Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Veksa“, atstovaujamos bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Katalonija“, patikslintą ieškinį atsakovams E. S. ir G. J. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ieškovės reikalavimai ir jos argumentai

II. Atsakovės argumentai

3. Atsakovei procesiniai dokumentai yra išsiųsti per Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją, kuri 2018 m. rugpjūčio 29 d. raštu (3 t. e. b. l. 4) informavo teismą, kad teisinės pagalbos prašymų vykdymas Rusijos Federacijoje gali užtrukti iki 3 ar 6 mėnesių. Todėl teismas, įvertinęs, kad atsakovei yra paskirta kuratorė, jog nustatyta, kad aktualiu laikotarpiu atsakovė nebuvo Lietuvoje (sprendimo 10.2–10.3 punktai), įteikimo duomenų nelaukė (2018 m. rugsėjo 13 d. 13.30 val. teismo posėdžio garso 50 min. 00 sek. – 52 min. 00 sek).

4. Atsakovas atsiliepimo nepateikė, tačiau dalyvavo 2018 m. rugsėjo 13 d. 13.30 val. teismo posėdyje.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkinamas iš dalies: atsakovo atžvilgiu tenkinamas visiškai, o atsakovės – atmetamas.

III. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl faktinių aplinkybių

5. Ieškovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Veksa“ Juridinių asmenų registre (toliau – JAR) įregistruota 2012 m. balandžio 19 d. (1 t., e. b. l. 7–10), o nuo 2013 m. neteikia finansinės atskaitomybės. 2013 m. bendrovės turtas sudarė už 94 801,00 Eur, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 109 886,00 Eur, t. y., įmonė veikla 2013 m. buvo nuostolinga (13 176,00 Eur nuostolis) (2 t., e. b. l. 63–64, 65–66, 67–72, 73–75, 76–81).

1.1. Ieškovė nuosavybės teise turėjo tris transporto priemones: Peugeot Partner, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) valstybės įmonėje „Regitra“ savininko pasikeitimas registruotas 2012 m. balandžio 24 d., o išregistruota 2014 m. spalio 10 d., nes nebuvo gauta duomenų apie atliktą techninę apžiūrą ir draudimą; Toyota Hiace, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) valstybės įmonėje „Regitra“ savininko pasikeitimas registruotas 2012 m. balandžio 24 d., o išregistruota 2014 m. rugsėjo 29 d., nes nebuvo gauta duomenų apie atliktą techninę apžiūrą ir draudimą, ir Toyota Picnic, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) valstybės įmonėje „Regitra“ užregistruotas faktas – 2013 m. balandžio 12 d. (toliau – transporto priemonės) (1 t., e. b. l. 16–20, 26–39).

6. Bendrovės direktoriumi ir akcininku nuo 2012 m. balandžio 24 d. iki 2016 m. spalio 24 d. buvo atsakovas, o nuo 2016 m. spalio 25 d. iki bankroto bylos ieškovei iškėlimo (2017 m. spalio 5 d.) atsakovė (1 t., b. l. 40, 66).

7. Kauno apygardos teismo 2017 m. spalio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1147-601/2018 (Nr. eB2-2673-601/2017) (1 t., e. b. l. 10–11, 12) ieškovei iškelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta uždaroji akcinė bendrovė „Katalonija“. Šia nutartimi teismas įpareigojo bankrutuojančios įmonės valdymo organus per 15 dienų nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus.

8. Kadangi toks įpareigojimas nebuvo įvykdymas, ieškovė šioje byloje reiškia reikalavimus atsakovams dėl žalos atlyginimo, nes buvę ieškovės administracijos vadovai atsakovai neišsaugojo ir bankroto administratorei neperdavė ieškovei nuosavybės teise priklausančių transporto priemonių, iš kurių galėtų būti tenkinami kreditorių finansiniai reikalavimai.

4.1. Iš viešosios įstaigos „Emprekis“ duomenų bazės pažymų apie tokio paties modelio ir laidos automobilių vidutinę rinkos vertę bankroto bylos ieškovei iškėlimo dienai matyti, kad 1997 metais pagaminto automobilio „Peugeot Partner“ kaina Lietuvoje be PVM – 695,00 Eur, o su PVM – 840,00 Eur (1 t., e. b. l. 41); 2001 metais pagaminto automobilio „Toyota Hiace“ kaina Lietuvoje be PVM – 1 826,00 Eur, o su PVM 2 210,00 Eur (1 t., e. b. l. 42); 2001 metais pagaminto automobilio „Toyota Picnic“ kaina Lietuvoje be PVM – 1 346,00 Eur, o su PVM – 1 650,00 Eur (1 t., e. b. l. 43), iš viso 3 867,00 Eur be PVM, o 4 700,00 Eur su PVM.

