Tauragės apylinkės teismo nutartis

2025-07-09 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. eII-112-799/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Tauragės apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-07-09
Bylos Nr.
eII-112-799/2025
Teisminio proceso Nr.
4-19-3-00047-2024-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Vida Butanavičiūtė
Pareiškėjas
A. A.
Kategorijos
  • 16.11.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio nusižengimo byla Nr. eII-112-779/2025Teisminio proceso Nr. 4-19-3-00047-2024-6Procesinio sprendimo kategorijos: 16.11.4.1.;16.11.11.; (S) 21.10.4.
TAURAGĖS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2025 m. liepos 9 d.Tauragė
Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų teisėja Vida Butanavičiūtė,sekretoriaujant Neringai Navickienei,dalyvaujant pareiškėjui A. A.,

institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą - Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovei Agnei Čebauskienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. A. skundą dėl Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2024 m. rugsėjo 6 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

A. A. (toliau ir pareiškėjas) prašo panaikinti Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Marijampolės AVPK) Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. rugsėjo 6 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti.

Skunde A. A. nurodė, jog Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiasis tyrėjas 2024 m. rugsėjo 6 d. nutarimu skyrė galutinę administracinę nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę – 1 000 Eur baudą ir specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimą 38 mėnesiams už administracinių nusižengimų, numatytų ANK 420 straipsnio 1 dalyje, 426 straipsnio 5 dalyje padarymą, o būtent už tai, kad jis, 2024 m. liepos 24 d., 21 val. 48 min., Jurbarko r. sav. krašto keliai Jurbarkas–Skaudvilė, 22,000 km, vairavo transporto priemonę ir lenkė ten kur yra draudžiama, t. y. sankryžoje, pažymėta kelio ženklais, šalutinis iš dešinės (109) ir duoti kelią (203), taip pat stabdant transporto priemonę, nepakluso aiškiai išreikštam reikalavimui sustoti, t. y. įjungus spec. garso ir šviesos švyturėlius, bei reikalavimą sustabdyti transporto priemonę dešiniajame kelio kelkraštyje išreikštą per ruporą, ir tuo pažeidė KET 140.1 p., 16 p.

Dėl ANK 420 str. 1 d. numatyto administracinio nusižengimo paaiškino, kad buvo įsitikinęs, jog lenkimo manevrą atlieka leistinoje vietoje. Neturėjo jokios tyčios pažeisti kelių eismo taisyklių reikalavimus. Lenkė du automobilius, iš kurių vienas buvo policijos automobilis. Lenkimo manevrą pradėjo per punktyrinę liniją, kuri pasibaigė baiginėjant lenkimo manevrą ir tam, kad saugiai pabaigų lenkimą, savo manevrą užbaigė. Kelio ženklo, informuojančio apie artėjančią sankryžą nematė, nes lenkiant policijos automobilį, policijos pareigūnų tarnybinis automobilis jį užstojo. Pažymi, kad policijos tarnybinio automobilio vaizdo registratoriaus įraše matoma, kaip pareiškėjas lenkia policijos pareigūnų automobilį. Aiškiai pastebima, kad lenkimo metu, transporto priemonei esant beveik paraleliai su policijos automobiliu, kelio ženklo Nr. 109, esančio dešiniajame kelkraštyje, matomumo trajektorija yra dalinai užstota, o kai dešinysis matymo laukas santykinai yra atlaisvintas pareiškėjui pralenkus policijos automobilį, jo automobilis greitai atsiduria paraleliai su kelio ženklu Nr. 109 ir pamatyti, kas jame nurodyta, nebuvo galimybės.

