- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-06-25
- Bylos Nr.
- A-2236-815/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-16-3-00276-2025-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas, Audrius Bakaveckas, Ernestas Spruogis
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Ričardo Piličiausko ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
dalyvaujant užsieniečiui (duomenys neskelbtini) piliečiui K. D. M. ir jo atstovei advokatei E. V.,
Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovei R. Z.,
teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliečio K. D. M. apeliacinį skundą administracinėje byloje dėl Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2025 m. gegužės 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo (duomenys neskelbtini) piliečiui K. D. M..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Centras) kreipėsi į teismą su teikimu, prašydamas taikyti (duomenys neskelbtini) piliečiui K. D. M. (toliau – ir Užsienietis) alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo, 3 mėnesiams, terminą nustatant iki 2025 m. rugpjūčio 20 d., bet ne ilgiau nei bus priimtas sprendimas prieglobsčio byloje.
2. Centras teigė, kad Užsienietis 2025 m. gegužės 20 d. buvo perduotas Lietuvos Respublikai iš Vokietijos Federacinės Respublikos, vadovaujantis 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 604/2013, kuriuo išdėstomi valstybės narės, atsakingos už trečiosios šalies piliečio arba asmens be pilietybės vienoje iš valstybių narių pateikto tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimą, nustatymo kriterijai ir mechanizmai (toliau – ir Reglamentas „Dublinas III“). Užsieniečiui 2024 m. rugpjūčio 9 d. buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, galiojantis iki 2026 m. liepos 30 d. (studijų pagrindu), tačiau Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2024 m. gruodžio 31 d. sprendimu panaikino šį leidimą. Centras tvirtino, kad Užsienietis nebendradarbiauja su Lietuvos kompetentingomis valstybės institucijomis, apgaulės būdu gavo leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, o, 2024 m. rugsėjo 6 d. atvykęs į Lietuvą, nepateikė tarptautinio apsaugos prašymo, todėl yra pagrindas nors iš dalies apriboti jo judėjimo laisvę.
3. Užsienietis teismo posėdyje iš dalies nesutiko su Centro teikimu ir prašė skirti jam švelnesnę alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietoje neribojant jo judėjimo laisvės.
II.
4. Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmai 2025 m. gegužės 22 d. nutartimi tenkino Centro teikimą, t. y. skyrė Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo, iki 2025 m. rugpjūčio 20 d., bet ne ilgiau kol bus priimtas ir įvykdytas sprendimas dėl jo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje.
5. Teismas nustatė, kad:
5.1. Migracijos departamentas per išorės tiekėją Turkijos Respublikoje 2024 m. rugpjūčio 9 d. studijų pagrindu (Užsienietis nuo 2024 m. rugsėjo 1 d. buvo priimtas į Kauno Technologijos universitetą) išdavė Užsieniečiui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. 760379167, galiojantį iki 2026 m. liepos 30 d.;
5.2. Užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko 2024 m. rugsėjo 6 d., tačiau nepradėjo studijuoti, todėl Migracijos departamentas 2024 m. gruodžio 31 d. sprendimu Nr. 24S306188 panaikino minėtą leidimą laikinai gyventi. Šiame sprendime konstatuota, jog Užsienietis, 2024 m. rugpjūčio 29 d. atsiėmęs leidimą laikinai gyventi, neatvyko studijuoti, o 2024 m. spalio 9 d. paprašė prieglobsčio Vokietijoje Federacinėje Respublikoje; konstatuota, jog Užsienietis, kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės;
5.3. 2025 m. gegužės 20 d. į VSAT Vilniaus pasienio rinktinės Vilniaus oro uosto pasienio užkardos Vilniaus oro uosto pasienio kontrolės punktą pagal Reglamentą „Dublinas III“ iš Vokietijos buvo perduotas Užsienietis, kuris neturi jokio dokumento, suteikiančio jam teisę būti Lietuvoje. Užsienietis žodžiu pateikė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje;
5.4. Centro pareigūnų 2025 m. gegužės 20 d. 19.00 val. sprendimu Užsienietis sulaikytas ne ilgiau kaip 48 valandoms;
5.5. Įtariamųjų, kaltinamųjų ir teistų asmenų žinybiniame registre nėra duomenų apie šį asmenį. Lietuvos nacionalinėje Šengeno informacinėje sistemoje bei Interpolo generalinio sekretoriato bazėje nėra duomenų apie paskelbtą įspėjimą dėl šio asmens neįsileidimo bei paiešką. Administracinių nusižengimų registre nėra duomenų apie šį asmenį.