9. Taigi, kadangi automobilių savininkė iki šiol yra bankrutavusi ieškovė, šioje byloje keliamas civilinės atsakomybės klausimas: atsakovų solidari ar asmeninė atsakomybė.

Dėl atsakovo kaip vadovo ir akcininko atsakomybės

10. Jeigu įmonės administracijos vadovas nevykdo arba netinkamai vykdo CK 2.87 straipsnyje ar steigimo dokumentuose nurodytas pareigas, tai jis privalo atlyginti juridiniam asmeniui padarytą žalą (CK 2.87 straipsnio 7 dalis).

6.1. Juridinio asmens valdymo organų (tiek vienasmenių, tiek kolegialių organų narių) civilinė atsakomybė yra deliktinė (CK 6.263 straipsnis). Vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį bei kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai).

11. Siekiant taikyti civilinę atsakomybę bendrovės valdymo organams ar jų nariams, pirmiausia būtina nustatyti, kokius neteisėtus veiksmus jie atliko. Svarbi nemokios įmonės vadovo pareiga, įtvirtinta įstatyme, – įsiteisėjus teismo nutarčiai dėl bankroto bylos iškėlimo administratoriui perduoti įmonės turtą ir dokumentus (Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 10 straipsnio 4 dalies 6 punktas, ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punktas). Jei įmonės vadovas neperduoda dokumentų ir turto, jis atlieka neteisėtus veiksmus, už kuriuos jam gali būti taikoma dvejopo pobūdžio teisminė sankcija – civilinė atsakomybė (jei dėl šio veiksmo kilo žala) ir (arba) gali būti skiriama bauda. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pareigą perduoti bankroto administratoriui įmonės dokumentus ir turtą turi ne visi bet kuriuo laikotarpiu įmonei vadovavę ar jos akcininkais buvę asmenys, o tik paskutiniai bendrovės valdymo organai (ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 6 punktas, 7 dalies 2 punktas). Tačiau ir anksčiau vadovavę asmenys taip pat gali būti atsakingi už dokumentų neperdavimą savarankiškais pagrindais (Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo (toliau – ir ĮFAĮ) 27 straipsnis, Buhalterinės apskaitos įstatymo 4 straipsnis), jei jie netinkamai organizavo įmonės apskaitą ir apskaitos dokumentų bei apskaitos registrų išsaugojimą.

7.1. Nagrinėjamojoje byloje nustatyta, kad ieškovės veikla jau 2013 m. buvo nuostolinga (sprendimo 5 punktas), transporto priemonės Peugeot Partner ir Toyota Hiace valstybės įmonėje „Regitra“ ieškovės vardu buvo užregistruotos 2012 m. balandžio 24 d., o transporto priemonės Toyota Picnic paskutinė operacija registruota 2013 m. balandžio 12 d., t. y. šios transporto priemonės viešajame registre registruotos atsakovo vadovavimo laikotarpiu (2018 m. rugsėjo 13 d. 13.30 val. teismo posėdžio garso įrašas: 8 min. 00 sek. – 11 min. 00 sek.) ir iki atsakovei tampant bendrovės direktore ir akcininke. Byloje nėra duomenų, kad transporto priemonės, pasikeitus bendrovės direktoriui atsakovui, būtų perduotos atsakovei.