Dėl ANK 426 str. 5 d. numatyto administracinio nusižengimo paaiškino, kad matydamas mėlynos ir raudonos spalvos švyturėlius, pradėjo stabdyti ir lėtinti greitį. Nuo stabdymo pradžios iki kol sustojo praėjo 58 sekundės. Tokia trukmė motyvuojama tuo, kad pareiškėjas norėjo sustoti saugioje vietoje, tačiau, kaip teigiama skundžiamame nutarime, policijos pareigūno reikalavimas sustabdyti transporto priemonę privalo būti vykdomas nedelsiant. Pareiškėjas nurodo, kad vairuojant automobilį klauso muzikos. Kelio danga važiuotame kelio ruože yra duobėta ir nenauja, kas sukelia papildomą garsinį ūžimo foną. Kelio ruožo kelkraščiai yra duobėti, aptrupėję, nelygūs ir besiribojantys su žvyru ar kitokia akmenuota ir smėlėta danga. Todėl toks kelkraštis nėra saugus nei staigiam stabdymui, nei netyčiniam transporto priemonės ratų užvažiavimui esant išvystytam greičiui, dėl to staigūs veiksmai gali nulemti transporto priemonės kontrolės dalinį ar visišką praradimą ir sukelti eismo įvykį. Kadangi pareiškėjas važiavo leistinu greičiu, automobilis buvo apdraustas ir techniškai tvarkingas, negalėjo numanyti, kad policijos pareigūnai turi priežastį stabdyti ir šviesos signalai yra įjungti ir adresuoti būtent jo automobilio stabdymo tikslu. Kai suprato, kad reikalavimas sustoti yra adresuotas jam, jis nedelsdamas sustojo. Dėl savo profesinės veiklos – yra naras ir nardymo instruktorius, eilę metų buvo atsakingas už Redbull „jump and freeze“ bei akrobatinio skraidymo vandens saugą, nuo 2007 m. yra Tarptautinės organizacijos PADI instruktorius ir techninio nardymo IANTD instruktorius, Tarptautinis EFR pirmosios medicininės pagalbos instruktorius, gelbėtojas Sudeikių paplūdimyje Utenos rajone nuo 2021 metų, vadovauja nardymo centrui Plateliuose nuo 2009 m., Sudeikių nardymo centrui – nuo 2021 metų, vykdo techninius nardymo mokymus Lietuvos karinėms jūrų pajėgoms (povandeninių veiksmų komanda), tad saugumas ir atsakomybė yra sąlygoti jo darbo pobūdžio; jo profesinėje veikloje saugumas yra pagrindinis reikalavimas, todėl jo priimamiems sprendimams yra būdingas itin didelis atsargumas vertinant situaciją ir aplinkos saugumą, kuris neabejotinai įtakoja ir sprendimus kuriuos priima įvairiose gyvenimiškose situacijose. Todėl ir šioje situacijoje, pagal savo supratimą ir vidinį įsitikinimą, elgėsi maksimaliai saugiai, kad nesukelti pavojaus nei aplinkiniams, nei sau pačiam.

Šalies argumentai

Skunde taip pat nurodė, jog administracinio nusižengimo bylą nagrinėjęs tyrėjas visų šios bylos aplinkybių dėl administracinių nusižengimų, kaip to reikalauja ANK 567 str., objektyviai ir visapusiškai neištyrė, nesivadovavo ANK 566 str. įtvirtintais administracinių nusižengimų teisenos principais, tame tarpe ir nekaltumo prezumpcijos principu, tinkamai neįvertino visų duomenų, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad jis įvykdė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 420 straipsnio 1 dalyje, 426 straipsnio 5 dalyje. Pareiškėjas mano, kad jam paskirta aiškiai neproporcinga ir tinkamai neindividualizuota bauda bei teisės vairuoti transporto priemones atėmimas net 38 mėnesiams.

Pareiškėjas A. A. palaikė skundo reikalavimą. Papildomai paaiškino, kad jis važiavo nuo Jurbarko link Skaudvilės. Vyko „Volkswagen Touran“ automobiliu, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Išsuko iš žiedo. Priešais jį važiavo „Opel“ automobilis, kuris aplenkė važiavusius pareigūnus. Įsitikinęs, kad nėra automobilio priekyje, pradėjo lenkimą, parodė posūkį. Aplenkė pareigūnų automobilį ir dar vieną automobilį. Lenkimo metu nematė kelio ženklų. Baigiant lenkimą, pastebėjo, jog keičiasi punktyrinė linija. Priėmė sprendimą nerizikuoti. Persirikiavo ir atsistojo į važiuojamąją dalį, kuria ir turėjo važiuoti. Jis jau buvo aplenkęs pareigūnus. Toliau važiuojant, po kurio laiko, suprato, jog pareigūnai jį stabdo. Įvertinęs tai, kad nesustos saugiai, priėmė sprendimą truputėlį pavažiuoti. Norėjo sustoti saugiausiame kelio ruože ir vietoje.

