Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė) ir Skirgailės Žalimienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. R. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, Lukiškių tardymo izoliatoriui-kalėjimui (trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos) dėl nutarimo, sprendimo panaikinimo ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

II.

7. Teismas vadovavosi BVK 12, 110 straipsniais. Pažymėjo, kad nagrinėjamos bylos atveju pareiškėjas neginčijo aplinkybės, kad nuobauda jam skirta už režimo reikalavimų nesilaikymą ir pripažino, kad vartojo necenzūrinius žodžius, šaukė, atsisakė pasirašyti ir šiais savo veiksmais pažeidė nustatytus reikalavimus. Tačiau pareiškėjas nesutiko su paskirtos nuobaudos dydžiu, teigė, kad paskirta nuobauda už tokio pobūdžio pažeidimą yra per griežta.

8. Teismas vadovavosi BVK 142 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 143 straipsnio 1 ir 2 dalimis. Byloje esanti medžiaga patvirtino, kad pareiškėjui ginčijamu Lukiškių TI-K direktoriaus pavaduotojo, atliekančio direktoriaus funkcijas, 2017 m. kovo 24 d. nutarimu Nr. 62-256 paskirta nuobauda – perkėlimas į drausmės grupę 9 mėnesių laikotarpiui. Pagal bylos medžiagą nustatyta, jog pareiškėjas iki ginčijamos nuobaudos skyrimo priklausė paprastajai nuteistųjų grupei, todėl, vadovaujantis BVK 142 straipsnio 2 dalies 2 punktu, nustačius, jog pareiškėjas sistemingai ar piktybiškai pažeidinėja režimą, jam galėjo būti skirta nuobauda – kalėjimuose paprastosios grupės sąlygomis laikomo nuteistojo perkėlimas į drausmės grupę nuo trijų mėnesių iki vienerių metų. Teismas pažymėjo, kad Lukiškių TI-K direktorius 2017 m. balandžio 13 d. įsakymu Nr. N-59 pakeitė pareiškėjo ginčijamo 2017 m. kovo 24 d. nutarimo Nr. 62-256 teksto dalį, t. y. toje vietoje, kur nurodyta, kad skiriama nuobauda perkėlimas į drausmės grupę 9 mėn., iš „9“ mėn., pakeitė į „6“ mėn. Akcentuota, kad Lukiškių TI-K direktoriaus 2017 m. balandžio 13 d. įsakymas Nr. N-59, kuriuo pakeista ginčijamo 2017 m. kovo 24 d. nutarimo Nr. 62-256 dalis, yra galiojantis ir nenuginčytas.

9. Teismas, įvertinęs Lukiškių TI-K direktoriaus 2017 m. balandžio 13 d. įsakymą Nr. N-59, kuriuo nuobaudos terminas pakeistas iš 9 mėn. į 6 mėn. bei atsižvelgęs į Socialinės reabilitacijos skyriaus būrio viršininkės R. N. tarnybinį pranešimą Nr. 24-2145 „Dėl techninės klaidos“, darė išvadą, kad priimant ginčijamą įsakymą buvo padaryta klaida, bet atsakovas rašymo apsirikimo klaidą ištaisė. Teismas akcentavo, kad tokie Lukiškių TI-K veiksmai nelaikytini neteisėtais, nes atsakovas ištaisė ginčijamame nutarime įrašytą nuobaudos terminą, o tokie veiksmai nėra draudžiami. Pastebėta, kad pagal BVK 142 straipsnio 2 dalies 2 punktą, tiek iš pradžių nustatytas 9 mėnesių terminas, tiek pakeistas 6 mėnesių terminas atitinka įstatyme nustatytus nuobaudos skyrimo terminus, nes pareiškėjas buvo perkeliamas iš paprastosios nuteistųjų grupės į drausmės grupę, o tokiu atveju, maksimalus galimas perkėlimo į drausmės grupę terminas yra vieneri metai (BVK 142 str. 2 d. 2 p.). Be to, pažymėta, kad dėl tokių veiksmų pareiškėjui buvo tik palengvinta situacija ir nekilo jokių neteisėtų neigiamų padarinių. Iš bylos medžiagos matyti, kad ginčijamas 2017 m. kovo 24 d. nutarimas Nr. 62-256 pradėtas vykdyti jo priėmimo dieną, t. y. pareiškėjas perkeltas į drausmės grupę 2017 m. kovo 24 d. 16 val. 30 min, tačiau byloje nebuvo nustatyta aplinkybių, kad pareiškėjas buvo laikomas drausmės grupėje ilgiau nei 6 mėnesių terminą.

