Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), prašymą dėl veikos perkvalifikavimo ir duomenų iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro pašalinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmuose 2025 m. vasario 10 d. gautas E. M. prašymas perkvalifikuoti nusikalstamą veiką įsigaliojus naujam įstatymui bei pašalinti/patikslinti informaciją iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro apie jo teistumo faktą.

Teismo posėdžio metu prašymą pateikęs E. M. parodė, kad 1993 metais buvo teistas, dėl ko negauna teisėto darbo su vaikais kodo. Ketino stoti į ekstremalių situacijų būrį Lietuvos Raudonajame kryžiuje, savanoriauti, jau treti metai yra (duomenys neskelbtini). Dėl priimtos Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 30 straipsnio 1 dalies, jis negali savanoriauti, nes buvo nuteistas už sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, neatsižvelgiant į tai, kad teistumas išnykęs ar panaikintas. Prašo perkvalifikuoti nusikalstamą veiką į lengvesnę pagal šiuo metu galiojantį Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą (toliau – BK).

Prokurorė siūlo E. M. prašymą atmesti, nes E. M. teistumas yra išnykęs.

Prašymas tenkintinas.

E. M. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 1993 m. balandžio 8 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos tarybų socialistinės Respublikos baudžiamojo kodekso 147 straipsnio 2 dalyje (1961 m. redakcija) ir nuteistas laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams. Taikytos Lietuvos tarybų socialistinės Respublikos baudžiamojo kodekso 47¹ straipsnio nuostatos ir laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant E. M. periodiškai vieną kartą per mėnesį registruotis policijoje, nekeisti darbo vietos be šios institucijos sutikimo.

Iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų išrašo matyti, jog E. M. galiojančio teistumo neturi (b. l. 3).

Pagal BK 3 straipsnio 1 dalį, veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 362¹ straipsnio 1 dalimi, įstatymą, panaikinantį veikos nusikalstamumą, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu lengvinantį veiką padariusio asmens teisinę padėtį, pagal nuteistojo, jo gynėjo prašymus, prokuroro, bausmės vykdymo institucijos teikimus dėl nuteistajam priimtų nuosprendžių taiko vėliausią nuosprendį priėmęs apylinkės teismas, nagrinėjęs bylą pirmąja instancija. Paduodant BPK 362¹ straipsnio 1 dalyje nurodytus prašymus ar teikimus ir priimant teismo nutartis, vadovaujamasi BK 3 straipsnio nuostatomis (BPK 362¹ straipsnio 2 dalis). BPK 362¹ straipsnio nuostatų taikymas galimas tik tuo atveju, jeigu po nuosprendžio įsiteisėjimo buvo priimtas panaikinantis veikos nusikalstamumą, švelninantis bausmę arba kitokiu būdu lengvinantis veiką padariusio asmens teisinę padėtį įstatymas. Pažymėtina, kad pagal BK 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto veikos nusikalstamumo panaikinimo, bausmės švelninimo ar kitokio teisinės padėties palengvinimo instituto taikymas turi prasmę tik tuomet, kai taikant jį asmens teisinė padėtis realiai palengvėja. Formaliai vertinant E. M. prašymą, esant išnykusiam teistumui, nėra teisinio pagrindo perkvalifikuoti jo padarytą nusikalstamą veiką, tačiau toks vertinimas ir sprendimas netenkinti nuteistojo prašymo būtų neteisingas ir formalus, kadangi tokiu sprendimu būtų pažeidžiamos esminės E. M. teisės ir interesai – teisė į darbą, asmenų lygybę. Tokios pozicijos laikomasi teismų praktikoje (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. kovo 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-59-627/2025).

Kaip matyti iš teismui pateikto prašymo, E. M. prašo perkvalifikuoti nusikalstamą veiką pagal šiuo metu galiojantį Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą, kuris švelnina jo padėtį išnykus teistumui pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 1993 m. balandžio 8 d. nuosprendį, kuriuo E. M. buvo nuteistas pagal už LTSR baudžiamojo kodekso 147 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą. Minėtas E. M. atžvilgiu priimtas nuosprendis dėl priimtų Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos įstatymo 30 straipsnio 1 dalies pakeitimų trukdo jo profesinei veiklai.

Nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3, 60, 99, 100, 100¹, 100², 100³, 103, 107, 108, 109, 123, 124, 125, 126, 127, 128, 129, 131, 132, 134, 135, 136, 137, 138, 139, 140, 142, 143, 145, 146, 147, 147¹, 147², 148, 149, 150, 151, 151¹, 152, 152¹, 156, 157, 159, 160, 161, 162, 169, 170, 170¹, 170², 172, 173, 174, 175, 176, 178, 180, 181, 1821, 185, 188, 189, 189¹, 191, 192, 193, 194, 196, 197, 198, 198¹, 198², 202, 206, 207, 208, 209, 210, 213, 214, 215, 217, 218, 224, 229, 231, 232, 233, 234, 236, 238, 2491, 250, 250², 250⁴, 250⁵, 251, 256, 256¹, 257, 257¹, 258, 259, 262, 265, 267, 267¹, 267², 267³, 268, 270, 270², 270³, 273, 274, 275, 276, 2761, 276², 276³, 277, 278, 279, 280, 281, 283, 285, 286, 287, 288, 289, 292, 292¹, 294, 295, 296, 297, 299, 300, 301, 302, 3021, 303, 304, 306, 306¹, 306², 307, 308, 309, 310, 311, 312 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymas (2024-11-07 įstatymo Nr. XIV-3060 redakcija), taip pat Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 5, 7, 8, 18, 25, 27, 37, 38, 39, 40, 42, 43, 47, 48, 51, 52, 54, 59, 61, 62, 63, 64, 65, 66, 67, 69, 70, 72², 74, 75, 76, 82, 84, 85, 87, 89, 90, 92, 93, 97, 243, 244 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 5¹, 40¹, 58¹, 72⁵, 72⁶, 72⁷, 72⁸ straipsniais įstatymas (2024-04-25 įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija), kurie numato aktualius baudžiamojo įstatymo nuostatų pakeitimus ir lengvina kai kurių asmenų teisinę padėtį.

Prašymą pateikęs E. M. 1993 m. balandžio 8 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos tarybų socialistinės Respublikos baudžiamojo kodekso 147 straipsnio 2 dalį. Minėto kodekso 147 straipsnio 1 dalyje buvo nurodoma, jog atviras asmeninio piliečių turto pagrobimas (atviroji vagystė) – baudžiamas laisvės atėmimu iki trejų metų arba pataisos darbais iki vienerių metų. To paties straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad ta pati veika, susijusi su smurtu, nepavojingu nukentėjusiojo gyvybei ar sveikatai, arba su grasinimu pavartoti tokį smurtą, taip pat padariusi nukentėjusiajam žymią žalą arba padaryta grupės iš anksto susitarusių asmenų ar pakartotinai,– baudžiama laisvės atėmimu iki šešerių metų.

Šiuo metu galiojančio BK 178 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė), arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į transporto priemonę, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų (2024 m. lapkričio 7 d. Įstatymo Nr. XIV-3060 redakcija).

Pažymėtina ir tai, kad šiuo metu galiojančio BK 11 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog apysunkis nusikaltimas yra tyčinis nusikaltimas, už kurį baudžiamajame įstatyme numatyta didžiausia bausmė viršija trejus metus laisvės atėmimo, bet neviršija šešerių metų laisvės atėmimo.

Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 5¹ straipsnyje nurodoma, kad asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu yra bent viena iš šių sąlygų: 1) jis yra teistas už sunkų ir (ar) labai sunkų nusikaltimą, neatsižvelgiant į tai, ar teistumas yra išnykęs, ar panaikintas, ar teistas už kitą tyčinį nusikaltimą, – jeigu teistumas neišnykęs ar nepanaikintas; 2) jis buvo atleistas iš pareigų už tarnybinį nusižengimą ar iš darbo už darbo pareigų ar darbo drausmės pažeidimą ir nuo atleidimo iš pareigų ar darbo nepraėjo 3 metai; 3) jis piktnaudžiauja alkoholiu, psichotropinėmis, narkotinėmis ar kitomis psichiką veikiančiomis medžiagomis; 4) jis savo elgesiu ir (ar) veikla pažeidė švietimo, mokslo ir sporto ministro patvirtinto Pedagogų etikos kodekso reikalavimus ir po pažeidimo nustatymo nėra praėję vieni metai; 5) jis yra ar buvo įstatymų nustatyta tvarka uždraustos organizacijos narys, jeigu nuo narystės pabaigos nepraėjo 3 metai; 6) jis yra pripažintas šiurkščiai pažeidęs Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo reikalavimus ir nuo pažeidimo padarymo nepraėjo 3 metai.

Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nurodoma, jog asmenims, įsiteisėjusiu apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu pripažintiems kaltais dėl nusikalstamų veikų žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, dėl vaiko išnaudojimo pornografijai, pelnymosi iš nepilnamečio asmens prostitucijos, nepilnamečio asmens įtraukimo į prostituciją ar disponavimo pornografinio turinio dalykais, kuriuose vaizduojamas vaikas arba asmuo pateikiamas kaip vaikas, vaiko pirkimo arba pardavimo (toliau kartu – seksualiniai nusikaltimai), taip pat dėl kitų tyčinių sunkių ar labai sunkių nusikaltimų arba dėl analogiškų veikų, nurodytų kitų valstybių baudžiamuosiuose įstatymuose, neatsižvelgiant į tai, ar teistumas yra išnykęs ar panaikintas, arba asmenims, padariusiems seksualinius nusikaltimus, bet atleistiems nuo baudžiamosios atsakomybės, taip pat padariusiems kitus tyčinius sunkius ar labai sunkius nusikaltimus, bet atleistiems nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą arba jei kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaikė, arba jei yra lengvinančių aplinkybių, arba jei asmuo aktyviai padėjo atskleisti organizuotos grupės, teroristinės grupės ar nusikalstamo susivienijimo narių padarytas nusikalstamas veikas, arba jei asmuo yra pranešėjas (toliau kartu – kiti atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindai), draudžiama: 1) dirbti, užsiimti savanoriška veikla, atlikti praktiką ar stažuotis socialines, kultūros, švietimo, sporto ir sveikatos priežiūros paslaugas vaikams teikiančiose įstaigose, įmonėse ir organizacijose; 2) dirbti, užsiimti savanoriška veikla, atlikti praktiką ar stažuotis kitose, nei nurodyta šios dalies 1 punkte, įstaigose, įmonėse ir organizacijose, įskaitant ir religines bendruomenes ir bendrijas, jeigu šis darbas, savanoriška veikla, praktika ar stažuotė tiesioginiais ir reguliariais kontaktais susiję su vaikais; 3) verstis individualia veikla ar teikti paslaugas juridiniams ar fiziniams asmenims, taip pat vykdyti bet kokią kitą veiklą, jei ši veikla, paslaugos ar juridinio asmens, kuriam teikiamos paslaugos, veikla tiesioginiais ir reguliariais kontaktais susijusios su vaikais.

Bylos medžiaga nustatyta, jog E. M. 1993 m. balandžio 8 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą nebegaliojančio Lietuvos tarybų socialistinės Respublikos baudžiamojo kodekso 147 straipsnio 2 dalyje už tai, kad 1992 m. gruodžio 5 d., apie 2.03 val., prie kino teatro „Žemaitija“, Klaipėdos m., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, veikdamas bendrai su Š. K. ir E. M., atvirosios vagystės būdu iš einančio gatve nukentėjusiojo pavogė jam priklausantį turtą (2370 talonų arba 23,70 litų, arba 6,86 Eur vertės), padarydamas jam lengvus kūno sužalojimus. Minėtu nuosprendžiu E. M. paskirta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams, bausmės vykdymą atidedant 2 metams, skiriant įpareigojimus.

Kaip matyti, nusikalstama veika, už kurią E. M. nuteistas 1993 m. balandžio 8 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, numatyta tuo metu galiojusio Lietuvos tarybų socialistinės Respublikos baudžiamojo kodekso 147 straipsnio 2 dalyje „Atviroji vagystė“. Už šios nusikalstamos veikos padarymą tuo metu galiojantis kodeksas numatė laisvės atėmimo bausmę iki 6 metų. Lietuvos tarybų socialistinės Respublikos baudžiamasis kodeksas nenumatė tyčinių nusikaltimų skirstymo pagal kategorijas į nesunkius, apysunkius, sunkius ir labai sunkius nusikaltimus, kaip tai numato šiuo metu galiojantis Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas. Akivaizdu, jog šiuo metu galiojančio BK nuostatos švelnina E. M. teisinę padėtį. Nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojus naujai BK 178 straipsnio redakcijai, atsakomybė už atvirą svetimo turto pagrobimą numatyta šio straipsnio 2 dalyje. Ši nusikalstama veika, vadovaujantis šiuo metu galiojančio BK 11 straipsnio 4 dalimi, yra apysunkis nusikaltimas. Šiuo atveju, E. M. nusikalstama veika, už kurią jis buvo nuteistas 1993 m. balandžio 8 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, pagal šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą atitinka būtent BK 178 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėtį, įvertinus, jog E. M. padarytos turtinės žalos dydis nesiekia šiuo metu galiojančio BK 178 straipsnio 3 dalyje nurodytos didelės turto vertės. Šiuo metu galiojanti BK 178 straipsnio 2 dalies redakcija švelnina E. M. teisinę padėtį tuo, jog jo padaryta nusikalstama veika vertintina kaip apysunkis tyčinis nusikaltimas.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei aptartą teisinį reglamentavimą, E. M. padaryta nusikalstama veika iš anksčiau galiojusio Lietuvos tarybų socialistinės Respublikos baudžiamojo kodekso 147 straipsnio 2 dalies perkvalifikuotina į galiojančio BK 178 straipsnio 2 dalį (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo Nr. XIV-3060 redakcija) ir E. M. paskirtos bausmės, kuri atlikta, švelninimo klausimas nespręstinas. Laikytina, kad E. M. nuteistas už apysunkį nusikaltimą, už kurį jam teistumas išnykęs.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362¹ ir 364 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

prašymą tenkinti.

E. M. nusikalstamą veiką, už kurią jis nuteistas 1993 m. balandžio 8 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, perkvalifikuoti iš Lietuvos tarybų socialistinės Respublikos baudžiamojo kodekso 147 straipsnio 2 dalies į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį (2024 m. lapkričio 7 d. Įstatymo Nr. XIV-3060 redakcija) bei laikyti, kad E. M. nuteistas už apysunkį nusikaltimą, už kurį jam teistumas išnyko.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.