7.2. Atsakovas teismo posėdžio metu pateikė ieškovės 2016 m. spalio 25 d. dokumentų priėmimo–perdavimo aktą (3 t., e. b. l. 10), paaiškindamas, kad automobilius perdavė akto 7 punkto pagrindu, t. y. kartu su įsakymais ir įsakymų registracijos žurnalais, bei pateikė 2016 m. spalio 21 d., 2016 m. spalio 22 d., 2018 m. spalio 23 d. ir 2018 m. spalio 25 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartis (3 t., e. b. l. 11, 12, 13, 14) (2018 m. rugsėjo 13 d. teismo posėdžio garso įrašas: 6 min. 30 sek. – 11 min. 40 sek.). Šie dokumentai pagrindžia, kad akcijos buvo parduotos kitam asmeniui, o ne atsakovei, atitinkamai perduotas turtas ir dokumentai. Visos bylos kontekste teismui kyla abejonių šių dokumentų atitikimu realią situaciją ir jų surašymo savalaikiškumo, tuo labiau, kad nuo 2016 m. spalio 25 d. vadove ir vienintele akcininke jau buvo atsakovė, apie šį asmenį, kuriam parduotas akcijos ir perduoti dokumentai, įskaitant ieškovės turtas, duomenų valstybės įmonės Registrų centre nėra (2018 m. rugsėjo 13 d. teismo posėdžio garso įrašas: 11 min. 40 sek. – 13 min. 00 sek.; 20 min. 00 sek. – 20 min. 50 sek.). Taigi, atsakovas neįrodė, kad perdavė automobilius trečiam asmeniui (CPK 178 straipsnis).

12. Nustačius vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovė neprivalo įrodinėti, jog bendrovės vadovas kaltas. Paneigti kaltės prezumpciją pareiga tenka bendrovės vadovui.

8.1. Teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad pardavimo metu automobiliai buvo menkaverčiai, bet važiuojantys, tačiau perdavimo–priėmimo akte, jo papunkčiuose neįtraukta, kokie konkrečiai automobiliai yra perduodami; nenurodyta, kokia kaina įvertinti, kartu su akcijų kaina ar ne, atsakovas nepamena, už kokią kainą įmonė buvo parduota (2018 m. rugsėjo 13 d. teismo posėdžio garso įrašas: 15 min. 00 – 16 min. 00 sek.;16 min. 00 sek. – 17 min. 30 sek.).

13. Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad apie tai, kad yra atleidžiamas iš direktoriaus pareigų nepasirašė, jis bendravo tik su asmeniu, nurodytu perdavimo–priėmimo akte ir akcijų pardavimo sutartyse, o kaip įmonė buvo registruota atsakovės vardu jam nėra žinoma, jis jos nepažįsta (2018 m. rugsėjo 13 d. teismo posėdžio garso įrašas: 3 min. 00 sek. – 6 min. 00 sek., 14 00 – 19 min. 00 sek.) ir nėra matęs, jis tik perdavė trečiam asmeniui turtą bei akcijas ir išsiskyrė – toliau jokiame procese nedalyvavo (2018 m. rugsėjo 13 d. teismo posėdžio garso įrašas: 19 min. 00 sek. – 21 min. 50 sek.).

9.1. Taigi, atsakovas buvo ne tik ieškovės akcininkas, bet ir direktorius, t. y. asmuo, atsakingas už ieškovės turto įtraukimą į apskaitą ir išsaugojimą. Atsistatydindami iš pareigų ir perleisdami akcijas, jis turėjo užtikrinti skaidrų bendrovės turto ir dokumentų perdavimą. JAR nebuvo pateikti finansinės atskaitomybės dokumentai, nebuvo parengtas įmonės turto balansas turto bei dokumentų perdavimo momentui, todėl nėra objektyvios galimybės nustatyti bendrovės faktinio turto vadovo pasikeitimo momentu dydžio, o tai lėmė neteisėti atsakovo veiksmai sudarant galimai fiktyvius sandorius dėl įmonės akcijų pardavimo kitam asmeniui ir atsakovės fiktyvų vadovavimą įmonei (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2016 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-60-701/2016).

9.2. Tokiu būdu atsakovui pereina pareiga paneigti kaltės prezumpciją, įrodant, koks turtas faktiškai buvo perduotas, o jam nagrinėjamu atveju nenuginčijus prezumpcijos – atlyginti neteisėtais veiksmais padarytą žalą. Nesant byloje pateiktų įrodymų dėl balansinio turto sandaros ir jo dinamikos per laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo ir atsižvelgiant į aplinkybę, kad kreditorių reikalavimai, kurie pripažinti atsakovo padaryta žala, sudaro mažesnę pusę balansinio įmonės turto, spręstina, kad vadovo padaryta žala – automobilių vidutinė rinkos vertė bankroto bylos ieškovei iškėlimo dienai (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2016 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-60-701/2016).

