Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

kaltinamajam A. L., jo gynėjui advokatui Aliui Galminui, kaltinamajam K. K., jo gynėjui advokatui Alvydui Kvaščevičiui, kaltinamajam E. S., jo gynėjui advokato padėjėjui Sauliui Gabniui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

E. S., gimęs (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, profesinio išsilavinimo, dirbantis pagal verslo liudijimą, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Klaipėda, neteistas,

K. K., gimęs (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, registruojasi Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Klaipėda, neteistas,

A. L., gimęs (duomenys neskelbtini), Trakuose, asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, aukštojo neuniversitetinio išsilavinimo, dirbantis ūkininku, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Klaipėdos rajonas, teistas 2018 m. balandžio 30 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 1 metams,

kaltinami pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamieji E. S. ir K. K. mušdami ir kitaip smurtaudami nežymiai sužalojo asmenį:

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės (ROIK 0117000652163) nustatyta, kad 2017 m. lapkričio 22 d., 09.44 val. A. L. pranešė, jog du atliekantys remontą vyrai užpuolė su rankomis buto savininką (1 t., b. l. 4-7).

Iš pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo nustatyta, kad 2017 m. lapkričio 22 d., 12.59 val., iš E. S. priimtas pareiškimas, kuriuo prašo pradėti ikiteisminį tyrimą dėl jo sumušimo ir apklausoje nurodė, kad 2017 m. lapkričio 22 d., apie 09.00 val., (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r., darė apdailos darbus pagal A., pavardės nežino, užsakymą. Apie 09.15 val. A. grįžo, atrodė susinervinęs, pradėjo reikšti pretenzijas dėl darbų kokybės. Po kurio laiko jis užsipuolė E. S., pradėjo vadinti asilu, jis nurodė A. liautis, ir taip jo nevadinti. Tuomet A. pasiėmęs gulsčiuką pradėjo jį gąsdinti, kad trenks, po ko numetė gulsčiuką į šoną ir pradėjo jį smaugti. Tai pamatęs K. K. pradėjo juos skirti. A. E. S. paleido ir puolė K. K., o jis tuo metu juos skyrė. Grumtynių metu patyrė fizinį skausmą, nes A. sužalojo kairę ranką, kaklą, žandikaulį (1 t., b. l. 16-22).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėta įvykio vieta, t. y. butas, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r. Buto durys rudos spalvos, plastikinės, su langu. Pro duris iš karto patenkama į kambarį, kuriame daromas remontas, sudėtos statybinės medžiagos ir įvairūs įrankiai (1 t., 68-71, 72-75).

Iš daiktų apžiūros protokolo nustatyta, kad A. L. pateikė apžiūrai statybinį gulsčiuką „STABIL“, kuris apžiūrėtas ir nustatyta, kad jo ilgis 200 cm, plotis 5 cm, svoris 1,5 kg. Gulsčiukas tuščiaviduris, stačiakampio formos. Jis pagal pakvitavimą grąžintas savininkui (1 t., b. l. 76-82, 3 t., b. l. 15-17, 18).

Iš kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėtas 2017 m. lapkričio 22 d. garso įrašas iš Bendrojo pagalbos centro, kuriame užfiksuotas A. L. pokalbis, kuriuo jis praneša, jog namuose, (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r., du vyrai užpuolė vieną vyrą. Vienas iš dalies pažįstamas, kitą pirmą kartą matė, pas jį remontą darė, apsiginčijo, apsistumdė ir abudu puolė muštis. Užpuolė su rankomis dviese. GMP nereikalinga, iš nosies kraujas nustojo bėgti (1 t., b. l. 86-88).

Iš valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvados Nr. G 2097/ 2017(03) nustatyta, kad iš tyrimui pateiktų medicininių dokumentų bei pateiktos medžiagos A. L. nustatyta: odos nubrozdinimai užausių srityje, dešinės srities kaušelyje, pagal makroskopinį vaizdą ir medicininius dokumentus, padaryti kietu buku daiktu, mažiausiai dviem trauminiais poveikiais, galimai ikiteisminio tyrimo metu nurodytomis aplinkybėmis, 1-3 parų laikotarpiu iki apžiūros, galimai užduotyje nurodytu laiku (2017 m. lapkričio 22 d., apie 09.30 val.). Šie sužalojimai kiekvienas atskirai ir visumoje kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 99-100).