6. Teismas pažymėjo, kad Užsienietis yra prieglobsčio prašytojas, galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje nėra priimtas. Užsienietis nėra apklaustas prieglobsčio byloje, taigi, prieglobsčio prašymo motyvai nėra išaiškinti. Teismas konstatavo, kad egzistuoja Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte numatytas prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindas.
7. Teismas nurodė, kad Užsienietis į Europos Sąjungą atvyko teisėtai, tačiau nuo 2024 m. gruodžio 31 d. neteisėtai gyveno Europos Sąjungos valstybių narių teritorijoje, kol buvo sulaikytas ir pagal Reglamentą „Dublinas III“ perduotas Lietuvos Respublikai ir tik tuomet pateikė prašymą suteikti prieglobstį. Užsienietis neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika, neturi lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje. Teismas, atsižvelgdamas į tai, laikė, jog egzistuoja sulaikymo taikymo pagrindai, įtvirtinti Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 ir 3 punktuose, 5 dalies 2–4, 14 punktuose.
8. Teismas akcentavo, kad Užsieniečio tapatybė yra nustatyta, jis yra prieglobsčio prašytojas. Teismui nepateikta duomenų apie tai, kad Užsienietis nebendradarbiauja su institucijomis, nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje, ar jo buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes (Užsienietis neturi ilgalaikių ryšių Lietuvoje ir pan.), yra didelė tikimybė, jog, netaikant judėjimo laisvės apribojimų, Užsienietis, pasinaudojęs laisvu asmenų judėjimu Šengeno erdvėje, išvyks iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos šalis, taip pažeisdamas tiek Lietuvos Respublikos, tiek kitų valstybių migracijos ir kitus įstatymus, ir sutrukdydamas priimti galutinį sprendimą jo prieglobsčio byloje bei vengs galimo sprendimo dėl jo išsiuntimo vykdymo. Šiuo atveju Įstatymo tikslai gali būti pasiekti Užsieniečiui taikant Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatytą alternatyvią sulaikymui priemonę, kuri yra proporcinga siekiamiems tikslams.
III.
9. Užsienietis apeliaciniame skunde prašo pakeisti Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2025 m. gegužės 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, t. y. taikyti jam alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą laikinojo apgyvendinimo vietoje, netaikant judėjimo laisvės apribojimų.
10. Užsienietis teigia, kad jam pritaikyta alternatyvi sulaikymui priemonė prilygsta sulaikymui, nes jis turi teisę judėti tik apgyvendinimo vietos teritorijoje, t. y. pritaikius alternatyvią sulaikymui priemonę, Užsieniečio, kuris iki tol buvo sulaikytas, asmens laisvės ribojimo mastas nepasikeitė, o pasikeitė tik institucija, atliekanti priežiūrą. Užsienietis tvirtina, jog jis yra prieglobsčio prašytojas, ir, siekiant išsiaiškinti jo prašymo suteikti prieglobstį motyvus, nėra būtina apriboti jo judėjimo laisvę, nes šiuo atveju nėra Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 6–11 punktuose nurodytų aplinkybių. Užsieniečio asmens tapatybė yra nustatyta, taip pat nėra duomenų, kad Užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų institucijų darbuotojais, kelia grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, yra pažeidęs alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo sąlygas ar kt. Užsienietis savo veiksmais neparodė, jog jis gali siekti sutrukdyti priimti galutinį sprendimą jo prieglobsčio byloje ar vengti sprendimo vykdymo, pažeisti įstatymus, išvykti į kitą Europos Sąjungos valstybę narę. Užsienietis į Lietuvą atvyko ir į Vokietiją išvyko teisėtai, pastarojoje valstybėje pateikė prašymą suteikti prieglobstį. Užsieniečio nuomone, tokie jo veiksmai neparodo piktnaudžiavimo ar siekio nesulaukti galutinio sprendimo jo prieglobsčio byloje.
