, b. l. 22?23). Akistatos metu, A. K. taip pat nurodė, kad galimai, kai ėmė už kirpimo mašinėlės, galėjo paliesti nukentėjusiosios ranką. Tačiau teisiamojo posėdžio metu jau teigė, kad mašinėlę jis paėmė už galo, kuris buvo virš nukentėjusiosios pirštų, ir ištraukė už viršaus, J. K. pirštų nelietė. Priešingai nukentėjusiosios parodymai viso ikiteisminio tyrimo metu bei teismo posėdyje buvo aiškūs ir nuoseklūs. Nukentėjusioji nuo pat pradžių, skambindama į BPC nurodė, jog jai buvo sužalotas pirštas, o būtent nykštys (b. t. 1, b. l. 29?30). Atvykus greitosios medicinos pagalbos medikams į įvykio vietą, J. K. skundėsi skausmu kairės rankos nykščio ir dešinės krūtinės pusės srityse. Tą patvirtino tiek kaip liudytoja apklausta greitosios medicinos pagalbos darbuotoja J. G., kuri teismo posėdžio metu, nurodė, kad nukentėjusioji skundėsi kairės rankos ir dešinės krūtinės pusės skausmu, skausmą nustatė liečiamuoju būdu, t. y. lietė nukentėjusiosios nurodytas vietas ir klausė, ar šiai skauda. Neturėjo pagrindo abejoti J. K. nurodytomis aplinkybėmis. Liudytoja taip pat paaiškino, kad vizualiai apžiūros metu patinimo ir kraujosruvų nefiksavo, tačiau jos dažnu atveju atsiranda praėjus tam tikram laiko tarpui, nei iš karto po sužalojimo. Tiek pastaruosius liudytojos parodymus, tiek nukentėjusiosios nurodytas aplinkybes dėl jai padarytų sužalojimų patvirtina Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje užfiksuoti duomenys, kuriuose nurodoma, kad, atvykus medikams, J. K. nurodė, jog jos kairės rankos nykštys buvo užlenktas į kitą pusę, jai skauda jį judinant, taip pat skausminga dešinės pusės krūtinės ląsta (b. t. 1, b. l. 183?184). Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji nurodė, kad dėl kaltinamojo veiksmų pajuto labai didelį skausmą, kurį vertina dešimties balų sistemoje, dešimt. Skausmas buvo toks didelis, jog J. K. manė, kad jai sulaužė pirštą, šią aplinkybę būtent ir nurodė kviesdama policiją. Nors kaip minėta, įvykio dieną ant nukentėjusios nesimatė jokių smurto žymių, tačiau kitą dieną, atliekant nukentėjusios apžiūrą, buvo nustatyti šie sužalojimai: krūtinės dešinėje, tarp vidurio raktikaulinės ir vidurinės linijų, II-ojo šonkaulio aukštyje, 3 cm skersmens violetinė, melsvu pakraščiu poodinė kraujosruva su lokaliu minkštųjų audinių patinimu, kairės plaštakos nugariniame ir delniniame paviršiuose, I-ojo delnakaulio projekcijoje, 8x4 cm violetinė poodinė kraujosruva su gerai išreikštu lokaliu minkštųjų audinių patinimu, II-ojo delnakaulio projekcijos artimajame ir tolimajame galuose dvi po 1,5 cm skersmens melsvos poodinės kraujosruvos (b. t. 1, b. l. 48).

Teismo posėdžio metu ekspertė R. Gaidienė nurodė, kad apžiūros metu ant nukentėjusiosios kūno buvo akivaizdūs švieži sužalojimai, patinimai. Taip pat paaiškino, kad sprendžiant pagal padarytus sužalojimus, tikėtina, jog pirštas, nykštys, buvo sužalotas atlikus antifiziologinį, t. y. jam nebūdingą veiksmą, jį laužant ar išsukant į kitą pusę. Nes jei būtų buvęs konkretus smūgis, tuomet nebūtų išryškėjusios kraujosruvos kitoje rankos pusėje, o šiuo atveju kraujosruvos aplink nykštį buvo tiek išorinėje, tiek vidinėje pusėje. Kraujosruvą ir patinimą ekspertė taip pat stebėjo ir dešinėje krūtinės ląstos pusėje. R. Gaidienė nurodė visiškai sutinkanti su Greitosios medicinos pagalbos medikės duotais paaiškinimais, kad kraujosruvos ir patinimas dažnu atveju atsiranda ne iš karto po sužalojimo, tai priklauso nuo žmogaus organizmo. Šiuo atveju abejonių nekilo, kad apžiūros metu nukentėjusiajai nustatyti sužalojimai buvo švieži, t. y. padaryti 1?2 paras iki apžiūros.