14. Nors iškėlus įmonei bankroto bylą įmonės valdymo organai netenka savo įgaliojimų, tačiau jiems lieka pareiga atsakyti už įmonei padarytą žalą, kuri atsiranda, nes padidėja įmonės skolų kreditoriams apimtis, t. y. pablogėja turtinė padėtis, atsiranda įmonės skolos, kurių įmonė bankroto procese negali padengti. Nagrinėjamu atveju buvęs įmonės vadovas, kaip pats teigia, pardavęs kitam asmeniui savo akcijas ir perdavęs įmonės turą, nesudarė finansinės apskaitos dokumentų, kurie leistų nustatyti atliktas ūkines operacijas dėl įmonės turto, jį apskaityti, yra atsakingas už turto neišsaugojimą ir jo neperdavimą (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2013 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-64/2013).

15. Atsižvelgiant į tai, kas pirmiau nurodoma, ieškinys atsakovo atžvilgiu tenkinamas.

Dėl atsakovės kaip vadovės ir akcininkės atsakomybės

16. Kasacinis teismas išaiškino, kad deliktinės civilinės atsakomybės atveju esant skolininkų daugetui ir nustatant veiksmų bendrumą pagal CK 6.6 straipsnio 3 dalį, 6.279 straipsnio 1 ir 4 dalis, preziumuojama, kad keli žalą padarę asmenys turi solidariąją žalos atlyginimo prievolę, t. y. įrodinėjant šios prievolės pobūdį iš anksto laikomasi nuostatos, kad žala padaryta bendrais veiksmais ir dėl to žalos atlyginimo prievolė yra solidari. Skolininkas gali solidarumo prezumpciją paneigti vadovaudamasis CK 6.279 straipsnio 4 dalies nuostatomis ir įrodydamas, kad žala negalėjo būti įvykio (veiksmų), už kurį jis atsakingas, rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-50-695/2016).

12.1. Ieškovės 2016 m. spalio 24 d. vienintelio akcininko sprendimu vienintelė ieškovės akcininkė atsakovė nusprendė atleisti iš direktoriaus pareigų atsakovą ir nuo 2016 m. spalio 25 d. paskirti į direktorės pareigas atsakovę; šį sprendimą pasirašė atsakovė (1 t., e, b. l. 40) (18 min. 00 sek. – 18 min. 40 sek.). Tačiau šioje byloje nėra jokių faktinių duomenų, kad atsakovė (ieškovės vadovė nuo 2016 m. spalio 25 d. iki 2017 m. vasario 1 d.) ir vienintelė akcininkė nuo 2016 m. spalio 25 d. iki 2017 m. spalio 17 d. (2 t., e. b. l. 60–62) priėmė jai perduotą ieškovės ilgalaikį ir trumpalaikį materialųjį ir nematerialųjį turtą iš buvusio vadovo ir vienintelio akcininko – atsakovo. Be to, Kauno apygardos teismo 2017 m. lapkričio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1147-601/2018 (Nr. eB2-2673-601/2017) (1 t., b. l. 9–10) ieškovės bankroto byloje atsakovei kaip ieškovės vadovei už dokumentų ir turto neperdavimą neskirta bauda, nenustačius ar ji realiai susipažino su dokumentu, įpareigojančiu ją atlikti tam tikrus veiksmus.

12.2. Valstybės įmonė Registrų centras pateikė teismui jam, kaip JAR tvarkytojui, pateiktą ieškovės dokumentų dėl atsakovės įregistravimo ieškovės direktore ir vienintele akcininke patvirtintas kopijas, t. y. prašymą registruoti JAR (2 t., e. b. l. 174–178), paso kopiją su nuotrauka (2 t., e. b. l. 181), 2016 m. spalio 24 d. vienintelio akcininko sprendimą (2 t., e. b. l. 182) ir kontaktinius duomenis (2 t., e. b. l. 183), nurodydama kad šie dokumentai jam buvo pateikti paštu (t. 2, e. b. l. 173). Valstybės įmonė Registrų centras pažymėjo, kad už JAR teikiamų dokumentų teisingumą atsako juos teikiantys asmenys.