Atsiliepimas
11. Centras atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti Užsieniečio apeliacinį skundą.
Žemesnės instancijos teismas
12. Centras iš esmės pakartoja teikime išdėstytus savo argumentus, sutinka su teismo atliktu bylos aplinkybių vertinimu. Centras mano, kad Užsieniečiui paskirta alternatyvi sulaikymui priemonė yra tikslinga, proporcinga ir būtina. Atsižvelgiant į tai, kad Užsienietis prašymą suteikti prieglobstį pateikė tik po to, kai VSAT jį sulaikė ir pradėjo spręsti klausimą dėl jo išsiuntimo, manytina, jog Užsienietis, pateikdamas šį prašymą, siekė sutrukdyti priimti ir įvykdyti sprendimą dėl jo išsiuntimo. Pritaikius Užsieniečiui jo prašomą švelnesnę alternatyvią sulaikymui priemonę, jis gali bandyti pasislėpti ar pasišalinti iš Lietuvos Respublikos, tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos ir kitų valstybių įstatymus, sukeldamas neteisėtos migracijos grėsmę Šengeno erdvėje.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
13. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Užsieniečio judėjimo laisvės Lietuvos Respublikos apribojimo, t. y. pritaikytos alternatyvios sulaikymui priemonės – apgyvendinimo laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo, iki 2025 m. rugpjūčio 20 d., bet ne ilgiau kol bus priimtas ir įvykdytas sprendimas dėl jo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje.
14. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdama apeliacinio skundo ribų (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 str. 1 d.), pirmiausiai pažymi, jog byloje nėra ginčo, kad Užsienietis turi prieglobsčio prašytojo statusą.
15. Prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindai yra įtvirtinti Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje, tarp jų –siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos (2 p.); kai užsienietis, sulaikytas šio straipsnio 2 dalyje nurodytu pagrindu, kai sprendžiama dėl jo grąžinimo į užsienio valstybę, pateikia prašymą suteikti prieglobstį ir yra rimtas pagrindas manyti, kad šis prašymas pateiktas tik siekiant atidėti arba sutrukdyti įvykdyti sprendimą grąžinti į užsienio valstybę, ir užsienietis jau turėjo galimybę pasinaudoti prieglobsčio suteikimo procedūra (3 p.).
16. Pagal Įstatymo 113 straipsnio 5 dalį, sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, įvertinamos aplinkybės, be kita ko, užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę (atsisako pateikti duomenis apie save, teikia klaidinančią informaciją, norėdamas suklaidinti kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojus ar darbuotojus, pateikė suklastotus dokumentus ir pan.) (1 p.); nevykdo teismo sprendimu paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės (6 p.); užsienietis, apgyvendintas laikino apgyvendinimo vietoje, pažeidė laikino išvykimo iš laikino apgyvendinimo vietos tvarką (7 p.); siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės už neteisėtą valstybės sienos perėjimą, pateikė prašymą suteikti prieglobstį jam pradėto ikiteisminio tyrimo laikotarpiu (8 p.); užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę viešajai tvarkai (9 p.); prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu arba sprendžiant užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę klausimą užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais (10 p.); prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu neteisėtai išvyko ar bandė išvykti iš Lietuvos Respublikos (11 p.).
17. Alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo užsieniečiams pagrindus nustato Įstatymo 115 straipsnis. Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje yra nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas sprendžia dėl alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo, t. y. ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, VSAT ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje ir kita. Aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1307-815/2022).
