- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-09-03
- Bylos Nr.
- A-2571-556/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-16-3-00415-2025-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Ramūnas Gadliauskas, Beata Martišienė, Arūnas Sutkevičius
- Advokatai
- Eglė Vrubliauskienė
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Beatos Martišienės ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
dalyvaujant užsieniečiui (duomenys neskelbtini) piliečiui K. D. M., jo atstovei advokatei Eglei Vrubliauskienei,
Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovei Linai Verikovskienei,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliečio K. D. M. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų Švenčionyse 2025 m. rugpjūčio 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl alternatyvios sulaikymui priemonės termino (duomenys neskelbtini) piliečiui K. D. M. pratęsimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Centras) kreipėsi į teismą su teikimu, prašydamas pratęsti (duomenys neskelbtini) piliečiui K. D. M. (toliau – ir Užsienietis) taikomą alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietoje, nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo įstaigai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo, 3 mėnesiams, terminą nustatant iki 2025 m. lapkričio 20 d., bet ne ilgiau nei bus priimtas sprendimas jo prieglobsčio byloje.
2. Centras nurodė, kad Užsienietis nebendradarbiauja su valstybės institucijomis, apgaulės būdu buvo gavęs leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, 2024 m. rugsėjo 6 d. atvykęs į Lietuvos Respubliką nepateikė tarptautinio apsaugos prašymo. Centras Užsieniečio nebendradarbiavimą vertino kaip nenorą laikytis Lietuvos Respublikos įstatymų ir tvarkos. Centras pažymėjo, kad Užsienietis neturi Lietuvos Respublikoje šeimyninių, socialinių ir ekonominių ryšių bei nuolatinio gyvenamojo ploto.
3. Centras pažymėjo, kad Užsienietis Lietuvos Respublikoje turi prieglobsčio prašytojo statusą, motyvai dėl prieglobsčio suteikimo nėra nustatyti, ir jų neįmanoma nustatyti nesulaikius asmens, kadangi egzistuoja didelė tikimybė, jog jis vėl išvyks į kitas Europos Sąjungos valstybes nares.
II.
4. Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmai Švenčionyse 2025 m. rugpjūčio 14 d. sprendimu nusprendė Centro teikimą tenkinti ir pratęsti Užsieniečiui paskirtą alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti Užsienietį laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo, iki 2025 m. lapkričio 20 d., bet ne ilgiau iki kol bus priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje.
5. Teismas nustatė, kad: Užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko 2024 m., jam buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, kuris vėliau Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) sprendimu buvo panaikintas. Užsienietis išvyko iš Lietuvos Respublikos teritorijos, o 2025 m. gegužės 20 d. pagal 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 604/2013, kuriuo išdėstomi valstybės narės, atsakingos už trečiosios šalies piliečio arba asmens be pilietybės vienoje iš valstybių narių pateikto tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimą, nustatymo kriterijai ir mechanizmai (toliau – ir Dublino III reglamentas) buvo grąžintas iš Vokietijos Federacinės Respublikos į Lietuvos Respubliką, kur jis paprašė prieglobsčio. Užsienietis buvo sulaikytas iki 48 val. Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2025 m. gegužės 22 d. sprendimu Užsieniečiui taikyta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo, iki 2025 m. rugpjūčio 20 d., bet ne ilgiau kol bus priimtas sprendimas jo prieglobsčio byloje.
6. Teismas įvertino Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 113 straipsnio 4 dalies 2nuostatas ir pažymėjo, kad Užsienietis yra prieglobsčio prašytojas, galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje nėra priimtas. Teismas konstatavo, kad egzistuoja Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte numatytas prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindas (siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes yra pagrindas manyti, kad jis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos).