Aplinkybę, kad kaltinamojo A. K. veiksmai – panaudotas fizinis smurtas prieš nukentėjusiąją J. K. – tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su kilusiais padariniais – nukentėjusiosios patirtu fiziniu skausmu ir nežymiu sveikatos sutrikdymu, patvirtina jau aptarti nukentėjusiosios nuoseklūs parodymai, kurie atitinka liudytojos ir ekspertės duotus paaiškinimus, taip pat aptartuose rašytiniuose įrodymuose iš karto po įvykio užfiksuotus nukentėjusiosios sužalojimus. Pažymėtina, kad būtent nukentėjusiosios nurodytos jai nustatytų sužalojimų padarymo aplinkybės visiškai atitinka tiek specialisto išvada, tiek ekspertės paaiškinimus, tiek kitą bylos medžiagą. Šiuo aspektu svarbia aplinkybe laikytina ir tai, kad nukentėjusioji pas teismo medicinos ekspertę atvyko jau sekančią dieną, t. y. 2023 m. spalio 9 d., be jokio nepagrįsto delsimo, nes 2023 m. spalio 8 d. ji negalėjo niekur vykti, kadangi neturėjo kam palikti prižiūrėti vaikų.

Teismas taip pat sprendžia, kad atlikdamas kaltinime nurodytus veiksmus, kaltinamasis suprato, jog, paimdamas nukentėjusiajai už piršto ir jį sukdamas, taip pat trenkdamas jai į krūtinės sritį, gali sukelti neigiamus padarinius jos sveikatai, tačiau nesiekė konkrečių padarinių, tai yra nežymaus sveikatos sutrikdymo, todėl, teismo vertinimu, jis šį nusikaltimą padarė veikdamas netiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 3 dalis).

Pirmiau aptarti įrodymai kartu paneigia baigiamosios kalbos metu gynėjo advokato nurodytas aplinkybes, kad nukentėjusioji galėjo susižaloti pati, siekdama nepagrįstai apkaltinti A. K. dėl tarp jų vykstančio skyrybų proceso. Gynėjo taip pat buvo nurodyta, kad J. K. pati sukūrė šią situaciją, jeigu ji nepradėtų atiminėti skutimosi mašinėlės, nebūtų kilęs konfliktas. Teismas pažymi, kad šios aplinkybės nėra reikšmingos sprendžiant kaltinamojo kaltės klausimą dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo. Fizinio smurto kito asmens atžvilgiu panaudojimas yra uždraustas įstatymo ir yra visuotinai nepriimtinas. Suaugęs, socialiai subrendęs asmuo visada, nepriklausomai nuo susiklosčiusios situacijos, turi įvertinti tiek savo veiksmus, jų teisėtumą ir dėl jų galinčias kilti pavojingas pasekmes. Jei, kaltinamojo vertinimu, netinkamas nukentėjusiosios elgesys pažeidė jo interesus, jis galėjo pasirinkti kitą, teisėtą, elgesį – iškviesti policijos pareigūnus, išsiaiškinti situaciją taikiai, bet ne tyčia žaloti savo šeimos narę. Nepasinaudojęs tokia galimybe ir sužalojęs J. K., kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką. Minėta, kad atlikdamas kaltinime nurodytus veiksmus, būdamas suaugęs, jaunas vyras, kaltinamasis negalėjo nesuvokti, kad dėl jų nukentėjusioji patirs fizinį skausmą, jai gali nežymiai sutrikti sveikata (atsirasti kraujosruvos) ir nors byloje nustatytų konkrečių pavojingų padarinių nesiekė, tačiau sąmoningai leido jiems atsirasti, t. y. veikė netiesiogine tyčia.

Esant šioms pirmiau aptartoms aplinkybėms, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje surinktais duomenimis yra įrodyta, jog A. K. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė sveikatą savo šeimos nariui, t. y. jis 2023 m. spalio 8 d., apie 21.50 val., namo, esančio (duomenys neskelbtini), svetainės kambaryje, konflikto metu panaudojo fizinį smurtą prieš savo šeimos narį – sutuoktinę J. K., tai yra, tyčia dešine ranka suėmęs už J. K. kairės rankos nykščio, šį suko, po to vieną kartą kairės rankos delnu sudavė jai į krūtinės sritį, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajai J. K. sukėlė fizinį skausmą bei nežymiai sutrikdė jos sveikatą.