12.3. Iš valstybės įmonės Registrų centro duomenų matyti, kad atsakovės Lietuvos Respublikos gyventojų registre nėra (1 t., e. b. l. 192), ji savo buvimą yra deklaravusi Rusijos Federacijoje. Atsakovė nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2017 m. spalio 25 d. neturėjo teisės būti Lietuvos Respublikos teritorijoje, nes kompetentingos institucijos neišdavė nei nacionalinės ar Šengeno vizos, nei leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (2 t., e. b. l. 121).

12.4. Byloje apklaustos ieškovės buvusios buhalterės (2 t., e. b. l. 59, 141–143, 192–193) patvirtinto, kad su atsakove tiesiogiai nebendravo, su jomis telefonu susisiekdavo kitas asmuo ir paprašydavo teikti buhalterines paslaugas tik tuo aspektu, kad teikti deklaracijas Sodrai ar Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (2018 m. liepos 25 d. teismo posėdžio garso įrašas: 9 min. 54 sek. – 11 min. 03 sek. (liudytoja buhalterė Violeta Daujotienė); 30 min. 00 sek. – 38 min. 50 sek. (liudytoja buhalterė I. R.); 40 min. 30 sek. – 45 min. 00 sek., 46 min. 00 sek. – 49 min. 50 sek. min. (liudytoja buhalterė Elena Andrėjava).

17. Visos aukščiau išdėstytos faktinės aplinkybės ir aptarti rašytiniai įrodymai bei liudininkių parodymai leidžia spręsti, kad byloje neįrodyta, kad atsakovė tiek teisine, tiek faktine prasme galėjo būti realia įmonės vadove ir vykdyti teisės aktuose vadovams priskirtinas pareigas dėl įmonės turto valdymo.

18. Atsižvelgiant į tai, kas pirmiau nurodoma, atsakovės atžvilgiu nėra pagrindo taikyti civilinę atsakomybę, todėl šioje dalyje ieškinys atmetamas.

19. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 300 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu bet kurioje civilinio proceso stadijoje paaiškėja, kad byloje dalyvaujančio asmens arba kito asmens veiksmai ar neveikimas turi nusikalstamos veikos požymių, teismas apie tai praneša prokurorui. Teismas, nagrinėjantis konkrečią bylą civilinio proceso nustatyta tvarka, pagal CPK 300 straipsnį kompetentingas konstatuoti nusikaltimo požymius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2007).

15.1. Bylos duomenys leidžia daryti pagrįstą prielaidą dėl atsakovės asmens duomenų pasinaudojimo galimai kitų asmenų nusikalstamų veikų įvykdymui (t. y. dėl jos asmens tapatybės pasisavinimo ar asmens duomenų neteisėto užvaldymo ir pan.). Be to, atsakovas patvirtino, kad ieškovės turtą ir dokumentus perdavė ne atsakovei, o trečiam asmeniui, konkrečiai neįvardindamas nei turto kiekio, nei dokumentų lapų skaičiaus, neįrodydamas, kad tiek turtas, tiek dokumentai buvo perduoti (sprendimo 11 ir 12 punktai, jų papunkčiai).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

20. CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovė įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės nepateikė. Atsakovės kuratorei iš bylą pralaimėjusio atsakovo priteisiamos 200,00 Eur išlaidos (1 t., e. b. l. 64).

21. Teismas šioje byloje patyrė 28,11 Eur išlaidas, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios valstybei priteisiamos iš bylą pralaimėjusio atsakovo (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalis, 85 straipsnio l dalies 3 punktas, 88 straipsnio l dalies 3, 6 punktai, 92–93 straipsniai, 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263–270 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Veksa“ (juridinio asmens kodas 302766659) iš atsakovo G. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 4 700,00 Eur (keturių tūkstančių septynių šimtų eurų) žalos atlyginimą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (4 700,00 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. gegužės 9 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo G. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovės E. S. (gim. (duomenys neskelbtini).) kuratorei advokatei Eglei Latauskienei 200,00 Eur (du šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš atsakovo G. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 28,11 Eur (dvidešimt aštuonių eurų 11 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660).

Pranešti Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros vyriausiajam prokurorui apie galimus nusikalstamos veikos požymius dėl atsakovės E. S. tapatybės pasisavinimo ir ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Veksa“ (juridinio asmens kodas 302766659) aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo ir pridėti 2018 m. rugsėjo 13 d. 13.30 val. teismo posėdžio garso įrašą.

Šis Kauno apylinkės teismo sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.