Žemesnės instancijos teismas
7. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 202 m. birželio 25 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-2236-815/2025), priimtoje išnagrinėjus Užsieniečio skundą dėl jam Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2025 m. gegužės 22 d. sprendimu paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo, atmetė Užsieniečio apeliacinį skundą, konstatavęs, kad nagrinėjamu atveju nepaneigta rizika, kad Užsienietis gali bandyti pasišalinti iš jo prašymą suteikti prieglobstį nagrinėjančios valstybės (t. y. Lietuvos Respublikos), pakartotinai pažeisdamas migraciją reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, ir po minėtos nutarties priėmimo Užsieniečio teisinė padėtis Lietuvos Respublikoje nepasikeitė, todėl teismas pratęsė Užsieniečiui paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės terminą.
III.
8. Užsienietis apeliaciniame skunde prašo pakeisti Utenos apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 14 d. sprendimą ir paskirti Užsieniečiui kitą alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti Užsienietį laikino apgyvendinimo vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų.
9. Užsienietis nurodo, kad jam taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė prilygsta sulaikymui, todėl nagrinėjamu atveju turi būti nustatyti Įstatymo reikalavimai, kurie taikomi sulaikymui. Šiuo atveju nėra tikslo taikyti tokį griežtą asmens laisvės ribojimą siekiant užtikrinti, kad būtų priimtas sprendimas jo prieglobsčio byloje, nes Užsieniečio tapatybė yra nustatyta, jis nekelia grėsmės viešajai tvarkai ir saugumui, nėra nustatyta, kad jis nebendradarbiautų su valstybės institucijomis, kad būtų bandęs neteisėtai išvykti iš Lietuvos ar pažeidęs apgyvendinimo Centre taisykles.
10. Užsienietis pažymi, kad prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas tik Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje nustatytais atvejais. Pirmosios instancijos teismas, nurodydamas, kad egzistuoja Užsieniečio sulaikymo pagrindai, įtvirtinti Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte, turėjo nustatyti, kad yra Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1, 6-11 punktuose nustatytos aplinkybės, tačiau tokių aplinkybių, susijusių su Užsieniečiu, nėra.
11. Užsieniečio teigimu, tuo atveju, kai taikomas sulaikymas dėl tos priežasties, jog reikia nustatyti prieglobsčio prašymo motyvus, asmuo gali būti sulaikytas tik jeigu jo nesulaikius nėra galimybės šių motyvų nustatyti. Šiuo atveju nebuvo nustatyta, kad, nesulaikius Užsieniečio, nebūtų įmanoma išsiaiškinti prieglobsčio motyvų, be to, jo atžvilgiu judėjimo ribojimai jau yra taikomi ne vieną mėnesį.
12. Užsienietis teigia jokiais savo veiksmais neparodęs, kad jis gali sutrukdyti priimti galutinį sprendimą jo prieglobsčio byloje ar vengs sprendimo vykdymo, ar kad ketintų pažeisti įstatymus ir išvykti į kitą Europos Sąjungos valstybę narę. Užsienietis atvyko į Lietuvą teisėtai, iš Lietuvos į Vokietiją išvyko teisėtai ir ten pateikė prieglobsčio prašymą, jokie jo veiksmai neparodo piktnaudžiavimo ir ar siekio nesulaukti galutinio sprendimo prieglobsčio byloje.
13. Užsienietis pažymi, kad pirmosios instancijos teismo pritaikytas de facto (faktiškai) sulaikymas yra neproporcinga priemonė, pernelyg griežtai ir neadekvačiai varžanti jo laisvę, o toks ilgas sulaikymas kenkia jo psichologinei sveikatai, jis jaučiasi itin blogai, lyg koks nusikaltėlis, nors toks nėra.
Atsiliepimas
14. Centras pateiktame atsiliepime nesutinka su apeliaciniu skundu, prašo jį atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą.