Šie kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, nes atitinka tiek objektyviuosius, tiek subjektyviuosius šio nusikaltimo požymius.

Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltės formą, kaltininko asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

A. K. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), nusikalstama veika padaryta žmogaus sveikatai, ji yra baigta, kaltinamasis neteistas (b. t. 1, b. l. 100– 101), vienerių metų laikotarpiu tris kartus baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų, dvi iš jų yra paskirtos už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, baudos sumokėtos (b. t. 1, b. l. 102?103), dirba UAB (duomenys neskelbtini) įmonės vadovu. Byloje nėra duomenų apie A. K. gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ir (ar) įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta.

Kaltinamojo gynėjas baigiamųjų kalbų metu nurodė, kad visa susiklosčiusi situacija buvo akivaizdi provokacija. Teismas sprendžia, kad šiuo atveju gynėjas kalbėjo apie BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte įtvirtintą asmens baudžiamąją atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Priešingai išvadai teismas neturi pagrindo, nes, kalbant apie provokaciją, Lietuvos Aukščiausias Teismas yra aiškiai pasisakęs ir suformavęs teismų praktiką bylose, kuriose asmenų atžvilgiu yra atliekami slapti veiksmai (procesiniai veiksmai pareigūnams neatskleidžiant savo tapatybės, imituojant nusikalstamų veikų padarymą ir kt.). Tačiau ši teismų praktika nagrinėjamu atveju nėra aktuali, nėra susijusi su byloje nustatytomis aplinkybėmis, todėl plačiau neanalizuojama.

BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodyta kaltininko atsakomybę lengvinanti aplinkybė (veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo elgesys) nustatoma tada, kai kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius arba rizikingus nukentėjusiojo veiksmus. Teismų praktikoje provokuojančiu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis sąmoningai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Rizikingu laikytinas toks elgesys, kai nukentėjusysis neatsargiai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Teismai, spręsdami, ar veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys, atsižvelgia į tai, ar nukentėjusiojo elgesys iš esmės prieštaravo moralės normoms, buvo įžeidžiantis kaltininką ar jo artimą asmenį, buvo smurtiniai arba kitokie pavojingi, neteisėti veiksmai, iš dalies nulėmę kaltininką nusikalsti prieš nukentėjusįjį (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-377/2011, 2K-450/2011, 2K-440/2013, 2K-412/2014).

Priešingai nei teigia gynėjas, nagrinėjamoje byloje nenustatyta, kad nukentėjusiosios elgesys iš esmės prieštaravo moralės normoms, buvo įžeidžiantis kaltininką ar jo artimą asmenį, būtų smurtinio ar kitokio pavojingo pobūdžio. Taigi nustatyti pirmiau nurodytą kaltinamojo baudžiamąją atsakomybę lengvinančią aplinkybę nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo. Vienok, teismo vertinimu, skiriant A. K. bausmę yra būtina atsižvelgti į byloje nustatytas nusikaltimo padarymo faktines aplinkybes. Byloje nustatyta, kad tuo momentu, kai nukentėjusioji paėmė skutimosi mašinėlę, ji buvo šalia jos vyro, vonios kambaryje, kur prie veidrodžio tuo metu stovėjo A. K.. Kaltinamasis viso proceso metu nuosekliai teigė, kad jis naudojosi ta mašinėle tuo metu, kai ji buvo paimta nukentėjusiosios. Įvertinus tiek nukentėjusiosios, tiek kaltinamojo parodymus, daikto ir A. K. buvimo vieta (vonia), teismas neturi pagrindo abejoti šiomis A. K. nurodytomis aplinkybėmis. Bylą nagrinėjant teisme J. K. taip pat nurodė, kad minėta skutimosi mašinėlė jų šeimoje jau buvo ilgą laiko tarpą, ja naudojosi tiek ji, tiek kaltinamasis. Mašinėlę ji paveldėjo po tėvo mirties. Tą mašinėlę būtent tuo metu ji paėmė, nes naudoja ja savo trijų vaikų kirpimui. A. K. savo ruožtu paaiškino, kad skutimosi mašinėle naudojosi tik jis, prieš ilgą laiko tarpą už simbolinę 10 Eur sumą įsigijo ją iš nukentėjusiosios brolio. Šios byloje nustatytos aplinkybės ? nukentėjusiosios skutimosi mašinėlės paėmimo laikas, vieta, būdas, įvertinus, be kita ko, tai, kad šiuo daiktu ilgą laiką naudojosi tiek nukentėjusioji, tiek kaltinamasis, galimą šio daikto likutinę vertę (skutimosi mašinėle šeimoje buvo jau ilgą laiko tarpą, taigi ja buvo ilgai naudotasi) ? nors ir neturi įtakos sprendžiant A. K. baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 2 dalį klausimą, tačiau teismo laikytinos reikšmingomis vertinant jo įvykdyto nusikaltimo pavojingumo pobūdį ir laipsnį, parenkant skirtinos bausmės rūšį bei nustatant jos dydį. Kartu teismas atsižvelgia ir į byloje esančius duomenis apie tarp nukentėjusiosios ir kaltinamojo vykstantį skyrybų procesą, kaltinamajam pradėtus, o vėliau nutrauktus, ikiteisminius tyrimus pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, tą aplinkybę, kad teisminio bylos nagrinėjimo metu A. K. nurodė neprieštaraujantis, kad minėta skutimosi mašinėlė teismo būtų grąžinta nukentėjusiajai.