12. Nagrinėjamos bylos atveju nenustačius neteisėtų veiksmų, kurie galėtų būti vertinami kaip žalą sukėlęs veiksnys, negalimas ir prašomos neturtinės žalos atlyginimas. Taigi nesant būtinųjų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnyje nustatytų valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusių dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygų, pareiškėjo reikalavimas priteisti neturtinės žalos atlyginimą netenkintas, o pareiškėjo skundas visa apimtimi atmestas kaip nepagrįstas.

III.

17. Pareiškėjo manymu, jam buvo skirta griežčiausia nuobauda, neproporcinga pažeidimo sunkumui. Nurodo, kad pagal BVK 142 straipsnį nuobaudos gali būti, bet neprivalo būti skiriamos. Pareiškėjas pažymi, kad Lukiškių TI-K 2017 m. kovo 24 d. nutarime Nr. 62-256 nėra nurodytos pirmosios instancijos teismo nurodytos aplinkybės apie turimas galiojančias nuobaudas bei ankstesnes bausmes.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

23. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo direktoriaus pavaduotojo, atliekančio direktoriaus funkcijas, 2017 m. kovo 24 d. nutarimo Nr. 62-256, kuriuo pareiškėjui skirta nuobauda – perkėlimas į drausmės grupę 6 mėn. laikotarpiui, bei Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2017 m. gegužės 24 d. sprendimo Nr. 2S-3552, teisėtumo ir pagrįstumo bei neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

24. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

25. Pareiškėjas neginčija aplinkybės, kad nuobauda jam skirta už režimo reikalavimų nesilaikymą ir pripažįsta, kad vartojo necenzūrinius žodžius, šaukė, atsisakė pasirašyti ir šiais savo veiksmais pažeidė nustatytus reikalavimus. R. R. apeliaciniame skunde teigia, kad jam skirta griežčiausia nuobauda, kuri neproporcinga padaryto pažeidimo sunkumui.

26. Atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, numato CK 6.271 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad šiame straipsnyje terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas, o terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis).

27. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). Tačiau, vadovaujantis aukščiau nurodytomis CK 6.271 straipsnio nuostatomis, viešosios (valstybės) atsakomybės atveju valdžios institucijos (jos darbuotojų) kaltė nėra būtinoji sąlyga šiai atsakomybei atsirasti.

28. CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Neteisėti veiksmai – tai veikimas arba neveikimas, bet abiem atvejais jie turi būti neteisėti – prieštarauti teisės aktų (įstatymų, kitų norminių aktų) nuostatoms. Neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį pagrindas, nustatomi pagal tai, ar asmuo turėjo teisinę pareigą ir ar objektyviai ją įvykdė (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-213/2014). Todėl, sprendžiant viešosios (valstybės) atsakomybės klausimą, visų pirma būtina nustatyti, ar valdžios institucijos ar jos darbuotojų (pareigūnų) veiksmai buvo teisėti, t. y. ar jie veikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai (pareigūnai) privalėjo veikti.

29. Byloje nustatyta, kad R. R. 2017 m. kovo 17 d., apie 14.25 val., būdamas kameroje Nr. 239, Socialinės reabilitacijos skyriaus būrio viršininkės atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius, šaukė, atsisakė pasirašyti nutarimo originalą ir kopiją bei šiais savo veiksmais pažeidė nustatytus režimo reikalavimus.

30. Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 12 straipsnio 1 dalį nuteistieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių, o pagal 2 dalį nuteistieji privalo vykdyti bausmės vykdymo institucijos, įstaigos arba pareigūno nurodymus ir įsakymus. BVK 110 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji privalo laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos, o 2 punkte įtvirtinta, kad nuteistieji privalo vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus.