15. Centras nurodo, kad Užsienietis nebendradarbiauja su Lietuvos kompetentingomis valstybės institucijomis, jis apgaulės būdu gavo leidimą laikinai gyventi Lietuvoje ir iš karto išvyko į Vokietiją, kur 2024 m. spalio 9 d. pateikė prieglobsčio prašymą. Užsieniečio nebendradarbiavimas vertintinas kaip nenoras laikytis Lietuvos Respublikos įstatymų ir tvarkos; Užsienietis nėra pateikęs galiojančio dokumento, patvirtinančio jo asmens tapatybę ir pilietybę, jis neturi Lietuvos Respublikoje šeimyninių, socialinių ir ekonominių ryšių bei nuolatinio gyvenamojo ploto.
16. Centras teigia, kad Užsieniečio elgesys nepaneigia rizikos, jog, skyrus švelnesnę alternatyvią sulaikymui priemonę, jis bandys pabėgti, pasislėpti ar kitaip sutrukdyti Migracijos departamentui išsiaiškinti prieglobsčio prašymo motyvus, priimti galutinį sprendimą jo prieglobsčio byloje, todėl Užsieniečiui taikomas judėjimo laisvės apribojimas yra proporcinga priemonė siekiamiems tikslams įgyvendinti.
17. Centras pažymi, kad Užsienietis, turėdamas galimybę laisvai judėti, gali bandyti pasislėpti ar pasišalinti iš Lietuvos Respublikos, išvykti į kitas Europos Sąjungos valstybes nares, tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos ir kitų valstybių įstatymus ir tokiu būdu kelti neteisėtos migracijos grėsmę ne tik Lietuvoje, bet ir Šengeno erdvėje
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
18. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo Užsieniečiui pratęsta alternatyvi sulaikymui priemonė – Užsieniečio apgyvendinimas laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo, iki 2025 m. lapkričio 20 d., bet ne ilgiau iki kol bus priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje.
19. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad netrukdomas galutinio sprendimo dėl Užsieniečio prašymo suteikti prieglobstį priėmimas ir įvykdymas šiuo metu gali būti pasiekti tik kontroliuojant Užsieniečio judėjimą Lietuvos Respublikoje, kadangi yra tikimybė, jog Užsienietis gali bandyti pasišalinti iš Lietuvos Respublikos, pakartotinai pažeisdamas migraciją reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, todėl pratęsė Užsieniečiui taikomą alternatyvią sulaikymui priemonę – Užsieniečio apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo, iki 2025 m. lapkričio 20 d., bet ne ilgiau iki kol bus priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje.
20. Užsienietis apeliaciniame skunde nurodo, kad nagrinėjamu atveju jo veiksmai nepatvirtina, kad jis gali sutrukdyti priimti galutinį sprendimą jo prieglobsčio byloje ar vengs sprendimo vykdymo, ar kad ketintų pažeisti įstatymus ir išvykti į kitą Europos Sąjungos valstybę narę, jokie jo veiksmai neparodo piktnaudžiavimo ir ar siekio nesulaukti galutinio sprendimo prieglobsčio byloje, todėl yra pagrindas jam taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę be judėjimo laisvės apribojimo.
21. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdama apeliacinio skundo ribų (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 str. 1 d.), pirmiausia pažymi, kad Užsienietis yra prieglobsčio prašytojas.
22. Prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindai yra įtvirtinti Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje, tarp jų ir sulaikymas siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta nesulaikius prieglobsčio prašytojo), ir, įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos (2 p.); kai užsienietis, sulaikytas šio straipsnio 2 dalyje nurodytu pagrindu, kai sprendžiama dėl jo grąžinimo į užsienio valstybę, pateikia prašymą suteikti prieglobstį ir yra rimtas pagrindas manyti, kad šis prašymas pateiktas tik siekiant atidėti arba sutrukdyti įvykdyti sprendimą grąžinti į užsienio valstybę, ir užsienietis jau turėjo galimybę pasinaudoti prieglobsčio suteikimo procedūra (3 p.); kai prieglobsčio prašytojas kelia grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai (5 p.).