Iš valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus papildomos specialisto išvados Nr. pG 1817/2018(03) nustatyta, kad objektyvių duomenų dėl E. S. kaklo raumenų patempimo, išskyrus skausmingus kaklo judesius, skausmingumą čiuopiant kaires pusės galvos sukamąjį raumenį, nėra. Nesant objektyvių traumavimo požymių, patvirtintų objektyviais tyrimais, kuriuose būtų galima nustatyti kaklo raumenų patempimą, nėra objektyvaus pagrindo vertinti 2017 m. lapkričio 22 d. Klaipėdos universitetinės ligoninės skubios pagalbos skyriuje E. S. diagnozuoto kaklo raumenų patempimo ir kvalifikuoti pagal sveikatos sutrikdymo mastą. E. S. sveikatos sutrikdymo mastas nesikeičia (1 t. b. l. 149-150).

Iš VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės skubios pagalbos skyriaus paciento, patyrusio traumą, apžiūros lapo nustatyta, kad 2017 m. lapkričio 22 d., 11.37 val. apžiūrėtas E. S., kuris skundėsi veido, kaklo ir kairės plaštakos skausmu. Traumos aplinkybė: sumušė pažįstamas (duomenys neskelbtini), apie 10 val. Apžiūrėjus nustatytas kairės pusės apatinio žandikaulio srities sumušimas ir nubrozdinimas, kairės plaštakos nykščio sumušimas ir nubrozdinimas, skausmingi kaklo judesiai. Diagnozė: veido ir kairės rankos sumušimai, kaklo raumenų patempimas (1 t., b. l. 151-152, 2 t., b. l. 40-41).

Iš 2018 m. vasario 2 d. medicininio pažymėjimo Nr. 13 kopijos nustatyta, kad E. S. nustatytas veido ir kairės rankos sumušimai, kaklo raumens patempimas. Nedarbingas nuo 2017 m. lapkričio 22 d. iki 2017 m. gruodžio 5 d. (1 t., b. l. 153, 2 t., b. l. 42).

Iš asmens apžiūros protokolo ir fotolentelių nustatyta, kad 2017 m. lapkričio 24 d., apžiūrint E. S. veidą, ant kairės veido pusės skruosto apatinėje dalyje užfiksuoti trys atskiri odos nubrozdinimai. Pirmas nubrozdinimas yra arčiau smakro 5 mm skersmens, žaizdą dengia sukrešėjęs kraujas. Antras nubrozdinimas arčiau skruosto vidurio, apie 3 mm skersmens. Trečias nubrozdinimas kairio skruosto apačioje apie 1 cm dydžio. Apžiūrint E. S. kairę ranką ant kairės plaštakos, nykščio išoriniame paviršiuje užfiksuoti 6 cm ilgio, apie 1 cm pločio odos nubrozdinimas, pasidengęs šašu. Daugiau jokių sužalojimų ant veido, plaštakų nėra. E. S. teigimu daugiau jokie išoriškai matomi sužalojimai jam nepadaryti. Kadangi jam buvo konstatuotas kaklo patempimas, šiuo metu jis nešioja kaklo įtvarą (2 t., b. l. 26-32).

Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo nustatyta, kad E. S. savo parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu, parodydamas ir paaiškindamas, kur ir kaip jį nežymiai sužalojo A. L. (2 t., b. l. 18-22).

Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo nustatyta, kad J. L. savo parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu, parodydamas ir paaiškindamas, kur, kaip ir kokiomis aplinkybėmis matė A. L., E. S. bei K. K., eidamas į A. L. namus (2 t., b. l. 109-111).