18. Pagal Įstatymo 115 straipsnio 2 dalį (2024 m. gegužės 30 d. įstatymo Nr. XIV-2673 redakcija) alternatyvios sulaikymui priemonės yra: užsienietis nustatytu laiku periodiškai turi atvykti į Migracijos departamentą arba VSAT (1 p.); užsienietis elektroninių ryšių priemonėmis nustatytu laiku turi pranešti Migracijos departamentui arba VSAT apie savo buvimo vietą (2 p.); patikėti prižiūrėti užsienietį Lietuvos Respublikos piliečiui arba Lietuvos Respublikoje teisėtai gyvenančiam užsieniečiui, jeigu šis asmuo įsipareigojo rūpintis juo ir jį išlaikyti (3 p.); apgyvendinti užsienietį laikino apgyvendinimo vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų (4 p.); apgyvendinti užsienietį laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo (5 p.).
19. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad Užsienietis apeliaciniame skunde neprašo panaikinti jam pritaikytus judėjimo laisvės apribojimus, bet mano, jog jam pritaikyta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo, yra neproporcinga ir turėtų būti pakeista į švelnesnę priemonę.
20. Teisėjų kolegija, vertindama, ar yra pagrindas taikyti Užsieniečiui sulaikymą, pažymi, kad Užsieniečiui 2024 m. rugpjūčio 9 d. buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. 760379167, kuris panaikintas Migracijos departamento 2024 m. gruodžio 31 d. sprendimu Nr. 24S306188. Byloje nėra ginčo, kad Užsienietis 2024 m. rugsėjo 6 d. atvyko į Lietuvą ir išvyko iš Lietuvos į Vokietiją teisėtai. Užsienietis 2024 m. spalio 9 d. pateikė prašymą suteikti prieglobstį Vokietijos Federacinėje Respublikoje (žr. minėtą Migracijos departamento 2024 m. gruodžio 31 d. sprendimą Nr. 24S306188). Užsienietis 2025 m. gegužės 20 d. buvo perduotas Lietuvai iš Vokietijos pagal Reglamentą „Dublinas III“ ir tą pačią dieną žodžiu paprašė suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Užsienietis teismo posėdyje apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijai paaiškino, jog jis Lietuvoje nelankė studijų ir išvyko į Vokietiją, siekdamas joje užsidirbti. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, laikytina, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nustatytas su Užsieniečiu susijusias individualias aplinkybes (be kita ko, tai, kad Užsienietis, siekdamas patekti į Europos Sąjungos teritoriją, pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją apie atvykimo tikslą, pažeidė leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo sąlygas ir kitus migracijos įstatymus), pagrįstai pritaikė Užsieniečiui judėjimo laisvės Lietuvos Respublikoje apribojimą.
21. Teisėjų kolegija pažymi, jog Užsieniečio pozicija, kad pirmosios instancijos teismo pritaikyta alternatyvi sulaikymui priemonė yra per griežta, neproporcinga, yra grindžiama tik abstrakčiais, deklaratyvaus pobūdžio teiginiais apie tai, jog jo veiksmai neparodo piktnaudžiavimo ar siekio nesulaukti galutinio sprendimo jo prieglobsčio byloje, ir dėl judėjimo laisvės apribojimo jis jaučia stresą, yra prislėgtas, jis nori jaustis laisvu žmogumi, studijuoti, būti naudingas visuomenei ir pan. Teisėjų kolegijos vertinimu, Užsieniečio argumentai nesudaro pagrindo tenkinti jo reikalavimą pakeisti taikomą alternatyvią sulaikymui priemonę į švelnesnę ir nepaneigia rizikos, jog jis gali bandyti pasišalinti iš jo prašymą suteikti prieglobstį nagrinėjančios valstybės (t. y. Lietuvos Respublikos), pakartotinai pažeisdamas migraciją reglamentuojančių teisės aktų nuostatas.
22. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliaciniame skunde nurodytų motyvų pagrindu. Atsižvelgiant į tai, Užsieniečio apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
(duomenys neskelbtini) piliečio K. D. M. apeliacinį skundą atmesti.
Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2025 m. gegužės 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.