23. Įstatymo 115 straipsnio 2 dalyje yra nurodytos šios alternatyvios sulaikymui priemonės: užsienietis nustatytu laiku periodiškai turi atvykti į Migracijos departamentą arba Valstybės sienos apsaugos tarnybą (1 p.); užsienietis elektroninių ryšių priemonėmis nustatytu laiku turi pranešti Migracijos departamentui arba Valstybės sienos apsaugos tarnybai apie savo buvimo vietą (2 p.); patikėti prižiūrėti užsienietį Lietuvos Respublikos piliečiui arba Lietuvos Respublikoje teisėtai gyvenančiam užsieniečiui, jei šis asmuo įsipareigojo rūpintis juo ir jį išlaikyti (3 p.); apgyvendinti užsienietį laikino apgyvendinimo vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų (4 p.); apgyvendinti užsienietį laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo (5 p.). Įstatymo 115 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 2 dalies 4 ar 5 punkte nurodyta alternatyvi sulaikymui priemonė gali būti skirta tik prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams, dėl kurių prašymų suteikti prieglobstį priimtas galutinis sprendimas ir kurie yra grąžinami į užsienio valstybę.
24. Alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo užsieniečiams pagrindus nustato Įstatymo 115 straipsnis, kurio 1 dalyje yra nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas sprendžia dėl alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo, t. y. ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, VSAT ir Migracijos departamentui, nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje ir kita. Aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1307-815/2022, 2024 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1731-822/2024).
25. Byloje nustatyta, kad Užsieniečiui 2024 m. rugpjūčio 9 d. buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. 760379167, kuris panaikintas Migracijos departamento 2024 m. gruodžio 31 d. sprendimu Nr. 24S306188. Užsienietis 2024 m. spalio 9 d. pateikė prašymą suteikti prieglobstį Vokietijos Federacinėje Respublikoje. Užsienietis 2025 m. gegužės 20 d. buvo perduotas Lietuvai iš Vokietijos pagal Dublino III reglamentą ir tą pačią dieną žodžiu paprašė suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamentas priėmė 2025 m. gegužės 22 d. sprendimą priimti nagrinėti Užsieniečio prašymą suteikti prieglobstį iš esmės.
26. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai pratęsė Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę (apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietoje, nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo) bei nustatė šios priemonės taikymo terminą iki 2025 m. lapkričio 20 d., bet ne ilgiau iki kol bus priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje.
27. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas įvertino reikšmingas aplinkybes (Užsienietis, siekdamas patekti į Europos Sąjungos teritoriją, pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją apie atvykimo tikslą, pažeidė leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo sąlygas ir kitus migracijos įstatymus), taip pat tai, kad prieglobsčio prašymo motyvai nėra išaiškinti, ir pagrįstai konstatavo, kad siekiami tikslai – netrukdomas galutinio sprendimo dėl Užsieniečio prašymo suteikti prieglobstį priėmimas ir įvykdymas – šiuo metu gali būti pasiekti tik kontroliuojant užsieniečio judėjimą Lietuvos Respublikoje, kadangi Užsieniečio elgesys nepaneigia rizikos, jog jis gali bandyti pasišalinti iš Lietuvos Respublikos, pakartotinai pažeisdamas migraciją reglamentuojančių teisės aktų nuostatas.
28. Nagrinėjamu atveju nustačius, kad egzistuoja Įstatyme nustatyti Užsieniečio sulaikymo pagrindai, kiti Užsieniečio apeliaciniame skunde nurodyti argumentai dėl jo elgesio nepaneigia byloje nustatytų faktinių aplinkybių bei jų teisinio įvertinimo.
29. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai išnagrinėjo bylą, įvertino faktines bylos aplinkybes bei pritaikė ginčui aktualų teisinį reguliavimą, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį nėra pagrindo naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, todėl Užsieniečio apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
(duomenys neskelbtini) piliečio K. D. M. apeliacinį skundą atmesti.
Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų Švenčionyse 2025 m. rugpjūčio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.