Kaltinamieji A. L., E. S. ir K. K. savo kaltės nepripažino visiškai, savo veiksmus vertindami kaip būtinąją ginti, tačiau kaltinamųjų gynybos pozicija dėl būtinosios ginties atmestina, nes priešingose konflikto pusėse dalyvavo nevienodas asmenų, smurtavusių vienas kito atžvilgiu, skaičius, konflikto dalyvių kūno sužalojimų mechanizmas sutampa su jų vienas prieš kitą atliktų veiksmų pobūdžiu - grumtynėms, stumdymuisi. Byloje nustatyta, kad konfliktas kilo dėl nekokybiškai atliktų vidaus apdailos remonto darbų. Konflikto metu nepasitenkinimą bloga darbų kokybe A. L. reiškė agresyvia forma, šaukdamas, įžeidinėdamas, gausiai vartodamas necenzūrinius ir kitokio pobūdžio įžeidžiančius žodžius K. K. ir E. S. atžvilgiu, po ko rankomis pastūmus E. S., o E. S. pradėjo jam kumščiais smūgiuoti į galvos sritį. E. S. ir K. K. parodė, kad A. L. E. S. grasino sumušti rankose laikydamas gulsčiuką, po ko jį staiga numetęs griebė E. S. už marškinėlių ir vyrai susistumdė. Nors A. L. E. S. sužalojimus paaiškino tuo, kad jie galėjo atsirasti jam sugriebus E. S. ranka ir jį nugara prispaudus prie rūsio angokraščio, tačiau ši versija prieštarauja E. S. ir K. K. parodymams bei specialisto išvadai, kurioje nustatyta, kad E. S. patyrė sužalojimą kairės pusės apatinio žandikaulio srityje, t. y., priekinėje veido dalyje, o ne iš nugaros. Kaltinamųjų E. S. ir K. K. parodymus, kad jie nesmurtavo prieš A. L., tai pat paneigia specialisto išvada, kurioje konstatuota, kad A. L. nustatyti odos nubrozdinimai užausių srityje, dešinės srities kaušelyje, kurie kiekvienas atskirai ir visumoje kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu bei liudytojo P. Š. parodymai. Faktą, kad A. L., E. S. ir K. K. grūmėsi, patvirtino liudytoja I. R., nurodžiusi, kad girdėjo, kaip žodžiu konfliktavo kaltinamieji, po ko iš karto iš girdo krentant daiktus, iš ko suprato, kad vyrai apsistumdė, o A. L. sušukus dar ir tu čia, suprato, kad į muštynes įsijungė K. K.. I. R. taip pat parodė, kad leisdamasi į namo pirmą aukštą girdėjo, kad grumtynės vyksta ties įėjimu į rūsį, kuris tuo metu buvo be durų ir matė, kaip nuo angos, vedančios į rūsį, atsitraukia K. K., jam iš paskos besigrumdami išlenda A. L. ir E. S. - vyrai buvo paraudę, sušilę, akivaizdžiai įsiaudrinę, suprato, kad jie visi trys tarpusavyje grūmėsi. Be to, tik grįžus į darbo kambarį, vėl išgirdo grumtynių garsus. Liudytojas J. L. patvirtino, kad matė, kad tarp vyrų buvo konfliktas, jam nepažįstamas vyras (K. K.) buvo susikibęs su A. L., o kitas, A. L. bute atliekantis remonto darbus vyriškis (E. S.) pribėgo A. L. iš nugaros, bet pamatęs J. L., atšoko į šalį. Taip pat, faktą, kad tarp A. L. ir E. S. kilo konfliktas, kurio metu A. L. buvo suduoti smūgiai į galvos sritį, patvirtina įvykio dieną protokole - pareiškime nurodyta A. L. informacija, jog į įvykio vietą iš karto po konflikto, t. y. 09.44 val. (BIRT ataskaitų žiūryklės duomenys, pranešta, kad A. L. ką tik užpuolė rankomis du remontą atliekantys vyrai) iškviesti policijos pareigūnai. Taip pat ir E. S. 2017 m. lapkričio 22 d. 12.59 val. protokolas - pareiškimas dėl jo sumušimo atliekant remonto darbus (BIRT ataskaitos žiūryklės duomenimis 11.39 val. kreipėsi į Klaipėdos universitetinę ligoninę medikams nurodydamas, kad jį 2017 m. lapkričio 22 d., apie 10 val., (duomenys neskelbtini)e, Klaipėdos r., sumušė pažįstamas. Diagnozuoti veido ir kairės plaštakos sumušimai, kaklo raumenų patempimas). Jo nusiskundimus patvirtina ir Klaipėdos universitetinės ligoninės skubios pagalbos skyriaus paciento, patyrusio traumą, apžiūros lapas, o smurto žymes – asmens apžiūros protokolas ir fotolentelės. Kaltinamųjų parodymus patvirtina BPC garso įrašai, iš kurių nustatyta, kad tiek A. L., tiek E. S. į BPC kreipėsi iš karto po įvykio, nurodydami sumušimo aplinkybes (K. K. nurodė, kad E. S. sumušė buto savininkas, A. L. – kad jį užpuolė du remontą darę vyrai ir sumušė.