31. BVK 142 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, jog už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą nuteistiesiems gali būti skiriamos nuobaudos: 1) papeikimas; 2) pataisos įstaigos patalpų ir teritorijos tvarkymas be eilės; 3) draudimas iki vieno mėnesio apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje (išskyrus higienos reikmenis ir kanceliarines prekes); 4) nuteistųjų perkėlimas į kamerų tipo patalpas iki penkiolikos parų, o nepilnamečių nuteistųjų – iki dešimties parų. Tuo tarpu nuteistiesiems, sistemingai pažeidinėjantiems arba itin piktybiškai pažeidusiems režimą, gali būti skiriamos šios nuobaudos: 1) panaikinta paskirta paskatinimo priemonė – perkėlimas iš paprastosios grupės į lengvąją grupę; 2) pataisos namuose ir kalėjimuose paprastosios grupės sąlygomis laikomų nuteistųjų perkėlimas į drausmės grupę nuo trijų mėnesių iki vienerių metų; 3) pataisos namuose ir kalėjimuose drausmės grupės sąlygomis laikomų nuteistųjų perkėlimas į kamerų tipo patalpas nuo penkiolikos parų iki šešių mėnesių (BVK 142 straipsnio 2 dalis).

32. BVK 142 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytos nuobaudos skiriamos tam įgalioto pareigūno nutarimu arba įsakymu. Turinčių teisę skirti nuobaudas pareigūnų sąrašą ir jų įgaliojimus nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės. Skiriant nuobaudas, atsižvelgiama į pažeidimo padarymo aplinkybes, į paskirtų nuobaudų kiekį ir pobūdį, taip pat į nuteistojo rašytinį pasiaiškinimą dėl pažeidimo. Skiriamos nuobaudos turi atitikti padaryto pažeidimo sunkumą ir pobūdį (BVK 143 str. 1, 2 d.).

33. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, nes priimdamas skundžiamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami. Taigi nesutiktina su pareiškėjo teiginiais, kad pirmosios instancijos teismas neanalizavo ir nevertino skundžiamų sprendimų esmės ir nepasisakė kaip pasireiškė pareiškėjo bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimas. Priešingai, teismas sprendime pažymėjo, kad skundžiamame nutarime dėl nuobaudos skyrimo nurodyta pažeidimo esmė, pažeidimas kvalifikuotas tinkamai, nuobauda paskirta laikantis BVK 142 ir 143 straipsnio nuostatų, nepažeidžiant terminų ir kitų procesinių reikalavimų, t. y. aiškiai nurodė ir vertino būtent kokiais veiksmais padarytas režimo reikalavimų pažeidimas. Taip pat pirmosios instancijos teismas įvertino paskirtos nuobaudos proporcingumą (pareiškėjas sistemingai pažeidinėja nustatytus režimo reikalavimus (turėjo 50 galiojančių nuobaudų), skirtas ne maksimalus įstatymo nustatytas perkėlimo terminas), todėl padarė pagrįstą išvadą, jog tokia nuobauda laikytina proporcinga pareiškėjo padarytam pažeidimui. Pareiškėjo apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų, kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo, ir pareiškėjas naujų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas, iš esmės nenurodė.

34. Taigi pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad R. R. kaltė dėl nutarime nurodyto režimo reikalavimų pažeidimo padarymo yra įrodyta, skirta proporcinga nuobauda, todėl ginčijami sprendimai yra teisėti ir pagrįsti. Tai kartu reiškia, jog valstybės valdžios institucijos ar jos darbuotojų (Lukiškių TI-K) neteisėtų veikų nenustatyta, o nenustačius pareigūnų neteisėtų veiksmų valstybei nekyla civilinė atsakomybė, todėl nėra teisinio pagrindo pareiškėjui priteisti prašomą neturtinės žalos atlyginimą.

35. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjo apeliaciniame skunde minimos Europos Tarybos Ministrų Komiteto Rekomendacijos Rec(2006)2 valstybėms narėms dėl Europos kalinimo taisyklių yra tik rekomendacinio pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2494-442/2016, 2017 m. liepos 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4266-442/2017 ir kt.).

36. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo R. R. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nutartis neskundžiama.