Atsiliepimas

Institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą - Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovė Agnė Čebauskienė palaikė atsiliepime nurodytą poziciją, prašė skundo netenkintti. Papildomai paaiškino, kad asmuo turėjo vadovautis ne tik kelio ženklais, bet ir kelio ženklinimu. Tai, jog asmuo buvo neatidus, nematė kelio ženklo, jo atsakomybės nešalina. Asmuo turėjo priimti sprendimą sustabdyti transporto priemonę nedelsiant. Institucijos atstovas teismo prašė ištaisyti skundžiamame nutarime padarytas technines klaidas - dėstomojoje dalyje nurodytą 38 metų laikotarpį pakeisti į 38 mėnesių laikotarpį, grafoje „Nutarimas priimtas rašytinio proceso tvarka“ pakeisti į “Nutarimas priimtas žodinio proceso tvarka“, nutarimo grafą „Teisės akto, kuriuo reikalavimai pažeisti, pavadinimas, straipsnis, dalis, punktas“ papildyti Kelių eismo taisyklių (KET) 78 punktu.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas atmestinas.

Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jurbarko rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausioji patrulė 2024 m. liepos 24 d. surašė A. A. administracinio nusižengimo protokolą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 420 straipsnio 1 dalį, 426 straipsnio 5 dalį, dėl to, kad jis, 2024 m. liepos 24 d., 21 val. 48 min., Jurbarko r. sav. krašto keliai Jurbarkas–Skaudvilė, 22,000 km, koordinatės X: 6126520.0, Y: 416927.0, vairavo transporto priemonę ir lenkė ten, kur draudžiama, t. y. sankryžoje, pažymėtoje kelio ženklais, šalutinis iš dešinės (109) ir duoti kelią (203), taip pat stabdant transporto priemonę, vairuotojas nepakluso aiškiai išreikštam reikalavimui sustoti, t. y. įjungus spec. garso ir šviesos švyturėlius, bei reikalavimą sustabdyti transporto priemonę dešiniajame kelio kelkraštyje išreikštą per ruporą, ir tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, (toliau ir – KET) 140.1 p., 16 p.

Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiasis tyrėjas 2024 m. rugsėjo 6 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), vadovaujantis ANK 38 straipsniu, A. A. skyrė galutinę administracinę nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę – 1000 eurų baudą ir specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimą 38 mėnesiams.

Dėl ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo.

ANK 420 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog transporto priemonių vairavimas vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus, lenkimas vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti, vairavimas neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse, pavojingą situaciją sukėlęs (t. y. privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) Kelių eismo taisyklių pažeidimas, tokią pat pavojingą situaciją sukėlęs įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus užtraukia baudą vairuotojams nuo 170 iki 230 eurų. To paties straipsnio 6 dalyje nurodyta, jog už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 3 iki 6 mėnesių.

Pareiškėjas neginčija fakto, kad lenkė neleistinoje vietoje, tik pažymi, jog tai darė nematydamas įspėjančių ženklų. Byloje esantis vaizdo įrašas patvirtina, kad lenkimo manevras buvo atliktas kelio ruože, kuriame draudžiama lenkti. Pareiškėjas aplenkė du automobilius ir teigia, jog lenkimą pradėjo dar esant punktyrinei linijai, o užbaigdamas pamatė, kad manevrą atlieka sankryžoje. Pareiškėjo įsitikinimu, staigus lenkimo manevro nutraukimas ir staigus stabdymas bei persirikiavimas atgal į savo eismo juostą galėjo sukelti nesaugią eismo situaciją. Pareiškėjas nurodė, kad neturėjo tyčios padaryti pažeidimą, tačiau byloje esantys įrodymai tai paneigia.

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad vairuotojas, būdamas padidinto pavojaus šaltinio valdytojas, privalo laikytis aukštesnių atidumo ir rūpestingumo standartų, manevruoti kelyje tik būdamas visiškai įsitikinęs, kad tai daryti yra leistina. Lenkimas yra sąmoningas ir apgalvotas manevravimas kelyje ir prieš pradedant lenkimo manevrą, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti yra saugu ir nedraudžiama. Sutiktina su skunde nurodytais argumentais, kad priešas važiavusi transporto priemonė galėjo trukdyti matomumui, o į lenkimo manevrą susikoncentravęs pareiškėjas galėjo nepastebėti kelio ženklo, tačiau šios aplinkybės niekaip nešalina pareiškėjo kaltės. Teismas pažymi, jog šis KET lenkimo pažeidimas yra laikomas ypač pavojinga veika, nes lenkimas draudžiamose vietose gali sukelti eismo įvykius, kuriuose sužalojami ar žūva eismo dalyviai.