Teismų praktikoje pripažįstama, jog sužalojimams, kilusiems tarpusavio konflikto metu, būdinga tai, kad abi pusės vadovaujasi agresyviais, puolamais interesais, smurtą vartoja ne gynybos, o puolimo tikslais, todėl pripažindamas visus kaltinamuosius kaltais, teismas atsižvelgia į tai, jog tiek ikiteisminio tyrimo duomenimis, tiek teismo posėdžio metu išnagrinėtais įrodymais nustatyta, jog E. S. ir K. K. smurtavo su A. L. tarpusavio kivirčo metu.

Motyvuojamoji dalis

Vertinant išdėstytų įrodymų visumą, kaltinamųjų A. L., E. S. ir K. K. kaltė padarius jiems inkriminuojamą nusikalstamą veiką yra įrodyta ir veika kvalifikuotina pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, nes nustatyta, kad A. L. smurtaudamas nežymiai sužalojo E. S., E. S. mušdamas ir kitaip smurtaudamas nežymiai sužalojo A. L. ir K. K. mušdamas ir kitaip smurtaudamas nežymiai sužalojo A. L..

Klaipėdos teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 17,61 Eur už nukentėjusiojo A. L. gydymą (5 t., b. l. 18–2 1), ieškinys tenkintinas visiškai, kadangi yra pagrįstas rašytiniais įrodymais.

Klaipėdos teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 31,00 Eur už nukentėjusiojo E. S. gydymą (1 t., b. l. 164-166), ieškinys tenkintinas visiškai, kadangi yra pagrįstas rašytiniais įrodymais.

Nukentėjusysis A. L. pareiškė civilinį ieškinį 2 020,26 Eur turtinei žalai atlyginti ir 5 000,00 Eur neturtinei žalai atlyginti (5 t., b. l. 74-78), kuris tenkintinas iš dalies. Nurodė, kad buvo nedarbingas tris savaites dėl ko prarado 2 020,26 Eur pajamų. Dėl neturtinės žalos nurodė, kad E. S. ir K. K. panaudoję prieš jį smurto jo paties namuose, jį pažemino, pažeidė ne tik kūno visumą, bet taip pat pažeidė garbę ir orumą.

Turtinė žala padaroma tada, kai nusikalstama veika pažeidžiami asmens turtiniai interesai. Ši žala atsiranda turto netekus, jį sunaikinus, sugadinus, sumažinus jo vertę. BPK 109 straipsnyje yra nustatyta, kad turtinė žala gali būti civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje dalykas, tačiau nepateikiama turtinės žalos samprata. Ji suformuluota CK 6.249 straipsnio 1 dalyje. Pagal šią teisės normą žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad A. L. darbo užmokestis 2017 m. kovo – spalio mėn. buvo 338,20 Eur (5 t., b. l. 76-77). A. L. buvo nedarbingas 2017 m. lapkričio 22 d. iki 2017 m. gruodžio 15 d., 18 darbo dienų. Lapkričio mėnesį už dirbtas dienas jam išmokėtas 235,05 Eur atlyginimas, gruodžio mėn. – 142,40 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad jis dėl nedarbingumo 2017 m. lapkričio 22 d. – gruodžio 15 d. negavo 298,95 Eur pajamų, ši suma jam priteistina solidariai iš E. S. ir K. K..

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 2 dalis numato neturtinės žalos atlyginimo pagrindus ir dydį. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai. CK 250 straipsnio 2 dalyje taip pat nurodyta, jog nustatant neturtinės žalos dydį atsižvelgiama į: 1) jos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) jo turtinę padėtį; 4) padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Tačiau, neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus, bendravimo galimybių sumažėjimą ir pan. Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai yra numatyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje. Taigi teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, kurie reikalauja, kad konkrečioje situacijoje būtų užtikrinta protinga priešingų interesų – nukentėjusiųjų ir kaltininko – pusiausvyra. Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimus, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsniu yra vadovaujamasi ir baudžiamosiose bylose.