Įvertinus pirmiau aptartas aplinkybes, pavartoto fizinio smurto intensyvumą, kilusių pasekmių sunkumą, kaltinamojo asmenybę neigiamai charakterizuojančių duomenų nebuvimą, tai, kad A. K. traukiamas baudžiamojon atsakomybėn pirmą kartą, galiojančių administracinių nuobaudų už šiurkščių administracinių nusižengimų padarymą neturi, taip pat A. K. lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti A. K. paskyrus už nusikalstamą veiką, įtvirtintą BK 140 straipsnio 2 dalyje, 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, neskiriant intensyvios priežiūros ir įpareigojant A. K. bausmės vykdymo laikotarpiu tęsti darbą, dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas). Ši bausmė, atsižvelgus į minėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, šiuo konkrečiu atveju yra optimali, teisinga ir proporcinga įvykdytam nusikaltimui.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

Prokurorė baigiamųjų kalbų metu prašė kaltinamajam paskirti baudžiamąją poveikio priemonę dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančioje programoje. BK 72² straipsnis nustato, kad teismas įpareigoja dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenis, padariusius nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui.

Byloje nustatyta, kad A. K. smurtinio pobūdžio nusikalstamą veiką padarė prieš šeimos narį ? žmoną J. K., tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios šiuo metu nėra susiklostę geri santykiai, vyksta civilinis procesas dėl santuokos nutraukimo. Esant šioms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad šiuo atveju yra tikslinga paskirti baudžiamojo poveikio priemonę, nustatytą BK 72² straipsnyje, įpareigojant A. K. dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje per 5 mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Dėl civilinio ieškinio

Vadovaujantis BPK 44 straipsnio 10 dalies, 109 straipsnio nuostatomis, kiekvienas asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę iš kalto asmens reikalauti jos atlyginimo. Toks asmuo turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). BPK 113 straipsnis reglamentuoja, kad civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Priimdamas nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 straipsnio 1 dalis). Taigi BPK 109 straipsnyje, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad žalą privalo atlyginti ją padaręs asmuo. Taip pat turi būti nustatyti neteisėti asmens veiksmai, asmens kaltė ir priežastinis ryšis tarp neteisėtų veiksmų bei kilusios žalos.

Ikiteisminio tyrimo metu civilinis ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa pateikė byloje 62,40 Eur dydžio civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo. Civiliniame ieškinyje nurodoma, kad J. K. dėl sveikatos sutrikdymo gydyta asmens sveikatos priežiūros įstaigoje. Paslaugos buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Suteiktų gydymo paslaugų kaina – 62,40 Eur (b. t. 1, b. l. 31). Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinys, jo dydis yra, todėl, šiuo nuosprendžiu pripažinus kaltinamąjį kaltu, tenkintinas visiškai, priteisiant iš A. K. 62,40 Eur (CK 6.263 straipsnio 1 dalis, 6.280 straipsnio 1 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis, BPK 115 straipsnio 1 dalis).

Dėl proceso išlaidų

J. K. advokatė L. Gudaitė baigiamųjų kalbų metu prašė teismo priteisti J. K. patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti: 500 Eur už atstovavimą ir konsultavimą baudžiamojoje byloje, pridedami tai pagrindžiantys dokumentai (b. t. 1, b. l. 138, b. t. 2, b. l. 1–2).