Pareiškėjas skunde nurodė, jog lenkiamas policijos automobilis jam iš dalies užstojo draudžiantį lenkti ženklą, bet pripažino matęs apie kelio ženklinimo pasikeitimus. Lenkimo manevro tęsimą draudžiamoje lenkti kelio atkarpoje teisino tuo, kad nenorėdamas staigiai stabdyti ir sukelti avarinę situaciją priėmė sprendimą pabaigti lenkimo manevrą. Matydamas, kad artėja prie ištisinės linijos, pareiškėjas privalėjo nutraukti lenkimo manevrą ir grįžti atgal į savo eismo juostą. Vaizdo įraše yra matoma, kad tarp policijos automobilio ir priekyje važiavusio automobilio yra pakankamai didelis ir saugus atstumas, todėl lenkimo manevro nutraukimas ir sugrįžimas į savo juostą avarinės situacijos nebūtų sukėlęs. Priešingai, pareiškėjas pasirinko lenkti dar vieną automobilį ir tai daryti sankryžoje. Vaizdo įraše užfiksuotas administracinis nusižengimas patvirtina, jog pareiškėjas suprato atliekamo dvigubo lenkimo pavojingumą ir lenkimą draudžiamoje vietoje, bet pasirinko tokį elgesį sąmoningai.

Nekyla abejonių, kad A. A., nesilaikydamas KET reikalavimų, padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje, jam paskirta nuobauda individualizuota tinkamai, atitinka ANK 22 straipsnyje įtvirtintus administracinės nuobaudos tikslus. Paskirtoji nuobauda savo rūšimi ir dydžiu atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus, naikinti nutarimo skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Pažymima, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį nusižengimą padariusiems asmenims nubausti bei atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų. Be to, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, prioritetas teikiamas visuomenės interesui, siekiant užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, siekį užkirsti kelią galinčioms kilti sunkioms pasekmėms dėl neatsakingo tokio asmens elgesio. Skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, nes priešingu atveju ji būtų beprasmiška.

Dėl ANK 426 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo.

Pagal ANK 426 straipsnio 5 dalį, administracinę atsakomybę užtraukia nepaklusimas uniformuoto policijos ar Karo policijos pareigūno teisėtam, aiškiai išreikštam ir šio straipsnio 6 dalyje nustatytą tvarką atitinkančiam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę ir užtraukia baudą vairuotojams nuo aštuonių šimtų penkiasdešimt iki vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt iki vieno tūkstančio keturių šimtų penkiasdešimt eurų. Iš teismui pateikto nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad pareiškėjui už ANK 426 straipsnio 5 dalyje numatytą nusižengimą skirta 1000 Eur bauda bei artimas minimaliam teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 38 mėnesių laikotarpiui. Skundu pareiškėjas prašo nutraukti administracinę teiseną pagal ANK 426 straipsnio 5 dalį, nes jo veikoje nėra kaltės ir tyčios.

Pareiškėjas neneigia nurodytu metu ir vietoje važiavęs automobiliu VOLKSWAGEN TOURAN, v/n (duomenys neskelbtini) tačiau nesutinka su tuo, kad nevykdė policijos pareigūno reikalavimo sustabdyti vairuojamą automobilį, nes nesuprato, kad šis reikalavimas skirtas jam.

Sprendžiant dėl atsakomybės pagal ANK 426 straipsnio 5 dalį, turi būti nustatyta, kad asmuo nevykdė atitinkamų įstatyme nurodytų pareigūnų duoto nurodymo ar reikalavimo, kuris buvo: 1) teisėtas ir 2) aiškiai išreikštas, t. y. suprantamas asmeniui, kuriam jis duodamas 3) reikalavimas sustabdyti transporto priemonę atitiko ANK 426 straipsnio 6 dalyje nustatytą tvarką. Taip pat turi būti nustatyta, kad asmuo tokio pareigūnų duoto nurodymo ar reikalavimo nevykdė tyčia, t. y., aiškiai suprasdamas jam duodamus pareigūnų nurodymus ir suvokdamas savo pareigą paklusti tokiems reikalavimams, sąmoningai pasirinko priešingą elgesį.

ANK 7 straipsnyje nurodyta, kad asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo. Kaltė, pasireiškianti tyčia ar neatsargumu, yra būtinasis kiekvieno administracinio nusižengimo požymis – nesant asmens kaltės, negalima jo administracinė atsakomybė. Teismų praktika pažymi, kad kaltės forma ir rūšis atskleidžiami ne tik išsiaiškinant, kaip traukiamas atsakomybėn asmuo suvokė ir įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė administracinio nusižengimo padarymą ir kokių padarinių šiais veiksmais buvo siekiama, bet kartu tiriant bei įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) administracinio nusižengimo požymius – atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. rugsėjo 24 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-37-511/2024).