Priteisiant neturtinę žalą atsižvelgiama, į tai, jog padaryta nusikalstama veika yra susijusi su fizinio smurto pavartojimu. Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų vertybių. A. L. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, kuris, nors ir nesukėlė kokių nors didesnių sveikatos pakitimų, tačiau nėra jokio pagrindo abejoti tuo, kad nukentėjusysis dėl prieš jį pavartoto smurto patyrė ne tik fizinį skausmą, bet ir dvasinius išgyvenimus, patyrė pažeminimą, buvo pažeista jo garbė ir orumas. Taip pat atsižvelgiama į tai, kad muštynės prasidėjo A. L. elgiantis agresyviai, gausiai vartojant necenzūrinius ir kitokio pobūdžio įžeidžiančius žodžius K. K. ir E. S. atžvilgiu, po ko rankomis pastūmus E. S.. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ir vadovaujantis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijais, pripažintina, kad 500 Eur suma neturtinei žalai atlyginti yra reali ir pakankama, atitinka konstitucinį teisingos žalos atlyginimo principą.

Nukentėjusysis E. S. pareiškė civilinį ieškinį 1 290,00 Eur turtinei žalai atlyginti ir 7 000,00 Eur neturtinei žalai atlyginti (2 t., b. l. 35-39), kuris tenkintinas iš dalies. Nurodė, kad dėl A. L. veiksmų buvo fiziškai sužalotas, nedarbingas dvi savaites, dirba pagal verslo liudijimą, už nedarbingumą niekas jam nemoka. Dėl A. L. veiksmų bet koks dalykiškas bendravimas tapo neįmanomas ir dėl nesumokėto atlyginimo už 1-ojo aukšto sienų paruošimo darbus, dėl kurių patyrė 350 Eur turtinę žalą, dėl nesumokėto atlyginimo už antro aukšto paruošimo apdailos darbams patyrė 100 Eur turtinę žalą, dėl nesumokėto atlyginimo už elektros laidų pervedimus patyrė 50 Eur turtinę žalą, A. L. namuose liko E. S. prailgintuvas ir kibiras, kurių A. L. negrąžino, ir kurių vertė 20 Eur. Dėl negautų darbo pajamų patyrė 767 Eur žalą, nešiojo įtvarą 15 Eur vertės, vartojo vaistus – 8,50 Eur vertės. Dėl neturtinės žalos nurodė, jog dėl A. L. veiksmų patyrė labai stiprius dvasinius išgyvenimus ir sukrėtimą, kai vykdydamas įprastą statybos ir apdailų darbų užsakymą be pagrindo buvo apkaltintas darbo broku. Patyrė emocinę depresiją ir pažeminimą, kolegos akivaizdoje buvo iškeiktas, A. L. užpultas ir smaugiamas. Taip pat patyrė stiprų reputacijos pablogėjimą, neišvengiamą bendravimo galimybių sumažėjimą, kai jo kolega, savanoriškai, nemokamos talkos pagrindais važiavo padėti atlikti statybos darbus, buvo A. L. niekinamas, iškeiktas ir patyrė smurtą. Nurodo, kad niekada neturėjo reikalų su teisėsauga, patyrė emocinę depresiją, žeminančią nuoskaudą, patyrė stiprų reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą, šeimoje teko aiškintis dėl patirtų sužalojimų, priverstinio nedarbingumo, patyrė didelę dvasinę traumą, stiprų stresą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją. Dėl sužalojimo smaugiant turėjo rimtų problemų su sveikata, turėjo nešioti kaklo įtvarą.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad E. S. buvo nedarbingas nuo 2017 m. lapkričio 22 d. iki 2017 m. gruodžio 5 d. (2 t., b. l. 2) ir už dvi savaites negavo jokių pajamų, nes dirba pagal verslo liudijimą. Už vaistus ir kaklo įtvarą sumokėjo 23,41 Eur (2 t., b. l. 43). Dėl šių priežasčių E. S. priteistina 23,41 turtinė žala, kas susiję su jam padarytu sužalojimu, kita dalis ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo atmestina, kadangi, kai buvo nedarbingas, nepateikė jokių duomenų apie gaunamas pajamas ir ieškinio dalis nesusijusi su pateiktu kaltinimu dėl kūno sužalojimo, kadangi prašoma priteisti už atliktus darbus ir pan., dėl to E. S. turėtų kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka.