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad nukentėjusiosios atstovavimo išlaidos sudaro 500 Eur. Nukentėjusiąją viso proceso metu atstovavo advokatė, kuriai už suteiktas paslaugas buvo sumokėta minėta pinigų suma. Tai patvirtina byloje esantis pinigų priėmimo kvitas (Serija LAT Nr. 1078272). Spręsdamas klausimą dėl prašomos priteisti pinigų sumos dydžio, teismas atsižvelgia į tai, kad šiuo teismo nuosprendžiu A. K. pripažintas kaltu dėl vienos nusikalstamos veikos padarymo, dėl tokių jo veiksmų nukentėjusioji buvo priversta kreiptis į ikiteisminio tyrimo institucijas, dalyvauti baudžiamajame procese, kuriame ją atstovavo profesionali teisininkė. Kita vertus, remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, nukentėjusiosios atstovė advokatė atstovauja ją ir civilinėje byloje dėl santuokos nutraukimo, kuri dar nėra išnagrinėta, taigi jai iš dalies buvo žinomos šioje baudžiamojoje byloje tirtos aplinkybės. Nagrinėjamoje byloje advokatė dalyvavo keturiuose teisiamuosiuose posėdžiuose, kuriuose buvo nagrinėjama ši baudžiamoji byla, kurių pirmas truko 10 min., antras ?50 min, trečias ? 1 val. 35 min, ir ketvirtas ? 45 min. Esant šioms aplinkybėms ir vadovaudamasis teisingumo ir sąžiningumo principais, teismas sprendžia, kad nukentėjusiosios atstovės advokatės prašymas tenkintinas iš dalies, priteisiant J. K. 300 Eur jos patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimui.

Į kaltinamajam paskirtą bausmę įskaitytinas jo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2023 m. spalio 8 d. 22.10 val. iki 2023 m. spalio 9 d. 15.34 val. (1 para), vieną sulaikymo parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Kaltinamajam A. K. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. t. 1, b. l. 96–97), paliktina galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Daiktas turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – skutimosi-kirpimosi mašinėlė, supakuota į voką Nr. 1, perduota saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktinių įrodymų sandėlį, adresu A. Vivulskio g. 43, Vilnius, teismo nuosprendžiui įsitesėjus, kaltinamajam sutikus, grąžintina nukentėjusiajai J. K..

Daiktas turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vokas, kuriame yra laikmena su garso įrašu, gautu iš BPC ir su vaizdo įrašais, nufilmuotais policijos pareigūnų mobiliosiomis kūno („Body“) vaizdo stebėjimo kameromis, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti prie bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 302?307 straipsniais, 312 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

A. K. (A. K.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimą, neskiriant intensyvios priežiūros ir įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu tęsti darbą, dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, paskirti A. K. (A. K.) baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje, įpareigojant įvykdyti ją per 5 (penkis) mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsniais, A. K. (A. K.) į paskirtą bausmę įskaityti laikino sulaikymo laikotarpį nuo 2023 m. spalio 8 d. 22.10 val. iki 2023 m. spalio 9 d. 15.34 val. (1 para), vieną sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

A. K. (A. K.) paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti nepakeistą iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o teismo nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai. Priteisti iš A. K. (A. K.) Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai 62,40 Eur (šešiasdešimt du eurus 40 ct), žalai atlyginti. Išaiškinti, kad ši pinigų suma turi būti pervedama į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“ banke, banko kodas (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 191351679.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalimi, išieškoti iš A. K. (A. K.) nukentėjusiosios J. K. naudai 300 Eur (tris šimtus eurų) jos patirtų bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimui.

Daiktą turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – skutimosi-kirpimosi mašinėlę, supakuotą į voką Nr. 1, perduotą saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktinių įrodymų sandėlį, adresu A. Vivulskio g. 43, Vilnius, teismo nuosprendžiui įsitesėjus, kaltinamajam sutikus, grąžinti nukentėjusiajai J. K..

Daiktą turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – voką, kuriame yra laikmena su garso įrašu, gautu iš Bendrojo pagalbos centro ir su vaizdo įrašais, nufilmuotais policijos pareigūnų mobiliosiomis kūno („Body“) vaizdo stebėjimo kameromis, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti prie bylos.

1) laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti paskirtus įpareigojimus kitomis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui;

2) jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

3) asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.