Pareiškėjas skunde pažymi, kad vien tik policijos pareigūnų važiavimas tarnybiniu automobiliu su įjungtais mėlynais ir (ar) raudonais švyturėliais bei specialiaisiais garsiniais signalais nereiškia besąlyginio reikalavimo sustoti. Tai suponuoja išvadą, kad A. A. aiškiai matė, jog jam iš paskos važiuoja policijos tarnybinis automobilis įjungtais švyturėliais, bei suvokė, jog jo vairuojama transporto priemonė yra stabdoma, todėl privalėjo sustoti. Be to, pareiškėjas patvirtino, jog praeityje ne kartą tokiu būdu policijos pareigūnų buvo stabdomas, todėl teismo vertinimu, pareiškėjui puikiai žinoma, kaip jis privalėjo elgtis nagrinėjamoje situacijoje stabdomas pareigūnų. Iš vaizdo įrašo matyti, kad policijos automobiliui aplenkus priekyje važiavusį automobilį įjungtais švyturėliais ir garso signalais, pareiškėjas pastebėjo policijos automobilį ir sumažino greitį. Pareiškėjas teigia, kad pareigūno išsakytas garsinis reikalavimas nebuvo aiškiai suprantamas ir girdimas iki tol, kol pareigūnai visiškai nepriartėjo prie automobilio. Pareiškėjas nurodė, kad automobilyje buvo įjungta muzika, dėl ko negirdėjo pareigūnų duodamų nurodymų sustoti. Be to, pareiškėjo nuomone, reikia įvertinti ir tai, kad važiuojant keliu, kurio kelio danga yra nenauja, nelygi ir duobėta, kyla pašaliniai transporto priemonės garsai, užgožiantys kitus aplinkos garsus, tame tarpe ir iš policijos pareigūnų automobilio ruporo sklindančius žodžius. Kelkraštis buvo pavojingas staigiam stabdymui, todėl pareiškėjas ieškojo saugios vietos sustabdyti savo automobilį nesukeliant kitiems eismo dalyviams pavojaus. Tokius pareiškėjo teiginius teismas laiko pasirinkta gynybos pozicija, kurią paneigia tiek vaizdo įrašas, tiek pareigūnų Manto Tamkevičiaus ir Linos Adomaitės parodymai. Aptariamų administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimų kontekste pažymėtina, kad pagal teismų praktiką, vertinant pareiškėjo versijos pagrįstumą, tuo pačiu ir jo parodymų patikimumą ir objektyvumą nustatinėjant nusižengimo aplinkybes, vadovautis vien tik atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimais nėra tikslinga, kadangi natūralu, jog gindamasis, suvokdamas gresiančią administracinę atsakomybę bei siekdamas jos išvengti, asmuo neatskleis tikrųjų nusižengimo aplinkybių, juo labiau, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens sakyti tiesą neįpareigoja ir atitinkamos ANK nuostatos. Tokiais atvejais administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymai turi būti vertinami itin kruopščiai, gretinant juos tiek tarpusavyje, tiek ir kitų bylos duomenų visumoje (Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gruodžio 13 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-379-806/2024).

Kelių eismo taisyklės nenumato, kad stabdant policijos pareigūnams privalu važiuojamuoju greičiu užvažiuoti ant kelkraščio ir tik tada pradėti stabdyti. Asmuo privalo stabdyti transporto priemonę, kai yra stabdomas ir tik sulėtinus greitį iki saugaus, sustoti dešiniajame kelkraštyje. Iš teismui pateiktos filmuotos medžiagos, iš liudytojais apklaustų pareigūnų M. Tamkevičiaus ir L. Adomaitės parodymų matyti, kad pareiškėjo automobilis buvo stabdomas maždaug kilometrą, važiuojant paskui A. A. transporto priemonę, kitų transporto priemonių važiuojančių priekyje, ar priešpriešine eismo juosta kelyje nebuvo. Pareiškėjas nurodo, kad nesuprato, jog būtent jis yra stabdomas, nes buvo blaivus, neviršijo leistino greičio, negabeno jokių neleistinų daiktų ir neatliko jokių kitų neleistinų ar neteisėtų veiksmų. Tačiau lenkdamas du automobilius, iš kurių vienas buvo policijos tarnybinis automobilis, neleistinoje vietoje, turėjo suvokti, kad būtent dėl šios priežasties ir yra stabdomas policijos pareigūnų. Atlikti pavojingą lenkimo manevrą pareiškėjo nurodoma „prasta“ kelio danga netrukdė, tačiau tai, kaip teigia, sutrukdė jam vykdyti teisėtus pareigūnų nurodymus sustoti. Iš vaizdo įrašo matyti, kad policijos pareigūnas ne kartą pareiškėjui nurodė sustoti, bet pastarasis ne tik, kad neduodamas kelio pareigūnams, bet nemažindamas greičio važiavo toliau. Net ir policijos automobiliui lenkiant pareiškėjo automobilį ir su automobiliu susilyginus, bei per garsiakalbį nurodant sustoti bei gestais nurodant sustoti, pareiškėjas nevykdė pareigūnų reikalavimų ir buvo sustabdytas tik užblokavus kelią.