Priteisiant neturtinę žalą atsižvelgiama, į tai, jog padaryta nusikalstama veika yra susijusi su fizinio smurto pavartojimu. Kaip jau ir minėta, asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų vertybių. E. S. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, kuris, nors ir nesukėlė kokių nors didesnių sveikatos pakitimų, tačiau nėra jokio pagrindo abejoti tuo, kad nukentėjusysis dėl prieš jį pavartoto smurto patyrė ne tik fizinį skausmą, bet ir dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, emocinę depresiją, vartojo vaistus, patyrė reputacijos pablogėjimą, neišvengiamą bendravimo galimybių sumažėjimą bei patyrė pažeminimą, kai kolegos akyse buvo iškeiktas A. L.. Nukentėjusysis E. S. buvo užpultas ir smaugiamas užsakovo A. L. namuose, vykdydamas įprastą statybos ir apdailų darbų užsakymą, paties A. L.. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ir vadovaujantis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijais, pripažintina, kad 650 Eur suma neturtinei žalai atlyginti yra reali ir pakankama, atitinka konstitucinį teisingos žalos atlyginimo principą.

Nukentėjusysis A. L. prašė iš kaltinamųjų priteisti bylinėjimosi išlaidas – 1 000 Eur advokato pagalbai apmokėti (5 t., b. l. 81). Šis nukentėjusiojo prašymas tenkintinas visiškai (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 105 straipsnio 1 dalis, 106 straipsnio 2 dalis), kadangi bylinėjimosi išlaidų ir jų dydžio niekas neginčijo ir neprašė sumažinti.

Nukentėjusysis E. S. prašė iš kaltinamojo A. L. priteisti bylinėjimosi išlaidas – 1 000 Eur advokato pagalbai apmokėti (2 t., b. l. 44). Šis nukentėjusiojo prašymas tenkintinas visiškai (BPK 105 straipsnio 1 dalis, 106 straipsnio 2 dalis), kadangi bylinėjimosi išlaidų ir jų dydžio niekas neginčijo ir neprašė sumažinti.

Skiriant bausmę kaltinamiesiems atsižvelgtina į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininkų asmenybes, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamasis A. L. padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą, dirbantis, teistas už analogišką nusikalstamą veiką, šiuo metu atlieka bausmę, kas rodo, kad jis – smurtauti linkusi asmenybė. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Įvertinus visas šias aplinkybes, kaltinamajam skirtina laivės apribojimo bausmė.

Kaltinamasis E. S. padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą, dirbantis, neteistas. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, atsakomybe sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamą veika padarė veikdamas bendrininkų grupėje. Įvertinus visas šias aplinkybes, kaltinamajam skirtina laivės apribojimo bausmė.

Kaltinamasis K. K. padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą, dirbantis, neteistas. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, atsakomybe sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamą veika padarė veikdamas bendrininkų grupėje. Įvertinus visas šias aplinkybes, kaltinamajam skirtina laivės apribojimo bausmė.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. L. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam vienerių metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti padarytą turtinę žalą ir per bausmės atlikimo laikotarpį tęsti darbą, o jo netekus registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 9 dalimi, paskirtą bausmę subendrinti su 2018 m. balandžio 30 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų nuosprendžiu paskirta laisvės apribojimo bausme, iš dalies jas sudedant ir paskirti galutinę bausmę - vienerių metų šešių mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti padarytą turtinę žalą ir per bausmės atlikimo laikotarpį tęsti darbą, o jo netekus registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Į bausmės laiką visiškai įskaityti atliktą bausmę pagal 2018 m. balandžio 30 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų nuosprendį.

A. L. kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, bausmę pradėjus vykdyti, panaikinti.

E. S. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalį ir paskirti vienerių metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti padarytą turtinę žalą ir per bausmės atlikimo laikotarpį tęsti darbą, o jo netekus registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

K. K. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam devynių mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti padarytą turtinę žalą ir per bausmės atlikimo laikotarpį tęsti darbą, o jo netekus registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

K. K. kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, bausmę pradėjus vykdyti, panaikinti.

Iš kaltinamojo A. L. priteisti 31,00 Eur turtinę žalą Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos.

Iš kaltinamojo A. L. priteisti 23,41 Eur turtinę žalą ir 650,00 Eur neturtinę žalą E. S..

Iš kaltinamojo A. L. priteisti 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidų E. S..

Iš kaltinamųjų E. S. ir K. K. solidariai priteisti 17,61 Eur turtinę žalą Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos.

Iš kaltinamųjų E. S. ir K. K. solidariai priteisti 298,95 Eur turtinę žalą ir 500,00 Eur neturtinę žalą A. L..

Iš kaltinamųjų E. S. ir K. K. solidariai priteisti 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidų A. L..

Nuosprendis per 20 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.