Pareiškėjas, siekdamas įtikinti teismą tuo, jog jis išskirtinai visose gyvenimo srityse rūpinasi saugumu, pateikė duomenis apie savo, kaip naro darbinę veiklą, charakteristikas, kuriose pareiškėjas charakterizuojamas teigiamai. Tačiau ši pareiškėją darbinėje veikloje charakterizuojanti medžiaga nėra reikšmina šios bylos kontekste. Iš Administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, jog pareiškėjas praeityje ne kartą baustas už KET pažeidimus. Šis išrašas patvirtina, jog pareiškėjas linkęs ignoruoti KET. Net ir po jam paskirtų nuobaudų, išvadų iš savo elgesio nepadarė.

Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad skundžiamu nutarimu konstatuota A. A. padaryta pavojinga veika atitinka ANK 426 straipsnio 5 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo požymius, o šį nusižengimą padaręs A. A. suvokė savo veikos neteisėtą pobūdį, todėl pagrįstai buvo pripažintas kaltu padaręs nurodytą nusižengimą. Nors bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta pareiškėjo atsakomybę nei sunkinančių, nei atsakomybę lengvinančių aplinkybių, pareiškėjui paskirta nuobauda – bauda, artima sankcijos vidurkiui ir administracinio poveikio priemonė, artima minimaliai. Esant tokiai situacijai teismas prieina išvados, kad priimant skundžiamą nutarimą buvo įvertinta pareiškėjo asmenybė ir pateikta charakterizuojanti medžiaga bei paskirta nuobauda, kuri nėra per griežta ir ją keisti dar labiau švelninat, nėra teisinio pagrindo.

ANK 638 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismas gali savo iniciatyva ar pagal administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančių asmenų prašymus ištaisyti nutarime (nutartyje) administracinio nusižengimo byloje esančius rašymo apsirikimus, aiškias aritmetines klaidas ar kitus netikslumus, kurių ištaisymas nekeičia nutarimo (nutarties) esmės. Atsižvelgiant į esamą situaciją ir nurodytą teisinį reglamentavimą, Marijampolės AVPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. rugsėjo 6 d. nutarime administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) taisytinos techninės klaidos. Nutarimo dėstomojoje dalyje, grafoje „Kitos aplinkybės“ nurodytas 38 metų laikotarpis keistinas į 38 mėnesių laikotarpį, grafoje „Nutarimas priimtas“ frazė „rašytinio proceso tvarka“ keistina į “žodinio proceso tvarka“, nutarimo grafą „Teisės akto, kuriuo reikalavimai pažeisti, pavadinimas, straipsnis, dalis, punktas“ papildytina Kelių eismo taisyklių (KET) 78 punktu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas

nutaria:

Pareiškėjo A. A. skundą atmesti.

Pakeisti Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. rugsėjo 6 d. priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėstomojoje dalyje, grafoje „Kitos aplinkybės“ nurodytą 38 metų laikotarpį pakeisti į 38 mėnesių laikotarpį.

Pakeisti Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. rugsėjo 6 d. priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) grafoje „Nutarimas priimtas“ frazę „rašytinio proceso tvarka“ pakeisti į “žodinio proceso tvarka“.

Papildyti Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. rugsėjo 6 d. priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) grafą „Teisės akto, kuriuo reikalavimai pažeisti, pavadinimas, straipsnis, dalis, punktas“ Kelių eismo taisyklių (KET) 78 punktu.

Palikti galioti Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. rugsėjo 6 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini).

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nutartį priėmusį Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.

Teisėja Vida Butanavičiūtė